|
|
|
(597) 2011-12-09Dievą iš salantiškių atėmė pinigai
Nesusimokėjai mokesčio – nedrįsk įžengti į bažnyčią. Su tokia taisykle jau porą metų taikstosi salantiškiai. Kantriai tylėję žmonės nebeištvėrė – jų kaltinimai Salantų klebonui Petrui Smilgiui sprogo tarsi pūlinys. Tačiau Dievo tarnas liko kategoriškas ir kurčias žmonių prašymams: savo paties nustatytos tvarkos jis nė neketina keisti. Šiame pasakojime pašnekovų pavardžių nebus: atvirai apie parapijos žaizdas sutikę kalbėti salantiškiai viešinti savo tapatybės nenorėjo dėl paprastos priežasties – pasmerkimo ir galbūt net keršto. Pasak jų, šios bausmės iš klebono tikėtinos, nes Dievas ir moralė Salantų parapijoje jau seniai iškeisti į pinigus. „Pinigai yra viskas ir daugiau niekas neegzistuoja. Mūsų klebonas tiesiog godus pinigų. Iš pradžių šios savybės nepastebėjome – jis buvo toks malonus. Ir dabar per šv.Mišias taip gražiai kalba, sutikęs žmogų taip gražiai pašnekina. Tačiau jo kalboms prieštarauja visi jo darbai ir veiksmai. Apie kokią tarnystę Dievui ir žmonėms galima kalbėti, jei skausmo akimirkoje prie verkiančių artimųjų priėjęs klebonas prieina ir pasako: eikime pasikalbėti, jūs – skolingi bažnyčiai“, - piktinosi salantiškiai. Jie apibūdino tvarką, kuri visą parapiją atvedė į nepaprastą situaciją: klebonas kiekvieną sekmadienį įvertino dviem litais. Sekmadienių per metus – daugiau negu pusšimtis. Taigi per metus viena šeima bažnyčiai turi sumokėti daugiau negu šimtą litų. „Visi Salantai – prasiskolinę. Ir kam – klebonui. Šis nesibodi apie skolas priminti kalėdodamas, jei reikia, pinigų atvažiuoja ir specialiai į namus, o jei jau nutinka nelaimė, prie karsto bažnyčioje nepaverksi – teks eiti suvesti sąskaitas su klebonu. Turi specialų sąsiuvinį, kur surašyta, kiek kas davęs, kiek kas skolingas. Mes suprantame, kad mūsų, tikinčiųjų, pareiga yra padėti išlaikyti bažnyčią. Tačiau tam yra aukojimas – juk kiekvienas, atėjęs į šv.Mišias, aukoja, taip paremdamas savo parapiją. Kiek kas gali, tiek tas duoda – tai yra teisingiausias principas. Kaip galima įkainoti sekmadienius ir nustatyti kažkokius mokesčius, lyg viduramžiais. Juk yra žmonių, kurie gauna varganas pensijas, jaunų daugiavaikių šeimų, vienišų žmonių. Argi moralu versti žmones mokėti už tikėjimą. Bažnyčią tikintieji išlaikytų ir neverčiami – aukodami. Tačiau kai atsiranda prievarta, kas gali norėti eiti į bažnyčią“, - svarstė salantiškiai. Jų pasvarstymams klebonas P.Smilgys turėjo kategorišką atsakymą: jis laikosi dviejų – solidarumo bei teisingumo – principų ir jų neketinąs keisti. Ar pensininkų ir profsąjungų mitingas gali išspręsti įsisenėjusias valstybės problemas?
Nenori bibliotekos mokykloje
Kartenos bendruomenė priešinasi daugiabučiame name įsikūrusios miestelio bibliotekos iškėlimui į bibliotekai pritaikyti planuojamas patalpas Kartenos vidurinėje mokykloje.
Baubliškės nuotrauka – tarp geriausių šalies mokinių darbų
Baublių pagrindinės mokyklos mokinė šeštokė Erika Pogytė nuoširdžiai džiaugiasi savo laimėjimu, kurį pelnė sudalyvavusi Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro surengtame fotografijų konkurse „Sportuojame visi, visur ir visada“. Erikos darbas „Ir vasarą sninga... kamuoliais“ pateko į šalies geriausių darbų 20-tuką.
Mandala neleidžia protui „plepėti“
Atėjęs Didžiojo laukimo metas skatina stabtelėti rutinos greitkelyje, įsiklausyti, ką šneka širdis ir ko nori siela, pavargęs kūnas. Tik tame greitkelyje dažnai pasistatome sau ne vieną draudžiamąjį ženklą: neturiu laiko, reikia sumokėti mokesčius, gal kitą savaitgalį – kai nereiks kuopti namų. Jokūbaviškė mokytoja ir dailininkė Felicija Stramilaitė sako, kad tokiame bėgime sau kasdien reikia atrasti bent keliolika minučių – tada ir siela ramesnė, ir kūnas sveikesnis, ir gyvenimo džiaugsmas didesnis.
Poezijos pasaulį palieka su nauja knyga
„Išeinu iš poezijos. Ir tas išėjimas man – toks natūralus, nors ir neplanuotas. Tiesiog jaučiu, kad nebetelpu eilių rime, lygiavime, kad stengdamasi išlaikyti formą imu pamesti mintį“,- kalbėjo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė kretingiškė Marija Bučkienė, gruodžio 19 dieną viešai pristatysianti ką tik iš leidyklos gautą naująją savo kūrybos rinktinę „Sutemos stiklo akyse“.
Dainų perlus veria jau 30 metų
Kretingos kultūros centro Vydmantų filialo folklorinis ansamblis „Žemčiūga“ atšventė trisdešimties metų jubiliejų. Savo veiklą pradėjęs su šešiais atlikėjais, dabar gali pasigirti trigubai išaugusiu jų skaičiumi.
Po kūrybos lapija gimsta žodis
„Talentu apdovanotas vaikas gali ir neišdrįsti kurti, jei šalia esantieji – tėvai, mokytojai – nebus įžvalgūs ir jo nepastūmės. Ne, nereikia prievartos! Tik švelniai palydėti vaiką. Kad jis neužsisklęstų lyg kriauklė, kad nebūtų baugštus, kad išaugtų jo žodis“,- sakė Kretingos Simono Daukanto pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Danutė Dunauskaitė, sukvietusi į šventę jaunuosius literatus iš viso rajono.
Žemaitiškumo dvasia tautodailėje: ko dabartiniai meistrai gali pasimokyti iš senosios kartos
Žemė turi didelių galių savo vaikams: išmaitinti jos istorijos, papročių, tradicijų, vaikai išeina nešdami savo maitintojos savitumą į platųjį pasaulį. Ir niekada neapsiriksi sakydamas: čia Dzūkijos, Aukštaitijos, o štai čia – Žemaitijos žemės vaisIai. Net ir praėjus šimtmečiams žemaičiai lieka ištikimi savo žemės pamokoms: kurti lakoniškai, tvirtai, kukliai, bet kartu ir puošniai.
Tikrins, ar vedžiojami šunys nekelia grėsmės
Visą kitą savaitę policijos pareigūnai patruliuos viešose vietose ir tikrins, ar žmonės laikosi taisyklių, vedžiodami savo šunis.
Jaunųjų krepšininkų sėkmės ir nesėkmės
Aptardamas savo auklėtinių pasiektus rezultatus per pastarąjį mėnesį, Kretingos sporto mokyklos krepšinio treneris Rimvydas Joneckis teigė, jog atskirų komandų rezultatai – netolygūs: „Viena komanda žengia be pralaimėjimų, antra – pagerino padėtį turnyrinėje lentelėje, dar kita – krepšinio aikštėje patyrė apmaudžių akimirkų“.
Skurdo akivaizdoje – „genialios“ šildymo sistemos
Žiema – sunkiausias metas benamiams, kurie ieškodami pastogės įsikuria apleistuose statiniuose, o norėdami susišildyti čia susikuria laužus. Siekdami užbėgti nelaimėms už akių, kai benamių sukelti gaisrai sunaikina ne tik turtą, bet ir nusineša žmonių gyvybes, Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai apsilankė daugiau negu 100 apleistų objektų mūsų rajone. Kai kur jie išvydo tokias suręstas „šildymo sistemas“, kad jų autoriams išradingumo galėtų pavydėti ir modernieji menininkai.
|
|
