Pajūrio naujienos
Help
2020 Gegužė
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną19°C debesuotumas 12 %
Naktį7°C debesuotumas 1 %
Komentarų topas

(1438) 2020-03-13

Koronavirusas – Savivaldybė vis dar trepsi

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Užvakar žmonės dar masiškai šventė Kovo 11-ąją, o šiandien renginiai jau atšaukti. Nerekomenduojama be reikalo lankytis ir gydymo įstaigose, parduotuvėse, kirpyklose, bažnyčioje.

Vakar perpiet į posėdį susirinkęs Kretingos rajono tarybos Sveikatos reikalų komitetas dėl gripo epidemijos rajone ir pasaulinės koronaviruso pandemijos siūlė nedelsiant uždrausti renginius, pasirengti laikinam švietimo įstaigų uždarymui ir informuoti gyventojus, kad maksimaliai saugotų save ir kitus. Dėl to šįryt skubiai kviečiama Ekstremalių situacijų komisija, kuri priims konkrečius sprendimus.

Kai publikacija jau buvo parengta, vakar vakare pasiekė informacija, kad Švietimo ir mokslo ministerija 2 savaites jau nuo šiandien, kovo 13-osios, iki kovo 27-osios skelbia atostogas šalies bendrojo lavinimo mokyklose, o darželiuose rekomenduoja nuo šiandien, tačiau privalomai – nuo pirmadienio, kovo 16-osios.

Vilniaus savivaldybė šiandien uždarė ne tik darželius ir mokyklas, bet ir viešąsias įstaigas – sporto klubus, kino, teatrų, parodų sales.

Nežino tikslių duomenų

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Juozas Mažeika vakar posėdyje pastebėjo, kad dėl koronaviruso pandemijos visam pasauliui, taip pat – ir Kretingai, reikalingas geras situacijos valdymas, ko mūsų rajone jis pasigedo.

J. Mažeika ir posėdyje dalyvavę komiteto nariai – Vilius Adomaitis, Augenija Juknevičienė ir Valerijonas Kubilius – pažėrė priekaištų Savivaldybės vadovams, kad, aptariant situaciją dėl koronaviruso, nei jie, nei sveikatos įstaigų vadovai nebuvę pakviesti. „Sveikatos reikalų komitetas negali likti nuošaly, nes mes esame atsakingi už savo rajono gyventojų sveikatą“, – patikino J. Mažeika.

Savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė sakė, kad Kretingoje gripo epidemija paskelbta kovo 5-ąją, per tą laiką užfiksuoti vos 4 gripo atvejai. Tačiau prasitarė, kad Visuomenės sveikatos centras jų neinformuoja, kiek dėl koronaviruso yra stebima mūsų rajono gyventojų, nes mano, kad greičiausiai ir patys to nežino: „Taip pat dėl asmens duomenų apsaugos nepasako, kiek jų išvežta tirti į Klaipėdos universitetinę ligoninę.“

„Man yra keista, kad mūsų Savivaldybė nevaldo konkrečios informacijos. Neramu, kad neatsidurtume tokioje padėtyje, kaip Mažeikių rajono savivaldybė, kai 30 vienos įmonės statybininkų grįžo iš Šiaurės Italijos, kur stato gamyklą, ir visi pasklido po miestą. Mažeikių savivaldybė dėl šio įvykio kreipsis į prokuratūrą“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.


Danutė RUDIENĖ:

– Dabar man automobiliu kasdien tenka pravažiuoti Vilniaus gatve, o, kai prasidės remontas, vis tiek rasiu kokią nors išeitį, suksiu pro kitur. Nors ir nelabai patogu bus, be abejo, iškęsiu, tegul tik remontuoja – jei norime gražios Kretingos, visi turime būti supratingi.

Danutė BOČKUVIENĖ:

– Mašina keliauju dažniausiai į darbą „Kryžkelėje“. Kadangi maršrutas tęsiasi nuo Grafų Tiškevičių gatvės, naujosios „Maximos“, man Vilniaus gatvės remontas nėra labai aktualus. Tiesa, kartais tenka užsukti ir į miesto centrą – lauksiu Savivaldybės protingo sprendimo, pro kur geriau įvažiuoti.

Jokūbas JUŠKEVIČIUS:

– Tiems, kurie važinėja automobiliais, gal šiokia tokia problema bus – susidarys kamščiai. O aš daugiau vaikštau pėsčiomis, nebent dar pasivažinėju motoroleriu. Labai reikėjo remonto Vilniaus gatvei – tikrai prastai atrodė. Manau, gyventojai bus kantrūs, išlauks.

Sandra DAUGALIENĖ:

– Be abejo, su sunkumais susidurs tėvai, kas rytą į mokyklą vežantys ir iš jos parsivežantys vaikus. Bet ką padarysi, ne tragedija. Juk tą gatvę remontuoja dėl mūsų visų, paskui bus gražu, džiaugsimės. Prisiminkime, kad nepatogumų buvo ir tada, kai sankryžoje vyko žiedo įrengimo darbai.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Apšvies Darbėnų plentą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos
Kretingos rajono savivaldybė šiemet pasirūpins apšviesti Darbėnų plentą nuo geležinkelio pervažos iki posūkio į kaimo turizmo sodybą „Vienkiemis“.

Šiemet Kretingos rajono biudžete numatyta skirti 140 tūkst. Eur apšvietimui rajono gatvėse ir keliuose įrengti, – didžioji lėšų dalis, arba 86 tūkst. Eur, bus skirta apšviesti maždaug 2 km Darbėnų plento ruožą nuo geležinkelio pervažos iki posūkio į kaimo turizmo sodybą „Vienkiemis“.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Povilo Černeckio žodžiais, skiriant lėšas, pirmiausia buvo atsižvelgta į daugumos kretingiškių, lankančių kapavietes didžiosiose Kretingos miesto kapinėse, pageidavimą apšviesti privažiavimą prie jų.

„Ši vieta visiškai neapšviesta, todėl jau anksčiau Savivaldybė pasirūpino parengti techninį projektą, ir šiemet jau pradėsime konkrečius darbus – reikės pravesti komunikacijas, pastatyti atramas, įrengti šviestuvus“, – patikino P. Černeckis.

Šiemet taip pat numatyta parengti projektą ir įrengti apšvietimą Kretingos miesto K. Čepulio ir Vienuolyno gatvėse, esančiose pietrytiniame miesto kvartale, šalia Šv. Klaros seserų vienuolyno.

Trečiasis pagal eilę Savivaldybės darbas šioje srityje – parengti projektus gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų gyvenviečių infrastruktūrai gerinti. Už europinius pinigus siekiama įrengti apšvietimą Saulėtekio ir Ilgosios gatvėse Laukžemės kaime, Beržų alėjoje Kluonalių kaime ir Kretingos gatvėje Pryšmančių kaime.

Savivaldybė yra numačiusi ir kitus būsimus darbus, kurie pasistūmės pagal eilę po viešųjų pirkimų pirmučiausiai vykdomiems darbams. Daugumai tų darbų šiemet bus rengiami projektai, o realiai vykdomi kitąmet ar vėliau.

P. Černeckis sakė, kad Kretingos rajone taip pat yra numatyta apšviesti Kelių direkcijai priklausantį rajoninį kelią, vedantį nuo Nasrėnų Kalnalio link. Šį kelią sudaro 3 gatvės, einančios palei kaimus: Motiejaus Valančiaus Nasrėnuose ir Kalnalyje bei Žemaičių Klausgalvuose.

Kretingos mieste yra numatyta apšviesti Putinų gatvę, parengti Dvaro ir Grafų Tiškevičių gatvių apšvietimo projektus, po jų bus apšviestos P. Bizausko ir Mėguvos gatvės.

Lygiagrečiai numatyta įrengti apšvietimą gyvenvietėse: Šaltinio gatvėje Vaineikių kaime, Saulės take Vydmantuose ir Ežero gatvėje Rūdaičiuose. Taip pat planuojama užbaigti apšvietimo darbus Grūšlaukėje, Darbėnų gatvėje, apšviesti Kauno gatvę Barzdžių kaime, Klaipėdos g. Jokūbave bei Gėlių g., einančią per Gintarų ir Martinaičių kaimus.


Pradėjo diskusiją dėl trijų įmonių sujungimo

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje
Dvi uždarąsias akcines bendroves Kretingos autobusų parkas ir „Kretingos turgus“ bei Savivaldybės įmonę „Kretingos komunalininkas“ sujungti į vieną įmonę – tai nauja idėja, kurią Kretingos rajono savivaldybės vadovai jau paskelbė Savivaldybės tarybos valdančiajai daugumai.

Siekia turėti stiprią įmonę

Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius akcentavo, kad dėl išvardytų trijų Savivaldybei pavaldžių įmonių sujungimo jokio konkretaus sprendimo projekto dar nėra. „Kol kas vyksta diskusija. Apie ją žino tų įmonių vadovai, svarsto irgi. Pristatysime įmonių sujungimo strategiją su skaičiais“, – aiškino A. Kalnius.

Mero teigimu, vienas iš įmonių jungimo siekių yra vietoj trijų, įvairių problemų turinčių įmonių, turėti vieną stiprią, rinkoje konkuruoti pajėgią Savivaldybės įmonę. „Šiandieną „Kretingos komunalininkas“ neturi galimybės savo gamybinėje bazėje remontuoti didesnes mašinas. Kretingos autobusų parko administracinės, buitinės patalpos yra baisios, jeigu ir toliau nieko nekeisime, Kretingos autobusų parkas greit pritrūks darbuotojų“, – aiškino rajono vadovas.

Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, formuojamos naujos Savivaldybės įmonių valdybos, kuriose dirbs ir nepriklausomi valdybos nariai, jiems už darbą įmonės turės mokėti nustatytą atlygį. „Kretingos turgus“ turi 5 darbuotojus, valdyboje bus 3 nariai, iš jų 2 nepriklausomi. „Nepriklausomų valdybos narių darbo užmokestis „suvalgys“ Kretingos turgaus visą pelną ir dar neužteks, įmonė patirs nuostolį“, – sakė A. Kalnius, akcentavęs, kad įmonių jungimo atveju darbuotojai nenukentėtų, priešingai – jiems atsirastų naujų galimybių gretinti pareigas, geriau išnaudoti darbo laiką ir daugiau uždirbti.


Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Silvija Šilinskė (iš kairės), konkursą laimėję jaunieji policijos rėmėjai Karolis Roglys, Deimantė Palubinskaitė, Klaudija Kartevičiūtė, Erika Petrikaitė, Tomas Bernotas, Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Aušra Baločkienė, bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė.

Rajone pirmą kartą įvyko teisinių žinių konkurso „Temidė“ I turas, kuriame susirungė keturios rajono komandos. Galimybę atstovauti rajonui Klaipėdos apskrityje iškovojo Kretingos rajono policijos komisariato jaunieji policijos rėmėjai.

Varžėsi protų mūšyje

Teisines žinias demonstravo 14–18 metų jaunuoliai. Konkurse dalyvavo Darbėnų, Pranciškonų gimnazijų, Simono Daukanto progimnazijos atstovai ir rajono policijos komisariato jaunieji policijos rėmėjai.

Pirmame etape jaunuoliai varžėsi protų mūšyje, kuriame sulaukė klausimų apie patiriamą fizinę prievartą, policijos pareigūno darbui naudojamas specialiąsias priemones, buvusius policijos generalinius komisarus, su Baudžiamuoju ir Administracinių nusižengimų kodeksais susijusių klausimų, pateiktų situacijų, taip pat apie kelio ženklinimą, viešosios tvarkos pažeidimus, narkotinių medžiagų vartojimą ir panašiai.

„Konkurse norėjome labiau iškelti teisinę problematiką, kad jaunuoliai apie tai daugiau sužinotų ir mažėtų nusikalstamų veikų, – kodėl Kretingoje pirmą kartą buvo suorganizuotas teisinių žinių konkursas įvardijo bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė. – Jame galėjo dalyvauti visi norintys jaunuoliai, informaciją apie konkursą išsiuntėme visoms rajono bendrojo ugdymo mokykloms.“

Teisinių žinių konkursu „Temidė“ siekiama padidinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, įgyvendinti prevencines priemones, paskatinti jaunuolius domėtis policijos veikla, teisės aktais.

Vykdo prevenciją

Konkurse dalyvavo ir anksčiau rajonui atstovavusi Darbėnų gimnazija, tiesa, komandos sudėtis kiekvienais metais keičiasi, tačiau mokiniai aktyviai reiškia norą dalyvauti konkurse. „Su mūsų gimnazijos komandomis esame rajonui atstovavę ne tik apskrityje, bet patekę ir į respublikinį etapą, kartą buvome ir tarp dešimties geriausių“, – įvardijo Darbėnų gimnazijos socialinė pedagogė Dalia Puškorienė. Anot socialinės pedagogės, mokiniai domisi įstatymais, tačiau daugiausia dėmesio skiria Administracinio nusižengimo kodekso (ANK) analizavimui: „Susipažįstame ir su ANK, ir su Baudžiamuoju kodeksu (BK). Nors mokiniams galbūt aktualiausias ANK – atsakomybė už triukšmo kėlimą, tabako, alkoholio, kitų psichotropinių medžiagų vartojimą ir panašiai.“

Gimnazijoje daug dėmesio apskritai skiriama tabako, alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai. Organizuojama jaunimo stovykla „Sniego gniūžtė“, per kurią mokiniai mokomi linksmintis be svaigiųjų medžiagų, skatinami jų atsisakyti.

„Ši stovykla ypač prisideda prie prevencijos. Taip pat vykdome ir kitas priemones – organizuojamos įvairios paskaitos, šios temos integruojamos į ugdymo procesą ir panašiai“, – kalbėjo D. Puškorienė.

I v. iškovojo Kretingos rajono policijos komisariato jaunieji policijos rėmėjai, II v. – Darbėnų gimnazijos, III v. – Simono Daukanto progimnazijos, IV v. – Pranciškonų gimnazijos komandos.

Šiuo metu komisariatui talkina 9 jaunieji policijos rėmėjai, praėjusiais metais šioje veikloje dalyvavo 3 jaunuoliai.


Kiekvienas papuošalas – savai valdovei

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Jokių menotyros mokslų neragavusio karteniškio Žydrūno Einars rankos sukuria juvelyrikos stebuklus.

Karteniškio juvelyro tautodailininko Žydrūno Einars rankoms paklūsta įvairiausi akmenys, kuriuos jis subtiliai įvelka į sidabrą. Kiekvieną – vis kitaip, todėl jo kūryboje nėra dviejų vienodų darbų. Tačiau didžiausia meistro meilė yra gintaras.

„Geriau neklauskite, kodėl: argi įmanoma atsakyti, kodėl myli tą ar kitą ir už ką myli? Tiesiog taip duota“, – atviravo 55-erių savamokslis gintaro meistras, savo amatą ištobulinęs taip, kad šiandien yra vienas garsiausių savo srities kūrėjų Lietuvoje.

Gintaras išgyvena renesansą

„Gintaras – tai kažkas ypatingo: ir jo kvapas, ir šiluma tarp pirštų. Gintaras niekada nebūna šaltas, netgi šviežiai ištrauktas iš jūros, – intrigavo pašnekovas, užsiminęs, kad anksčiau ir pats eidavęs gaudyti gintarų. – Geriausias metas tikėtis laimikio – pučiant jūriniam vėjui, kai šis staiga pakeičia kryptį iš rytų, – tuomet patraukia sankaupas iš dugno, su jomis išmesdamas ir gintaro.“ Didžiausias paties pagautas gintaro gabalas svėrė per 100 gramų.

Su jūros išmestu, o ne kasyklose iškastu gintaru, sakė Ž. Einars, šiandien jis dažniausiai ir dirbąs. Būna, kad atneša parduoti žmonės ir iš anksčiau savo sukauptų resursų.

Puoštis gintaru, juokavo juvelyras, moterys mėgsta banguotai – tai jis labai populiarus, tai jo banga nuslūgsta: „Gal šiandien nebenori karolių. Bet pateiki gintarą kitaip – aš derinu klasiką su modernu, ir papuošalas vėl naujai sušvyti. Todėl, manau, šiandien gintaras išgyvena renesansą.“

Karteniškio meistro manymu, vyrauja bendra pasaulinė tendencija – minimalizmas, kuklesni papuošalai.

„Aš – ne fabrikantas“

Ž. Einars, itin subtiliai jaučiąs gintaro ir metalo dermę, kuria tik vienetinius papuošalus: „Negaliu sukurti dviejų vienodų – apie tai pagalvojus, nubėga drebulys. Aš – ne fabrikantas: jokio tiražavimo, jokių serijinių dirbinių. Galiu padaryti tik kažkuo panašius darbus, bet ne tokius pat. Pats įdomumas ir prasmė – dėlioti, taikyti, mintyti, fantazuoti. Būna dienų; sėdi, kaitini, liurlini, ir nieko – geriau eiti malkų skaldyti. O kitąkart paimi akmenėlį ir jis tau pats kužda, ką iš jo padaryti.“

Greta „Jūratės ašarų“ Žydrūno rankoms ir fantazijai paklūsta ir tolimų kraštų akmenys, dažniausiai atkeliavę pašto siunta iš Indijos: koralai, jaspis, ametistas, agatas, rodomitas, malachitas, citrinas, azuritas, lazuritas, perlai. Tie akmenys – jau nušlifuoti, įgiję savas formas, ir juvelyro pastangomis sujungti su sidabru, tampa įspūdingais papuošalais – žiedais, auskarais, sagėmis, pakabukais.

„Per tiek metų įsitikinau, kad kiekvienas papuošalas anksčiau ar vėliau suranda savo valdovę. Būna, sukuriu, paviešinu – niekam neužkimba. Pralaikau stalčiuj iki tam tikro laiko, kol vėl ištraukiu ir kažkam įkrinta į akį“, – apie papuošalo kelią pas Lietuvos ir užsienio šalių pirkėjus, dažniausiai – moteris, pasakojo juvelyras.


Maskvoje gyvenanti, tačiau dažnai Lietuvoje ir Latvijoje viešinti filologė vertėja poezijos kūrėja Jelena Pečerskaja ir šįsyk pas savo bičiulius lietuvius literatus atvyko ne tuščiomis: mūsų krašto poetų vertimai pasirodė Maskvos rašytojų sąjungos leidinyje – almanache „Literatūrinės pažintys“ („Literaturnyje znakomstva“).

J. Pečerskajai, kuri taip pat yra Maskvos rašytojų sąjungos narė, šiame almanache patikėta rubrika „Gintaro lašai“ („Kapli jantaria“), kuri papildo almanacho leidėjų sumanymą, įvardintą kaip „Kultūra be sienų“ („Kultura bez granic“). Pristatydama naują almanacho rubriką J. Pečerskaja kalba apie būtinybę rusiakalbiams skaitytojams pažinti vakarų kaimynus, apie konstruktyvų dviejų tautų – rusų ir lietuvių – dialogą, apie bendrą poreikį išmokti gerbti ir suprasti vienas kitą. „Ir geriausias tarpininkas šiems tikslams pasiekti, be abejo, yra kultūra“, – įsitikinusi vertimų autorė, kuri almanacho skaitytojų pažintį su lietuvių literatūra pradėjo nuo klaipėdietės rašytojos Nijolės Kepenienės kūrybos ir lietuvių liaudies pasakos „Avies oda“ vertimų.

Kitame almanacho numeryje vertėja jau kalba apie Žemaitiją – regioną, turintį charakteringas ypatybes: tarmę, gebėjimą išsaugoti senąsias tradicijas ir gyvenimo sanklodą, daug kuo susijusią su pagoniškuoju tikėjimu. Mūsų kraštui pristatyti J. Pečerskaja pasirinko dvi krašto kūrėjas – vyresnės kartos atstoves Aldoną Anužienę ir Juzefą Jucienę. Ir jeigu A. Anužienė savo kūryboje pasitelkia verlibrą, praturtina jį giliu filosofiniu ir psichologiniu turiniu, netikėtomis vidinėmis asociacijomis, tai J. Jucienė daugiau remiasi folkloru, jos ritmingai sudėliotose poezijos eilutėse atsispindi liaudies pasakų, dainų motyvai. „Tačiau jas abi, tokias kontrastingas kūrėjas, vis dėlto vienija gyvenimo patirtis ir meilė savo gimtinei, poreikis nenutolti nuo ištakų, aistringas noras pažinti savąsias šaknis“, – poetes pristato J. Pečerskaja.

Anot jos, almanachas kurį leidžia ir redaguoja žinoma literatūros kritikė mokslų daktarė eruditė Lola Zvonariova, yra pakankamai populiarus tarp literatūros mėgėjų, rašytojų sąjungos narių, rusų tautybės literatų, gyvenančių užsienyje, ir sėkmingai platinamas per įvairius Maskvos rašytojų sąjungos renginius, literatūrinius sambūrius, kurių Rusijos sostinėje netrūksta.


Parodos atidarymo dalyvius pasveikino M. K. Čiurlionio namų direktorius pianistas Rokas Zubovas (kairėje), skulptoriaus švilpius prakalbino Donatas Bielkauskas-Donis.

„Meniniai pasisveikinimai“ – taip pavadinta iš Kretingos rajono kilusio ir didžiąją savo gyvenimo dalį Paryžiuje kūrusio skulptoriaus Antano Mončio paroda, atidaryta Vilniuje, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namuose, iki balandžio 6 dienos kviečia susipažinti su šio iškilaus lietuvių išeivijos kūrėjo darbais.

Rado sąsajų

Parodos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) gyvenime pats likimas jam pasiūlė ankstyvą progą „meniniam pasisveikinimui“ su Čiurlioniu: 1946 metais, būdamas karo pabėgėlis, jis tapo M. K. Čiurlionio ansamblio, įsikūrusio netoli Tiubingeno, nariu. Šoko, grojo dūdele, dainavo.

Prancūzų zonoje įsikūrusioje Freiburgo dailės ir amatų mokykloje prasidėjo ir jo meninio augimo kelias, greitai atvedęs iki Paryžiaus ir XX amžiaus skulptūros legendos Osipo Zadkine studijos. Talentingas žemaitis netrukus užkariavo meno kritikos ir profesionalų kolegų dėmesį bei pasitikėjimą: bendravo su žinomu meno kritiku, būsimu Guggenheimo muziejaus parodų kuratoriumi Edward F. Fry, dirbo su Marku Šagalu, broliais dvyniais Jo?liu ir Janu Marteliais, dizaineriu Francis Turbili, dalyvavo parodose su XX amžiaus modernizmo klasikais Hans Arp, Jean Paul Laurens, Max Ernst ir kt. Išvaizdus žemaitis tapo Jano Martelio žentu, vedė jo dukrą Florence.

Praėjusio šimtmečio 3–4 dešimtmečiais Europoje išgarsėjusių skulptorių dvynių Martelių namas-studija Paryžiuje, broliams leidus, tapo nedidelės Paryžiaus lietuvių bendruomenės kultūrinio bendravimo vieta: čia repetuodavo A. Mončio 1953 metais suburtas lietuvių tautinių šokių kolektyvas, rateliuose sukosi Perkūnas Liutkus, Ričardas Bačkis, Ugnė Karvelis, žinoma, ir Antanas su Florence – meniniai pasisveikinimai pavirto tarptautiniais.


Tarp regiono skaitovų – II vieta

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
Marijono Daujoto progimnazijos šeštokės Tautvydės Kudarauskaitės laimėjimas – II vieta – Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurso regioniniame etape nudžiugino ir jos mokytoją Aldoną Ketlerienę.

Marijono Daujoto progimnazijos VI b klasės mokinė 12 metų Tautvydė Kudarauskaitė Lietuvos mokinių meninio skaitymo regioninio konkurso V–VIII kl. grupėje užėmė II v. „Iki pirmos vietos Tautvydei pritrūko labai nedaug – tiesiog tariant užkliuvo keli žodžiai“, – mokinės pasiekimu pasidžiaugė konkursui ją rengusi lietuvių kalbos mokytoja Aldona Ketlerienė.

Be kretingiškių – mūsų rajonui dar atstovavo Dominyka Strakšaitė iš Pranciškonų gimnazijos, dėl regiono geriausio skaitovo vardo ir teisės atstovauti respublikiniame konkurso etape varžėsi skaitovai iš Šilutės, Klaipėdos, Šiaulių, Šilalės, Plungės, Mažeikių, Telšių, Skuodo rajonų, Palangos miesto, Rietavo ir Pagėgių savivaldybių mokymo įstaigų.

Gabią mergaitę mokytoja A. Ketlerienė pastebėjo jau penktoje klasėje, ir jos balsą komisija išgirdo per mokyklinį konkursą. Beje, Tautvydė prisipažino, kad mokyklinis etapas jai ir šiemet buvęs sunkiausias – gal kad supa pažįstami mokytojai, mokiniai: „Labai jaudinausi. O štai regioniniame etape to jaudulio neliko – viršų ėmė noras laimėti, kad galėčiau patekti į respublikinį etapą.“

T. Kudarauskaitė konkurse skaitė lietuvių autorės Gintarės Adomaitytės kūrinio „Žaliojo namo paslaptis“ ištrauką. Anot konkursui mergaitę parengusios mokytojos, kai Tautvydė skaitė, ir rajoninio etapo komisijos pirmininkas Algimantas Verbutas pastebėjo, kad apėmė toks jausmas tarsi kūrinys jai specialiai parašytas.

