|
|
|
(386) 2009-11-06Žemėtvarkininkų malūne – viltys atgauti žemę
Kretingiškė 81 metų Stasė Svetikaitė nežino, ar begalės įvykdyti amžinatilsį vyro Edvardo Kauno paskutinę valią: atgautą žemę padalinti vaikams. Per 18 metų moteris beldėsi į įvairių institucijų – žemėtvarkininkų, teismų, net Prezidentūros – duris, tačiau ji teisybės tebeieško iki šiol. S.Svetikaitė ranka parodė – jai turėtų priklausyti žemė Kretingsodyje nuo keliuko į Kvecius iki ties posūkiu besisukančio kelio iš Kretingsodžio į Rūdaičius. Iš viso – 26 ha 72 arai. Šiuo metu moteriai grąžinta 24 ha, kurie padalinti į du sklypus. „Ką ant tokio sklypo galėčiau pastatyti“,- rodydama į vieną siaurą žemės rėžį piktinosi S.Svetikaitė. Tarp jos atgautų sklypų – keliems savininkams išdalintos žemės. Jų S.Svetikaitei ir nepavyksta atgauti. Moteris teigė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra padavusi 1991 metais, o tik po to – 1992 metais – buvo priimtas pirmasis sprendimas paskirti asmeninio ūkio žemę kitiems asmenims toje pat vietoje – Kretingsodyje. Realiai žemė matuota ir paženklinta dar vėliau. Kompensaciją skyrė be sutikimo Kol kas S.Svetikaitė tebelaukia atsakymo iš Lietuvos aukščiausiojo administracinio teismo, į kurį, prašydama grąžinti paveldėtą žemę, kreipėsi dar šių metų vasarį. „Tegu duoda žemės kitoje vietoje. Esu tremtinė. Savo žemę valstybei ir dovanočiau, bet jos atiduoti žemgrobiams – negaliu“,- tvirtai užkirto S.Svetikaitė. Moteriai nesuvokiama, kaip be jos sutikimo už negrąžintus 2 ha 72 arus buvo paskirta kompensacija – 2 tūkst. 731 Lt. Tokį sprendimą priėmė Klaipėdos apskrities viršininkas.
S.Svetikaitė sakė pati imti kompensacijos nesutiktų, nes jos suma, lyginant su rinkos kaina, atrodo tiesiog juokingai.
- Pirmiausiai kreipčiausi į pažįstamus – gal žino, kur ir kas ieško darbuotojų. Po to bandyčiau eiti į Darbo biržą. Bet, mano nuomone, gelbstint pažįstamiems darbą susirasti galima greičiau. Pati turiu darbą ir mano draugai, artimieji kol kas taip pat dar dirba, todėl dar neteko nei kitiems patarinėti, kur ieškoti darbo, nei pačiai prašyti patarimų.
- Kaip tik pati išgyvenu laikotarpį, kai teks ieškoti naujo darbo: po dviejų mėnesių būsiu atleista. Vieną mėnesį žadu pailsėti. O tada – net nežinau. Galbūt kreipsiuos į Darbo biržą. Kol kas esu rami – esu įsitikinusi, kad gyvenimas pats viską sudėlioja į savo vietas. Kai užsidaro vienos durys, atsiveria kitos, todėl tikiu, kad viskas bus gerai.
- Greičiausiai važiuočiau į užsienį. Jaunimui Lietuvoje susirasti darbą – labai sunku. Vasarą norėjau dirbti, tačiau rasti laisvų darbo vietų buvo neįmanoma. Daug lengviau įsidarbinti yra Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijos šalyse. Darbo biržoje jauniems žmonėms vargiai gali padėti. Pats darbo niekaip nerandu, todėl vasarą ketinu važiuoti į užsienį.
- Klausčiau pažįstamų, draugų, giminaičių. Darbo biržos pasiūlo kažkiek darbo vietų, įdarbina žmones, bet pats taip pat turi stengtis. Aš asmeniškai bandyčiau ieškoti ir pats: jei žinočiau, kad kokia nors įmonė ieško darbuotojų, – kreipčiausi, siūlyčiau savo kandidatūrą.
Buvęs “Kretingos komunalininko” direktorius, dabar vadovaujantis Palangos komunalinio ūkio įmonei, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Konstantinas Skierus ryžosi viešai prabilti apie Kretingos rajono savivaldybės tarybos patvirtintos buitinių atliekų tvarkymo rinkliavos metodikos ydas.
Darbėnų seniūnijoje Maloniškių kaime vienkiemyje gyvenantis ūkininkas Juozas Gadeikis “Pajūrio naujienoms” išsakė nuomonę, jog “Kretingos komunalininkas”, siunčiantis savo šiukšliavežes į vienkiemius, elgiasi mažų mažiausiai neekonomiškai.
Būsimiesiems įtėviams bei globėjams, pasiryžusiems į savo šeimą priimti svetimą vaiką, yra privalu praeiti mokymo kursą ir pasitikrinti - tinka jie šioms pareigoms ar ne. Kretingos socialinių paslaugų centro patirtis rodo, kad kretingiškiai vangiai į savo šeimas glaudžia tėvų globos netekusius vaikus.
Apie 1,5 tūkstančio operacijų kasmet atliekantys Kretingos ligoninės chirurgai šiandieną dirba po iškeltu reformos vėzdu, nežinodami, kada ir kaip jis smogs - ligoninės Chirurginis skyrius išliks ar ne. Ne mažiau už reformos grėsmę skyriaus medikus slegia jų teikiamų paslaugų, galimybių menkinimas.
Rami ir tinkamai parinkta muzika vaikui naudinga daugeliu aspektų: padeda vystytis fiziškai, psichiškai, emociškai, ramina, lavina judesius ir pasaulio pažinimą. Tačiau tranki muzika ar nuolat namuose įjungtas televizorius, kuris vaiko ausims yra ne žinių, o triukšmo šaltinis, gali būti griaunamoji jėga.
Viena Kretingos suaugusiųjų mokymo centro veiklos (SMC) krypčių – diegti sveikos gyvensenos principus tarp šio centro pedagogų bei mokinių.
Vanduo žmogaus kūnui yra gyvybiškai svarbus. Sunku ir pasirinkti iš gausybės patarimų, kuris teisingas: išgerti du litrus vandens per dieną ar tik malšinti natūralų troškulį, gerti nevalgius ar po valgio, pagardintą, su burbuliukais ar gryną. Tačiau teigiamu vandens poveikiu neabejojama. Pašnekovų klausėme:
- Tikiu. Vienu metu stengdavausi per dieną išgerti du litrus vandens. Būdavo taip lengva, ir jaučiausi lyg ir geriau. Dabar šį gerą įprotį kažkodėl pamiršau. Tačiau paskutiniu metu vėl jaučiu poreikį gerti daugiau vandens – pats organizmas reikalauja.
- Tikiu, kad vanduo gali gydyti. Tačiau geriu jį tik tada, kai troškina, ir nežiūriu, kokį kiekį. Esu įsitikinusi, kad vandens reikia tiek, kiek reikalauja pats organizmas. Labiau mėgstu gurkšnoti arbatas – ypač žaliąją. Ji man suteikia žvalumo.
- Žmogus, jei negauna pakankamai vandens, gali susigadinti sveikatą. Aš žinau, kad vandens per dieną reikia dviejų litrų – tiek ir išgeriu. Žiemą šalto vandens nelabai tesinori, todėl geriu arbatą.
- Atskirai reikia kalbėti apie sveiką ir ligotą, apkūnų ir liekną – kiekvienas žmogus yra individualus. Visiškai normalus ir sveikas žmogus, kokių jau yra labai mažai, apie per dieną išgeriamo vandens kiekį neturėtų galvoti visai – gerti tiek, kiek nori. Jei ligonis turi akmenligę, serga cukralige – vandens per dieną reikia iki dviejų litrų. Storiems rekomenduotina dvi stiklines vandens išgerti prieš valgį, besiskundžiantiems mažu svoriu, atvirkščiai – po valgio. Aš manau, kad sveika gerti arbatos grybo antpilą, praskiestą vandeniu. Jei žmogus turi sveikatos problemų, tačiau nenori vandens, geria jį per prievartą – reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Sakoma, kad vartojant pakankamai skysčių, oda ilgiau išlieka elastinga ir lėčiau senstama. Gali būti. Tačiau senti reikia tada, kada reikia senti, ir nesiversti dėl senėjimo per galvą. Juk mūsų išvaizdą lemia ir paveldėjimas. Du litrai vandens per dieną sveikam žmogui tikrai nepakenks, o sergant visuomet reikia konsultuotis su geru gydytoju – kad ir kaip sunku tokį šiais laikais atrasti.
Antrą dešimtmetį Kretingos neįgaliųjų draugijos Kartenos padaliniui vadovauja karteniškis Vladas Urbonas. Nuo gimimo paralyžiaus paliesta kaire ranka ir koja jis stengiasi padėti kitiems neįgaliesiems.
Žmonės vaisių ir daržovių sultis vartoja nuo neatmenamų laikų. Jau senovės romėnai neprisirpusių vynuogių sultis naudojo gėrimams gaminti, o Šumero valstybės gyventojai česnako sultis laikė priešnuodžiu nuo magneto, kuris buvo laikomas nuodais. Šiandien sultys vartojamos ne tik troškuliui numalšinti, bet ir sveikatai stiprinti.
Sekmadienį darbėniškiai plūdo į mokyklos salę pasiklausyti savo žvaigždės - Darbėnuose gimusio ir augusio, dabar Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dainavimo katedroje magistro studijas baigiančio, Klaipėdos muzikinio teatro solisto bei TV projekto „Triumfo arka“ dalyvio Mindaugo Rojaus. Jį atlydėjo svečiai - profesorius Eduardas Kaniava bei Klaipėdos muzikinio teatro solistė Loreta Ramelien
Kaip sėdėjo berniukas, kai ant jo išsiliejo verdantis vanduo? Kodėl apiplikyto vaiko iš karto po nelaimės nevežė į ligoninę? Maža to – apie situacijos rimtumą nutylėjo ir savo sutuoktiniui, berniuko tėvui. Į šiuos klausimus teisme turėjusi atsakyti Elena Miežetienė, užuot išsklaidžiusi šeimai mestą įtarimų šešėlį, jį dar labiau sutirštino.
KRETINGA.Darbėniškis D.P. pranešė, kad iš „Lindorff Oy“ filialo portfelių vadovės gavo raštą, jog pagal 1998 metais sudarytą sutartį su „Omnitel“ jis yra įsiskolinęs už mobiliojo ryšio pokalbius 1 tūkst. 950 Lt. D.P. gavęs iš „Lindorff Oy“ sutarties nuorašą, pastebėjo, kad yra suklastotas jo parašas. Įvykis tiriamas.
KĘSTUČIO g. Kretingiškis 31 metų L.B. pranešė, kad trečiadienį 16 val. gatvėje iš matymo pažįstamas E.U., grasindamas fiziškai susidoroti ir sugadinti turtą, pareikalavo 3 tūkst. Lt ir paėmė tuo metu turėtus 250 Lt. Įtariamasis 30 metų kretingiškis E.U. buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
“Trenere, o kada mušimės?” – pravėręs karatė kiokušin treniruočių salės duris paklausia dažnas vaikas ar paauglys, prisižiūrėjęs filmų apie gatvės muštynes ir su tuo tapatinantis kovų menus. Tad pradėjusiems lankyti mūsų treniruotes tenka ilgai ir nuodugniai paaiškinti, ko jie iš tikrųjų atėjo”, - “Pajūrio naujienoms” sakė karatė kiokušin trenerė Viktorija Silvaškaitė.
Kretingos diabeto klubas “Vilties kelionė” sergančiuosius kviečia paminėti Pasaulinę diabeto dieną ir dalyvauti klubo organizuojamuose renginiuose.
Nedarbas Kretingoje šį rudenį yra pats didžiausias per visą Nepriklausomybės laikotarpį: Kretingos mieste – 10,8 proc., o rajone - 9,7 proc. (bedarbių proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų). Lapkričio pradžioje darbo ieško 3 tūkst. 348 kretingiškiai, iš jų - 1 tūkst. 906 vyrai, 1 tūkst. 442 moterys. Pirmą kartą vyrų bedarbių mūsų rajone yra daugiau negu moterų.
|
|
