|
(758) 2013-07-12Nasrėnų karjere neskęsta konfliktas
Šį pavasarį Nasrėnuose Salantų regioniniam parkui ėmus valyti sovietmečio palikimą, žvyro karjerą ir jo pakrantes, įsiliepsnojęs konfliktas tarp greta jo įsikūrusių narsrėniškių Broniaus Jaručio ir Petro Zaleckio bei parko vadovybės negęsta ligi šiol. „Gavo europinių pinigų sutvarkyti karjerą, bet paliko pusiau skustą, pusiau luptą. Kaimas turėjo savo tvenkinį, o dabar beturime kūdrą“, - piktinosi jiedu. "Nebėr rojaus kampelio“ B. Jaručio ir P. Zaleckio teigimu, senasis karjeras buvo pamėgta nasrėniškių poilsio vieta, ir niekas neprašė, kad jį tvarkytų. Tvenkinys nuo gatvės apaugęs medžiais, vasaromis žmonės jame mėgę maudytis. Apylinkės natūraliai buvo užžėlusios medžiais bei krūmais, čia perėjo 2 rūšių antys, atplasnodavo gulbės, o gegužę vakarais skardėjo nuo lakštingalų trelių. „Salantų regioninis parkas, neva, saugo paukščius. Tai tik gražūs žodžiai: kai iškirto medžius, išvis neliko jokių paukščių. Štai jums ir programa „Natūra“, o juk natūralios gamtos neliko “, - piktinosi nasrėniškiai. P.Zaleckis sakė suskaičiavęs, jog iškirto apie 1 tūkst. medelių – uosių, beržų, ievų. „O pasodino, pažiūrėkit, 15 vargetų. Ką čia pasodino, įkišo bet kaip. Argi jie žino, kokioje vietoje ir koks medelis gali augti. Nuo seno mūsų krašte vienur ošia beržynėliai, kitur - drebulynai, medis yra gyvas ir su juo elgtis bet kaip negalima, - vyras neslėpė, kad kertant medžius gražiuoju prašęs darbininkų jų neliesti, tačiau šie jo neklausę. – Kirtėjai, matyt, medžių nepažįsta, sakė, kad tik išvalys teritoriją, o iš tikrųjų atvažiavo, apvogė ir išvažiavo. Buvo rojaus kampelis ir nebėr. O mes turime tylėti ir džiaugtis, kaip gražiai padarė, nors vien stagarai styro“. „Ankstesnis seniūnas Algirdas Macius pasirūpino užpilti pylimą, kad žmonės už karjero nebevežtų šiukšlių. Keliukas prie tvenkinio eina per mano žemę, bet aš jo neužtveriu ir leidžiu, kad pailsėti, išsimaudyti atvažiuotų ir kiti žmonės“, - tęsė mintį B. Jarutis ir apgailestavo, kad jų kaime natūralios gamtos nebelikę.
Koks yra jūsų mėgstamiausias politikas?
GPM surinkta daugiau negu pernai
„Padidinus minimalią mėnesinę algą iki 1 tūkst. Lt, daugiau darbuotojų, dirbusių už vieną etatą, buvo pervesti dirbti į valandinę apmokėjimo sistemą. Padaugėjo ir dirbančiųjų už pusę etato“,- tokią išvadą pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Kretingos poskyrio vedėja Dalia Petrulienė, per paskutinį rajono tarybos posėdį pristačiusi mokesčių statistikos apžvagą mūsų rajone.
Ragina suskubti žemių savininkus
Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius teigė specialiai nutraukęs atostogas, kad galėtų įvykdyti įsipareigojimą – iki liepos 15 dienos jis, kaip ir kiti seniūnai, Savivaldybei turi pateikti apleistų teritorijų sąrašą. Į jį pakliuvusių žemių savininkams gresia didesnis – 4 proc. – mokestis už žemę. Tai numato Nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Kretingos rajone nustatymo tvarkos aprašas, kurį patvirtino rajono taryba.
Kas sukūrė Kretingos veidą
Kretingai šie metai ypatingi – sukanka 760 metų, kai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas jos vardas. Taigi kas sukūrė Kretingos veidą ir koks jis yra, su „Smilčių“ skaitytojais savo mintimis pasidalino istorijos mokytojas Vaidas Kuprelis, choreografė Živilė Adomaitienė, tautodailininkas Raimundas Puškorius, dailininkė Lidija Kuklienė ir režisierius Nerijus Gedminas.
Parodoje - tapybos branda
Artėjantį savo jubiliejinį – 80-ąjį – gimtadienį tautodailininkas Alfonsas Sereika pasitinka Kretingos muziejuje liepos 17 dieną 16 val. surengdamas personalinę tapybos darbų parodą.
Kūrėjo rankose šoka metalas
Menininko - 43 metų Ryčio Zenkevičiaus - vardą pirmiausiai išgirdo automobilių puošyba, taip vadinamu tiuningu, besidomintys žmonės. O pastarąjį dešimtmetį jis išgarsėjo kaip metalo meistras, išradęs naujovišką lydymo – virinimo techniką: žaisdamas formomis ir jungdamas įvairius metalus su medžiu, oda, akmeniu, jis kuria įstabaus grožio bei plastikos interjero ir eksterjero puošybos elementus.
Kad ir kaip bebūtų blogai – dainuoti reikia
„Kaimo kultūra – tai šiltas bendravimas. Jeigu neliktų kultūros namų Juodupėnuose, jei nebebūtų bendruomenės susiėjimų, dainuojančių kolektyvų, žmonės susvetimėtų. Į vaikų koncertus ateina jų tėvai, močiutės – taip išlaikomas bendruomeniškumas“, - samprotavo jau 18 metų Salantų kultūros centro Juodupėnų skyriaus vedėja dirbanti Danguolė Vaičekauskienė.
Kretingos sporto mokyklos aerobikos trenerė Ieva Slušnytė savo auklėtines sukvietė į savaitę trukusią sporto stovyklą, kurioje kartu su šokėjomis sportavo ir grūdinosi rajono badmintonininkai, treniruojami Arnoldo Slušnio bei Vaido Mackevičiaus.
Bubiuose (Šiaulių r.) įvykusiose ir tris dienas trukusiose „MTB-Šiauliai“ kalnų dviratininkų varžybose sėkmė lydėjo Salantų gimnazijos gimnazistes – Gajaus Jankausko treniruojamas 14-metes Gintarę Griciūtę ir Loretą Daugintytę. Kartu su jomis startavusi Agnė Kazragytė jau pirmąją dieną patyrė traumą ir finišo nepasiekė.
Per Kūlupėnus ties antrą geležinkelį
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo antrojo kelio Klaipėda-Šiauliai statybos darbus. Ši geležinkelio juosta eis ir per Kūlupėnų gyvenvietę, kur nuo šio pavasario jau vyksta parengiamieji statybos darbai - tarp stoties ir pervažos yra įrenginėjama statybos aikštelė. „Ši aikštelė bus reikalinga pastatyti vagonėliams, kad darbininkai galėtų persirengti, ten stovės visa šiame ruože darbams reikalinga technika“, - paaiškino Lietuvos geležinkelių bendrovės „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktoriaus pavaduotojas kelių ūkiui Sigitas Dambrauskas. Jo žodžiais, vykdant šį projektą, ties gyvenvietėmis, tarp jų ir Kūlupėnuose, bus įrengti specialūs garsą slopinantys atitvarai.
„P. n.“ informacija
Salantai – iš bažnyčios bokšto
Salantų parapijos klebonas Petras Smilgys kartu su Salantų regioninio parko direkcija puoselėja sumanymą bažnyčios bokšte įrengti apžvalgos aikštelę ir bažnytinio meno muziejų. Bokšto aukštis – per 50 m. „Lipant į bokštą, yra 4 perdangos – tai atskiri aukštai, kuriuose turėtų būti įrengtas apšvietimas, poilsio vietos su suoliukais, kad žmonės galėtų atsikvėpti. Ten pat būtų ir stendai su bažnytinio meno eksponatais“, - sakė P.Smilgys. Taip pat siūloma rekonstruoti ir patį bažnyčios bokštą. Lėšų iniciatoriai tikisi gauti iš ES fondų. „Dar nepradėjome rengti galimybių studijos bei techninio projekto, kol nežinoma, kiek ir iš kur galėtume gauti lėšų šiam novatoriškam projektui. Kiek mums yra žinoma, panašus projektas yra įgyvendintas tik Anykščių bažnyčioje“, - tvirtino Salantų regioninio parko vadovas Mindaugas Šečkus.
"P. n." informacija
Sparčiai gražinami Salantai
Šiemet Salantuose turėtų būti pabaigti miestą iš esmės pakeisiantys projektai. Nors darbai dar nebaigti, tačiau pokyčiai jau matomi: atsiveria nauji vaizdai Salantų centrinėje aikštėje, Salantų parke, taip pat prie Salantų tvenkinio.
Griaus katilinę prie Žiemos sodo
Pirmadienį planuojama pradėti griauti katilinę, kuri yra prie Žiemos sodo – šio įvykio jau senokai laukė Kretingos muziejus, planuojantis istorinę dvaro erdvę išvaduoti ir nuo kitų „svetimkūnių“.
Darbėnų miestelis, įvažiuojant į jį nuo Kretingos, primena virtinę kurmiarausių: Kretingos gatvėje prie kiekvienos sodybos išraustos duobės – čia vedami nuotekų tinklai, o centre tebevyksta Turgaus aikštės rekonstrukcija.
Nyksta protėvių kultūros palikimas
Atsidūrus atokiame Barzdžių Medsėdžių kaime lyg iš amžių glūdumos išnyra vienkiemis, į kurį įvažiavus patenkama į gerokai senesnę, negu rašytojos Julijos Žemaitės kūriniuose pavaizduotą aplinką. Archajiška šiaudais dengta troba vienu galu jau smenga į žemę, - žvilgsnis sustingsta, pamačius ant prieangio išpjaustinėtą datą – 1643 m.
Nušlavė seniausią stotelę rajone
Trečiadienį apie 9.48 val. į Kartenos autobusų stotelę įsukęs sunkvežimio vairuotojas teigė tenorėjęs saugiai pastatyti transportą ir vietinėje parduotuvėje nusipirkti ką nors pusryčiams, bet išgirdo baisų trenksmą, o per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė betono griūtį. Pasirodė, kad sunkvežimio konteinerio kampu užkliuvęs paviljono pastogę. Stotelė buvo nugriauta nepataisomai.
Dupulčiuose įvyko šventė „Dupulčiams - 760 metų“, kurioje dalyvavo ne tik šio kaimo gyventojai: smagiame sambūryje svečiavosi ir Baublių bei Valėnų kaimų bendruomenių atstovai, taip pat sulaukta dalyvių iš aplinkinių kaimų.
Aštuntus metus Budriuose nuaidėjo tradicinė kaimo pramogų ir sporto šventė „Mūsų jėga vienybėje“.
Praplėtė akiratį apie ES
„Miega tik silpni“,- šis pasakymas nejučia tapo neoficialiu Kretingos moksleivių sąjungos narių šūkiu, kai jie tris dienas praleido Jaunimo vasaros akademijoje, kuri įvyko Akmenės rajone, Balsių stovykloje. Akimirkos iš Jaunimo vasaros akademijos, kurioje jau penktą kartą dalyvavo ir mūsų rajono atstovai, ilgai išliks tarp geriausių vasaros atsiminimų.
|