Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1436) 2020-03-06

Prasidėjo Savivaldybės ir „LitCon“ skyrybos

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Vakar Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekse bendrovės „LitCon“ atliktus statybos darbus fiksavo, vertino įvairių sričių specialistai, dalyvaujant „LitCon“ atstovui Vincui Marcinkevičiui (antras iš kairės).

Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės administracija iš Kretingos sporto ir sveikatingumo kompleksą stačiusios bendrovės „LitCon“ paėmė visus nebaigto statyti komplekso durų raktus, o objektą saugoti pradėjo trečiadienį, kai vieną subrangovą užtiko bandant išsivežti nesumontuotą baseino įrangą.

Nutraukia sutartį

Nuo šių metų sausio statybos darbus Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekse sustabdžiusi uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“ Kretingos rajono savivaldybei vasario 28 d. pranešė, kad perduoda Savivaldybės administracijai nuo statybos pradžios (statybą pradėjo 2015 m. gruodžio 1 d.) padarytus darbus. Pagal 2015 m. rugpjūčio 15 d. su Kretingos rajono savivaldybe pasirašytą sutartį bendrovė „LitCon“ buvo įsipareigojusi Sporto ir sveikatingumo kompleksą Savanorių gatvėje Kretingoje už 6 mln. 261,75 tūkst. eurų pastatyti per 6 metus. „Noriu pasakyti: jeigu visi viena kryptimi veiksime, o ne į skirtingas puses, manau, jog po trijų metų čia kirpsime juostelę“, – per komplekso statybos pradžios ceremoniją viltingai kalbėjo tuometinis Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika. Deja, po sėkmingo starto „LitCon“ 2018 metais neatliko suplanuotų darbų daugiau kaip už 800 tūkst. eurų. Pernai bendrovė jau buvo restruktūrizuojama, tačiau numatytus 1 mln. 364 tūkst. eurų vertės darbus padarė. Šių metų vasario 20 d. Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius tarybos politikams pripažino, kad sutartinių įsipareigojimų nebevykdantis rangovas „LitCon“ komplekso statybos neužbaigs, nors dar gruodį žadėjo. Nepavyko ir likusius maždaug 900 tūkst. eurų vertės darbus perduoti vienam iš sutartyje su „LitCon“ numatytų subrangovų, kad juos užbaigtų. Gruodį, sausio pradžioje bei dar prieš porą savaičių Savivaldybei derantis su bendrove „LitCon“, jai tebevadovavo Danas Pauža, o vasario 28 d. gautą raštą jau pasirašė naujas „LitCon“ vadovas.

Bendrovės „LitCon“ statybos projektų vadovas Vincas Marcinkevičius patvirtino, kad „LitCon“ tęsia pradėtus darbus Vilniuje, Šiauliuose. Į klausimą, kodėl traukiasi iš Kretingos, atsakymo neturėjo. „Buvome suplanavę nuo šių metų sausio 2–3 dienos tęsti darbus ir Kretingoje. Mano viskas buvo „iškonkursuota“ (įvykdyti statybai užbaigti reikalingų medžiagų, įrangos pirkimo konkursai, – aut. past.). Apmaudu, kad traukiamės neužbaigę. Vienas dalykas, kada pamatus kloji, kitas – kada matai statybos pabaigą“, – nusivylimo neslėpė V. Marcinkevičius, kurį „LitCon“ vadovai šią savaitę atsiuntė į Kretingą perduoti Savivaldybei statyti nebaigtą Sporto ir sveikatingumo kompleksą.


Gediminas ŠMAIŽYS:

– Skaičiau, kad bus rekonstruojama Vilniaus gatvė. Tikriausiai netolimoje ateityje vaizdas pasikeis į gera, bet dabar labai trūksta medžių. Galbūt ne tų, kurie auga prie pat važiuojamosios kelio dalies, o gaila skverelio prie Jurgio Pabrėžos paminklo. Norėčiau, kad, pasibaigus rekonstrukcijos darbams, bent dalį iškirstų medžių ten atsodintų.

Antanas STONKUS:

– Sunku atsakyti, nes neįsivaizduoju galutinio rezultato – gatvės projektuotojai, be abejo, yra sumodeliavę viziją. Kol kas man, kaip tikriausiai dažnam žmogui, gaila medžių. Su šeima turim per 10 hektarų nuosavo miško, galiu pasakyti, kad, jei pjaunam, tai nebent kokius prastus, sausuolius. Gerų – niekada, juos saugom.

Gražvydas BUDRYS:

– Dabar atrodo lyg ir tuštoka, bet pritariu, kad Kretingos miestui pokyčių reikia. Pamenu, kai Palangoje remontavo J. Basanavičiaus gatvę, irgi buvo triukšmo ir visokių kalbų, daug kas reiškė nepasitenkinimą dėl iškirstų medžių. O dabar tie patys žmonės priprato, džiaugiasi, kad kurortas tapo šiuolaikinis, modernus, europietiškas.

Sigita DIMSKIENĖ:

– Puiku – kas sena, turi būti pašalinta. Visai smagu, kad Kretingos veidas keisis, gražės. Jau dabar pastebėjau, jog, nelikus senųjų nebe išvaizdžių medžių, pasimatė gražūs miesto architektūros statiniai, pavyzdžiui, kaip plačiai atsivėrė bažnyčios vaizdas. Taigi jokios nuoskaudos dėl iškirstų medžių aš nejaučiu, viskas – tik į gera.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Konkursą laimėjęs Kęstutis Trakšelys

Kretingos rajono savivaldybėje kovo 3 dieną įvyko konkursas Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos direktoriaus pareigoms užimti.  Daugiausia konkurso komisijos balų surinko Kęstutis Trakšelys.

K. Trakšelys yra dirbęs Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Tęstinio mokymo skyriaus vedėjo pavaduotoju, Klaipėdos universiteto lektoriumi, Lietuvos edukologijos universiteto docentu. 2014 m. įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį. Pedagogikos tematika yra parašęs ir publikavęs 94 mokslo straipsnius Lietuvos ir užsienio moksliniuose žurnaluose, išleidęs 2 mokslo monografijas. K. Trakšelys savo, kaip direktoriaus, veiklos prioritetu įvardijo siekį, kad mokykla atitiktų šiuolaikinės mokyklos koncepciją – tinkamai įgalinti individualizuotą mokymą bei išskirtinį dėmesį gabiems mokiniams, pasitelkiant universitetų akademinį potencialą.

Jurgio Pabrėžos universitetinei gimnazijai K. Trakšelys pradės vadovauti, kai pažyma dėl tinkamumo dirbti bus gauta iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kandidatūrą patvirtins Kretingos rajono savivaldybės taryba. Darbo sutartis bus sudaryta 5 metų kadencijai.

Pagal rajono savivaldybės informaciją


Nuo naujų mokslo metų Palangoje atsiras progimnazija: miesto Savivaldybės tarybos sprendimu vykdant bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką nuo 1938-ųjų savo darbo metus skaičiuojanti buvusi Palangos antroji vidurinė mokykla, 1997 m. gavusi ekonomikos mokslų profesoriaus, Lietuvos banko organizatoriaus, „lito tėvu“ vadinamo Vlado Jurgučio (1885–1966) vardą, iš pagrindinės mokyklos bus reorganizuota į progimnaziją.

Palangoje – šešios mokyklos

Šiuo metu Palangos miesto savivaldybėje yra 6 bendrojo ugdymo mokyklos: 2 gimnazijos – Senoji gimnazija ir regioninė Sanatorinė mokykla, trys pagrindinės mokyklos – „Baltijos“, Vlado Jurgučio ir Šventosios – bei viena pradinė mokykla.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė, mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (VIII kl.), toliau tęsia mokymąsi Senojoje gimnazijoje pagal pagrindinio ugdymo antrąją dalį (IX–X kl.), todėl mokinių, kurie pasilieka mokytis Vlado Jurgučio ir „Baltijos“ pagrindinių mokyklų devintose klasėse, kasmet mažėjo. „Baltijos“ pagrindinė mokykla vykdo pradinio ugdymo (I–IV kl.), pagrindinio ugdymo (V–X kl.) programas ir specialiojo ugdymo programą, kuri skirta 7–20 metų mokiniams mokytis pagal pritaikytas pradinio, pagrindinio ugdymo programas, o baigusiems pagrindinio ugdymo programą, sudaromos sąlygos mokytis pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą iki 21-erių metų. Į „Baltijos“ pagrindinės mokyklos specialiąsias lavinamąsias I–X klases be jokių apribojimų priimami asmenys, turintys įgimtų ar įgytų didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iš Palangos ir kitų miestų savivaldybių teritorijų, todėl šios mokyklos pertvarkyti neplanuojama.

Šventosios pagrindinė mokykla yra vienintelė mokykla Šventosios seniūnijoje, todėl ir šios mokyklos pertvarka kol kas nėra numatoma.


Kretingiškė Sandra Starkovaitė (iš kairės), kaunietės Monika Liugailaitė, Sonata Lodaitė ir kretingiškė Laura Saudargaitė internatūrą atlikti nusprendė Kretingos ligoninėje.

Kretingos ligoninėje praktiką nusprendusios atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos studentės kaunietės Monika Liugailaitė ir Sonata Lodaitė, kretingiškės Laura Saudargaitė ir Sandra Starkovaitė savo įgūdžius gerina Vidaus ligų, Bendrosios chirurgijos, Priėmimo skubios pagalbos, Akušerijos ginekologijos, Vaikų ligų skyriuose.

Klinikinės medicinos praktika (internatūra) – tai kombinuota praktika, per kurią reikia dirbti skirtinguose skyriuose – chirurgijos ir traumatologijos, vidaus ligų, akušerijos ir ginekologijos, vaikų ligų, priėmime ir reanimacijoje. Merginoms praktika truks kelis mėnesius, iki baigiamųjų egzaminų, kurie vyks birželio mėnesį. LSMU studentams yra iškėlęs tikslus patirti kuo daugiau praktikos ir susipažinti su gydytojo darbu. „Vasaros pabaigoje jau pačios būsime gydytojos rezidentės“, – praktikos svarbą įvardijo viena praktikančių M. Liugailaitė.

Praktikantai turi įgyti pagrindinių įgūdžių – mokėti įvertinti paciento būklę, surinkti visą reikalingą informaciją apklausiant pacientą, apgalvoti reikalingus tyrimus, mokėti juos įvertinti, žinoti, koks gydymas yra tinkamas, atlikti nesudėtingas procedūras – paimti kraują, įvesti kateterius, zondus, susiūti žaizdas ir panašiai.

Mažos ligoninės – pranašesnės

Internatūrą M. Liugailaitė Kretingos ligoninėje atlieka ne pirmą kartą – prieš keturias vasaras ji savanoriškai čia atliko praktiką. „Daugiausia laiko praleisdavau chirurgijos skyriuje, – įvardijo ji. – Norėjau ir internatūrą atlikti čia, nes ligoninės personalas yra draugiškas, praktikantų būna mažai, lyginant su Kauno ar Klaipėdos ligoninėmis, kur jų apstu.“

Merginos patirtis paskatino ir kitą bendramokslę internatūrą pasirinkti mūsų miesto ligoninėje. „Draugė vis papasakodavo, kaip jai sekėsi, kad jai čia patiko, todėl, atėjus laikui rinktis internatūrą, ir pasiūlė kartu iš Kauno atvykti į pajūrį. Taip pat norėjau mažesnės ligoninės, nes jose dažniausiai praktikanto pagalba skyriuje naudingesnė negu turinčiose didesnį personalą, galima daugiau užduočių atlikti patiems”, – tikino S. Lodaitė.

Kitos praktikantės taip pat pritarė, kad mažesnėse ligoninėse praktikantams skiriamas didesnis dėmesys. „Iš kitų, internatūrą atlikusių pr>aktikantų, buvau girdėjusi, kad mažesnių miestų ligoninėse studentai gauna daugiau praktikinės patirties ir požiūris į juos yra palankesnis“, – sakė kretingiškė S. Starkovaitė.

Atlikti praktiką Kretingos ligoninėje L. Saudargaitę paskatino ir ilgesys savo gimtajam kraštui. „Nuo pat to momento, kai įstojau į universitetą, nostalgiškai prisimindavau Kretingą, su dideliu noru esant galimybei grįždavau namo. Todėl internatūra Kretingos ligoninėje buvo idealus variantas, suteikiantis galimybę kuo daugiau laiko praleisti savo gimtajame mieste. Taip pat teko girdėti ir atsiliepimus iš anksčiau čia internatūrą atlikusių studentų – jie buvo patenkinti, todėl ir nebedvejojau“, – tikino ji.


Ką reikia žinoti perkant vaistus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Skaitytoja Kristina V. redakcijai pasakojo vienoje Kretingos vaistinių negavusi viso paketo jai būtinų šeimos gydytojo išrašytų nuolat vartojamų vaistų. „Vaistininkė davė tik pusę normos – 3 mėnesiams, nes daugiau neturėjo, nors gydytojas išrašė pusmečiui. Kaip reikia elgtis tokiu atveju: ar prašyti skolos raštelio, ar išvis neimti dalies vaistų, kol nėra visos normos?“ – klausė skaitytoja.

Pastaruoju metu įvyko nemažai permainų, susijusių su vaistų kainomis, receptų išrašymu. Žmonėms iškyla ir daugiau su tuo susijusių klausimų. Paaiškinti, ką klientams reikia žinoti perkant vaistus, „Pajūrio naujienos“ paprašė „Gintarinė vaistinės“ farmacinės veiklos vadovės Gražinos Rekštienės.

– Kaip elgiamasi, kai vaistinėje nėra pacientui reikiamo vaistų kiekio?

– Jei tuo metu, kai kreipėsi pacientas, vaistinėje nėra reikiamo vaistinio preparato kiekio, tačiau jį turi didmeninio platinimo licencijos turėtojas, pacientui pasiūloma užregistruoti receptą vaistinėje ir užsakyti reikalingą vaistinio preparato kiekį. Vaistininkas pacientui apie tai praneša.

– Kokios papildomos priemonės užtikrina, kad pacientui bus išduotas tikrai tas vaistas, kuris išrašytas recepte?

– Pagal Europos Sąjungos direktyvą, dėl falsifikatų grėsmės vaistininkai tikrina vaistinių preparatų pakuotes. Jos yra paženklintos 2D kodu, kurį skenuojant ir užtikrinama, kad būtų išduotas teisingas vaistas. Taip pat elektroninė sistema sukonfigūruota taip, kad, esant neatitikimams, informacija iškart pateikiama farmacijos specialistui ekrane, kuri užkerta kelią klaidoms atsirasti.

– Kiek laiko galioja išrašyti receptai? Kokie yra terminai atskiroms vaistų grupėms, taip pat – lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams?

– Įstatymuose numatyta, kad receptai galioja: iki 10 dienų – tie, kuriuose išrašyti narkotiniai vaistiniai preparatai; iki 30 dienų – kuriuose išrašyti vaistiniai preparatai, kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės ir medicinos prietaisai; iki 180 dienų – receptai su žyma „Gydymui tęsti“; iki 360 dienų receptai su žyma „Ilgalaikiam gydymui“.

Receptuose su žyma „Ilgalaikiam gydymui“ ar „Gydymui tęsti“ gali būti išrašomi tik vaistiniai preparatai, skirti pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, gydyti, taip pat vaistiniai preparatai, skirti gimstamumui kontroliuoti, kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės ir medicinos prietaisai.


Fotografijų paroda – lyg ėjimas erdvėje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
Rasą Pienę (dešinėje) sveikino į parodos atidarymą susirinkęs būrys artimųjų, draugų, pažįstamų.

Užvakar kretingiškė pedagogė, chorvedė, giesmių kūrėja ir savamokslė fotografė Rasa Pienė pakvietė į Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje surengtą savitą savo fotografijų ir jas lydinčių poetinių refleksijų parodą „ErdvĖjimas“.

Ši paroda išskirtinė tuo, kad jos akcentai – erdvės, pačiose fotografijose ir jų išdėstyme. Paroda surengta iš anksto ją sumanius pateikti dvipusėje erdvėje: nuotraukas galima apžiūrėti pirmiausia lauke, per bibliotekos langus. Po to vaizdai vilioja užsukti į vidų, kur apšviestame fojė fotografijos sušvyti lyg naujai. Kiekviena nuotrauka savita tuo, kad jose vėlgi – daug neaprėpiamų erdvių – jūros, laukų, miškų, smėlynų arba gamtos fone išryškėjantis vienut vienutėlis žvilgsnį prikaustantis akcentas. Kiekviena fotografija – tarsi dvigubas meno kūrinys, nes palydima taiklaus ir lengvo autorės minties blyksnio.

Autorės darbuose dominuoja kiek prigesintos spalvos, nes Rasa Pienė (tikroji pavardė – Lapienė) labiausiai ir mėgsta fiksuoti rasotus rytmečius, miglotas pavakares ar iš rūko ryškėjančius kūrinijos kontūrus.

„Tik reikia suspėti pagauti akimirką, kurią pamatai širdimi“, – sakė ji. Susirinkusiems į parodą meno žmonėms, bičiuliams, pažįstamiems smalsaujant, kokiu gi fotoaparatu ji fotografuoja, Pienė neslėpė – telefonu.

Akimirkos, ji sakė, pagautos per pastaruosius 5–6-erius metus, jai tekę nemažai paplušėti, kol svarbiausias atrinkusi būtent šiai parodai. Tai – jau trečioji R. Pienės fotografijų paroda – ankstesnes kūrėja buvo surengusi arbatinėje „Špitolė“ bei Kretingos katalikų bažnyčios galerijoje. Parodą pristatęs Rasos bičiulis vilnietis architektas skulptorius Gintautas Survila, pats surengęs per 20 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, sakė, kad įvairiais talentais apdovanotos kretingiškės kūrėjos žvilgsnis, mostas ir mintys – lengvi, o tą lengvumą paryškina ypatinga bibliotekos erdvė, viską sujungianti į gražią visumą.

„Ką Rasa bedarytų – dainuotų, grotų, fotografuotų, visa jos kūryboje skamba spalvomis ir giliomis įžvalgomis“, – pastebėjo kažkuris iš būrio kūrėjos bičiulių. Ir tai patvirtina jos darbai: nuotraukoje pagautą saulėlydį autorė palydi tokia refleksija „Saulėlydžio garso takelis/ palaimingoj vėsoj,/ trumpaamžėj gelmėj,/ vėjo gūsy/ vos vos...“ arba rugiais išplaukusius laukus – „auksiniai pelenai nuo mūsų sielų/ į Dangų kyla“.

R. Pienės fotografijų paroda „ErdvĖjimas“ Kretingos bibliotekoje veiks ligi balandžio mėnesio.


Šią savaitę Kretingos rajone užfiksuoti du vandalizmo atvejai: po sekmadienio purškiamais dažais ištepliota Abakų lurdo grota ir koplyčia, o ketvirtadienį Kretingos miesto seniūnijos darbuotojai pastebėjo panašiu stiliumi aprašinėtas Pranciškonų gimnazijai priklausančio pastato duris ir šalia esančių kapinių tvorą.

Šiandien Kretingos policijos komisariato pareigūnai sulaikė 1989 m. gimusį niekur nedirbantį Kretingos rajono gyventoją. Vyras prisipažino išterliojęs abu objektus, tačiau paaiškinti, kodėl taip pasielgė, negalėjo. Anksčiau į policijos akiratį jis nebuvo pakliuvęs.

Pradėtas viešosios tvarkos pažeidimo tyrimas – atliekami procesiniai veiksmai, tikslinama padaryta žala. Asmuo nėra sulaikytas.

„P. n.“ informacija


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA

ŠIAULIŲ g. kovo 1 d. apie 16 val. pastebėta, kad iš garažo yra pavogti du dviračiai su priedais. Žala – apie 320 eurų.

KRETINGOS r.

VYDMANTŲ k. kovo 3 d. apie 15.20 val. 1996 m. gimusiam automobilio „VW Passat“ vairuotojui nustatytas 1,9 prom. girtumas. Vyras uždarytas į areštinę.

Parengė Edita KALNIENĖ


Kretingos „Minijos“ legionierius Antonas Solovjovas (kairėje) komandai atstovaus antrą sezoną.

Pasirengimą Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos sezonui tęsia Kretingos futbolo komanda „Minija“, treniruojama vyriausiojo trenerio Valdo Trakio. Ir, nors tebevyksta komandos komplektavimo procesas, minijiečiai jau sužaidė kelerias rungtynes, kad pasitikrintų savo jėgas.

Kretingos „Minijos“ atstovas ryšiams su visuomene Martynas Viluckas „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad „Minija“ dar tebesidairo trijų keturių žaidėjų: komandos vadovai nori sustiprinti vartininko pozicijas, reikia vidurio gynėjo, vidurio saugo, jeigu pavyktų – ir puolėjo.

„Opiausios pozicijos – vidurio gynėjo ir vidurio saugo. Artimiausiomis dienomis vyks žaidėjų peržiūra, kuri, manau, bus sėkminga“, – neabejojo komandos atstovas.

Savo jėgas Kretingos „Minija“ išbandė su Mažeikių „Atmosfera“, irgi LFF I lygos pirmenybėms besirengiančia komanda. Pirmą kėlinį pagal žaidimą „Minija“ turėjo daugiau momentų ir teritorinę persvarą. „Po klaidos pirmi ir praleidome įvartį, tačiau netrukus Erikas Jonauskis, vienas jaunų žaidėjų, kuris turėtų papildyti komandą, įmušė įvartį ir išlygino rezultatą. Antrą kėlinį mažeikiečiai, žaisdami pavėjui, išsiveržė į priekį. Iki rungtynių pabaigos likus 2 min., varžovai baudos aikštelėje pargriovė mūsų legionierių Antoną Solovjovą, o Gvidas Juška realizavo 11 m baudinį. Tad rungtynės baigėsi lygiosiomis 2:2“, – susitikimą su Mažeikių „Atmosfera“ komentavo M. Viluckas.

Kitas rungtynes Kretingos „Minija“ žaidė su Gargždų „Banga“, kuri jau šį savaitgalį startuos LFF A lygoje. Gargždų komandai pralaimėta 2:0. „Tai – nenustebino, nes vis dėlto „Banga“ yra gerokai profesionalesnė komanda, o ir sezonui rengtis pradėjo kur kas anksčiau“, – sakė „Minijos“ atstovas, kurio pastebėjimu, didžiąją laiko dalį varžovai, abudu įvarčius pelnę po perdavimų iš kraštų, turėjo teritorinę persvarą, daugiau kontroliavo kamuolį, o minijiečiai labiau gynėsi.

Nebeįvyks ateinantį savaitgalį numatytos rungtynės Rygoje su RFS – rungtynės atšauktos, šios komandos treneriui Valdui Dambrauskui pakeitus klubą – jis pradėjo treniruoti Kroatijos aukščiausios lygos komandą „Gorica“. Pasikeitė Kretingos „Minijos“ planai ir dėl rungtynių su Kaliningrado „Baltika“, tad savaitgalį minijiečių laukia rungtynės su „Panevėžiu B“ Klaipėdos centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštėje. Kovo 14 d. „Minija“ tikisi sužaisti su Kaliningrado „Baltika“, ir tai bus paskutinės draugiškos rungtynės prieš kovo 21 d. oficialiai prasidedantį LFF I lygos sezoną.

„Draugiškos rungtynės mums – kaip bandymų poligonas“, – tvirtino ilgametis „Minijos“ vartininkas M. Viluckas, kurio pastebėjimu, šį sezoną Kretingos „Minija“ pasitiks gerokai atsinaujinusi ir atsijauninusi, kas žiūrovams žada greitesnį intensyvesnį futbolo reginį. Kretingos „Minija“ treniruojasi 4 kartus per savaitę: dukart – dirbtinės dangos aikštėje Klaipėdoje, du sykius minijiečiai renkasi, kad pagerintų savo fizinę formą.


Kretingiškė karateka Greta Intaitė Lietuvos kata čempionate užlipo ant aukščiausios – I vietos – pakylos.

Anykčiuose įvyko Lietuvos kiokušin karatė kata čempionatas, kuriame dalyvavo ir karatė mokyklos „Shodan“ auklėtiniai. Kata rungtis – tai veiksmų demonstravimas judant, atliekant įvairius smūgius rankomis bei kojomis. Labai svarbu atlikti visus veiksmus kuo stipriau, greičiau bei tiksliau.

Varžybose dalyvavo apie 300 sportininkų nuo vaikų iki jaunimo amžiaus grupių.

Jaunučių amžiaus grupėje čempione tapo Greta Intaitė, laimėjusi net 4 kovas. Jai šios varžybos buvo ypač svarbios, kadangi finalininkai užsitikrina vietą Lietuvos rinktinėje bei laimi kelialapį į Europos čempionatą. Toje pačioje grupėje trečią vietą iškovojo Kornelija Česnakaitė, kuriai pusfinalyje teko stoti į kovą prieš klubo draugę čempione tapusią Gretą Intaitę. Garbingai kovojo, tačiau iki pergalės pritrūko Edvardui Petrauskui.

Lietuvos čempionais vaikų amžiaus grupėje tapo: Kamilė Einikytė, Rokas Pipiras, Domantas Viskontas.

Antrąsias vietas iškovojo: Živilė Bružaitė ir Vilius Pinikas.

Trenerių komanda džiaugėsi pasiektais rezultatais, sportininkai skyrė nemažai laiko pasirenkgimui, buvo rengiamos papildomos treniruotės.

Kovo 21 d. įvyks Lietuvos vaikų čempionatas, kuriame sportininkai varžysis kumite rungtyje (kova tarp dviejų kovotojų), šiose varžybose tikimasi iškovoti ne vieną apdovanojimą.

„P. n.“ informacija


Ketvirtfinalio serijoje „Kretinga“ (šviesūs marškinėliai) susitinka su Akmenės rajono „Patriots-Cemento“ komanda.

„Kretingos“ vyrų krepšinio komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, Regionų krepšinio lygos A diviziono sezoną užbaigė trimis pergalėmis iš eilės ir dėl to sugebėjo pakilti į VII turnyro lentelės vietą, kas lėmė, kad ketvirtfinalio serijoje komanda susitinka su Akmenės rajono „Patriots-Cemento“ komanda.

Vasario 28 d. „Kretingos” komanda namuose 101:84 (19:13; 27:26; 23:21; 32:24) nugalėjo Vilniaus „Steką-Rivilę“ (13 pergalių, 17 pralaimėjimų). Šiame susitikime kretingiškiai nepralaimėjo nė vieno kėlinio ir didžiąją rungtynių dalį pirmavo 8–10 taškų persvara ir ją labiau padidino tik paskutinį kėlinį.

Kretingos „Kretinga“: Rytis Zabita (12/19 dvitaškiai, 7 rez. perdavimai, 26 atk. kamuoliai, 55 naud. balai) – 27, Tadas Maželis (7/7 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai, 6 per. kamuoliai) ir Domininkas Matutis (6 rez. perdavimai) – po 15, Kornelijus Stonkus (7 rez. perdavimai) ir Mantas Aukselis – po 13, Rokas Šimkevičius (6 rez. perdavimai) – 9, Rokas Nikitinas – 5, Linas Jonuška – 4.

Vasario 29 d. „Kretinga“ namuose 86:80 (20:16; 25:29; 16:18; 25:17) nugalėjo Klaipėdos LCC tarptautinio universiteto (11 pergalių, 19 pralaimėjimų) komandą. Susitikimą sėkmingiau pradėjo „Kretinga“, kuri po pirmo kėlinio turėjo 4 taškų persvarą (10 min. 20:16), bet antrą kėlinį Klaipėdos LCC pavyko išlyginti rezultatą – 45:45. Trečią kėlinį jau svečiai perėmė iniciatyvą ir, besibaigiant trečiam kėliniui, turėjo 7 taškų persvarą (27 min. 50:57). Paskutinį ketvirtį jau „Kretingos“ komandai pavyko perimti iniciatyvą ir priešpaskutinę minutę susikrauti 7 taškų skirtumą (82:75). Likus žaisti 10 sekundžių varžovai pataikė iš toli (84:80), bet po „Kretingos“ minutės pertraukėlės prie baudų metimo linijos stojęs Rokas Šimkevičius neklydo ir įtvirtino „Kretingos“ komandos pergalę. „Kretinga“: Rytis Zabita (8/11 dvitaškiai, 8 atk. kamuolių, 27 naud. balai) ir Rokas Šimkevičius (7 atk. kamuoliai, 24 naud. balai) – po 18, Mantas Aukselis – 11, Kornelijus Stonkus (7 rez. perdavimai) ir Tadas Maželis – po 10, Karolis Opulskis – 7, Domininkas Matutis (6 rez. perdavimai) – 6, Linas Jonuška – 4, Rokas Nikitinas (7 atk. kamuoliai) – 2.

Komandos vyr. trenerio Arimanto Mikaločiaus komentaras: „Paskutinės reguliariojo sezono rungtynės mums buvo svarbios dėl aukštesnės vietos galutinėje rikiuotėje. Tikrai joms gerai pasirengėme ir iškovojome dvi svarbias pergales, kurios leido užimti VII vietą. Dabar visas jėgas dedame į atkrintamąsias rungtynes, kurios prasidėjo jau šią savaitę.“


Rajono salės futbolo pirmenybių I lygos nugalėtoja – svečių teisėmis žaidusi „Palanga“ (priekyje), prizininkai – II v. užėmę „Topoliai“ (šviesūs marškinėliai) ir III v. laimėtojas „Veltūnas“.

Baigėsi rajono salės futbolo I lygos kovos. Pirmenybėse dalyvavo 7 komandos, kurios, sužaidusios finalinius susitikimus, išsaugojo pogrupyje iškovotas pozicijas.

Rungtynėse dėl I vietos susitiko „Palangos“ ir „Topolių“ komandos. Rungtynes gerokai sėkmingiau pradėjo svečių teisėmis rungtyniavę palangiškiai, kurie jau 11-ą rungtynių minutę triuškino savo varžovus 4:0, bet „Topoliams“ iki pirmo kėlinio pabaigos pavyko pelnyti du įvarčius ir sušvelninti skirtumą – 4:2. Antrą kėlinį „Topoliai“ ir toliau didino spaudimą, 29-ą min. jie sušvelnino skirtumą iki minimalaus, o 36-ą min. – išlygino skirtumą. Per likusį laiką komandoms pasižymėti nebepavyko ir rungtynės persikėlė į du pratęsimo kėlinius po 5 minutes. Pirmą pratęsimo kėlinį „Palangos“ futbolininkai 4-ą min. išsiveržė į priekį, bet paskutinę minutę „Topoliai“ sugebėjo išlyginti rezultatą – 5:5. Antrą pratęsimo kėlinį jau „Topoliai“ 2-ą min. dėl pelnyto įvarčio persvėrė rezultatą savo naudai -– 5:6, bet „Palangos“ komandai pavyko išsigelbėti, įvartį pelnius iki rungtynių pabaigos likus žaisti 13 sekundžių. Tapo aišku, kad nugalėtojus lems baudinių loterija, kurioje viskas vyko iki vienos klaidos. Iš 10 baudinių buvo nerealizuotas tik 1, bet jis ir nulėmė, kad pergale džiaugėsi palangiškiai. „Palangos“ komandos atstovas Mantas Syryca, paklausus, kas nutiko, kad varžovams pavyko išlyginti rezultatą, teigė, kad tai nutiko dėl traumų: „Jau pirmą kėlinį du pagrindiniai mūsų žaidėjai patyrė traumas, ne visi galėjo žaisti finale, tad trūko didesnės rotacijos, galbūt pasijautė ir nuovargis, nes nebuvo lygiaverčių keitimų. Bet smagu, kad pademonstravome charakterį ir net atsilikdami per pratęsimą išlyginome rezultatą.“

Mantas pasidžiaugė, kad Kretingos rajono Kultūros ir sporto skyrius vis dėlto sutiko priimti „Palangos“ komandą svečių teisėmis ir priminė, kad pernai taurės varžybose komanda, tik šiek tiek silpnesnės sudėties, buvo ketvirta.


Miško sodinimo darbai prasidėjo Šernų girininkijoje.

Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys šį pavasarį pirmasis Lietuvoje pradėjo miškų atkūrimo ir naujų miškų įveisimo darbus. Iš viso planuojama pasodinti apie 900 tūkst. krūmų ir medžių – eglių, juodalksnių, pušų, beržų, ąžuolų, liepų, kalninių pušų.

Pradėjo ten, kur smėlingi dirvožemiai

Pagal šalyje galiojančius įstatymus, iškirstas miškas turi būti atsodintas per trejus, žuvęs medynas – per dvejus, neteisėtai iškirstas – per vienerius metus.

„Mūsų regione sąlygos sodinti šiokiu metu visada – palankiausios, nes esame arti jūros, ne tokios šaltos žiemos“, – kodėl kretingiškiai miškus sodina pirmieji, paaiškino miškų auginimo specialistė Gražina Banienė.

Valstybinių miškų urėdijos Kretingos padalinys vienija 14-a girininkijų. Sodinimo darbai pirmiausia pradedami organizuoti tose, kuriose dirvožemis smėlėtas: Juodkrantėje, Nidoje ir Šernuose (Klaipėdos r.). Kretingos rajone Vaineikių bei Kartenos girininkijose, Vėžaičių girininkijoje (Klaipėdos r.) sodinama vėliausiai.

Šernų girininkijoje šiomis dienomis dirba 4-ios poros darbininkų, medžiai sodinami poromis. Šioje girininkijoje iš viso bus atkurti 32 hektarai miško. Be pušų, čia dar bus pasodinta eglių, juodalksnių, ąžuolų, beržų, taip pat ornitochorinių medžių ir krūmų, kurių vaisiais minta ir jų sėklas platina paukščiai.

„Kuo miškai įvairesni, tuo jie sveikesni. Vienos rūšies želdinių apskritai sodiname labai mažai – iš regione planuojamų atkurti 285 hektarų miško grynų želdinių tesodinsime tik apie 8 hektarus“, – paaiškino G. Banienė.

Anot specialistės, praėjusiais metais regione buvo įveista 17,5 ha miško, o šiemet naujų miškų atsiras 8,9 ha. Miškų plotų padaugės Darbėnų, Šernų ir Lenkimų (Skuodo r.) girininkijose.

Mažiausias atkuriamas plotas Palangos girininkijoje, nes čia mažiausiai vykdoma plynų kirtimų.


Kretingos katalikų parapijos Pastoracinė taryba ėmėsi iniciatyvos įrengti vaikų užimtumo kampelį – nupirkti staliukus, kėdutes bei priemones, kad šv. Mišių metu mažamečiams vaikams nereikėtų nuobodžiauti. Taip tarsi būtų įtvirtintas Luko evangelijos priesakas „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane“.

Parapijos pastoracinės tarybos valdybos narės Vitos Saudargienės žodžiais, ši idėja mūsų parapijoje yra nauja, tačiau nebe naujiena Lietuvoje: „Norisi, kad per šv. Mišias tėvai su vaikais galėtų jaustis laisviau: vaikai būtų užsiėmę veiklomis – pieštų, statytų iš kaladėlių, žaistų stalo žaidimus, o jų tėvai, prižvelgdami savo atžalas, patys galėtų ramiau melstis. Tuo pat metu vaikai pratintųsi dalyvauti bendruomeniniame bažnyčios gyvenime.“

Pasak V. Saudargienės, dabar dar svarstoma, kur tam būtų tinkamiausia vieta, – kol kas ant kilimo bažnyčios gale laikinai yra pridėta įvairių triukšmo nekeliančių žaislų. Tačiau, patikino, kad vaikų užimtumo kampelį žada perkelti į bažnyčios priekį – galbūt prie Šv. Barboros altoriaus kairėje navoje, o galbūt – į priešingą pusę, arčiau raštinės.

„Dabar svarbiausia yra įsigyti būtiniausius baldelius, ir dėl to mūsų tarnyba kreipėsi į geros valios žmones, kad paremtų pinigine auka. O po to stebėsime poreikį ir pagal jį orientuosimės, kokių priemonių vaikams dar reikia. Nesinorėtų bažnyčios paversti žaidimų kambariu, todėl kol kas neprašome parapijiečių aukoti žaislų. Bet galbūt išsirutulios idėja įrengti tokį kambarį vienuolyno patalpose, kur šeimos su vaikais galėtų po šv. Mišių susirinkti pabendrauti prie arbatos“, – kalbėjo V. Saudargienė.

Aukas su nuoroda „Vaikų kampeliui“ galima palikti bažnyčios raštinėje arba pervesti į parapijos sąskaitą LT 904010041800022330.

„P. n.“ informacija


Tokie atminimo ženklai (nuotr. vaizdas iš priekio ir abiejų šonų) įamžins buvusių sinagogų vietas.

Plungėje įkurto Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo iniciatyva įvairiose Žemaitijos vietovėse šiemet bus pastatyta 10 paminklų, ženklinančių buvusių žydų šventovių – sinagogų – vietas. Kretingos rajone kol kas nebus pastatyta nė vieno šių ženklų.

Bendruomenėms išlaidų nebus

Pasak Eugenijaus Bunkos, Plungės žydų bendruomenės bei ilgamečio Jakovo Bunkos fondo vadovo, idėją įamžinti sinagogas buvo sumanę gerokai anksčiau, tačiau neturėję lėšų ją realizuoti. Dabar sumanymas bus įgyvendintas iš „Geros valios kompensacijų už žydų bendruomeninį nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo“ lėšų, – pirmiausiai bus pastatyta 10 paminklų. Vėliau, tikisi E. Bunka, projektas bus tęsiamas.

Tai bus vienodas tipiškas – 60 cm aukščio, po 35 cm ilgio ir pločio – ženklas, tačiau su skirtingais užrašais, prisimenant konkrečioje vietovėje ligi karo gyvenus žydų bendruomenes. Ženklai bus statomi tose vietose, kur stovėjo sinagogos – svarbiausias žydų bendruomenių dvasinio gyvenimo centras, įprasminant, kad čia žmonės meldėsi, bendravo, šventė savo šventes.

„Jau beveik sutarta, kad atminimo ženklus statysime Gargžduose, Plungėje, Skuode, Šilalėje, Židikuose, Pikeliuose, Tryškiuose, Plateliuose, Kuliuose, Papilėje. Vietinėms bendruomenėms tai nieko nekainuos: ženklus pagamins ir pastatys Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas gelbstint „Geros valios fondui“. Seniūnijoms reikės tik nurodyti konkrečią vietą, prieš tai suderinus su istorikais ir vietos institucijomis, kad ženklo pamatas neatsiremtų į kokią netikėtą kliūtį – vamzdį ar kabelį“, – „Pajūrio naujienoms“ E. Bunka pasakojo, kad parengiamieji darbai jau vyksta, pirmieji ženklai bus pradėti statyti šį pavasarį.


Lankų gatvėje kovo 4 d. naktį atvira liepsna degė apleistas pastatas.

Kretingoje atvira liepsna degė apleistas pastatas. Kovo 4 d. apie 1.12 val. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai-gelbėtojai gavo pranešimą, kad Lankų gatvės gale, netoli Kretingos nuotekų valymo įrenginių, atvira liepsna degė pastatas.

Per gaisrą nudegė stogas, išdegė pastato vidus, keliose vietose pradegė perdengimas. Gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis. Konkrečiai, nuo ko kilo gaisras, nėra žinoma, tačiau pastate nebuvo elektros ir kitų ugnies šaltinių, nuo kurių būtų galėjęs kilti gaisras. Liudininkai prieš gaisrą nieko įtartino nepastebėjo, pamatė tik jau degantį pastatą.

Apleistas pastatas – mūrinis, vieno aukšto su mansarda, perdengimas pusiau gelžbetoninis, pusiau medinis, stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu.

„P. n.“ informacija


Nors vakarai ir rytai darosi vis šviesesni, tačiau Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai neužmiršta priminti apie atšvaitų būtinybę ir atkreipia dėmesį į kitų Kelių eismo taisyklių (KET) svarbą. Kad reikia rūpinti saugumu, įrodo ir mūsų rajone praėjusią savaitę dviejų gyvybių pareikalavusios skaudžios nelaimės.

Ketvirtadienį žuvęs pėsčiasis tamsiuoju paros metu nebuvo užsidėjęs jokių šviesą atspindinčių elementų, o kitą gyvybę pasiglemžė slidus kelias.

Vis dėlto Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė tikino, kad daugėja žmonių, nešiojančių atšvaitus: „Keliuose matome vis daugiau atšvaitus seginčių pėsčiųjų, tad norisi kviesti tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus Kretingos rajono gyventojus  būti matomais, madingais ir saugiais.“

Bendruomenės pareigūnės G. Macienė ir Silvija Šilinskė, nuolat bendradarbiaudamos su bendrojo ugdymo įstaigų administracijomis, mokyklose vykdo  švietėjišką veiklą – veda pamokėles, paskaitas, organizuoja konkursus, varžybas, viktorinas. 

„Formuojant asmenybę ir aktyviai vykstant socializacijai labai svarbu kuo anksčiau mokyti jaunąją kartą  savisaugos. Vaikai turi žinoti, kaip saugiai pereiti gatvę, eiti keliu tamsiu paros metu, pagrindines saugumo taisykles. Savisaugos žinios ir įgūdžiai turi būti diegiami nuo mažų dienų“, – kalbėjo G. Macienė.

Prevencija yra efektyviausia, kuomet dirbama su jaunesnio amžiaus vaikais. „Organizuojant užsiėmimus yra demonstruojami prevenciniai filmai, atliekamos specialios užduotys, vaikai kviečiami aktyviai dalyvauti užsiėmimuose“, – įvardijo bendruomenės pareigūnė.

Švietėjiška veikla vykdoma ne tik mokyklose, bet dienos centruose,  bibliotekose, per įvairius susitikimus, susirinkimus. „Nuolat bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus komunikacijos specialistais vykdome prevencines priemones užtikrinant saugumą keliuose“, – teigė G. Macienė.

Per prevencines priemones skirtas saugaus eismo užtikrinimui atsitiktine tvarka tikrinami automobilių vairuotojai, kaip laikosi KET veždami mažamečius vaikus į ugdymo įstaigas, ar eismo dalyviai segi atšvaitus ir panašiai.  

„Vykdant švietėjišką veiklą yra išbandomi įvairūs prevenciniai lygiai ir metodai, kurie padeda pritraukti aktyviai juose dalyvauti pačius vaikus, jų tėvus, pedagogus. Pavyzdžiui, rengiantis konkursams mažiesiems padeda mokytojai ir tėvai. Kartu rengiama veikla skatina vaikus dirbti komandoje, moko pasirengti įvairioms situacijoms ir prisiminti pagrindines saugumo taisykles. Taip pat yra ugdomas žmonių sąmoningumas“, – akcentavo G. Macienė.

„P. n.“ informacija


Kviečia pajausti laisvės vėją

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Minėjimai

Šiandien konferencija „Laisvės kovos Lietuvoje ir Kretingos krašte“ prasideda renginių ciklas „Trisdešimt laisvės metų“, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio sukakčiai paminėti.

Turtingos renginių – nuo konferencijos iki rajoninio piešinių konkurso, nuo mokinių šachmatų turnyro iki ikonografijos parodos, nuo žygio iki koncerto ir šventinių eitynių, kurias vainikuos koncertas „Laisvės vėjas“, – programos autoriai rajono visuomenę kviečia būti pilietiškais ir laisvės vėją pajausti kartu.

„Juk su kokia emocija švęsime, tokia ir bus mūsų visų šventė“, – įsitikinusi Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė, kuri yra ir Kovo 11-ajai skirto projekto, pateikto Lietuvos kultūros ministerijai, autorė.

Būtent Kultūros ministerija iš dalies – 4,5 tūkst. Eur – rems Kretingos rajone vyksiančių renginių ciklą „Trisdešimt laisvės metų“ ir būtent ši parama leido šventės scenarijų praturtinti koncertu-diskoteka „Laisvės vėjas“. Jo vedėjai ir atlikėjai Jonas Nainys, Jessica Shy, Rokas ir Niko Barisas – gerai žinomi jaunimui, į kurį šventė ir yra labiau orientuota.

„Norisi, kad laisvės idėja suskambėtų jaunatviškai, kad jaunimas, kaip emocinis vedlys, būtų priekyje, žinoma, nuošaly nepaliekant ir vyresnio amžiaus žmonių“, – sakė Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus, kuris, kaip ir renginių organizatorė A. Zulumskytė, tikisi gausaus miestelėnų, rajono bendruomenių dalyvavimo ir šventinėse eitynėse – būtų gerai, kad norintys jose dalyvauti užsiregistruotų iš anksto, pasiruoštų ir šventinės atributikos. Šių metų šventės akcentas – trispalviai vėjo malūnėliai, kuriais po eitynių pražys iš anksto numatytos Rotušės aikštės vietos. „Tad kuo daugiau eitynių dalyviai turės tų malūnėlių, tuo ryškiau nuspalvinsime dar tebepilkuojančias viešąsias erdves“, – šventinę nuotaiką kurti patiems kvietė renginių organizatorė.

Renginių ciklo sumanytojų nuomone, šventiškai turėtų nuteikti ir Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokinių kūrybos darbų paroda „Tau, Tėvyne...“ ir rajono mokinių, mėgėjų meno kolektyvų koncertas „Esi tik viena“.

„Jeigu anksčiau koncerte išskirtinai pasirodydavo tik mokinių kolektyvai, tai šiemet siekėme įvairovės – ir pagal amžių, ir pagal geografiją“, – A. Zulumskytė garantavo, kad Kretingos rajono kultūros centro scenoje koncertuos ne mažiau kaip pustrečio šimto atlikėjų, kurių mažiausias – 4-erių, vyriausias – įpusėjęs devintą dešimtį, o renginio idėja suvienys atlikėjus iš Kretingos, Salantų, Darbėnų, Kartenos, kitų rajono vietovių, garsėjančių savo šokėjais, dainininkais, muzikantais.

Griežtų nuorodų dėl repertuaro atlikėjams keliama nebuvo. „Esame įsitikinę, kad kiekvienas atlikėjas, kolektyvas valstybės jubiliejaus proga tikrai parodys tai, ką turi gražiausio ir įdomiausio“, – neabejojo P. Razmus.

Ir jis, ir A. Zulumskytė pasidžiaugė tuo, kad renginių ciklą apgalvojo ir idėjas siūlė visos rajono kultūros įstaigos, švietimo atstovai, kad šventė „Trisdešimt laisvės metų“ būtų įsimintina ir verta pasigėrėjimo.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas