|
|
|
(1807) 2023-11-24Naujoji salė neatitinka sportininkų lūkesčių
Trečiadienį Kretingos rajono tarybos Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetas išvien su vicemere Vaida Jakumiene, rajono sportininkų bendruomenės atstovais ir Sporto centro vadovu Vytautu Tamašausku svarstė, kaip pritaikyti naująją 1,5 tūkst. kv. m ploto areną, kad ji kuo plačiau tarnautų visuomenei. Sporto centras veikia vos mėnesį, tačiau jau matosi ryškios klaidos – prastai įrengti krepšinio stovai trukdo kitų sporto šakų – futbolo ir rankinio – treniruotėms, taip pat siūloma išmontuoti galines žiūrovų tribūnas. Nei vilkas sotus, nei avis sveika V. Tamašausko žodžiais, tam, kad paruoštų salę kitoms treniruotėms, krepšinio stovus nustumti į šoną fiziškai yra sudėtinga. Tai padaryti jie jau bandę: „Sukibome 5-6-iese, užtrukome apie 40 minučių, stovų ratai – smulkūs, neatlaiko svorio, stumiant raižo ir pjausto naujas grindis. Grąžinti stovus į vietą – vėlgi sudėtinga, juos reikia sukalibruoti. Baugu, kad taip elgdamiesi greitai sugadinsime parketą. Be to, iškyla ir žmogiškųjų išteklių problema – tokiems darbams turime tik vieną ūkio darbuotoją.“ Jam antrino Sporto mokyklos krepšinio treneris Arimantas Mikaločius: „Grindys – prastos kokybės, jau dabar kampuose metasi pūslės, rangovas jas jau tvarkė. Kodėl buvo įrengti tokie nekokybiški stovai? Nupirkti pigiausi, kainuojantys po 6 tūkst. Eur, kai kaimyninėse sporto salėse sumontuoti šiuolaikiški – ant 8 ratų, valdomi pultu ir lengvai nustumiami“.
Ar jau domitės prezidento rinkimais?
Kelininkai įveikti žiemą pasiruošę
„Budim, stebim situaciją. Technika – 7 barstytuvai su priekiniais ir šoniniais verstuvais, 4 autogreideriai ir tiek pat traktorių – paruošti. Žiemą užklupti nusiteikę mes, o ne ji mus“, – paklaustas, ar pasiruošė žiemos iššūkiams, juokavo Kretingos kelių tarnybos vadovas Tomas Balčytis. Tiltus ir viadukus druska jau barstė Du kartus – praėjusį šeštadienį ir kiek anksčiau – kelininkai jau turėjo progą padirbėti: A11 kelyje, pradedant Kartena, Kretinga, baigiant visu Palangos–Liepojos plentu, druska pabarstė visus tiltus ir viadukus. Pasak T. Balčyčio, įmonės sandėlyje Kretingoje šiuo metu sukaupta 1 tūkst. 850 tonų druskos, 300 tonų druskos ir smėlio mišinio iš viso už 150 tūkst. eurų. Jeigu reikės, barstymo medžiagų atsargos bus papildytos. Pernai per sezoną sunaudota apie 2 tūkst. 300 tonų druskos ir 1 tūkst. 500 tonų mišinio. Tokie kiekiai, anot pašnekovo, – įprasti, tačiau įdomu tai, kad vien per sniegingą ir šaltą gruodį buvo išbarstyta 1 tūkst. 300 tonų druskos ir 700 tonų druskos ir smėlio mišinio. Lėmė neįprastos gamtos sąlygos, kai dieną temperatūra pliusinė, vakarop krenta šlapias sniegas, o vos sutemus šaltis pakyla iki 5 ar 7 laipsnių. To pasekmė – ant kelių prispaustas ledas. „Nuo gruodžio 6-osios beveik iki pat Naujųjų metų kelius valyti ir barstyti reikėjo kasdien ir net ne po vieną kartą“, – sakė tarnybos vadovas. Nuo 2020 metų Kretingos kelių tarnybą, kuriai vadovauja T. Balčytis, sudaro trys į vieną darinį sujungtos meistrijos: be Kretingos, – Skuodo ir Plungės. Kretingos meistrija iš viso prižiūri 500 km kelių, barstomų turi 350 km. Daugiausia darbo, rūpesčių ir tenka Kretingos meistrijai, kadangi ji prižiūri pagal eismą intensyviausią A13 kelią nuo Jakų žiedo iki Latvijos sienos. Ten valymo ir barstymo darbus reikia pradėti anksčiausiai, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių užsivėlinus, iškart susidaro automobilių kamščiai.
Naktį į ketvirtadienį visoje šalyje prasidėjusi audra Kretingos rajone didelių nelaimių neatnešė, išskyrus tai, kad nuvirto du medžiai ir daugiau kaip 400 gyventojų buvo likę be elektros. „Iš ryto apvažiavau miestą, mačiau daug prilaužytų šakų, pastebėjau, kad dėl gausaus lietaus vėl skęsta 59 namo Savanorių gatvėje kiemas“, – sakė apie situaciją „Kretingos komunalininką“ informavusi seniūnė Gintarė Liobikienė. Medžiai buvo patraukti nuo važiuojamųjų dalių Palangos plente Vydmantuose ir prie Liepojos plento Darbėnų seniūnijoje. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Darius Černauskas teigė, jog pranešimas apie išverstą medį buvo gautas naktį apie 2.40 val. „O Darbėnų ugniagesių gelbėtojų komanda prie Liepojos plento griuvusį medį šalino paryčiais, apie pusę šešių“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Nerijus Ciparis. Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, 9 val. ryto visoje Lietuvoje buvo fiksuoti daugiau negu 92 gedimai ir 8 tūkst. netikėtai be elektros energijos likę vartotojai. Apie 10 val. ryto ESO ryšių su visuomene projektų vadovė Rasa Juodkienė patikslino, kad be elektros dar yra 7 tūkst. vartotojų, daugiausia – per 5 tūkst. – Klaipėdos rajone. Apibūdindama situaciją Kretingos rajone, ESO atstovė teigė, jog iš pradžių elektra buvo dingusi 448-iems vartotojams, buvo suskaičiuota iš viso apie 50 gedimo vietų. Gedimus operatyviai šalinant, šie skaičiai sparčiai keitėsi į mažąją pusę, tačiau buvo ir taip, kad, vienur elektros tiekimą atkūrus, problema atsirasdavo kitur. „Pagal sinoptikų prognozes matome, kad audra nesiliauja, šiandien dar galime sulaukti antros bangos“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė R. Juodkienė.
„P. n.“ informacija
Kūrybos kelyje |
|
|
Darbėniškė Benadita Skaivydienė drožia medį: anksčiau kurdavo vienetinius baldus, gamino laiptus, dabar paniro į menišką kūrybą.
|
Vos įžengus į darbėniškės 68-erių Benaditos Skaivydienės namų vasarvietę, išsyk pasimato originalūs raižyti baldai, kolonos, o ant lentynų – kruopščiai išdrožtos medžio kompozicijos, vaizduojančios senojo kaimo gyvenimą. Sunku patikėti, kad visa tai sukurta šios vienos moters rankomis.
Pradžia – raižyti baldai
Meniški, gėlėmis ir visokiais augalais dekoruoti veidrodžio ir laikrodžių rėmai, kolona palei duris, mediniai sofos ranktūriai, stalo dalys – visa tai B. Skaivydienė kūrė, kad originaliai papuoštų namus, o vieną kitą baldą prikėlė ir antram gyvenimui.
„Stalui buvo gal jau koks 100 metų. Kažkada parsitempiau jį iš Latvijos – Papėj dirbau namų apdailininke, dekoruotoja – buvo nebereikalingas, aš jį sutvarkiau, dabar tarnauja ir kaip stalas, ir kaip spintelė, – kalbėjo B. Skaivydienė, aprodydama baldus, pritaikytus nedidelei vasarvietei, kurioje ji praleidžia šiltąjį metų laiką, o atvėsus orams grįžta į didįjį namą. – Koloną išdrožiau iš rąsto atraižos. Labai mėgstu augalus, jais ir išraižiau koloną nuo viršaus iki apačios“.
Moteris rodė nuotraukas, kuriose užfiksuoti ir kitokie medžio darbai, kuriuos ji sukūrė žmonėms pagal užsakymus, iš jų ypač išsiskiria laiptai – šių turėklai tiesiog užpildyti meniškų raižinių sienelėmis.
Benaditos įprasti darbo įrankiai – vien peiliai ir tik retsykiais naudoja kaltą. Tokius darbus, sakė, dirbusi tol, kol leido sveikata – statybose Benadita susižeidė stuburą, šiandieną iš dalies yra neįgali. Būtent tada, gerokai prieš dešimtmetį, pašlijus sveikatai, B. Skaivydienę ir paviliojo drožinių kompozicijos.
|
|
Patricija Pipiraitė pastebėjo, jog rinkdamiesi papuošalus žmonės intuityviai pasirenka sau labiausiai tinkančius akmenukus, ji domisi ir jų savybėmis.
|
Kretingiškė Patricija Pipiraitė – dar tik šeštos klasės mokinė Simono Daukanto progimnazijoje, bet ji jau geba pati užsidirbti iš savo kūrybos. Ji kuria gražius papuošalus, kuriais panorsta pasipuošti ir vyresnės moterys, ir jos bendraamžės. Be to, spėja mokytis ir keramikos, ir teatro subtilybių. „Bandžiau lankyti sporto būrelius, kaip brolis, bet supratau, kad tai ne man. Man labiau patinka menas“, – šypsojosi jaunoji menininkė.
Jei nori pradžiuginti – nupirk karoliukų
Pašnekovė sakė, jog mėgstamos veiklos tiesiog atėjo į jos gyvenimą. „Nors pradžioje, kai dar nežinojau, ką norėčiau veikti, rinkausi iš sporto šakų. Mano brolis Rokas – sportininkas, tai ir aš norėjau sportuoti. Galiausiai supratau, kad sportas – ne man, nors išbandžiau labai daug sporto šakų. Mano dėmesį patraukė karoliukai. Nuėjusi į parduotuvę išsirinkau jų rinkinį. Taip džiaugiausi, kai suvėriau pirmąją apyrankę. Mama ir tėtis pagyrė, kad labai graži ir taip mane paskatino toliau kurti apyrankes“, – apie prieš trejus metus savo atrastą pomėgį pasakojo Patricija.
Taip ji ėmėsi šios veiklos ir jos neapleido, tobulėja iki šiol, mokosi iš labiau patyrusių. Ir jau visi artimieji žino, ko reikia Patricijai, kaip ją gali pradžiuginti. „Mano teta gyvena Austrijoje, Vienoje, tad man atsiunčia karoliukų iš ten arba pati atveža, kai atvyksta pas mus. Taip pat gaunu tokių dovanų savo gimtadienio proga. O kai patys atostogaujame kitose šalyse, tai būtiniausiai parsivežame karoliukų“, – šypsojosi P. Pipiraitė.
Jaunoji kūrėja savo papuošalais paviliojo ir ne vieną pirkėją. Pasiteiravus, kas dažniausiai perka, mergaitė atskleidė, jog mokiniai iš jos mokyklos, taip pat ji sulaukia pirkėjų ir internetinėje erdvėje. Mielai jos papuošalais pasidabina ir mama Gitana. Viską, ką uždirba, ji vėl išleidžia papuošalų gamybos reikmėms. Patricija pripažino, kad visuomet matė savo tėvus sunkiai dirbančius ir žino, kad pinigų taip lengvai neuždirbsi, tad ir pati stengiasi kuo mažiau prašyti iš tėvų, gali savo pirkiniams panaudoti ir savo uždirbtus pinigus.
„Mano geriausia draugė Simona taip pat yra kūrėja, gamina šilkinius segtukus ir gumytes į plaukus, tad turim kuo pasidalinti“, – pasakojo pašnekovė apie nuo mažumės ugdomą verslumą.
|
|
Mėta Visminaitė puikiai geba derinti mokslus su savo svajone – ji ir puikiai mokosi, ir spėja dalyvauti konkursuose.
|
Palangiškė Mėta Visminaitė, žengusi ant „Lietuvos talentų“ scenos, sužavėjo visus komisijos narius ir jie nedvejodami jai tarė „taip“, negailėdami gražių komplimentų. Bet ir be šios scenos Mėta jau ne kartą žibėjo kitur. Ji pripažįsta, kad savo ateities be dainavimo jau ir neįsivaizduoja.
Mokytis pradėjo nuo trečios klasės
Mėta šiemet pradėjo lankyti Palangos senąją gimnaziją, ji devintos klasės mokinė, ir vos žengusi į mokyklą, ji netruko parodyti savo balso gabumus, kai buvo pakviesta pasveikinti mokytojus jų profesinės dienos proga.
„Dainuoju dar nuo tada, kai lankiau darželį, bet rimčiau ėmiau mokytis dainuoti nuo trečios klasės Vlado Jurgučio progimnazijoje. Į Palangą iš Mažeikių persikraustėme, kai buvau pradinukė. Būtent kurorte ir ėmiau mokytis dainuoti su muzikos mokytoja Diana Beržanskiene“, – pasakojo Mėta.
Mergina pripažino, kad kai reikia rinktis, kokios muzikos klausyti, ar kas daro didžiausią įtaką jos pačios muzikiniams sprendimams, būna sunku išsirinkti. „Vis dėlto mane labiausiai traukia žymių dainininkių kūryba. Man labai patinka Beyonce ir tai, kaip ji save išreiškia scenoje. Anksčiau man patiko Ariana Grande, bet dabar šiek tiek mažiau, nes ji pastaruoju metu mažiau dainuoja, bet vis tiek jos kūryba man patinka. Bet šiaip keičiasi mėgstamų dainininkų sąrašas”, – sakė ji.
|
|
Jolita Mikolaitytė, suradusi savo pašaukimą, žiniomis dalinasi ir su kitais: tai jai teikia ramybę, kurią pajusti linki ir kitiems.
|
Lapkričio viduryje neįprastoms pamokoms Kretingos jaunimą kvietė sapnų gaudyklių kūrėja Jolita Mikolaitytė. Jai pačiai šis pomėgis padėjo rasti sielos ramybę, kurios taip reikėjo sunkiausiu gyvenimo laikotarpiu. Dabar ji perduoda savo žinias ir kitiems, ypač jauniems žmonėms, kurie nusiramina kurdami, panyra į sapnų gaudyklių magiją ir pamiršta visas bėdas. O sapnų gaudyklės ne tik nubaido blogus sapnus, bet ir pildo svajones, užsimena pašnekovė.
Padėjo išgyventi sunkų laikotarpį
Kaip papasakojo kūrėja, sapnų gaudyklės į jos gyvenimą atėjo prieš beveik aštuonerius metus. „Tuo metu mano emocinė būklė buvo labai prasta. Nejaučiau gyvenimo prasmės, nes buvau po artimo žmogaus netekties. Sunku buvo susitvarkyti su mintimis ir emocijomis, tad kuomet nebūdavau darbe, sėdėdavau užsidariusi namuose ir žiūrėdavau tik serialus ir filmus“, – pasakojo moteris.
Kartą, ji pasakojo, tiesiog netyčia „YouTube“ platformoje iškrito videopamoka, kurioje kažkas buvo tiesiog kuriama rankomis (kaip vėliau ji suprato, tai buvo sapnų gaudyklė).
„Pajutau impulsą tai atkartoti ir sukurti. Susiradau kartono bei siūlų ir pradėjau kurti. Iš pat pirmo karto labai aiškiai ir stipriai pajutau, jog visas procesas mane atpalaidavo. Pirmą kartą po ilgo laiko suvokiau, jog nebegalvojau apie skausmą ir nebesimurkdžiau jame. Man tai buvo kažkoks atradimas. Pasijutau rami, – prisipažino Jolita. – Kai dabar atsigręžiu į praeitį, suvokiu, kad jos atėjo ne veltui. Nes po netekties buvo užsiblokavę mano sapnai. Laikui bėgant ir bekuriant sapnų gaudykles, besidomint jų reikšme, sapnai pagaliau grįžo. Visuomet juos sapnuoju spalvotus ir man jie labai svarbūs. Tuo metu kai jie buvo dingę suvokiau, kad kažkas yra ne taip.“
Jolita savo veiklai suteikė pavadinimą „Coliukės sapnų gaudyklės“ ir ji jau tęsiasi dvejus metus. Iki tol tai buvo tiesiog hobis sielos ramybei.
|
|
Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientė Viltė Orlokaitė atskleidė savo meniškąją pusę visai mokyklose bendruomenei, nustebindama net ir mokytojus.
|
Jaunoji kretingiškė menininkė Viltė Orlokaitė Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijoje surengė savo meno parodą. Paroda sulaukė daug teigiamų atsiliepimų. Menininko gyslelę, merginos teigimu, ji turi nuo mažens. Visada patikdavo piešti, dailės pamokos jai buvo ir yra iki šiol atsipalaidavimas.
Gamta leidžia išreikšti įvairiausias nuotaikas
Abiturientė Viltė neneigia, jog ji yra kūrybinga asmenybė. Jos kūrinių idėjos dažniausiai kyla iš gyvenimo platybių ir to, ką ji sugeba įžvelgti gamtoje ar savo aplinkoje. Kartais merginai galvoje idėjos pasiberia kaip žirniai ir net nespėja jų įgyvendinti. Viltės teigimu, mieliau tapytų gamtos vaizdinius, nes gamtoje labai gerai sugeba parodyti tiek žmogaus, tiek pasaulio atsivėrimą. ,,Plati spalvų gama gamtoje leidžia išreikšti įvairiausias nuotaikas, taigi, su mielu noru aš tęsčiau gamtos bei peizažų kūrimą“, – teigė V. Orlokaitė.
Tapybos metodų Viltė nėra išbandžiusi daug. Daugiausiai ji užsiima paprastąja tapyba teptukais. Yra bandžiusi liejimo techniką, kuri jai patiko, tačiau visada norėjo išbandyti kažką naujo ir siekti tobulybės.
Svajoja apie grafinio dizaino karjerą
Mergina yra dalyvavusi su savo meno darbais ir dailės olimpiadoje. Tačiau tada nebuvo tiek patobulėjusi, nes tai buvo visai neseniai. Prizinės vietos nepasisekė laimėti ir dėl šio įvykio ji buvo nuliūdusi ir norėjo viską mesti. Tačiau supratusi, kad visi menininkai krenta ir vėl kyla, ši mintis Viltę skatino kurti ir toliau.
Visgi ateityje piešimą ir dailę savo gyvenime įsivaizduoja tik kaip pomėgį. Po mokyklos gimnazistė nori siekti grafinio dizaino karjeros. Bet ten jai prireiktų įgūdžių iš meno ir dailės sferos, ir Viltė juos turėdama, puikiai panaudos.
|
|
„Metų jaunimo organizacijos“ nominacija atiteko jaunimo teatrui „Atžalynas“.
|
Lapkričio 17 dieną Kretingos rajono kultūros centre paskelbti šių metų Kretingos rajono jaunimo apdovanojimų laimėtojai. Šiemet buvo skelbta dešimt nominacijų.
Sukūrė puikią atmosferą
Vakarą pradėjo Pranciškonų gimnazijos mokinių grupė „Domino efektas“, o visą vakarą geras emocijas dovanojo kretingiškis renginių vedėjas Artūras Ženčius bei kretingiškė dainininkė Indrė Juodeikienė. Gražia vakaro staigmena tapo netikėtas dainininko Vido Bareikio pasirodymas, kuris tą vakarą Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus bibliotekoje pristatinėjo savo knygą.
„Kai išgirdau, kad už keliasdešimties metrų, kur dalyvavau savo knygos pristatyme, renkasi pats nuostabiausias Kretingos jaunimas, negalėjau neateiti. Sveikinu visus nominantus ir laimėtojus. Vien tai, kad esate minimi tokiuose apdovanojimuose, tai yra labai svarbu, nes, vadinasi, jūs esate žmonės, kurie įkvepiate kitus, einate teisingu keliu. Nesustokite“, – linkėjo V. Bareikis, visiems padovanojęs ir savo pasirodymą.
Itin spalvingai prieš kiekvieną nominaciją statulėles įnešdavo jaunimo teatro „Atžalynas“ aktorės. Būtent šio teatro atstovams įteikta nominacija „Metų jaunimo organizacija“.
„Dėkojame nuostabiausioms režisierėms Auksei Antulienei ir Karolinai Moncevičienei, kurios augina stebuklingus teatro vaikus. Aš esu jo stebuklas!“, – sakė viena iš teatro atstovių Dominyka Gudauskaitė.
Dėmesys vienintelei mokinių grupei
Beje, Dominyka, kuri taip pat yra Pranciškonų gimnazijos prezidentė, džiaugėsi ir asmenine nominacija – „Metų jaunimo lyderis“.
„Visiškas sapnas, iš kurio dar nepabudau! – iškart po apdovanojimų sakė ji. – Trys statulėlės! Dėkoju Kretingos Simono Daukanto progimnazijai, kurioje pradėjau lyderės kelią, kai ketverius metus buvau Mokinių savivaldos prezidentė. Dėkoju dabartinei mano mokyklai – Pranciškonų gimnazijai, jos administracijai, visiems mokytojams ir Mokinių savivaldos komandai, kurie mane palaiko, skatina mano lyderystę ir šiemet išrinko mane būti prezidente.“ Pranciškonų gimnazijos mokinių grupė „Domino efektas“, vienintelė jaunimo grupė Kretingoje, susikūrusi 2021 m., pelnė nominaciją „Metų jaunimo nata“.
Viena iš grupės narių – D. Gudauskaitė padėkojo grupės vadovui Audriui Janoniui bei muzikos šeimai: Filomenai Stonkutei, Gabrieliui Žiubriui, Edgarui Lūžai, Viliui Ko.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba (KPONTV) dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos į Lietuvos Respubliką atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja du kretingiškiai.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2022 m. liepą, kai kelyje „Kaunas–Marijampolė–Suvalkai“, atvykstant į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos, bendradarbiaudami su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, uostamiesčio teisėsaugininkai sustabdė krovininį automobilį. Atlikus kratą jo puspriekabėje buvo rastos dvi dėžes, kuriose – 22 paketai su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, tai yra daugiau kaip 22 kg kanapių. Paimtų narkotinių medžiagų kaina nelegalioje rinkoje gali siekti 220 tūkst. eurų.
Krovininį automobilį vairavo vienoje Klaipėdos rajono krovinių pervežimo įmonių dirbantis anksčiau už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu teistas 51-erių Kretingos rajono gyventojas. Įtariamasis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas, kuri vėliau pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones.
Klaipėdos miesto PK pareigūnai sulaikė 1998 m. gimusį vyrą – įtariama, kad jis uostamiesčio viešose vietose arba daugiabučių laiptinėse iš 5 mažamečių pagrobė mobiliuosius telefonus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus pranešimą, kad kiek anksčiau į daugiabučio laiptinę kartu užėjęs nepažįstamas vyras iš 2014 m. gimusio mažamečio rankų pagriebė mobilųjį telefoną ir pasišalino. Šį mėnesį buvo gauti keturi pranešimai apie panašiai nukentėjusius mažamečius. Po dar vienos analogiškos nusikalstamos veikos „karštais pėdsakais“ sekę pareigūnai netoli įvykio vietos – Poilsio gatvėje – pastebėjo nukentėjusiųjų apibūdinimus atitinkantį asmenį ir jį sulaikė. Vyras buvo uždarytas į areštinę.
Startavo 2023 m. rajono veteranų salės futbolo pirmenybės. Jose dalyvauja šešios komandos – „Topoliai“, „Danės perlas“, „HBH“, „Palanga“, „Aston Villa“ ir „Slėnis“. Futbolininkai sužais pirmenybes dviem etapais. Pirmame etape komandos rungtyniaus rato sistema, kai sužais tarpusavyje. Po pirmo etapo pirmąją ir antrąją vietas užėmusios komandos didžiajame finale žais dėl I vietos, o trečiąją ir ketvirtąją mažajame – dėl III vietos.
Pirmenybėse komandos sužaidė jau trečio turo rungtynes. Kol kas pirmauja „Topolių“ veteranai, pasiekę dvi pergales ir patyrę vieną pralaimėjimą. „Topolių“ sąskaitoje – 6 taškai. Tašku atsilieka „HBH“ komanda. Ji pasiekė vieną pergalę ir dvi rungtynes sužaidė lygiomis. Po 4-is taškus iškovojo „Slėnio“ ir „Aston Villa“ komandos. Bet „Slėnis“ dar turi sužaisti su „Danės perlo“ ekipa, kurios sąskaitoje – 3 taškai. Visus trys pralaimėjimus patyrė „Palangos“ veteranai.
Rezultatyviausiai po trijų turų žaidžia „Topolių“ puolėjas Mindaugas Grušauskas, įmušęs 10 įvarčių, po jo seka Kazimieras Gnedojus – 6 įvarčiai, Irmantas Medutis turi 4 įvarčius (abu – iš „Aston Villa“ komandos) ir Mindaugas Alksnys („HBH“) taip pat turi 4 įvarčius.
Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre įvyko Kretingos rajono bendrojo ugdymo kaimo mokyklų berniukų, gimusių 2011 m. ir jaunesnių, kvadrato varžybos.
Po ilgesnės pertraukos į šias varžybas susirinko atstovai iš penkių mokyklų. Kai kuriems vaikams tai buvo pirmasis rimtesnių varžybų „krikštas“. Vyko labai atkakli ir pilna emocijų kova. Iki pat paskutinio susitikimo nebuvo aiškus prizininkų trejetas. Susumavus galutinius rezultatus, penkti liko Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos berniukai (mokytojas Jonas Benetis), ketvirti liko Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro berniukai (mokytojas Marius Meškauskas), treti – Darbėnų gimnazijos atstovai (mokytojas Rolandas Juknevičius), antri – Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro vaikai (mokytojas Kęstutis Valiukas).
Čempionais tapo Vydmantų gimnazijos berniukai (mokytojas Romualdas Mažionis), kurie garbingai atstovaus rajoną zoninėse kvadrato varžybose.
Šioms kvadrato varžyboms teisėjavo Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro septintos klasės mokiniai Eimantas Strakšas, Majus Geležinis ir Rokas Liaudinskis, vyriausias varžybų teisėjas – Marius Meškauskas.
Gruodžio vidury, pačiame Kalėdų pasiruošimo šurmulyje Kretingos rajono savivaldybė sportuojančiam miesto jaunimui įteiks dovaną – naują rampą Pastauninko parko viršukalnėje, jos ankstesnėje vietoje – tarp Kretingos miesto lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“, daugiabučių ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos.
Kretingos rajono vicemerės Vaidos Jakumienės teigimu, anksčiau, daugiau kaip prieš 15 metų, pastatytoji rampa buvo susidėvėjusi ir kelianti pavojų BMX dviračiais, riedlentėmis, paspirtukais ja besivažinėjantiems jaunuoliams, nesyk remontuota ir jaunimo pramogoms nebetinkanti. „Nesyk Savivaldybėje šią problemą kėlė specialiai susibūrusi sportininkų grupė. Todėl buvo išklausyti jos pageidavimai, jaunimas dalyvavo ir rengiant naujosios rampos projektavimo darbus“, – teigė V. Jakumienė.
Kretingos Simono Daukanto progimnazijos sporto aikštyne, kurio rekonstrukcijos darbai buvo pradėti šių metų liepą, praėjus mažiau nei pusmečiui, pokyčiai – akivaizdūs.
Jau yra įrengta: aikštyno drenažas, lietaus surinkimo tinklai, apšvietimas, sutvarkyti bėgimo takai, natūralios vejos futbolo aikštė, įrengta krepšinio aikštelė, atlikti kiti darbai.
Dar turės būti sutvarkyta progimnazijos automobilių stovėjimo aikštelė, užimanti 580 kv. m. ploto, užbaigti aplinkinės teritorijos tvarkybos darbai ir pan. Visus suplanuotus darbus numatyta užbaigti kitąmet.
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius akcentavo, kad po renovacijos šis stadionas tarnaus ne tik progimnazijos mokinių poreikiams, bet bus atviras visiems aktyvų laisvalaikį mėgstantiems kretingiškiams. „Manyčiau, kad tai labiausiai aktualu vadinamojo Lapyno kvartalo gyventojams, nes iki šiol šioje miesto dalyje nebuvo nė vieno šiuolaikiškai įrengto lauko sporto objekto“, – viešojoje erdvėje teigė A. Kalnius.
Kretingiškė Irena Bričkienė šiandien atsisveikino su prie jos sodybos Šiaulių gatvėje augusia sidabrine egle – šv. Kalėdų proga padovanojo ją miestui. Įžiebimo šventė įvyks gruodžio 2-ąją.
Užaugo Šiaulių gatvėje
„Prieš maždaug 27-erius metus, kai nusipirkom sklypą, pasisodinau dvi mažas, kaip pamenu, iš Klaipėdos parsivežtas, eglutes. Tarsi sesės į ūgį abi stiebėsi, viena kitą vijosi, šakas skėtė. Tačiau viskam savas laikas – per didelės užaugo, pavojų jau kėlė. Prieš porą metų vieną kone su šaknimis audra išvertė – iš po nakties ant tako nugriuvusią radom“, – pasakojo moteris.
„Pažįstami klausdavo, kur tą likusią kokių 11 ar 12 metrų ūgio eglę dėsiu? Gal malkoms sukaposiu? Atsakiau, kodėl turėčiau taip daryti? Juolab kad sužinojau, jog ir prieš šias Kalėdas rajono Savivaldybė ieško, kas miestui galėtų padovanoti tikrą, natūralią žaliaskarę“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo I. Bričkienė.
Rajono Savivaldybei iš viso buvo pasiūlytos 7 eglės, o pasirinkta būtent Irenos.
Apsidžiaugusi kretingiškė atviravo prieš gražiąsias žiemos šventes pati niekada savo užauginto medžio nesugalvojusi papuošti, o to ir nereikėjo – apsipylusi gausybe kankorėžių, eglė ir taip atrodydavusi tarsi specialiai padabinta.
„Dabar būtinai nueisiu į Rotušės aikštę pasižiūrėti, kokia mano gražuolė šiemet su žaisliukais ir karoliais bus“, – šypsojosi kretingiškė.
Vilniaus r. įmonė „Lumidėja“ žaliaskarę ketina papuošti 15 tūkst. lempučių girlianda, LED blykstėmis ir 200 aukso bei sidabro spalvos ritulio formos žaislų.
Per ekstremalią situaciją, kilusią dėl gausaus lietaus, iš bendrovės „Kretingos vandenys“ valyklos į Tenžę išleistos nuotekos neigiamo reikšmingo poveikio vandens telkiniams nepadarė – prie tokios išvados priėjo Aplinkos apsaugos departamentas po to, kai buvo ištirti mėginiai.
Lapkričio 8 d. Kretingoje paskelbus savivaldybės lygio ekstremalią situaciją buvo priimtas sprendimas iš „Kretingos vandenų“ nuotekų valyklos per avarinį išleistuvą išleisti dalį nevalytų nuotekų. Į aplinką jų pateko 6 tūkst. 405,6 kub. m. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai iš avarinio išleistuvo paėmė nuotekų mėginius. Gauti tyrimų rezultatai parodė, kad teršalų koncentracijos viršijo nuotekų išleidimui į aplinką nustatytus parametrus – biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras normatyvus viršijo 2,8 karto, o skendinčių medžiagų – 11,23 karto.
Tačiau, lyginant su kitais nevalytų nuotekų išleidimo atvejais, tokia situacija nepavojinga. Išleistos nevalytos nuotekos buvo labai praskiestos dideliu kiekiu lietaus vandens, todėl teršalų koncentracijos, nors ir viršijo normatyvus, nėra labai didelės. Dėl nuo lietaus pakilusio Tenžės upės vandens šios nuotekos dar kartą buvo atskiestos ir į aplinką pateko mažesnės teršalų koncentracijos.
Lapkričio 9-ąją Aplinkos apsaugos agentūros specialistai vandens užterštumui nustatyti mėginius paėmė iš Tenžės upėje aukščiau bei žemiau Kretingos miesto nuotekų valyklos išleistuvo, taip pat Akmenos-Danės upės žiotyse. Atlikus laboratorinius tyrimus, nustatyta, kad tirtų parametrų, tai yra biocheminio deguonies suvartojimo, azoto ir jo junginių, fosforo ir jo junginių, skendinčių medžiagų koncentracijos neviršijo ribinių verčių, nustatytų vandens telkiniams, kuriuose galėtų veistis ir gyventi karpinės žuvys.
Tačiau bendrovei „Kretingos vandenys“, turinčiai taršos leidimą, išleidus teršalus per avarinį išleistuvą ir apie tai informavus departamentą, už su nevalytomis nuotekomis išleistus teršalų kiekius reikės susimokėti didesnį mokestį.
„Taršos kiekis normuojamas metams, po to atsižvelgiama, viršytas jis ar ne. Metinis taršos mokestis turi būti sumokėtas iki vasario 15-osios, už 2023-iuosius metus buvo numatyta 36 tūkst. eurų suma. Kiek teks pridėti papildomai, susiskaičiuosime, kai iš aplinkosaugininkų gausime oficialius duomenis“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė bendrovės direktorė Eglė Alonderienė.
Žyneliai – paslaptingą vardą turinti vietovė. Pasak vienų, vietovė taip pavadinta todėl, kad senovėje čia gyveno baltų tikėjimo religinių apeigų atlikėjai žyniai. Pasak kitų, kaimui vardą davusi pirmojo naujakurio Žynio šeima, kurios vaikai ir anūkai vadinti Žyneliais. Galbūt XIX a. viduryje čia gyvenęs Kazimieras Žynys ir buvo kaimo įkūrėjų palikuonis.
Kiek gimė vaikų, kaip juos krikštijo
Žyneliai pradėjo formuotis XVII a., žemdirbiams įdirbant plėšininę Laukžemės dvaro Sūdėnų kaimo bendrųjų ganyklų žemę. Iš pradžių tai buvo užusienis, t. y. už valakais pamatuotos kaimo dirbamos žemės ribų esanti vienkieminė nausėdija, priklausanti Sūdėnų bendruomenei.
Dvasiniais nausėdijos reikalais rūpinosi Laukžemės Šv. apaštalo Andrejaus katalikų bažnyčios dvasininkai. 1802–1827 m. šios bažnyčios krikšto metrikų knygoje Žyneliuose minimos 39 šeimynos, kurias sudarė 248 asmenys. Iš viso per tuos 25-erius metus kaime gimė 90 vaikų, iš kurių 7 buvo nesantuokiniai. Daugiausia vaikų – po 7 – susilaukė Juozapas Bartašius su Ona Žilyte, Mykolas Bartašius su Barbora Puškoriūte ir Mykolas Ruikis su Kunigunda Butkute.
Penkis naujagimius krikštijo Steponas Jokūbauskas su Morta Bartašiūte, keturis – Pranciškus Puškorius su Skolastika Bartašiūte, Motiejus Serafinavičius su Petronėle Bartašiūte ir Tadas Stoncelis su Barbora Braukšyte, tris – Antanas Misius (Misevičius) su Ona Jokūbauskaite ir Mykolas Puškorius su Ona Kišelyte. Kitų šeimose gimė po 1–2 vaikus. Nesantuokinius vaikus pagimdė 6 merginos: Ona Galdikaitė – du, Kotryna Bubytė, Rožė Naruišytė, Marijona Raišutytė, Magdalena Vilimaitė ir Barbora Zaboraitė – po vieną.
Krikšto metu vaikui buvo suteikiamas vienas vardas. Bet pasitaikė keli atvejai, kai naujagimiai krikštyti dviem vardais. Taip Mykolas ir Ona Puškoriai trečiąją dukterį panoro vadinti Kotryna Ona, nes Onos vardą jau turėjo antroji duktė. Jonas Tarvydas ir Brigita Vaserytė pirmąjį savo kūdikį pakrikštijo Kazimieru Tadu, Juozapas Veitas ir Elžbieta Ruikytė dukrai suteikė Uršulės Elžbietos vardą, o Barbora Zaboraitė nesantuokinei savo dukrai parinko Onos Dorotėjos vardą.
Kretingos rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė dalyvavo savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų ir Žemės ūkio ministerijos atstovų konferencijoje, kurioje buvo aptarti šiuo metu žemdirbiams aktualiausi klausimai: dėl daugiamečių pievų atkūrimo, pasėlių draudimo įmokų kompensavimo, nustatyto termino mėšlu ir srutomis tręšti laukus, taip pat plačiai buvo pristatytas Melioracijos fondo projektas.
Ministerijos atstovus kvietė darbą pamatyti
Kad šie metai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo laikotarpiu bei pradėjus įgyvendinti naująjį Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą žemės ūkio specialistams ir žemdirbiams atnešė daug iššūkių, konferencijoje pripažino ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Jis kalbėjo apie tai, kad ministerija tikisi Europos Komisijos pritarimo naujai siūlomiems Strateginio plano pakeitimams, daugiausia susijusiems su ekologinėmis sistemomis, Strateginio plano biudžeto tvarkymu. Numatoma koreguoti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų rėmimą, peržiūrėti ekologinio ūkininkavimo paramos sistemą, didinti daugiamečių pievų ir kraštovaizdžio elementų populiarumą, siūlyti naujus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pakeitimus.
Pagal referencinius duomenis Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi, kad respublikos mastu nemažės daugiamečių pievų. Tačiau susiduriama su problema: šalyje mažėjant gyvulių, žmonės ir daugiamečių pievų tiek, kiek anksčiau, nebelaiko.
Diskusijų kilo dėl to, kad, apdraudžiant augalus ir pasėlius, būtent žemės ūkio skyrių specialistų reikalaujama įvertinti juridinių ir fizinių asmenų susietumą. Tai daug laiko ir papildomo darbo reikalaujanti priemonė, ši funkcija neturėtų būti „užkarta“ vienam rajono žemės ūkio skyriaus specialistui, o turėtų būti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) problema.
„Metodikos yra labai sudėtingos, Žemės ūkio ministerijos atstovų prašėme pakomentuoti, bet lig šiol niekas to nesiima. Savivaldybių specialistai per konferenciją netgi pakvietė ministerijos atstovus nors dienai atvažiuoti į kurį nors rajoną, pasėdėti šalia dirbančio žmogaus, pamatyti, kaip vyksta procesas, kad turėtų supratimą“, – sakė Ž. Seniūnienė.
Dar viena funkcija, kurios kratosi savivaldybės, – suskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą.
„Ne pirmą kartą mes siekiame šios funkcijos atsisakyti, manome, kad ne savivaldybių reikalas yra spręsti. Žala padaroma privataus asmens ir medžiotojų būrelio turtui, tad jie ir galėtų aiškintis. Kodėl mes turime jaustis tarp kūjo ir priekalo?“ – retoriškai klausė Ž. Seniūnienė. O ir priemonių žalai suskaičiuoti savivaldybės neturinčios – esą drono nepakelsi, iš akies kartais sudėtinga suprasti, kas ūkininko lauku per pasėlius praėjo – šernas ar šuo.
„Septynis kartus patekau į bombų antskrydžius, bet Dievas buvo man gailestingas. Galbūt todėl, kad gelbėjau nuo bado iš kaimo išbėgusių žmonių gyvūnus – 153 šunis ir 104 kates“, – sakė Ruskie Tiški kaimelio gyventoja Lena Bubenko. Tačiau 58 metų moteris buvo liudininkė, kai žuvo aštuonerių metų Sofija Jevlahova, kurios mirtis vietiniams tapo kaimą ištikusios tragedijos simboliu. Dvidešimt kilometrų nuo Rusijos sienos nutolę Ruskie Tiški tapo vienu labiausiai per karą sugriautų gyvenviečių Charkovo regione.
Pirmą karo dieną kaimelį užėmę okupantų kareiviai gyventojams pasakė, kad jų bijoti nereikia, nes esą atėjo jų išlaisvinti, o ne griauti ir žudyti. Tačiau pareikalavo gatvėje vaikščioti ant rankos užsirišus baltą juostelę, kad žinotų, jog tai vietiniai, o ne ukrainiečių kariai.
Be to, paprašė ant sodybų vartų ar tvorų dažais užrašyti, kad name gyvena žmonės, yra vaikų, kad žinotų į kuriuos pastatus negalima šaudyti. Okupantai keletą kartų dalijo maisto paketus ir agitavo vykti į Rusiją, gąsdindami, jog gali žūti per ukrainiečių atakas.
Atvykėlių „draugiškumas“ pradingo Kijevo kariuomenei perėjus į kontrpuolimą. Keletą kilometrų nuo kaimo atsitraukę Rusijos kariai ėmė gyvenvietę be gailesčio bombarduoti. Ruskie Tiški neliko nė vieno sveiko namo, o apie pusę buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus, todėl kaime net dabar nėra elektros, o gyventi sugrįžo vos dešimtadalis žmonių iš anksčiau gyvenusių dvejų tūkstančių.
Tą rytą, kai žuvo Sofija Evlahova, L. Bubenka kaip visada, ėjo maitinti gyvūnų. Dalį šunų bei kačių moteris buvo uždariusi daugiabučio namo rūsiuose, o dalį patalpino aptvertų velionių savo tėvų bei tetos namų kiemuose.
Eidama šerti šunų, L. Bubenka stebėjo, kaip aštuonmetė mergaitė kartu su šešiamečiu broliuku žaidžia šalia kelio ant sūpynių. Staiga kažkur netoliese nugriaudėjus sprogimui, Lena iš išgąsčio pritūpė, o vaikai pasileido bėgti į už trisdešimt metrų esantį tėvų butą, nes buvo pamokyti taip daryti.
„Tai buvo kasetinės bombos, kurios išrausia mažą duobę, tačiau paskleidžia daugybę skeveldrų ir palieka „saulutės“ žymę ant asfalto. Jomis šaudė tik okupantai“, – pasakojo Lena.
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Kvadrato varžybose
Varžybų dalyviai
„P. n.“ informacija
Netrukus Kretingos mieste atsiras dar viena jaunimo traukos vieta – naujoji rampa Pastauninko parke.
„P. n.“ informacija
Kalėdų žaliaskarė susiruošė į Rotušės aikštę
Irena Bričkienė teigė, jog su 27-erius metus prie namų augusia egle atsisveikinanti jai negaila – smagu, kad papuošta žaliaskarė suteiks kalėdinio džiaugsmo visam Kretingos miestui.
Aplinkosaugininkai nuotekų mėginius paėmė ir prie nuotekų valyklos išleistuvo.
„P. n.“ informacija
Žynelių kaimo planas. Ištrauka iš Vokietijos imperijos karo kartografų 1914 m. parengto Darbėnų apylinkių topografinio žemėlapio
Žemės ūkio specialistai prabilo ir apie perteklines funkcijas
Aštuonmetė Sofija Jevlahova žuvo pasisupusi šiose sūpynėse.
