Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(492) 2010-12-03

Šiandien (penktadienio) rytą per pusšimtis socialiai remtinų daugiavaikių Kretingos rajono šeimų sugužėjo į Kretingos pranciškonų gimnazijos valgyklos salę: pirmuoju sniegu į Lietuvą iš Vokietijos atvykęs Kalėdų senis jiems dalijo dovanas.

Šios dovanos kretingiškius pasiekė ilgamečių rėmėjų iš Vokietijos dėka. Labdaros akciją iniciavo Horstas Drevingas, senjoras visuomenininkas, buvęs Zėlovo miesto ir Merkiš Oderlando rajono darbuotojas.

Su artėjančiomis Šv. Kalėdomis susirinkusiuosius bei svečius pasveikino šventėje dalyvavę rajono valdžios, Socialinės paramos skyriaus bei gimnazijos atstovai.

Labdaros iniciatyva gimė iš prieš kelerius metus, Pranciškonų gimnazijai susidraugavus su Merkiš Oderlando rajono mokyklomis. „Todėl H. Drevingas ir paprašė mūsų pagalbos. Kretingos Socialinės paramos skyriaus darbuotojos iš anksto surinko vaikus, pakvietė Kalėdų senį. Šią labdarą surinko ir atvežė A. Einšteino gimnazijos mokytoja A. Kiopl su dviem mokinėmis. Vokietijos gimnazijos mokiniai turėjo mūsų vaikų nuotraukas, žinojo vaikų amžių ir kiekviena klasė paruošė dovaną konkrečiam vaikui“, - teigė Pranciškonų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Jankuvienė.

Labdaros akcijos H.Drevingo iniciatyva vyksta jau virš 10 metų, - ankstesniais metais vokiečiai remdavo Kretingos vaikų globos namus, Salantų pagalbinę mokyklą, bendravo su J. Pabrėžos gimnazija.

P.N. informacija


Gyventojai - prieš naujo ryšio anteną

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Pirmoji Kretingos mieste, ant „Minijos“ prekybos centro, pastatyta ir 20 m į aukštį iškylanti moderniojo bevielio interneto antena tapo galvos skausmu to rajono gyventojams.

Prie „Minijos“ parduotuvės Dupulčių gatvėje trečiadienį susirinko šios bei aplinkinių - Taikos, J.Jablonskio, M.Valančiaus, Kartenos, Medelyno - gatvių gyventojų būrys. Žmonės piktinosi, kad be jų sutikimo viršum šios parduotuvės iškilo galinga ryšio antena.

Biznis ir radiacija?

„Iš pradžių galvojome, kad stogą remontuoja. O po to žiūrim - iškėlė didžiulę anteną. Visa tai įvyko prieš kelias dienas, neinformavus aplinkinių gyventojų“, - kalbėjo seniūnaitė Zita Ona Macevičienė.

Dupulčių gatvės Nr. 4 namo gyventojas Linas Pinikas sakė, jog jo sodyba – vos už 5 metrų nuo parduotuvės: „Juk nė medžio pasodinti ar tvoros pastatyti negalima be kaimynų sutikimo. O čia: atvažiavo, susitarė su parduotuvės savininku, pastatė ir išvažiavo“.

Viršum „Minijos“ parduotuvės iškelta Lietuvos radijo ir televizijos centro naujojo bevielio interneto „Mezon“ antena. Tačiau žmonėms visgi neaišku, koks jos poveikis žmonėms ir aplinkai. „Kažkam – biznis, o mums – spinduliai. Neramu ir vaikus į gatvę išleisti“, - sakė L.Pinikas.

Žmonės nuogąstauja, kad antenos skleidžiama spinduliuotė gali pakenkti jų sveikatai.

Susitikime dalyvavęs prekybos centro „Minija“ savininkas Vaidotas Letukas tvirtino, jog Telecentro atstovai atsiklausė jo sutikimo statyti anteną, ir jis pasirašė nuomos sutartį. „Neįsivaizdavau, kad kils toks „ermyderis“. Žmonės ateina, aš nesislepiu: kalbuosi su jais, paaiškinu, kokia tai antena. Bet jie sako – netikime. Belaidžio interneto anteną jie painioja su mobiliojo ryšio antena", - tvirtino parduotuvės savininkas.

Vytautas Buja susirinkusiųjų vardu išsakė pageidavimą, kad ryšio firmos atstovai jiems konkrečiai paaiškintų, koks tai ryšys, kokiu atstumu nuo gyvenamųjų namų galima statyti anteną ir ar jai privalomos tam tikros higienos normos.


Justina Simutienė

- Žiemai buvau pasirengusi – turėjau šiltus batus, kepurę, paltą. Per šalčius stengiuosi daug nevaikščioti – kad nesušalčiau. Kiek prisimenu, seniau tokių šaltų ir ankstyvų žiemų nebūdavo. Tik paskutiniais metais mus užklumpa tokios stiprios žiemos.

Kęstas Samuolis:

- Nebuvau pasirengęs tokiai staigiai žiemai. Praėjus žiemai šalčiai užsimiršta, todėl, kai ateina nauji, būna netikėta. Galbūt todėl iš anksto nebuvau pasiruošęs šilto šaliko, kepurės – išsitraukiau juos iš spintos tik paspaudus stipriam šalčiui.

Kęstutis Šidlauskas:

- Taip – žiema užklupo labai netikėtai, stojo sulig diena. Mėgstu žiemą, tačiau ne taip anksti prasidėjusią – labai ilgai truks. Svarbiausia - šiltai apsirengti, tada šaltukas nebaisus, - geriau negu lietus ir purvynai.

Nijolė Viltrakienė:

- Tikėjausi šaltos ir ilgos žiemos: prisinešiau malkų, apsišiltinau langus. Visi požymiai pranašavo šaltą žiemą: pirmieji nukrito uosio lapai, varnos tupi tik aukštai medžiuose, o zylės sukasi aplink langus.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Vakar rajono Savivaldybėje buvo sprendžiamas jau kone legendiniu tapusio turgelio Kretingos miesto centre likimas: rajono valdžios ir Kultūros paveldo departamento (KVD) specialistai išvien su turgelio savininku Egidijumi Gendvilu svarstė – išsaugoti ar užversti nudegusio turgelio vietoje archeologų atidengtus žydų šventyklos pamatus, tarp kurių – ir unikali ritualinė apsiplovimų vieta - mikvė.


„Atėjo laikas stabtelėti ir pasižiūrėti, kaip įgyvendinamas Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas bei numatyti tolimesnius žingsnius“,- teigė Kretingos rajono švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė, kuri vakar rajono tarybos nariams pristatė monitoringo (stebėsenos) rezultatus ir pateikė pasiūlymus, kaip Mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą būtų galima koreguoti.


Kilniaširdžiai žmonės Adventą pasitinka tyliai - tokia yra karteniškių Stanislovo ir Ginos Rimkų šeima. Trys jų šeimos nariai - 51-erių Stanislovas, 40-metė Gina bei 18-metis jų sūnus Tadas - yra neatlygintini kraujo donorai. „Koks čia mūsų nuopelnas: darant gerus darbus, ir pačiam pasidaro gera. Jei duodi – gauni ir pats“, - įsitikinęs mažakalbis Stanislovas, ilgametis kraujo donoras.


Dar praėjusių metų rudenį rašėme apie Žalgirio seniūnijoje Tolių kaime gyvenančius Olgą ir Robertą Narvaišus – tada jų metų neturinčiam sūnui Norbertui buvo atlikta kepenų persodinimo operacija. Nors trečius metus einančio vaiko laukia dar viena operacija, tačiau ir jis, ir tėvai jaučiasi laimingi.


Jovita Šimkuvienė:

- Pasitikiu ir vaistais, ir liaudies priemonėmis. Ką vartosiu, priklauso nuo negalavimo. Jei susirgimas nerimtas – sloga, nesunkus kosulys, - vaistų nesigriebiu. Išgeriu liepos žiedų, ramunėlių arbatos. Tačiau jei susergu rimčiau, padeda tik vaistai.

Stanislava Juškienė:

- Tokiame amžiuje pasitikiu tik liaudiškomis priemonėmis. Mėgstu nueiti į parduotuvę, kur pardavinėjamos įvairios vaistingosios žolelės. Galbūt nuo rimtų ligų jos neišvaduoja, tačiau palaikyti sveikatą tikrai padeda. Ypač man patinka ir sveikatos suteikia mėtų arbata s

Adolfas Knieža:

- Nepasikliauju liaudiškomis priemonėmis – žolelėmis ir kitais naminiais preparatais. Jau esame pripratę prie chemijos, medicininių preparatų, todėl susirgęs pasitikiu tik vaistais, kurie pagaminti farmacininkų.

Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo, gydytojo Tomo Skliuderio komentaras:

- Šiuo metu vienas dažnesnių negalavimų – peršalimo ligos. Kadangi jos žinomos šimtmečius, žmonės iš kartos į kartą perduoda įvairius patarimus, kaip gydytis namų sąlygomis, kokias žoleles naudoti. Liaudiškų priemonių, skirtų peršalimui gydyti, savybės seniai žinomos, todėl nieko blogo, jei ligonis lengvus simptomus – gerklės perštėjimą, slogą, neaukštą temperatūrą – stengiasi pašalinti liaudiškomis priemonėmis. Įvairios arbatos, naminės fitoterapinės priemonės yra saugios. Jei gydantis jomis ligonio savijauta neblogėja, viskas yra gerai. Gydymąsi liaudiškomis priemonėmis galima derinti su tradicine medicina.

Žmonės liaudiškas priemones naudoja ir esant kitiems negalavimams, pavyzdžiui, galvos skausmui. Jei galvos skausmas yra lėtinės ligos išraiška, pacientas žino jo priežastis, naudoti žolinius preparatus yra gerai, ypač, jei žmogaus savijautą jie veikia teigiamai. Tačiau jei galvos skausmas užklumpa netikėtai, nepraeina, nereikėtų griebtis žolelių ir vaistų – pirmiausia derėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti skausmo priežastis.

Liaudiškų priemonių naudojimas sergant lėtinėmis ar nepagydomomis ligomis taip pat nėra žalingas. Jei pacientas, vartojantis vaistus, gerai jaučiasi, kartu vartodamas ir įvairias arbatas, kitus liaudiškus preparatus, kodėl gi ne – galima savo organizmą stiprinti ir taip.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Verslo idėją įkurti Kretingoje Šeimos medicinos centrą jo steigėjos – gydytojos Augenija Juknevičienė, Silvija Zamulskienė ir Danutė Razgaitienė – šiandien vadina avantiūra, tapusia realybe: centras sėkmingai veikia jau 10 metų, subrandintas stabilus darbuotojų kolektyvas, kurio žinioje – beveik 6 tūkst. pacientų.


Salantų gimnazijos pradinių klasių mokytojos Daivos Žilinskienės ugdytiniams puikiai sekasi žaisti kvadratą. Šio žaidimo jau nebe pirmus metus per papildomo užsiėmimo valandas mokosi III-IV bei V-VI klasių vaikai. Jų į kvadrato treniruotes susirenka gerokai per 30.


Gulbei pagelbėti nepavyko

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Gamta

„Žiūriu – nuo elektros laidų žiežirbos lekia. Pasirodo, skrisdama gulbė atsitrenkė į juos ir nukrito į Akmenos upę, guli dabar ant ledo“,- susirūpinęs pasakojo degalinės „Trevena“ dujų operatorius Jonas Mažeika.


Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje nasrėniškiai, susirinkę į renginį „Nuoširdus pokalbis su kaimynais“, prisiminė Stasį Vaičių (1906-2003), kuris nasrėniškių pagarbos nusipelnė už idėją Nasrėnuose pastatyti senelių namus ir paminklą vyskupui M.Valančiui.


„Mes tik čia pat važiuojam“,- policijos pareigūnai neabejoja, kad šis vairuotojų pasiteisinimas laimėtų populiarumo konkursą, jei tik toks būtų organizuojamas. Deja, trumpi atstumai nesuteikia išimties dėl Kelių eismo taisyklių laikymosi, ypač – jei kalbama apie vaikų saugumą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas