|
|
|
(753) 2013-06-25Naujoms kapinėms – naujos idėjos
Savaitė – kita ir bus perkirpta naujųjų Petrikaičių kapinių atidarymo simbolinė juostelė. Tad baigiant paskutinius kapinių įrengimo darbus, „Kretingos komunalininkas“ visuomenę kviečia išsakyti nuomonę dėl kapaviečių įrengimo ir naujų paslaugų joms prižiūrėti. „Naujose kapinėse norėtųsi tvarkos ir numatyti viską, kad būtų kiek įmanoma patenkinti žmonių poreikiai“,- sakė Petrikaičių kapinių prižiūrėtojas Jonas Drungilas ir laikinai „Kretingos komunalininkui“ vadovaujanti Sigutė Jazbutienė, planuojantys, kaip paskirstyti kapinių plotus. Erdvė – vienodiems kapams Bene novatoriškiausia idėja – tiems, kurie nenori tradicinės kapavietės, skirti erdvę kapinėse, kur būtų užsėta ir prižiūrima žalia veja, o joje kapo vietas žymėtų tik vienodi kuklūs antkapiai. Šiuo metu svarstoma, kad toks antkapis savo forma primintų atverstą knygą ir kainuotų apie 700 Lt. Tokios kapavietės nebūtų puošiamos gėlėmis ar kitokiais augalais – visos jos, sekant užsienyje esančiais pavyzdžiais, būtų tarsi viena žalia veja. Taigi tokios kapavietės nebūtų išbarstytos tarp įprastų kapų, tarp jų „neišnyktų“ ir, būdamos vienoje vietoje, sudarytų estetišką vaizdą. „Tai būtų patogiausias variantas emigrantams, kurių tėvai nori būti palaidoti žemėje. Arba kad ir sutinka būti kremuoti, bet nemiela mintis, jog urna su pelenais būtų laikoma kolumbariume, – tuomet ją būtų galima palaidoti kapavietėje,- kalbėjo S.Jazbutienė. – Pastebime, kad nemažai yra neprižiūrimų kapaviečių senosiose Kretingos miesto kapinėse, o ir naujosiose tokių esama. Kai kur jau žolė siekia aukščiau kelių. Vadinasi, problema, kad ne visi gali prižiūrėti artimųjų kapus, yra labai opi. Tačiau ar ši kapaviečių, kurios būtų žalioje vejoje, idėja būtų priimtina mūsų rajono gyventojams? Būtų įdomu išgirsti jų nuomonę“. J.Drungilas konsultavosi su paminklininkais. Jų nuomone, atsirastų žmonių, kurie pageidautų artimuosius palaidoti būtent į kapavietę, nereikalaujančią priežiūros.
Daugiabučių renovacijos mastą lems ir gyventojai
Į pirmąjį daugiabučių renovacijos etapą patekusių 16-kos Kretingos rajono savivaldybės daugiabučių namų gyventojai turės pasirinkti namo atnaujinimo priemonių paketą, nuo kurio priklausys šilumos taupymas po renovacijos bei renovacijos kaina.
„Stok už garbę Lietuvos“, - ragina Kretingos kultūros centro teatro-studijos „Atžalynas“ kojūkininkų trupė savo istorinio žygio nuo Andulių piliakalnio iki Kretingos Rotušės aikštės šūkyje.
Prakaitu ir krauju aplaistytos kuršių piliavietės
Akmenos bei jos intakų pakrantės senovėje buvo tarsi nusagstytos piliakalnių. Kurmaičių žemėje įsikūrę mūsų protėviai kuršiai Akmenos ir jos intako Pilsupio santakoje įkurdino gynybinę piliavietę, o Tenžės upelio slėnyje buvo sukasę Joskaudų piliakalnį, kurį per Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai pavertė masiniu žydų kapu.
Rankomis liečiantis tūkstantmečių praeitį
Archeologiniai kasinėjimai, tose pačiose vietovėse kartais trunkantys metų metus, nes jose vis aptinkama neįkainojamų praeities turtų, po to - radinių tyrinėjimai muziejuje. Tokia yra jau kone keturis dešimtmečius besitęsianti Kretingos muziejaus Archeologijos skyriaus vedėjo Donato Butkaus kasdienybė.
Laužas pavirto baltu rūmu
Laukžemės kaimo kultūros namų – buvusio tipinio sovietmečio giganto, neištiko toks liūdnas likimas, kaip Baublių ar Darbėnų kultūros namų, kai šie virto griuvenomis. Atvirkščiai - Laukžemėje šis pastatas atgijo baltu mūru ir papuošė aplink naująją Šv. Andriejaus aikštę besiformuojantį šio kaimo centrą. Trečiadienį buvo surengtos Laukžemės parapijos namų atidarymo iškilmės.
Pastaruosius keletą metų ES dėmesys Rytuose buvo nukreiptas į Ukrainą. Europos institucijų koridoriuose Briuselyje vyko įvairūs susitikimai; pasisakymai apie Ukrainą skambėjo iš garsių politikų, aktyvistų bei tyrėjų lūpų. Daugumai jų Ukraina virto fenomenu, politine painiava ar net visiška mįsle.
Turistams durys bus atviros ir šeštadieniais
Tikimasi, kad jau liepos mėnesį Kretingos rajono turizmo informacijos centre dirbs dar vienas naujas darbuotojas. Iki šiol turizmo reikalais rūpinosi viena vadybininkė – Valdonė Jocytė, kuriai išėjus į susitikimus su Savivaldybės specialistais, verslininkais, gidais, dalyvaujant projektuose ar išvykus į komandiruotę, turistai rasdavo užrakintas informacinio centro duris.
|
|
