|
|
|
(636) 2012-04-27Už nugaros įvykusios avarijos – nepastebėjo
Keliu Šiauliai-Palanga automobilį „Audi A4“ vairavusi Klaipėdos rajono gyventoja net nepastebėjo, kas įvyko kelyje, kai ji staiga pasuko dešinėn į miško keliuką, kad galėtų ramiai pasišnekėti mobiliojo ryšio telefonu. Į jos pokalbį įsiterpė priėjęs policijos pareigūnas – atsigręžusi atgalios moteris išvydo dvi po susidūrimo gerokai aptalžytas transporto priemones: visureigis „Suzuki Grand Vitara“ liko sumaitotu priekiu, o krovinį vežęs sunkvežimis „Iveco“ gulėjo parvirtęs ant šono. Penktadienį apie 9.35 val. kelyje prie Kvecių miškelio įvykusios avarijos liudininkai pasakojo: „Audi A4“ posūkis dešinę buvo netikėtas manevras paskui jį važiavusiems kitiems automobiliams: „Audi 100“ vairuotojas dar spėjo laiku sustabdyti savąjį automobilį, o štai paskui jį važiavęs „Suzuki Grand Vitara“ vairuotojas išsigando, kad to padaryti nesugebės. Tad jis instinktyviai norėdamas išvengti susidūrimo pasuko vairą kairėn ir pateko tiesiai po nosim priešpriešiais važiavusiam sunkvežimiui. Nors per susidūrimą buvo gerokai apgadintos abi transporto priemonės, tačiau, laimei, abu vairuotojai liko gyvi ir sveiki.
Plačiau apie šį eismo įvykį skaitykite gegužės 1 d. laikraščio „Pajūrio naujienos“ numeryje.
„Darom“ baigėsi, šiukšlių liko
Pasibaigė akcija „Darom“, kurios metu iš Kretingos rajono išvežtos 85 tonos šiukšlių, jas surinko daugiau negu 5 tūkst. savanorių. Akcijos organizatoriai teigia: savanorių daugėja, o šiukšlių mažėja. Tačiau pavasarines talkas finansuojančios Savivaldybės darbuotojai, rajono vadovai sako, kad šį teiginį galima ir užginčyti – rajone vis dar nenyksta neoficialūs sąvartynai. Dalyvauti penktojoje akcijoje „Darom“ Kretingos rajono gyventojų raginti nereikėjo: savo aplinką švarino seniūnijos, mokyklos, įstaigos, bendruomenės, individualūs asmenys. Tačiau buvo prabilta ir apie tai, kad vis labiau populiarėjanti pavasarinė talka, rengiama jau ir šimte pasaulio valstybių, įgavo parodomąjį, paradinį atspalvį. Puoselėjami ir taip tvarkingi miestų, gyvenviečių centrai, talkos rengiamos ten, kur ir taip kone kasdien šluojama. Tribūnos savo populiarumui didinti talkose nevengia ieškoti ir politikai. O štai tikrieji rajono šašai taip ir lieka badyti akis vis didėjančiomis šiukšlių krūvomis: vos per porą valandų rajone pavyko aptikti keliolika iš tolo matomų arba gyventojų nurodytų sąvartynų. Jų nepalietė akcija „Darom“. Kaip sunaikinti šiukšlynus ir atpratinti žmones atliekas versti nuošaliose vietose, irgi lieka retorinis klausimas. „Rajone esame pastebėję ne vieną vietą, kuri yra tapusi lyg neoficialiu sąvartynu. Visame rajone yra įvestas vietinės rinkliavos mokestis, kuris turėtų sulaikyti nuo šiukšlinimo – juk nėra prasmės turint ir mokant už konteinerį šiukšles vežti į kažkokį mišką, griuvėsius ar pagriovus. Tačiau šioje situacijoje susiduriame su nesąžiningais piliečiais. Tokiais, kurie nėra prisiregistravę, sudarę sutarties su komunalininkais arba vykdo nelegalią veiklą. Pavyzdžiui, statybininkai, kurie dirba pagal patentą ir išveža iš butų, namų statybines atliekas. Arba tik per vasarą dirbančios kavinės, kurios į pamiškes išveža panaudotus vienkartinius indus, kitas atliekas“, - kalbėjo bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Gediminas Žilys.
Kokia, jūsų nuomone, turėtų būti minimali alga?
Uždraudė palikti automobilius prie konteinerių
Neapsikentęs situacijos, kai gyventojai savo automobiliais užblokuoja privažiavimus prie konteinerių aikštelių, „Kretingos komunalininko“ vadovas Gediminas Žilys kreipėsi į Saugaus eismo komisiją, prašydamas šiose vietose uždrausti statyti automobilius.
Rengia dviračių žygį į Palangą
Užvirus diskusijoms, kur nutiesti dviračių taką – prie rajoninio kelio, einančio per Pryšmančius, ar šalia magistralinio kelio Šiauliai-Palanga, Kretingos dviratininkų klubas „Tolumos“ Kretingos rajono gyventojus kviečia abu šiuos variantus išbandyti praktiškai.
Ateities miškai – su kilmės dokumentais
Šios savaitės vidury nulijęs pavasarinis lietus tapo tikra atgaiva žemei ir į ją jaunas šaknis įleidžiantiems pasodintiems medžiams. Kretingos miškų urėdijos miškuose dabar – pats darbymetis: miškininkai atsodina kirtavietes, įveisia naujus miškų plotus, tarp jų – ir sėklines plantacijas.
Narai iš Akmenos ištraukė lovą, dviratį ir gintaro karolius
Akmenos upėje prie Kretingos muziejaus šį savaitgalį nardė narai. Antrą kartą profesionalūs nardytojai iš Vilniaus Pranciškonų gimnazijos geografijos mokytojai Danutei Vasiliauskienei bei jos mokiniams padėjo valyti užterštą upę.
Paskutinių kelnių iš gyventojų neatėmė
Vakar įvykusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje, patvirtinus Savivaldybei priklausančių įmonių 2011 metų veiklos ataskaitas, rajono politikai vienbalsiai nusprendė nedidinti geriamojo vandens ir nuotekų kainų.
Gyvenimas hiphopo ritmu
Joana Beinoraitė – 19-metė Pranciškonų gimnazijos dvyliktokė - įsitikinusi, jog hiphopas - ne mada, o gyvenimo būdas. „Jei nežinai hiphopo ideologijos ir ja negyveni, tai šis stilius, kaip bet kuris kitas, nieko tavo gyvenime nekeičia. Tačiau jei į viską žvelgi giliau ir šokiui suteiki tam tikrą prasmę - tai tave paliečia ir pradedi gyventi kitaip”, - teigia jaunoji šokėja.
Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) – tai savarankiška, savanoriška nevyriausybinė organizacija, vienijanti mokinius bendroms iniciatyvoms bei problemų sprendimui. Kai kurie žmonės dabar pagalvotų – kam reikalinga dar viena mokinių organizacija, kai jau turime Mokinių tarybą (MT)? Pasak Kretingos jaunimo reikalų koordinatorės Dianos Garjonienės, tarp šių institucijų yra didžiuliai skirtumai.
Tarp įstatymo ir žmoniškumo
Dar visai neseniai tarp abiturientų patys populiariausi žodžiai buvo „teisės studijos“. Daugelio svajonė – tapti teisininku, o teisėjas – aukščiausias pasiekimas šioje darbo srityje. Apie šios profesijos darbo kasdienybę, galvosūkius priimant sprendimus sutiko papasakoti Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis.
Laikas - labai abstraktus ir sunkiai suprantamas dalykas. Žinau tik tiek, kad kiekvienu gyvenimo tarpsniu žmogus laiką suvokia skirtingai.
Mitologinių slibinų, besisvaidančių ugnies liežuviais ir turinčių po devynias galvas, dar niekas regėte neregėjo. Tačiau „Kuprinei“ palanki proga pasitaikė Klaipėdoje - išvydome kiek kitokias, trigalves ir labai smagias bei balsingas mistines būtybes – muzikos grupę ,,Liūdni Slibinai‘‘. Ši trijulė - Dominykas Vaitiekūnas, žinomas iš šokių projektų, Aistė Lasytė, pravarde vyras, ir Vaidas Kubilinskas, vadinamas didžiuoju žmogumi, - surengė turą po Lietuvą ,,Pavasario balsai“. Slibinai atrado laiko pasikalbėti ir su kupriniečiais.
Į pergalę atvedė tik paskutinis tritaškis
Kretingos rajono krepšinio Didžiosios taurės finalininkai – komandos „Vėjas“ ir „Sanpola-Baltija“ - savo sirgaliams padovanojo aukso medalių vertą kovą. Iki paskutinių akimirkų nebuvo aišku, kas iš salės išeis skanduodamas apie pergalę. Paskutinės žaidimo sekundės buvo lemiamos „Sanpolai-Baltijai“ – komanda pergalę išplėšė 88:83.
Jurbarke įvykusiame Lietuvos vaikų (gimusių 2000-2002 m.) karatė kiokušin čempionate sėkmingai pasirodė „Shodan“ mokyklos karatekos – kretingiškiai iškovojo net 5 medalius.
Iškovojo teisę varžytis Pasaulio čempionate
Utenoje įvykusiame XX Lietuvos shotokan karatė jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų čempionate Kretingos karatė-do shotokan klubo atstovas Vytautas Balčiūnas kumitė, arba kovos, rungtyje iškovojo III v.
Kretinga pražys našlaičių žiedais
Šią savaitę „Kretingos komunalininko“ darbuotojai kibo į gėlininkystės darbus: smulkiažiedėmis našlaitėmis jau pražydinta dešimt miestą puošiančių vazų, o netrukus įvairiaspalvės stambiažiedės našlaitės praeivius džiugins ir Kretingos miesto skveruose, kurių bendras plotas sudaro apie 400 kv. metrų.
Iniciatyvai reikia sudaryti sąlygas
Padvarius nuo miesto skiria tik trys tvenkiniai: daugiau negu tūkstantį gyventojų turinčią gyvenvietę sunku pavadinti kaimu - Kretingos priemiesčiu tapę Padvariai vilioja vis daugiau jaunų šeimų. Vis dėlto skubančiu šiuolaikiniu gyvenimu alsuojanti gyvenvietė išlaiko vieną labiau kaimui būdingą tradiciją – puoselėja bendruomeniškumą, kuris, pasak bendruomenės „Trys tvenkiniai“ pirmininkės Rasos Armalienės, vis labiau mažina Padvarių socialinę atskirtį ir leidžia kurti geresnę gyvenimo kokybę.
Kai gėlės užkariauja širdį ir namus
Jokūbave gyvenanti Stasė Jarutienė laisvalaikį leidžia tapydama ar darydama popierines gėles. Jokūbavo bibliotekoje surengta jau antroji jos darbų paroda. Pirmoji paroda buvo tapybos, dabar – popierinių gėlių.
Kelionės į praeitį per giminės medžius
Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos direktorius 49–erių Vidas Kelpša, pats besidomintis savos kilmės šaknimis, paskatino ir mokinius, jų tėvus bei senelius sudarinėti savų giminių genealoginius medžius.
Per papročius grįžta prie savo ištakų
Piliakalnio pagrindinė mokykla atgaivino šimtmečių senumo lietuvių šventę – Jurgines, per kurias glaudžiai susipina pagoniškosios ir krikščioniškosios tradicijos. Ši šventė – viena iš daugelio, kurios papročius puoselėja mokyklos bendruomenė, pasiryžusi išsaugoti protėvių palikimą ir populiarinti etnokultūrą.
Tarp pirštų gimsta trapūs nėriniai
Salantiškės nėrinių meistrės Adelės Kažytės rankdarbiai lengvumu, trapumu ir netgi pačia forma primena snaiges, plaštakes ar nuo medžių pabirusius žiedlapius.
Erškėtynas – per giminių istorijas
Vidury Dimitravo miško atsiveria sakrali erdvė: ten savo dievus garbino mūsų protėviai, o prieškariu, manoma, apsireiškė Dievo Motina, ir tam įvykiui atminti buvo pastatyta koplyčia. Tai – Erškėtyno koplyčia, kuria rūpinosi ir tebesirūpina vietiniai gyventojai, o vietovė aplink ją tapo mažuoju Žemaitijos kryžių kalnu.
|
|
