|
|
|
(1808) 2023-11-28Kartenoje jau veikia laidojimo namai
Kartenos miestelio centre, Kretingos g. Nr. 5, verslininko 61-erių Adomo Kuzminsko šeima gerokai prieš savaitę atidarė laidojimo namus ir į amžino poilsio vietą jau palydėjo kelis šio miestelio bei aplinkinių kaimų gyventojus. Dominuoja balta ir juoda Patogioje vietoje, netoli bažnyčios ir palei kelią Šiauliai–Palanga, stovintys laidojimo namai įrengti buvusiame sename name. Namas, kuriam per 100 metų, buvęs medinis: jame, A. Kuzminsko žiniomis, kažkada veikė internatas-mokykla, vėliau parduotuvė. Prieš kelerius metus įsigijęs pastatą, jo vidų pertvarkė, užpylė rūsius, nes šių nebereikia. Iš išorės šis statinys, kol kas dar be jo paskirtį skelbiančios iškabos, vis dar primena gyvenamąjį namą. Namų, iš kurių žmogus išlydimas į amžinybę, jaukumą, sakė verslininkas, siekę išlaikyti ir viduje. Pagrindinėje šarvojimo salėje, užimančioje 68 kv. m plotą, dominuoja baltos ir juodos spalvų estetika: grindys išklotos akmens masės plytelėmis. Jomis padengta ir pakyla karstui, suformuota ant metalinio karkaso. Karstui papuošti – juodos keramikinės žvakidės, prie šonų – kaldinto metalo stovai žvakėms. Viršum jų kabo kuklus medinis kryžius. Salėje – 40 sėdimų vietų, salės kampe numatytos vietos giedotojams. Kitapus koridoriaus su sanitariniais mazgais – poilsio kambarys su virtuvėle, kur gali susirinkti ir pabendrauti giminės, artimieji. Greta – drabužių, urnų ir kitų šarvojimo reikmenų parduotuvė. Gėlėmis ir puošyba pasirūpina šalia laidojimo namų įsikūrusio Kartenos miestelio gėlių salono darbuotojos. „Viskas čia pat – gėlės, bažnyčia ir kapinės – netoliese. Žmonėms patogu, nebereikia velionio vežti šarvoti į aplinkines vietoves. Karteniškiai labai patenkinti, kad pagaliau ir Kartenoje atsirado laidojimo namai“, – apie naujai įkurtą verslą kalbėjo Kartenos seniūnijos specialistė Daiva Viskontienė.
Dešimt universitetų, devynios kolegijos, aštuoni profesinio mokymo centrai iš visos Lietuvos penktadienį Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje surengtame tradiciniame renginyje „Studijų mugė 2023“ beveik tūkstančiui moksleivių iš Kretingos miesto ir rajono, taip pat Palangos, Gargždų, Švėkšnos pristatė studijas, profesinio mokymo programas, specialybes ir profesijas. Iššūkių netrūksta Neįprastas sujudimas Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje prasidėjo nuo ankstyvo ryto: prisistatyti atvykę svečiai, mokytojų ir gimnazistų lydimi, kūrėsi jiems skirtose kabinetuose ir kitose erdvėse. Apogėjų sujudimas pasiekė prieš devintą ryto, kai gimnazijon, kurioje mokosi beveik 500 moksleivių, sugužėjo mažne tiek pat mokinių iš kitų mokyklų. Kaip ir ankstesniais metais, „Studijų mugės 2023“ programa buvo sudaryta taip, kad moksleiviai galėtų išklausyti ne po vieną studijų programų pristatymą, o pasirinkti kelias labiausiai juos dominančias: iš viso kiekvienai mokyklai buvo sudaryta galimybė surengti po 5 pusvalandžio trukmės studijų programų pristatymus, paskutinė renginio valanda buvo skirta individualioms konsultacijoms. „Ruoštis renginiui pradedame labai anksti, tačiau iššūkių yra išties nemažai: prisistatyti atvažiuoja kelios dešimtys aukštųjų ir profesinių mokyklų, su mūsų moksleiviais iš viso gimnazijon tądien susirenka beveik tūkstantis mokinių, tad viskam suvaldyti reikia išties nemenkų pastangų ir žmogiškųjų išteklių, – pirmajam srautui pasiskirsčius po kabinetus apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti renginio šeimininkams, prabilo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys. – Tačiau kadangi mes esame atvira gimnazija ir nuolat priimame daug svečių, tai su šitais iššūkiais susidorojame: mūsų kolektyvas išties turi daug patirties. Tai padeda kiek galima kokybiškiau pasirengti, juolab kad mugė – ne pirma, ir kasmet, pasimokydami iš praėjusių renginių patirties, siekiame, kad kiekviena nauja mugė būtų dar kokybiškesnė, dinamiškesnė, nes šito jaunimui reikia, ir kad visi, tiek lektoriai, tiek moksleiviai, jaustųsi gerai.“
Surengė forumą lyderystei skatinti
Marijono Daujoto progimnazijoje buvo surengtas forumas „Kartu mes galime daug“, kuriame dalyvavo mokyklos vadovai, apie 20 mokinių nuo VI iki VIII kl., per 30 tėvų ir beveik dvi dešimtys progimnazijos mokytojų. Šis forumas – „Tūkstantmečio mokyklų“ programos, kurioje dalyvauja Marijono Daujoto progimnazija, pažangos plano dalis, susijusi su lyderystės skatinimu. „Mums svarbi mokinių tėvų lyderystė, mokinių savivaldos stiprinimas, apskritai – efektyvus mokyklos bendruomenės bendradarbiavimas“, – akcentavo progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė, kurios požiūriu, forumas pavyko ir nuteikė prasmingam darbui. Forumo „Kartu mes galime daug“ dalyviai aptarė veiksnius, turinčius tiesioginės įtakos mokinių pasiekimams: asmeninius – motyvaciją mokytis, intelektinius gebėjimus, interesus; socialinius – socioekonominę padėtį, kultūrines normas ir socialinius lūkesčius; šeimos – tėvų palaikymą, dalyvavimą mokymosi procese, šeimos ekonominę padėtį, šeimos kultūrą ir vertybes; mokyklos – mokytojų profesionalumą, gebėjimus, santykius su mokiniais, mokymo metodus, mokyklos kultūrą ir klimatą, aplinką, saugumą, mokytojų ir mokinių santykius. „Siekėme sužinoti, ar tėvai sugeba įvardinti tuos veiksnius, kaip jie priima vaiko nesėkmę, ir buvo prasminga išgirsti, kad tėvai ir patys prisiima atsakomybę už galutinį vaiko mokymosi rezultatą“, – R. Viskontienė pastebėjo, kad tėvai atsakomybės už savo vaikus neperkelia vien ant mokyklos ir mokytojų pečių. Daug naujo patyrimo ir emocijų sukėlė „minčių lietus“, per kurį forumo dalyviai aiškinosi, kokios problemos trukdo pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. „Minčių lietus“ tęsėsi ir darbo grupėse, kuriose tėvai, mokytojai, mokiniai gavo užduotį nuspręsti, kas galėtų padėti individualiai mokinio pažangai pasiekti. Apibendrinus darbo grupių dalyviai kaip didžiausias problemas įvardino dėmesio trūkumą iš šeimos ir aplinkos, kad nekuriamas santykis tarp mokytojo ir mokinio, kad per daug laiko yra skiriama išmaniesiems įrenginiams ir socialiniams tinklams. Mokinių akimis, šias problemas padėtų išspręsti bendros veiklos mokiniams ir jų tėvams, tarkim, atviri pokalbiai ir pan., neformalūs užsiėmimai su mokytojais, taip pat – savikontrolė, savistaba, detalus laiko planavimas.
Jaukią ir gražią šventę Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje besidomintiesiems naujausia lietuvių autorių vaikų literatūra padovanojo labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“. Šio fondo veiklos 10-mečiui skirtas renginys sutelkė rajono ugdymo įstaigų pedagogus, bibliotekininkus, kurie galėjo pasidžiaugti gausiai pildomais knygų fondais. „Knygų šventė Kretingoje įvyko 8-ą kartą. Malonu buvo pabendrauti su pedagogais, bibliotekininkais, kurie, mylėdami savo darbą, vertindami bendrystę su vaikais, pastebėjo, kad vaikus įmanoma sudominti knyga, kad laikyti rankose naują spaustuvės dažais dar kvepiančią knygą jiems yra didelis malonumas ir geras jausmas. Tai teikia vilties, kad ir fondo, ir rašytojų darbas nenueina ir nenueis perniek, kad knyga mūsų visuomenėje yra gerbiama, ir vaikai, jaunimas tikrai nepanirs tik į elektronikos pasaulį“, – kalbėjo jau 8-erius metus fondui talkinanti savanorė dr. Dalia Martišauskienė. Ji pasidžiaugė, kad į 20 rajono ugdymo įstaigų iškeliavo apie 700 naujų vaikams ir paaugliams skirtų knygų, tiek pat jų dovanota ir rajono bibliotekai bei jos filialams: jaunuosius skaitytojus šiemet pasiekė geriausios dešimties lietuvių autorių 11-os pavadinimų knygos. Tai Danės Griganės „Šarka“, Dianos Lekevičienės „Paslapčiagai“, Dominyko Markevičiaus „Ančiukas ir Ech“, Eugenijos Marks „Liepa ir Rokis nepasiduoda“, Jolitos Zykutės „Spyglys. Mėlyna dėžutė“, Inos Ogenskienės „Koncertas turėklui“ ir „Sagutė“, Jolantos Sereikaitės „Katytės Tikės miškas“, Kristinos Jakaitės „Bobausis be ausų: trumpos istorijos apie Spurgį“, Ramunės Savickytės „Adelės dienoraštis. Vasara“, Rebekos Unos „Aš pakeisiu pasaulį“. Kiekvieną jų pristatė fondo „Švieskime vaikus“ vadovė Vaida Mandrijauskaitė, pasidžiaugusi, kad vieno fondo steigėjų mecenato Ramūno Karbauskio rūpesčiu per fondo veiklos 10-metį šalies ugdymo įstaigoms, bibliotekoms buvo padovanota 2 mln. 600 tūkst.
Grafaitę Mariją Tiškevičiūtę pagerbė dviem progomis
Praėjusį savaitgalį grafų Tiškevičių rūmuose, sakytum, vyko užpraėjusio šimtmečio dvaro ponių ir panelių sueiga, kurioje dominavo to laikmečio dvasios apranga – baltos puošnios palaidinės ir juodi ilgi sijonai. Taip pasipuošė Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos pedagogės, šį aprangos kodą pasirinkusios neatsitiktinai: mat, M. Tiškevičiūtės vardu pavadinta jų mokykla šventė savo veiklos 40-metį ir minėjo kitą svarbą datą – 125-erius metus, kai grafaitė M. Tiškevičiūtė Kretingos dvare įkūrė pirmąjį lietuvišką darželį. Pradėdama šventę grafienės rūbais pasipuošusi muziejininkė Diana Jomantaitė-Jonaitienė akcentavo, kad ši diena ypatinga visam miestui, nes prieš 125-erius metus grafaitė M. Tiškevičiūtė dvaro teritorijoje atidarė pirmąjį darželį Lietuvoje, kurį galėjo lankyti visi dvaro gyventojų, tarp jų – ir kumečių – vaikai. „Koks gėris ir garbė miestui, kad M. Tiškevičiūtės, kurios gimtadienis buvo lapkričio 22-ąją, pradėtą darbą prieš 40 metų ėmėsi tęsti jos vardu pasivadinęs darželis, dabar – mokykla“, – akcentavo muziejininkė, pasisakyti pakvietusi įstaigos direktorę Ramunę Liukienę, kuri šias pareigas perėmė prieš pusmetį iš ilgametės vadovės Ievos Rukšienės. „Didžiausi mūsų minčių ir darbų puoselėtojai yra vaikai. Man pasisekė būti šios įstaigos vadove, o ir truputį – vedle. Neužtektų žodžių išsakyti, kokia esu laiminga, kad radote laiko ir noro paminėti vaikų puoselėjimo raidą Lietuvoje. Šią dieną jūs, mokytojos, kurios dirbate prasmingą darbą, esate ypatingoje pagarboje“, – kalbėjo R. Liukienė.
Klaipėdos jaunimo teatras šią vasarą Sofijos festivalyje Kuliuose pristatė premjerą spektaklį-fantaziją „Žemaitėjė“. Dariaus Rabašausko režisuotas spektaklis pirmą kartą bus rodomas Kretingos rajono kultūros centre lapkričio 29 dieną 18.30 val. Ievos Pakštytės ir Rugilės Latvėnaitės vaidinamame spektaklyje yra permąstomas daugialypis Žemaitijos regiono etnokultūrinis portretas. Kodėl ne koks kitas kraštas? Istorija rodo, kad būtent Žemaitija praeityje buvo autonomiškiausias regionas, turėjęs kunigaikštystės statusą. Mokslininkai tiria ir su kitais regionais lygina unikalų žemaičių paveldą, poetai eiliuoja žemaitiškai, tarmių metai skatina mus pažinti Lietuvių kalbą praturtinančius žemaičių šnektos lobynus. Yra žmonių, kurie svajoja pakartoti istoriją ir Žemaitiją vėl paskelbti atskira valstybe. Kur slypi tiesa ir ką galvoti, jei pats dar tik ieškai žemaičio savyje?
Sporto klubas „Salantiškiai“, vadovaujamas Sonatos Valinskienės, bendradarbiaudamas su Salantų gimnazijos istorijos mokytoja Kristina Sungailaite-Mockuviene, surengė netradicinį mokinius fiziniam aktyvumui telkiantį renginį Lietuvos kariuomenės dienai paminėti. Buvo surengtos sportinės estafetės varžybos tarp šeštų– aštuntų klasių mokinių, jose dalyvavo 4 komandos: šeštokų „Red Bull“, aštuntokų „Snikeriai“ ir dvi septintokų komandos „Tie geresni“ bei „Mandarinai“. Mokiniai varžėsi estafetėje, traukė virvę. Lemiamas etapas ir buvo virvės traukimas – daugiausia emocijų sulaukusi rungtis, padėjusi išaiškinti, o kas gi taps nugalėtojais. Stipriausi buvo ir nugalėtojais tapo aštuntokai „Snikeriai“, II v. atiteko septintokams „Tie geresni“, trečioje vietoje – šeštokų komanda „Red Bull“. Prizines vietas užėmusios komandos buvo apdovanotos taurėmis ir medaliais, kitiems – diplomai už dalyvavimą sportinėse estafetėse Lietuvos kariuomenės dienai paminėti.
Lapkričio 23 d. „Kretingos“ vyrų krepšinio komanda, žaidžianti „7bet-NKL“ ir treniruojama Arimanto Mikaločiaus, namų aikštėje Kretingos sporto centre 81:72 (18:21; 24:21; 19:18; 20:12) turėjo pripažinti Joniškio „Delikateso“ (7 pergalės, 7 pralaimėjimai) pranašumą. Rungtynes sėkmingiau pradėjo „Kretinga“, kuri, įpusėjus I kėliniui, įgijo dviženklę persvarą – 16:6, bet kėlinį sėkmingiau užbaigė svečiai, kurie sušvelnino skirtumą iki 21:18. Antrą kėlinį šeimininkai susigrąžino didesnę persvarą – 37:28, bet „Delikatesas“ ir vėl kėlinį užbaigė spurtu ir išlygino rezultatą – 42:42. Trečią kėlinį nė viena komanda nesugebėjo įgyti ryškesnės persvaros, bet jo pabaigoje svečiai turėjo minimalią persvarą – 61:60. Ketvirtą kėlinį svečiai paskutinę minutę įgijo dviženklę persvarą 80:70 ir pasiekė pergalę. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Mindaugas Stašys (9/10 baudos, 8 rez. perdavimai, 6 išprov. pražangos, 29 naud. balai) – 19, Mantas Ruikis (4/5 dvitaškia, 2/3 tritaškiai, 3/3 baudos) – 17, Arvydas Šikšnius – 11, Justas Žiubrys – 8, Rytis Zabita (8 atk. kamuoliai) – 7, Kristupas Smirnov – 5, Edvinas Alunderis (7 atk. kamuoliai) – 3, Modestas Jurkaitis – 2, Edgaras Danys.
Toronto Prisikėlimo parapija gyvuoja jau septynis dešimtmečius
Šį rudenį Toronto Prisikėlimo parapija Kanadoje, priklausanti Lietuvos mažesniųjų brolių (Pranciškonų) ordino Šv. Kazimiero provincijai, atšventė 70-mečio jubiliejų. Prieš jubiliejų į susitikimą su Toronte gyvenančiais broliais pranciškonais buvo išvykusi pranciškonų vadovybė iš Lietuvos, tarp jų – ir vienas definitorių Kretingos parapijos klebonas brolis Saulius Paulius Bytautas. Užjūryje – dalis Lietuvos istorijos „Kas trejus metus vykstame aplankyti Šiaurės Amerikoje, Toronto mieste, kuriame su priemiesčiais gyvena apie 6 mln. žmonių, tarnaujančius brolius. Aptariame jų gyvenimą, darbinius reikalus, lūkesčius. Šiuo metu ten tarnauja trys broliai: klebonu – Jonas Šileika, kelis dešimtmečius – tėvas Augustinas Simanavičius ir brolis Raimundas Bukauskas. Jie palaiko ryšius ir su JAV Kenebunkporto mieste – dar vienoje lietuviškoje užjūrio pranciškonų parapijoje – tarnaujančiais broliais Aurelijumi Griciumi, Jonu Bacevičiumi, Algirdu Malakauskiu ir Andrew Bisson“, – kalbėjo S. P. Bytautas, prisipažinęs, kad jam tarnauti Toronte nėra tekę, nors broliai iš Lietuvos pakaitomis vyksta pastiprinti užjūrio broliją. Šį pavasarį po 11 metų – nuo 2012 iki 2023-ųjų – trukusios vikaro, arba klebono pavaduotojo, tarnystės Toronto Prisikėlimo parapijoje į Kretingą grįžęs brolis Kazimieras Kasparavičius pasidalijo įspūdžiais apie šią parapiją, trumpai apžvelgė jos istoriją. Brolis Kazimieras neslėpė, kad jam didžiausias atradimas buvo tai, kad ten, užjūryje, natūraliai susiformavo dalis Lietuvos istorijos: „Žinojome apie pokario partizanus, tremtį, Atgimimo laiką Lietuvoje, tačiau tai, kad ir užjūryje formavosi dalis tautos istorijos, man buvo visiškai nauja. Šitie žmonės, emigrantai, visada tikėjo Lietuva, jos išlaisvinimu ir visuomet vylėsi grįžti į savo žemę.“
Miestas per Kalėdas pavirs žėrinčiu mišku
Likus savaitei iki įžiebimo, iš Šiaulių gatvės į miesto centrą penktadienį buvo atgabenta ir pradėta puošti 12 metrų aukščio Kalėdų žaliaskarė. Paaugins naują eglutę „Nemaniau, kad bus taip liūdna žiūrėti, kai ją, 27-erius metus prie sodybos augusią, pjaus. Bet vyrai su specialia technika dirbo profesionaliai, medį į miškovežį kėlė iš lėto, atsargiai, tuo prikaustydami ir ne vieno pro šalį ėjusio žmogaus dėmesį – įvykis nekasdienis“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė sidabrinę eglę Kretingai padovanojusi Irena Bričkienė. Kad iš seniūnės Gintarės Liobikienės ir vicemerės Vilijos Venckutės-Palaitienės dovanų gaus naują eglutę, jai buvęs siurprizas. „Net susigraudinau, kai pamačiau atnešant. Ašaros nubėgo“, – atviravo moteris. Valdžios atstovės metro dydžio į vazoną įsodintą sidabrinę eglutę palinkėjo pasipuošti prieš Kalėdas, tačiau Irena to daryti neketina – nors penktadienis pasitaikė ir lietingas, ir labai vėjuotas, su sūnumi Jonu sutarė medelį pasisodinti tuoj pat ir beveik toje pačioje vietoje, kur augo pirmtakė. „Jeigu eglutę įnešim vidun ir šilumoje palaikysim, tai vėliau lauke gali ir nebeprigyti“, – būkštavo kretingiškė. O miestui jos dovanotoji žaliaskarė pirmadienį jau stovėjo padabinta: įmonės „Lumidėja“ darbuotojai ant šakų užkabino 15 tūkst. lempučių girliandą, LED blykstes, 200 aukso ir sidabro spalvos rutulio formos žaislų.
KAS ĮDOMAUS ŽIŪROVŲ LAUKIA ŽALGIRIO ARENOJE?
Kaune esanti Žalgirio arena renginiais yra turtinga. Be to, ji yra didžiausia Baltijos šalyse arena, galinti sutalpinti per penkiolika tūkstančių žiūrovų. Joje yra įrengtas specialus apšvietimas ir įgarsinimas, kurie pritaikyti ne tik sporto renginiams, bet ir įvairių žanrų koncertams. |
|
