|
|
|
(685) 2012-10-19Šeimos kapavietė – lyg paveldimas turtas
Kretingiškiai neskuba tvarkyti artimųjų kapų priežiūros dokumentų - įteisinti, kas yra atsakingas už šeimos kapavietę. Dėl to, prireikus laidoti artimą žmogų į šeimos ar giminės kapavietę, ypač - senosiose miesto kapinėse, susiduria su varginančiomis biurokratinėmis procedūromis. Žadėjo neatidaryti vartų Iškelti šią problemą paskatino kretingiškių Dalios ir Juozo Valatkų situacija. Spalio 10-ąją po ligos mirė Juozo Valatkos motina Aniceta Valatkienė. Artimieji apsisprendė ją laidoti kitądien į Dalios šeimos kapavietę, tačiau, teigė, praėję kančių kelius. „Mūsų giminės kapavietėje senosiose Kretingos kapinėse jau palaidoti 4 asmenys: prieš 22 m. mirusi mano mama Grasilda Viršilienė, prieš 20 m. - duktė ir prieš 3,5 m. – uošvis, Anicetos vyras. Norėjome, kad ir velionė atgultų šalia jo, bet vietą jos kapavietei kapinių prižiūrėtojas Antanas Raudonis atmatavo šalia mano motinos. Jis nė nenorėjo girdėti apie tai, kad aš prižiūriu ir kitus šalia esančius kapus“, - pasakojo D.Valatkienė. Moteris taip pat piktinosi, kad velionės mirties dieną atvykę į Kretingos miesto seniūniją leidimo laidoti, susidūrė su aibe netikėtumų: „Užvestas kažkoks biurokratinis aparatas: spalio 10-ąją seniūnijoje prasėdėjome 1,5 val. - reikėjo tvarkyti šūsnis dokumentų, visiems šeimos nariams rašyti sutikimus. Kitądien paskambino seniūnijos sekretorė – ligi laidotuvių bebuvo likę 2 valandos – pasakė: A.Raudonis neatidarys kapinių vartų, nes iškilo neaiškumų dėl buvusio mano motinos sutuoktinio Algio Viršilo. Jo pavardė ir gimimo data iškalta ant paminklo, bet jis ten nepalaidotas“. Ji teigė, jog po motinos mirties su patėviu nebebendravusi, tačiau žinanti, kad jis taip pat miręs ir palaidotas kitose kapinėse.
Kaip turėtų elgtis valdžia, išgirdusi tautos prieštaravimą dėl atominės elektrinės statybos?
Šildymą ketina pradėti pirmadienį
Redakcija, kaip ir šilumininkai bei Savivaldybė, sulaukė ne vieno pasipiktinusių kretingiškių skambučio, kodėl rajono daugiabučiuose nepradedamas šildymo sezonas. Jis prasidėti turėjo jau praėjusią savaitę, mat trijų parų vidutinė temperatūra nesiekė 10 laipsnių šilumos.
Ūkininkas pabuvojo limuzinų tėvynėje
Šį rudenį ūkininkas Bronius Skersenskis iš Genčų, auginantis 60 mėsinių galvijų – limuzinų - bandą, kartu su Lietuvos mėsinių galvijų augintojų gerintojų asociacijos nariais lankėsi Prancūzijos Limožo regiono ūkiuose, kur prieš 120 metų ši galvijų veislė buvo išvesta. „Įsitikinome, jog vešliose Lietuvos pievose limuzinai ganosi sočiau, negu tėvynėje, o mūsų ūkininkai gyvena geriau, negu Prancūzijoje“, - pastebėjo B.Skersenskis.
Žvainiškių mezginiai kvepia metų laikais
Kviesdama užeiti į savo namus žvainiškė tautodailinkė Danutė Pučkorienė sako: „Būtumėt užsukę prieš kiek laiko – visa svetainė, virtuvė buvo užversta įvairių medžių šakomis, kankorėžiais, žolelėmis. Rengiamės šaltajam žiemos sezonui“. Tačiau šaltos žiemos laukimas iš karto pasidaro jaukus, pamačius D.Pučkorienės ir jos dukros Palmyros rankų darbo gaminius – spalvingas kojines, pirštines, riešines.
Salantų centras keisis neatpažįstamai
Salantų miesto bendruomenė jau pradėjo vykdyti daugiau negu 0,5 mln. Lt vertės projektą – Turgaus aikštės rekonstrukciją. Darbininkai aikštėje išpjovė senus medžius, pradėjo kelio darbus. Projektą numatyta pabaigti kitų metų vasarą.
Chorą lydėjo sėkmė
Ketvirtajame tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje „Musica Divina“ Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ jaunučių chorui, vadovaujamam mokytojo eksperto Aloyzo Žilio, buvo patikėta užbaigti festivalį.
Gintaro kelias: nuo Karaliaučiaus – ligi Žemaitijos meistrų
Baltijos jūros pakrantėse kasamas ir bangų išmetamas gintaras moksliškai taip ir vadinamas – Baltijos gintaras. Nuo seno jis yra čia gyvenančių tautų vertybė. Gamta taip lėmė, kad didžiausios Baltijos gintaro sankaupos susitelkė prūsų žemėje - dabartinėje Kaliningrado srityje, tačiau gintaras neatsiejamas nuo lietuvių tautos, kurios meistrai per šimtmečius ištobulino šio „saulės akmens“ apdirbimo tradicijas.
Naujas iššūkis – atvirumas visuomenei
„Sieksiu pagerinti žmonių aptarnavimo kokybę. Nesakau, kad ji dabar bloga, tačiau manau, kad žmonėms būtų galima ir paprastesne, jiems suprantama kalba paaiškinti teismo sprendimo ar nuosprendžio esmę, supažindinti su mediacijos nauda ar būsimo bylinėjimosi pasekmėmis“,- įsitikinęs naujasis Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis.
Darbėniškė Marija Vėžauskienė miške aptiko iš vieno kelmo išaugusius 26 raudonikius. M.Vėžauskienė prasidėjus grybų sezonui negali praleisti nė vienos dienos, nenuėjusi į mišką. Savo laimikį moteris visada suskaičiuoja, pasidžiaugia kiekvienu grybu. Paskutinis jos radinys nustebino ne tik ją pačią, bet ir šeimą, kaimynus.
Šv. Luko dieną – nauja tradicija
Švento Luko – gydytojų globėjo – dienos, švenčiamos spalio 18-ąją, išvakarėse Kretingos rajono medikai susibūrė draugėn pabendrauti, prisiminti užtarnauto poilsio jau išėjusius kolegas. Prieš artėjančias Vėlines jie pagerbė ir anapilin iškeliavusius gydytojus, aplankydami jų kapus.
Kretingoje – neįprastas keliautojas
Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius seniūnijoje sulaukė netikėto svečio. Į miestą užsuko po visą Europą dviračiu keliaujantis 72-ejų Leontijus Romanovskis iš Latvijos.
Norėtų įamžinti kunigą
Rajono pedagogų švietimo centras (PŠC) inicijavo projektą, susijusį su kunigo Hermano Šulco įamžinimu, ir rengiasi jį pateikti tvirtinti rajono Savivaldybei.
Sielos nerimą gydo rūpintojėlio žvilgsnis
„Nelepinama mūsų šalis buvo. Galbūt senoliams, kuriems reikėjo atlaikyti karus, skurdą, vargą, ir padėjo išgyventi mintis, kad jie nėra vieni su savo rūpesčiu – juo gali pasidalinti su rūpintojėliu. Šis jiems buvo kaip paguodos ženklas“,- kalbėjo kretingiškis tautodailininkas Raimundas Puškorius, pastebintis, kad ir šiandien žmonės mielai savo sodybas puošia rūpintojėlio skulptūromis.
Amatams prikelti reikalinga ir gera vadyba
Dirgalio kaimo gyventoja 93-ejų Bronislava Raišuotienė prisimena tuos jaunystės laikus, kuomet tarnavo pas ūkininkus. Daugybėje ūkio pastatų, kieme, laukuose dūgzdavo darbas tarsi fabrike. Tai vyrai virves vydavo, tai baldžius lovas meistraudavo, mergos staklėse ausdavo. Viskas, ko reikia žmogui, gimdavo čia pat, nagingoms rankoms prisilietus.
|
|