„Kūrinys atskleidė, parodė, kokia ji yra iš tiesų – turinti tvirtą kovotojos charakterį“, – pastebėjo A. Ketlerienė, pasidalinusi įžvalga, kad kiekvienas mokytojas, atradęs gabų vaiką, bijo pražiopsoti tą momentą ir stengiasi mokinį pažinti, išmokyti, paskatinti dalyvauti konkursuose. Ir, jeigu kitus mokinius reikia labiau paraginti, Tautvydė – graži išimtis, nes mokinė pati siekia visur dalyvauti.


Kretingos istorijos įvykiai paskatino A. Patamsį išbandyti save ir kaip komiksų kūrėją.

Kretingos muziejuje dirbantis Artūras Patamsis, pagal specialybes – kelių inžinierius ir dizaineris, vienu įkvėpimu ėmėsi kurti komiksų knygas, gausiai iliustruotas paties sukurtais ketureiliais bei grafikos darbais apie Kretingos dvaro, Dimitravo palivarko ir Pranciškonų vienuolyno praeitį.

Išvien – vaizdai ir mintys

Per pusmetį sukūręs 2 knygas „Pamirštos dvaro pasakaitės“ ir „Istorijos prie laužo“, kuriose – kone 300 piešinių, A. Patamsis sakė jau baigiąs ir trečiąją.

„Muziejuje susitinku su žmonėmis, kurie smalsauja, kur veda tolimosios rūsio durys, ar yra požemiai, kas juose saugoma. Domisi, kokios grafų Tiškevičių gyvenimo istorijos yra tikros, o kurios – išgalvotos. Yra išleista mokslinių knygų apie Kretingos istoriją, tačiau žmonės mėgsta paprastus pasakojimus, kartais – net šiurpius, kur tikrovė persipina su legendomis. Taip ir sugalvojau populiariu stiliumi – komiksais, kai pateikiama nedaug informacijos, bet daug įtaigių piešinių, – papasakoti, kaip kažkada gyveno žmonės mūsų mieste“, – kalbėjo A. Patamsis, savitai perteikęs Kretingos miesto istoriją nuo Magdeburgo teisių suteikimo iki Tiškevičių valdymo pabaigos.

Jo žodžiais, netgi įžymus istorikas Alfredas Bumblauskas yra pastebėjęs, kad Žemaitijos istorija prasideda nuo Kretingos – tai pirmasis miestas Žemaitijoje, gavęs Magdeburgo, arba savivaldos, teises.

Knygų autorius įsitikinęs, kad komiksus mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji. Kurdama scenas, jis tikino, išsyk matydavęs ir vaizdus – šie atgydavę iš girdėtų pasakojimų ar perskaitytų istorinių knygų, o išvien su jais eiliuodavosi ir mintys.



  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGA

TRANSPORTO g. kovo 9 d. apie 21.40 val. pastebėta, kad mėginta pavogti 500 eurų vertės automobilį „Mitsubischi Galant“.

KRETINGOS r.

KARTENOJE kovo 11 d. apie 12.25 val. 1991 m. gimusiam vyrui, vairavusiam motociklą „Yamaha“ be valstybinių numerių, nustatytas 1,93 prom. girtumas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Salantuose susirinkę stalo teniso mėgėjai turnyrą skyrė Kovo 11-ajai – 30-osioms nepriklausomybės atkūrimo metinėms.

Salantiškiai Kovo 11-ąją – 30-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines – paminėjo tradiciniu stalo teniso turnyru.

Turnyras nustebino ne tik gausiu dalyviu skaičiumi – varžytis panoro 21 stalo teniso mėgėjas, bet ir geografija – salantiškiai svečių sulaukė iš Skuodo, Palangos, Kretingos.

„Salantiškiai didžiuojasi, kad yra tokių stalo teniso entuziastų, kaip Kazys Stankus – puoselėdamas stalo tenisą, sportines vertybes, jis noriai padeda organizuoti varžybas, talkina teisėjaujant“, – gerą žodį stalo tenisininkui skyrė Salantų seniūnijos sporto organizatorė Sonata Valinskienė.

Žaidėjai varžėsi 4 pogrupiuose po 5–6 sportininkus. Iš pogrupio į finalą pateko po vieną žaidėją, surinkusį daugiausiai pergalių. Finale po įtemptų kovų trys žaidėjai surinko po lygiai taškų, tad prizinės vietos išaiškėjo tik sužaidus tarpusavio susitikimus. Pirma vieta atiteko salantiškiui Arvydui Venclauskui, II v. užėmė kretingiškis Darius Drakšas, III v. – salantiškis Jonas Valinskis.

Varžantis dėl Paguodos prizų, I v. atitekto skuodiškiui Robertui Mažrimui, II v. – Kaziui Stankui, III v. – salantiškiams Robertui Bertašiui ir Antanui Joskaudui.

„P. n.“ informacija


Tiek visoje Lietuvoje, tiek Kretingos rajone, kaip ir kasmet, vykdoma akcija „Gyvenkime saugiai“, per kurią ugniagesiai-gelbėtojai supažindina gyventojus su saugumą užtikrinančiomis priemonėmis, informuoja apie galimą pavojų.

Šiais metais rajone kilo 23 gaisrai, iš jų 9-iuose degė suodžiai dūmtraukyje, 8-iuose jų buvo įrengti dūmų detektoriai. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį buvo kilę 29 gaisrai, iš kurių – 26, kuomet degė suodžiai dūmtraukyje.

Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba per 2019 metus vykdant akciją aplankė 2 tūkst. 60 gyvenamųjų būstų, šiemet – 307. Ugniagesiai šiais metais jau aplankė 56 būstus kaimo vietovėse ir 251 būstą miesto teritorijoje. Iš patikrintų būstų 232-uose gyventojai turėjo autonominį dūmų detektorių.

„Per akciją gyventojai supažindinami su autonominio dūmų detektoriaus paskirtimi – informuoti žmones apie kilusį ar gresiantį gaisrą“, – įvardijo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Justas Šedys, paaiškinęs, kad autonominiai dūmų detektoriai, jų veikimo zonoje atsiradus dūmams, skleidžia garsinį pavojaus signalą, tokiu būdu įspėdami žmones, kuriems atsiranda galimybė laiku pastebėti ir neleisti išplisti gaisrui arba saugiai evakuotis iš patalpos ar pastato iki gaisrui išplintant.

Nors nemažai gyventojų mano, kad užsidegus suodžiams jie tiesiog išdegs ir taip dūmtraukis išsivalys, iš tiesų čia slypi pavojus sudegti visam namui. „Intensyviai degant suodžiams, liepsnos temperatūra gali pasiekti 1000–1200 laipsnių. Tokios aukštos temperatūros neatlaiko kamino konstrukcijos ir įdėklai, taigi dūmtraukis dažnai įtrūksta, o liepsna gali išplisti“, – tikino J. Šedys.

Lankydami gyvenamuosius būstus pareigūnai supažindina gyventojus su Bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad kaminą valyti reikia ir nešildymo laikotarpiu – ne rečiau kaip kas 3 mėnesius. Tačiau labiausiai suodžių kaupimasis priklauso nuo šildymo prietaisų eksploatavimo sąlygų. „Degant suodžiams geriausiai nesiimti gesinimo veiksmų patiems, o pasirūpinti, kad šalia nebūtų degių medžiagų, ir kviesti ugniagesius gelbėtojus Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu“, – atkreipė dėmesį inspektorius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas taip pat atskleidė, kurio regiono – Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ar Žemaitijos – gyventojai labiausiai rūpinasi savo namų saugumu ir yra įsirengę autonominį dūmų detektorių.

Visoje Lietuvoje per akciją „Gyvenkime saugiai“ buvo patikrinta daugiai kaip 100 tūkst. gyvenamųjų būstų. Paaiškėjo, kad labiausiai savo namų saugumu rūpinasi suvalkiečiai. Daugiausia – 74,59 proc. – autonominių detektorių yra įsirengę Kelmės, Jurbarko – 73,77 proc. ir Alytaus – 72,48 proc. rajonų gyventojai. Mažiausiai jų savo namuose turi Šalčininkų rajono – 39,49 proc., Alytaus – 40,26 proc. ir Klaipėdos – 42,7 proc. miestų gyventojai.

Pernai gyvenamųjų būstų, kuriuose yra įrengti autonominiai dūmų detektoriai, skaičius padidėjo nuo 43 iki 56 proc. Nors per kelerius metus gerokai sumažėjo žuvusiųjų gaisruose skaičius, vis dėlto 2019 metais juose žuvo 70 žmonių. Beveik nė viename žuvusiojo būste nebuvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai.


Padvarių kaime, Pakrantės akligatvyje, kovo 11 d. naktį apie 2.52 val. atvira liepsna degė individualus gyvenamasis namas. Prieš atvykstant ugniagesiams iš namo spėjo išbėgti moteris su keturiais vaikais, tačiau 1983 m. gimęs vyras buvo išneštas ugniagesių. Sąmoningas, tačiau smarkiai apdegęs, buvo perduotas medikams ir išvežtas į gydymo įstaigą.

Kodėl kilo gaisras, kol kas nėra žinoma. „Vyksta tyrimas“, – paaiškino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Gali būti, kad gaisras nebuvo nelaimingas atsitikimas. Tyrimas galimai bus perduotas policijai.

Gaisras įvyko vieno aukšto mūriniame name, kurio stogas dengtas skarda, dviejų šlaitų, prie pastato pristatytas garažas. Per gaisrą apdegė vidinės namo sienos, aprūko buities ir namų apyvokos daiktai, apdegė garažo siena.

„P. n.“ informacija


Automobilių eismą Vilniaus gatve pradės riboti nuo kovo 23 d.

Vilniaus gatvėje šiuo metu įrengiamos ryšio linijos, ardoma sena šaligatvių danga. Po to vyks senos asfalto dangos frezavimo darbai, bus atliekami lietaus nuotekų tinklo įrengimo darbai. Dėl vykdomų gatvės rekonstrukcijos darbų nuo pirmadienio žadėta uždaryti gatvės dalis uždaryta nebus. Eismo transporto judėjimas centrinėje Kretingos miesto dalyje keisis nuo kovo 23 d.

Iki šios dienos Vilniaus gatvėje jau yra iškelti ESO elektros tinklai, išmontuota dalis apšvietimo atramų, subrangovas UAB „Raguvilė“ pašalino senus medžius, iš kurių dauguma, 2018 metų rudenį ekspertizę atlikusių Klaipėdos universiteto Architektūros, urbanistikos ir dizaino centro „Baltijos kraštovaizdžiai“ ekspertų teigimu, buvo ligoti, mechaniškai pažeisti, pavojingi dėl galimų lūžimų arba jų buvo neįmanoma išsaugoti atliekant gatvės rekonstrukcijos darbus.

„Planuojama, kad dėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos darbų eismo transporto judėjimo schema centrinėje Kretingos miesto dalyje keisis nuo kovo 23 d. Darbų metu pagrindinis transporto srautas bus nukreiptas Šventosios g., Žemaitės al., Melioratorių g. ir kitomis aplinkinėmis Kretingos gatvėmis“, – įvardijo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis.

Numatoma, kad nuo kovo 23 iki gegužės 1 d. bus uždraustas transporto eismas Vilniaus gatvės ruože nuo J. Pabrėžos gatvės iki Savanorių gatvės. ,,Pravažiavimas skubios pagalbos tarnybų automobiliams, taip pat privažiavimas prie šioje gatvės dalyje esančių gyvenamųjų namų ar įstaigų bus užtikrintas“, – atkreipė dėmesį P. Černeckis. Nuo kovo 23 iki birželio 1 d. eismas Vilniaus gatvės ruože nuo Savanorių gatvės iki turbo žiedo vyks tik viena kryptimi.

Likusioje Vilniaus gatvės dalyje eismą rekonstrukcijos metu numatyta riboti tik iš dalies. ,,Dėl galimų automobilių spūsčių, kitų nepatogumų vairuotojams siūlome iš anksto koreguoti savo kasdienio keliavimo maršrutus“, – teigė P. Černeckis.

Pėsčiųjų eismas bus galimas visoje gatvėje, prireikus bus įrengti laikini tilteliai, laikina skaldos pagrindo danga. Gatves bus galima kirsti senųjų pėsčiųjų perėjų vietose.


Laisvės vėjas ošė virš Kretingos

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Šventės
Linksmai nusiteikusių žmonių eitynes lydėjo trys automobiliai-„vabalai“, Pranciškonų gimnazija nebe pirmą kartą stebino tarsi jūra banguojančia Lietuvos trispalve.

Eitynės, trispalvė vėjo malūnėlių pieva, didžėjaus Džiovanio vardu žinomo radisto Jono Nainio ir jo draugų koncertas-diskoteka buvo baigiamieji visą savaitę trukusios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio šventės akcentai Kretingoje.

Jėga vienybėje

Žodžiai „laisvė“, „laisvės vėjas“, „vienybė“ kretingiškių lūpose vakar skambėjo ne kartą.

Nuo Šv. Antano rūmų iki Rotušės aikštės atžygiuojančius šventės dalyvius daugelis miestiečių pasitiko džiugiais šūksniais ir mojuodami rankomis, kai kurie fotografavo, tačiau pasitaikė ir apie eitynes galvojančių kaip apie sovietmečio reliktą. Bet Pranciškonų gimnazijos kapeliono Tomo Žymanto nuomone, kaip kitaip išreikši vienybę? „Esam tauta, kuri dėkoja Dievui už laisvę ir ją išgyvena, tegul mūsų vienybę mato pasaulis“, – sakė jis. Žvelgdamas į besirikiuojančius, didžiulę Lietuvos trispalvę, su kuria Pranciškoniškojo jaunimo tarnyba ne kartą dalyvavo ir Pasaulinėse jaunimo dienose, nešančius gimnazijos ugdytinius, kapelionas juos pavadino laisvės vaikais, neišgyvenusiais to, ką išgyveno vyresnės kartos – Tarybų Sąjungos veidmainiavimą. „Ir dabartinėje mūsų valstybėje yra taisytinų dalykų, galbūt dar neturime to, ko iš tiesų trokštame, bet juk viskas priklauso nuo mūsų pačių“, – įsitikinęs T. Žymontas.

Apie eitynes kaip apie pilietiškumo, patriotizmo išraišką kalbėjo ir jose dalyvavusios kretingiškės Lina Žilinskienė, Giedrė Riaubienė, Dainora Kalniškienė, į šventę atėjusios su darbo kolektyvais bei savo šeimų nariais.

Rotušės aikštėje specialiai įrengtoje scenoje po to, kai ekrane buvo parodytas Savivaldybės užsakymu sukurtas proginis filmas – originalus kretingiškių sveikinimas Lietuvai, į minią žmonių kreipėsi rajono meras Antanas Kalnius. Jis pasidžiaugė jaunimu, laurus skinančiu olimpiadose, sporto varžybose, Kretingą pasaulyje garsinančiais verslininkais, kultūros srities darbuotojais. Vicemeras Dangiras Samalius kretingiškiams palinkėjo būti vieningiems.

Vienybės savo šeimose, kaimynystėje, gimtojoje tėviškėje, darbo kolektyvuose, ypač – rajono Savivaldybėje, linkėjo ir Lietuvos Seimo narys Antanas Vinkus. Kad miestas ir rajonas klestėtų, merą A. Kalnių jis ragino apie save telkti darbščius, padorius, teisingus žmones ir įteikė jam dovaną – įrėmintą 124-ių deputatų pasirašytą Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto kopiją.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas