Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar į „čekiukų“ skandalą patekę politikai turėtų trauktis iš politikos bent 5-eriems metams?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(786) 2013-10-18

„Kretingos vandenų“ kolektyvas džiaugiasi, kad pagal projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kretingos rajone“ buvo įrengta tretinio valymo įranga, kuri yra bene didžiausia šalyje.

Kūlupėnuose, Kartenoje ir Darbėnuose pradėjo veikti nauji nuotekų valymo įrenginiai, tad upės bus apsaugotos nuo taršos, nes į aplinką pateks tik išvalytas vanduo, o vietinių gyventojų nekankins fekalijų smarvė. Be to, plečiantis nuotekų tinklui, „Kretingos vandenys“ įgyvendino ir dar vieną projektą – Kretingos miesto nuotekų valykloje įrengta antroji biologinio nuotekų valymo linija, taigi bendrovė bus pajėgi aptarnauti didesnį vartotojų skaičių ir galės pasigirti turinti bene galingiausią tretinio nuotekų valymo įrangą šalyje.

Abu projektai, kuriuos trečiadienį „Kretingos vandenys“ pristatė Valstybinei priėmimo komisijai, buvo įgyvendinti, gavus paramą iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo.

Bendra projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kretingos rajone (Kartenoje, Kūlupėnuose, Padvariuose ir Darbėnuose)“ vertė – 19 mln. 315 tūkst. Lt, neįskaitant PVM, o iš jų – 16,229 mln. Lt yra Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos. Įgyvendinant šį projektą ir buvo renovuoti nuotekų valymo įrenginiai Kartenoje, Kūlupėnuose ir Darbėnuose – tai kainavo 4 mln. 213 tūkst. 706 Lt.

Iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo gauta 23,30 mln. Lt parama įgyvendinant ir kitą projektą – „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kretingos rajone“, kurio bendra vertė yra apie 29 mln. Lt. Pagal šį projektą ir buvo atlikta Kretingos miesto nuotekų valyklos rekonstrukcija, kuri kainavo 8 mln. 470 tūkst. Lt.    

„Šios investicijos buvo labai reikalingos: nuotekų valyklų įrenginiai rajono gyvenvietėse pasenę, jų eksploatacija kainavo brangiai, o nuotekų išvalymo kokybė nebeatitiko šiuolaikinių aplinkosaugos reikalavimų. Rekonstruoti nuotekų valyklas buvo būtina, tačiau tai padaryti iš savo lėšų sudėtinga – būtų tekę didinti mokesčius už vandenį. Taigi Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinė Sanglaudos fondo parama buvo didelė paspirtis vandentvarkos infrastruktūros plėtrai“,- teigė bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius.


Regina Mačiulienė:

- Mano manymu, kalta mūsų kaimynė Rusija ir niekas daugiau. Ji dar ilgai nepasikeis, dar ilgai mūsų santykiai su šiuo kaimynu bus keblūs, reikia susitaikyti – kitaip ir būti negali, tai rodo istorinė atmintis. Mūsų produktai yra geri – todėl čia veikia tik politiniai žaidimai.

Petras Rimkus:

-Lietuva gyvena šalia didelio meškino - su juo reikia taikiai sugyventi. O kiek kartų Lietuva praleido progą patylėti? Garsiai kalbėjo Irako, Sirijos karo klausimais – reikėjo verčiau patylėti. Čia tik - politiniai žaidimai. Rusai yra rusai – jie visada laikys jėga savo poziciją, stengsis visada mus nuslopinti, tuo labiau, kad jie nelabai vertina mus, kaip partnerius. Mes jiems - tik smulki žuvytė.

Vladimiras Ušeninas:

- Jau seniai reikėjo gerinti santykius su Rusija. Kai buvo tiesiamas dujotiekis per Baltijos jūrą, praleidome tokią progą. Dabar nieko nepadarysi – kalti mes patys, nors prekės mūsų geros. Mažiau reikėtų kai kuriems politiniams veikėjams tauškėti, o pasiėmus meškerę eiti ramiai pensijoje žvejoti.

Arvydas Ligeikis:

- Labai nesigilinau į šią temą, bet manau, kad lietuviški produktai yra geros kokybės, todėl čia veikiausiai veikia politiniai aspektai. Pasigendu ryžtingesnės valdžios pozicijos šiuo klausimu, nors paskutiniu metu girdėjau, kad stengiamasi keisti susidariusią situaciją, bet ir Rusija čia žaidžia negražius žaidimus.

Kalbino Aurimas RAPALIS, fotografavo Darius ŠYPALIS


Savivaldybės valdžios sprendimu trečiadienį – spalio 16 d. – įmonė Kretingos šilumos tinklai šilumą ėmė tiekti visiems savo vartotojams.


Paėmė grunto tyrimams

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Kaip tarė, taip padarė – antradienio rytą „Kretingos vandenų“ teritorijoje apsilankė Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto nariai Juozas Abelkis bei Antanas Puodys, kurie stebėjo, kaip laboratorijos „Labtesta“ darbuotojai ėmė mėginius iš grunto. Tarybos nariai tikisi, kad laboratorijos tyrimo išvados išaiškins: ar iš tiesų teritorijoje buvo užkastas dumblas iš valymo įrenginių.


Kaimo turizmo sodybos „Vienkiemis“ teritorijoje, kairiajame Akmenos upės šlaite, įkurdintame „Nykštukų kaime“ verda smagus gyvenimas – primenantis tikrovišką, tik sumažintu masteliu: lentpjūvėje maži žmogeliukai pjauna malkas, geležinkeliu jas gabena į malūną, mala miltus, o šalia esančioje kepykloje kepa gardžius pyragus. Kiti šio kaimo gyventojai žvejoja, matuoja žemę, šeria gyvulius. Mažieji eina į mokyklą, o šventadieniais visas kaimas išsirengia į bažnyčią.


„Iš mano trijų paršelių krito vienas, iš draugės dviejų – irgi vienas. Kai pradėjome klausinėtis kaime, paaiškėjo, kad yra ir daugiau dupultiškių, kurių paršiukai, pirkti iš tos pačios ūkininkės, nugaišo“,- pasakojo dupultiškė Danutė Maksvytienė, kuri į redakciją kreipėsi klausdama, kaip nuo tokios nelaimės apsisaugoti ir kas atsakingas, jei paršiukas parduotas nedehelmintizuotas.


Piliakalniai – dvarviečių apsuptyje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Minijos upės pašonėje protėvių dar I tūkstantmečio pradžioje supiltus Mišučių ir Kačaičių piliakalnius šiandieną vieną nuo kito skiria vos keli kilometrai, o praėjusiame šimtmetyje – gerai įdirbtos čia įsikūrusių dvarininkų Mongirdų, Šniukštų, Kentrų žemės. Budrių kaimo apylinkėse dar esama žmonių, kurių atmintis siekia šių dvarviečių prieškario laikus.


Kokybiškas kompostas – daržo auksas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis

„Labai gerai suprantame, jog reikia rūšiuoti buitines atliekas. Bet vien gerų norų neužtenka: reikia ir žinių. Ypač, kai kalbama apie žaliąsias atliekas ir jų kompostavimą. Patarkite, kaip reikėtų pasidaryti gerą kompostą, kad jis nesmirdėtų, kad apie jį neskraidytų įvairūs vabzdžiai, kad atliekos kuo greičiau perpūtų“, - savo pageidavimą išsakė vienas „Pajūrio naujienų“ skaitytojų.


Švietimiečiai jungiasi į konfederaciją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Švietimas

Vilniuje susitikę dviejų Lietuvos mokytojų profesinių organizacijų – Lietuvos švietimo profesinės sąjungos, kuriai vadovauja Audrius Jurgelevičius, bei Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos, vadovaujamos Eugenijaus Jesino, – atstovai nusprendė suvienyti jėgas ir įkurti bendrą konfederaciją.


Europos pedagogus vienija bendra problema

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Švietimas

Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos pedagogė Eugenija Daniuk, vadovaujanti Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kretingos skyriui, dalyvavo Vilniuje surengtoje tarptautinėje Pirmininkavimo Europos Tarybai statusą turinčioje konferencijoje, kurioje atstovai iš įvairių Europos šalių – Anglijos, Graikijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos ir Lietuvos – sprendė mokyklos nebaigimo problemą ir būdus ją įveikti.


„Špitolėje“ atidaryta pirmoji personalinė kretingiškės Rasos Zapalytės darbų paroda „Minčių mezginiai“.


Vakar Kretingos kultūros centre fotoparodą „Dvidešimt metų su Lietuva“ surengė tarp Čikagos ir Lietuvos šiuo metu gyvenanti mūsų tautietė Pranė Šlutienė, viena pagrindinių didžiulę pagalbą Lietuvai 20 metų teikusios JAV savanorių organizacijos „Lithuanian Mercy Litf“ (LML) įkūrėjų ir ilgametė jos prezidentė.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOJE

GELEŽINKELIO g. gyvenanti R.S. (gim. 1960 m.) pranešė, kad spalio 12 dieną apie 20 val. prie namo laiptinės, klaipėdietis D.D. (gim. 1984 m.) necenzūriniais žodžiais iškeikė bei nustūmė ją nuo laiptų. Po apžiūros Kretingos ligoninės priėmimo skyriuje moteris gydosi ambulatoriškai. KLAIPĖDOS g. gyvenanti K.M. pranešė, kad spalio 15 dieną pastebėjo, jog patekus pro buto virtuvės langą buvo įsibrauta į vidų ir iš piniginės, kuri buvo sekcijos lentynoje, paimti 7,3 tūkst. Lt.

KRETINGOS RAJONE

Kelyje SEDA-BARSTYČIAI-SALANTAI. VĮ „Kelių ir transporto tyrimo institutas“ pranešė, kad rugsėjo 19 dieną apie 9 val. buvo pastebėta, jog kelio 35-ame kilometre nuo kelio ženklo (624) „Kilometrų ženklas“ dingo eismo intensyvumo skaitiklis TMS-SA4. Turtas draustas. Įvykio aplinkybės bei žala tikslinama.

Parengė Dovilė URNIKIENĖ


Kretingos rajone, Raguviškiuose, jau 9 metus gyvenantis skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas spalio 27-ąją yra pakviestas į Vilnių, kur jam bus įteiktas Lietuvos muzikų sąjungos apdovanojimas „Auksinis diskas“.


„Mačiau, kad vaikai džiaugėsi savimi – svarbu ne tai, kad jie įveikė trasą, o tai, kad įveikė save“,- teigė Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytoja Irena Augutienė, puoselėjanti olimpinio ugdymo vertybes. I. Augutienės iniciatyva mokyklos bendruomenė entuziastingai dalyvavo Europos judėjimo savaitės bėgime – prie starto linijos stojo daugiau kaip 700 mokinių.


Domėjosi, kas dedasi Kartenos seniūnijoje

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Seniūnijose

Šio antradienio popietę Kartenos miestelio, Kalniškių kaimo gyventojai klausiamais žvilgsniais stebėjo nekasdieninę valdžios automobilių vilkstinę. Ratuoti Savivaldybės seniūnijų seniūnai, Savivaldybės vadovai – meras Juozas Mažeika ir jo pavaduotojas Vytautas Ročys bei administracijos direktorius Virginijus Domarkas – pabuvojo Baltuonių kalakutų ūkyje, Kalniškių durpyne, ant Kartenos piliakalnio, bendrovės „Geralda“ žvakių fabrike.


Erlėnuose, kaip ir daugelyje Lietuvos kaimų, sumažėjus gyventojų skaičiui, kaime nesant mokyklos, kultūros centro, vienintelis kultūros židinys – savanoriška vietos bendruomenės kultūrinė veikla bei biblioteka. Šiais metais Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Erlėnų filialas mini 65-ųjų įkūrimo metinių jubiliejų. Ta proga biblioteka kartu su vietos bendruomene surengė šventinį renginį, į kurį susirinko senieji bibliotekos darbuotojai bei knygos mylėtojai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas