Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(709) 2013-01-18

Šventoji Kretingoje: pokštas ar realybė?

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Pirmas puslapis

„Pajūrio naujienų“ laikraščio iniciatyva pokalbiui apie idėją Šventąją matyti Kretingos savivaldybės dalimi prie apvaliojo stalo redakcijos kvietimu susėdo: Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, mūsų rajono tarybos nariai Edmundas Valantiejus ir Steponas Baltuonis, Palangos miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Bronius Martinkus bei specialistė ryšiams su visuomene Jurgita Vanagė, Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas, šventojiškiai prisijungimo prie Kretingos idėjos autoriai bei iniciatoriai Kęstutis Oginskas ir Gintautas Rekašius. Pokalbį vedė bendrovės „Pajūrio naujienos“ vadovė Vitalija Vitkauskienė.

„Tai buvo pokštas ar ne pokštas?“ - „Pajūrio naujienos“ paklausė Edmundo Valantiejaus, kuris pirmasis ir išplatino žinią apie šventojiškių norus prisijungti prie Kretingos savivaldybės.

E. Valantiejus: „Taip, aš buvau pirmasis, paskelbęs šią žinią. Privačiame pokalbyje vienas šventojiškis manęs paprašė, kad aš per mūsų rajono tarybos posėdį paskelbčiau idėją, jog Šventoji nori prisijungti prie Kretingos. Iš tiesų, ne vienas šią žinią priėmė kaip pokštą. Žinia – vis garsyn, ir akmuo pariedėjo...“.

B.Martinkus: „Labai norėtųsi išgirsti motyvus, kuriais grindžiami šie norai. Nes oficialaus kreipimosi Palangos miesto savivaldybė nėra sulaukusi. Tai – ne pirmas kartas, kada Šventoji bruzda: apie 1994-uosius Šventosios latvių bendruomenė kreipėsi į Latvijos Vyriausybę, prašydama ją prijungti prie Latvijos, bet to nenutiko“.

K.Oginskas: „Kai buvo kuriamas Palangos kurortas, didžiąją Palangą ir sudarė Palanga, Nemirseta, Monciškės, Būtingė, Šventoji. Šiandien pažiūrėkime – ar turime mes tą didžiąją Palangą, kas atsitiko su integracija? Turime Palangą atskirai ir Šventąją – atskirai. Jeigu integracija vyktų, šiandien Šventoji būtų kaip saldainis. To nėra. Visi interesai nusėda Palangoje: miestas tvarkosi, gražėja, yra rezultatas. O kai Šventojoje nutirpsta sniegas, pasimato šiukšlių krūva. Taip yra dėl kompetencijų trūkumo – nematyti nei politinės valios, nei pinigų. Kaip išbristi iš tos balos? Man, kaip šventojiškiui, visiškai ne tas pats, kas čia vyksta. Jau 4 metus su pasiūlymais po 2-3 kartus per metus vaikštau į Palangos savivaldybę – nieko. Nutarėme nebevaikščioti, o imtis kitų iniciatyvų. Parengėme Šventosios miestelio infrastruktūros plėtros iki 2020 m. programos gaires, rengiame gyventojų apklausą – jau turime per 100 šventojiškių parašų, bus dar daugiau. Manęs ir kitų iniciatyvinės grupės narių galite paklausti, kodėl iškėlėme atsiskyrimo idėją. Visų pirma, neteisinga Šventąją sunaikinti kaip gyvenvietę – juk esame padaryti miesto gyventojais. Mūsų nuomone, Šventosios gyvenvietės statusas įneštų aiškumo – norime ribų, norime miestelio statuso. Numatę industrijos turizmo perspektyvą, turėdami giliavandenį uostą, kuris, be abejonės, yra Vyriausybės kompetencijoje, galėtume kalbėti apie privačias investicijas, apie didesnes galimybes joms pritraukti. Todėl šiai dienai siūlome sudaryti bendrą Palangos, Kretingos ir Šventosios darbo grupę, kuri apsvarstytų Šventosios laisvos ekonominės zonos perspektyvą“.


Romualdas Suokas:

- Teoriškai galima kontroliuoti atėjimo ir išėjimo iš darbo laiką. Tačiau juk Savivaldybėje yra ne vienerios durys – kas sutrukdys išeiti pro jas? Tik galvoju, kad kortelės iš pradžių privers daugiau būti darbo vietoje – gal valdininkai nebe tiek vaikščios po miestą savais reikalais.

Robertas Antanavičius:

- Dažnai matau valdininkus, darbo metu važinėjančius ar vaikščiojančius po miestą. Gal kortelės sukontroliuotų – Savivaldybės darbuotojai bus priversti sėdėti darbo vietoje ir dirbti. Juk įmonėse darbininkai irgi pasižymi atėję į darbą ir kada užsimanę nevaikštinėja tvarkyti savo reikalų.

Vilmantas Petkutis:

- Nemanau, kad ši sistema suveiks taip, kaip turėtų. Juk kortelę galima įduoti bendradarbiui, kad pažymėtų, o pačiam išeiti savais reikalais. Šiaip reikėtų sugalvoti kitokį drausminimo modelį. Pavyzdžiui, vidaus savikontrolė – valdininkai galėtų kontroliuoti vieni kitus. Tik reikėtų sugalvoti, kaip paskatinti darbuotoją pranešti apie kito prasižengimus.

Daiva Vaičekauskienė:

- Elektroninei kortelių sistemai įrengti reikalingi 8 tūkst. litų. Tai – ne milijonai, tad kodėl gi neišbandžius. Nors absoliučia sumanymo sėkme aš abejoju. Iš pradžių kortelės gal ir kontroliuos, o paskui – juk lietuviai visada sugalvoja, kaip išsisukti iš situacijos. Iš tiesų gerai turėtų dirbti visi, - yra kortelės ar nėra.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Meilę žemei paveldėjo iš tėvų

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Jauniausiu konkurso „Metų ūkis 2012“ laureatu tapęs 23 metų Tomas Klapatauskas nežino, ką reiškia blaškytis gyvenimo vėjuose, – jis tvirtai įleidžia šaknis gimtojoje Kūlupėnų žemėje ir, planuodamas, ką pavasarį sės, o rudeniop – pjaus, jaučiasi esąs savo rogėse. Už jam parodytą gyvenimo kelią jaunasis ūkininkas dėkingas savo tėvams Daivai ir Jonui Klapatauskams, iš kurių paveldėjo ir darbščias rankas, ir praktišką žvilgsnį, ir meilę kaimui.


Populiarina šiukšlių rūšiavimą

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Reikia pradėti nuo savęs – šia taisykle vadovaujasi kretingiškė Aldona Šumylienė, kuri savo pavyzdžiu gali įrodyti, jog rūšiuoti šiukšles yra visai nesudėtinga. Moteris mano, kad šiukšlių rūšiavimo šalininkų atsirastų ir daugiau, jei tik prie kiekvieno didesnio daugiabučio stovėtų tokioms atliekoms skirti konteineriai.


Savivaldybės tarybai nesutikus su Kretingos šilumos tinklų siūlymu padidinti šilumos kainą, Kainų komisija vienašališkai nustatė, kaip ji turės būti skaičiuojama.


Prie išvalyto tvenkinio įkurs poilsiavietę

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Žemė ir ūkis

Pasibaigus pirmojo dvaro tvenkinio Padvariuose valymo darbams, kaimo bendruomenė jau rengiasi naujam projektui. Prie tvenkinio padvariškiai nori įkurti poilsiavietę, kuri bus patraukli ir vaikams, ir suaugusiems, tarnaus ne tik vietiniams gyventojams, bet ir visam miestui.


Užmigę su neatskleistomis paslaptimis

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Žemė ir ūkis

Apie Auksūdžio kaime dunksančius du piliakalnius mažai kas žino – net ir vietiniai gyventojai sunkiai nupasakoja, kurgi savo paslaptis slepia I tūkstantmečio gynybinės kalvos. Pirmasis Auksūdžio piliakalnis, dar vadinamas Pilale, stūkso šiaurinėje kaimo dalyje, miške. Antrasis Auksūdžio piliakalnis nutolęs nuo gyvenvietės centro į vakarus ir yra beveik nepaliestas mokslininkų.


Pareigūnai priekaištų neišgirdo

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Teisėtvarka

„Peržiūrėjau jūsų veiklos ataskaitą ir, savo nelaimei, neradau nė vieno punkto, dėl kurio būčiau galėjęs kelti problemą“, - vakar per Kretingos rajono policijos komisariato viešą veiklos ataskaitą šmaikštaudamas pripažino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas.


Trečiadienį 20 metų kretingiškis Mindaugas Šidlauskas išgirdo nuosprendį – pripažinęs kaltu dėl klaipėdiečio Karolio Galdiko nužudymo, Klaipėdos apygardos teismas jį nuteisė 10 metų laisvės atėmimo bausme.

M.Šidlauskui teks atlyginti aukos motinai – 18 tūkst. Lt turtinės bei 92,2 tūkst. Lt neturtinės žalos.

Teismas konstatavo, kad M.Šidlauskas naujametinę naktį, per 2012 metų sutikimą, kilus konfliktui peiliu dūrė K.Galdikui – šis sužeidimas, kuriuo perpjauta kaklo arterija, buvo mirtinas.

M.Šidlauskas pripažino savo kaltę ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi – į šią aplinkybę teismas atsižvelgė, skirdamas jam bausmę.

M.Šidlauskas bei prokurorai turi teisę šį nuosprendį apskųsti per 20 dienų.

„P. n.“ informacija


Apžvelgdamas 2012 metų veiklos statistiką, Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis pastebi, kad vis daugiau baudžiamųjų bylų išnagrinėjama supaprastinto proceso tvarka – kai vietoj teismo posėdžio, kuriame būtų apklausiami kaltinamieji, nukentėjusieji, kiti proceso dalyviai, teisėjas sprendimą priima, bylos medžiagą išnagrinėjęs vienasmeniškai savo darbo vietoje.


Pasibaigus Šv. Kazimiero provincijos kapitulai, broliai pranciškonai iš naujo 3 metams pasiskirstė pareigas.


Žvelgdama į savo tėvo – kovotojo už laisvę – Prano Paulausko nuotrauką, jo dukra darbėniškė 85-erių Birutė Paulauskaitė vis dar negali patikėti, jog valstybė šitaip atsidėkoja už savanorių krauju išplėštą nepriklausomybę. Moteris jau bebeik du dešimtmečius negali atgauti to, kas teisėtai priklausė jos tėvui, o šiandien turėtų būti jos žinioje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas