Pajūrio naujienos
Help
2020 Gegužė
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną16°C debesuotumas 3 %
Naktį7°C debesuotumas 28 %
Apklausa

Ar po karantino beatsigaus kavinės Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonė
Komentarų topas

(1431) 2020-02-18

Darbėniškiai geriamojo vandens eina į parduotuvę

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Nors sovietmečio vandens bokštai nebeeksploatuojami, tai negarantuoja, kad Kretingos rajono gyventojai gauna vien tik kokybišką vandenį.

„Vanduo žmogui padeda išgyventi, bet taip pat gali ir susargdinti“, – Savivaldybėje įvykusio susitikimo su žemdirbiais metu teigė Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus, rajono merą Antaną Kalnių, vicemerą Dangirą Samalių ir administracijos direktorę Jolantą Girdvainę kviesdamas labiau atkreipti dėmesį, koks vanduo gyventojams tiekiamas. „Žinau, kad problemų turit daugiau, bet gyventojų sveikata jums taip pat turėtų būti ne paskutinėje vietoje“, – sakė jis.

Per daug fluorido

Darbėnuose gyvenantis A. Stonkus teigė prieš kurį laiką kartu su sąskaita pašto dėžutėje radęs įmonės bendrovės „Kretingos vandenys“ rekomendaciją per parą suvartoti ne daugiau kaip 0,7 litro vandens, kadangi jis – nesaugus.

„Per dieną išgėrei porą puodelių kavos, arbatos, jei dar suvalgei kokią lėkštę sriubos – štai ir jau viršijai normą“, – sakė A. Stonkus. Po 20 litrų plastiko talpyklose fasuoto vandens prireikus jis priverstas pirkti parduotuvėse. „Mano šeima yra ne vienintelė, gavusi „Kretingos vandenų“ laišką, įspėjantį gerti ribotą kiekį centralizuotai tiekiamo vandens. Norime žinoti, kiek tai dar truks?“ – stengėsi išsiaiškinti darbėniškis.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktoriaus Tomas Jurgutis „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad dėl fluorido pertekliaus ir jo poveikio sveikatai rekomendacijos mažiau vartoti vandens buvo išsiųstos 401 darbėniškiui, taip pat vartotojams iš Kluonalių, Lubių, Dupulčių, Laukžemės, Raguviškių, Juodupėnų, Šukės, Senosios Įpilties, Budrių, Dauginčių, Pryšmančių, Leliūnų, Valėnų, Vaineikių, Rubilių, Nasrėnų, Plokščių, Daktarų–Klibių, Tarvydų, Barzdžių, Žibininkų, Kašučių, Tolių, Pesčių, Žutautų, Tūbausių, Gintarų kaimų. Juose nėra vandens gerinimo įrenginių. Kretingos rajone nekokybišką vandenį su didesniu fluorido kiekiu dar gauna 11 procentų vartotojų.


Tarėsi dėl Vydmantų pašto

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Aktualijos

Vakar, tarpininkaujant rajono merui Antanui Kalniui, Vydmantų bendruomenės pirmininkas rajono tarybos narys Simas Končius ir Vydmantų seniūnijos specialistė Giedrė Pikturnaitė susitiko su akcinės bendrovės Lietuvos paštas Klaipėdos regiono atstovais. Per šį susitikimą vydmantiškiai išreiškė norą ir poreikį, kad Vydmantų gyvenvietėje vėl veiktų pašto skyrius, uždarytas per pašto skyrių optimizaciją rajone.

„Uždarius paštą Vydmantuose, kyla problemų: vėluoja korespondencija, siuntiniai vietoj to, kad pasiektų vydmantiškių namus, atsiduria Kretingos pašte, pačiame pašte mobilusis paštininkas dirba tik 30 minučių, kurių tikrai nepakanka – pirmosiomis dienomis po pertvarkos nė nespėjo visų interesantų aptarnauti“, – teigė S. Končius, akcentuodamas, kad vydmantiškiai prašo vieno – jog Vydmantų pašto skyrius vėl dirbtų kaip dirbęs. Jam paantrino ir seniūnijos specialistė G. Pikturnaitė: „Žmonės labai pasigenda pašto skyriaus – jis tam tikra prasme atlikdavo ir socialinę funkciją, nes žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, reikia ne tik bendravimo, bet ir kad būtų, kas paaiškina dėl vieno ar kito dalyko.“

Lietuvos pašto Klaipėdos regiono atstovai vydmantiškių bendruomenės narius patikino, kad problemų, optimizavus skyrius, buvo tik pirmą savaitę, kol susistygavo visos sistemos, ir pastarąją savaitę paštas nebegirdi jokių nusiskundimų dėl teikiamų paslaugų.

„Mes įsitikinę, kad paštas Vydmantuose nuo šiol tikrai turės mažiau klientų, nes šią tarnybą nukonkuruos kiti paslaugų teikėjai. Mes pašto atstovus bandėme įtikinti ir kitais argumentais, bet įspūdis toks, kad mūsų niekas nenori girdėti. Juk paštas išliko Darbėnuose, Salantuose – miesteliuose, kuriuose tikrai nėra daugiau gyventojų negu Vydmantuose. Taip ir neišgirdome argumento, kodėl paštas Vydmantuose, kuriuose gyvena apie 2,5 tūkst. žmonių, – uždarytas“, – stebėjosi S. Končius ir G. Pikturnaitė.

Tačiau Vydmantų bendruomenės pirmininkas ir seniūnijos specialistė iš Lietuvos pašto atstovų išgirdo pažadą stebėti situaciją ir susitikti dar kartą, kad būtų galima palyginti klientų, paslaugų srautus ir kalbėtis apie tolimesnius veiksmus.

„Turime minčių nuo bendruomenės rašyti raštą Susisiekimo ministerijai – manome, kad ši institucija išgirs mūsų argumentus, kodėl paštas Vydmantuose yra būtinas“, – bendruomenės ketinimus įvardino S. Končius.

Jo pastebėjimu, optimizavus Vydmantų paštą, lėšų akcinė bendrovė sutaupo tik už dalį etato, kuriuo dirbo ir klientus ikipiet aptarnaudavo pašto viršininkė – po pertvarkos ir toliau dirba paštininkas, taip pat nuomojamos patalpos.


Devyni istorinę Kretingą atspindintys maketai šiuo metu vietinių žmonių bei pravažiuojančiųjų akį traukia netradicinėje erdvėje – Kretingos geležinkelio stotyje.

Eksponatus – miniatiūrinius Kretingos muziejų su žiemos sodu, Pranciškonų vienuolyno pastatų kompleksą, Kretingos lurdą bei dar 6 žymiausius miesto istorinius objektus – savo rankomis 3D spausdintuvu iš molio, bičių vaško, gipso, glazūros, plastiko ir kitų įvairių medžiagų rajono mokiniai ir jų mokytojai sukūrė Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Prieš dvejus metus Savivaldybėje įvykusio projekto „Mano miestas“ idėja ir buvo kuo plačiau viešinti gimtojo miesto istorinių objektų svarbą.

Mintis sukurti miniatiūrinę istorinę Kretingą kilo Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiajam režisieriui Nerijui Gedminui. Maketai pirmąkart buvo eksponuoti per miesto šventę Rotušės aikštėje.

„P. n.“ informacija


Valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonijoje Prezidentūroje (iš kairės): Dangiras Samalius, Erika Kazlauskienė, Birutė Karčauskienė, Prezidentas Gitanas Nausėda, Dalia Činkienė ir Evaldas Karčauskis.

„Iš visos širdies sakau: šis apdovanojimas skirtas ne man vienai. Jis skirtas visam mūsų bibliotekos kolektyvui, visiems kretingiškiams, laukusiems naujos bibliotekos ir prisidėjusiems prie jos atsiradimo“, – prisipažino Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorė

Skirtas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis

Garbingam valstybiniam apdovanojimui bibliotekos direktorės Birutės Karčauskienės, aktyvios bendruomenės kultūrinės veiklos ir iniciatyvų puoselėtojos, kandidatūrą dar sausio mėnesį Prezidentūrai pateikė Kultūros ministerija. O žinia, kad jai skirtas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis, kuris bus įteiktas minint Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, B. Karčauskienę pasiekė iškart po gimtadienio, vasario 10 dieną.

„Jaučiausi išties labai pagerbta. Tikrai nuoširdžiai sakau: priėmiau šį apdovanojimą ne kaip skirtąjį asmeniškai man, o kaip viso mūsų bibliotekos kolektyvo veiklos įvertinimą. O kartu – kaip padėką visiems kretingiškiams – ir tiems, kurie ilgai ir kantriai laukė naujo bibliotekos pastato, ir tiems, kurie visokeriopai prisidėjo prie to, kad taip ilgai užsitęsusios statybos būtų baigtos, ir mes turėtume tokią biblioteką, kuri džiugina ir skaitytojus, ir mūsų kolegas iš visos Lietuvos“, – kalbėjo direktorė.

Iškilminga ceremonija

Į sekmadienį Prezidentūroje įvykusią ceremoniją, kurios metu Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje, už atsidavimą jai kasdieniu prasmingu darbu įteikė valstybinius apdovanojimus žmonėms, vertiems didžiausio pagerbimo, B. Karčauskienę lydėjo Kretingos rajono vicemeras Dangiras Samalius, Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė, Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos pavaduotoja Erika Kazlauskienė ir direktorės sūnus Evaldas Karčauskis.

„Buvo nepaprastai malonu, kad Jo Ekscelencija Prezidentas, teikdamas aukščiausio lygio valstybės apdovanojimus, kiekvienam apdovanotųjų rado šiltų, asmeniškai jam skirtų žodžių. Prisegęs medalį man, G. Nausėda pasidžiaugė, kad apdovanojimas teko bibliotekai ir kretingiškei: jis paminėjo, kad jo giminės šaknys – mūsų rajone, mat G. Nausėdos mama kilusi nuo Darbėnų“, – sakė B. Karčauskienė.

Maloniai nuteikė pati ceremonijos atmosfera: buvo ir iškilminga, ir nuoširdu. Po ceremonijos visi apdovanotieji kartu su jais atlydėjusiais asmenimis buvo pakviesti puodelio kavos, kur dar kartą turėjo progos pabendrauti su Prezidentu, kultūros ministru, kitais garbiais valstybės pareigūnais.

„Buvo begal smagu, kai prie manęs priėjo ir pasveikino pretendentų į apdovanojimus atrankos komisijoje buvusi muzikologė Zita Kelmickaitė – pasidžiaugėme, kad žemaičiai vieni kitus palaiko. Taip pat apsikeitėme sveikinimais su kraštiečiu Vladu Algirdu Bumeliu, kuriam buvo įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius, sulaukiau pasveikinimo ir iš ceremonijoje dalyvavusios Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės Jolitos Steponaitienės“, – dalijosi įspūdžiais B. Karčauskienė.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

PALANGA

KURŠIŲ take vasario 15 d. apie 10.50 val. pastebėta, kad buvo pavogtas žolei pjauti skirtas traktoriukas. Žala – 1,5 tūkst. eurų. 

KARKLŲ g. vasario 16 d. apie 10.30 val. buvo pavogti automobilio „Porche Macan“ priekiniai žibintai ir vairas. Žala – apie 7 tūkst. eurų.

Parengė Edita KALNIENĖ


Proginio turnyro Salantuose prizininkai ir dalyviai

Salantų seniūnijos sporto organizatorė Sonata Valinskienė inicijavo stalo teniso turnyrą, skirtą Vasario 16-ajai paminėti.

Be salantiškių, turnyre varžėsi ir Skuodo rajono stalo tenisininkai, iš viso – 11 šios sporto šakos mėgėjų, kurie žaidė dviejuose pogrupiuose. Iš jų į finalinį etapą pateko po 2 žaidėjus.

Pirmą vietą iškovojo Kazys Stankus, II v. užėmė Arvydas Venslauskas. Abu šie žaidėjai – iš Salantų. Trečios vietos laimėtoju tapo Robertas Mažrimas iš Skuodo.

Paguodos etape nugalėjo Antanas Joskaudas, kaip vyriausias turnyro žaidėjas buvo apdovanotas salantiškis Aloyzas Vasiliauskas.

„P. n.“ informacija


Kretingalės pagrindinės mokyklos komanda su ją pasveikinusiais svečiais.

Kretingalės pagrindinės mokyklos krepšininkų komanda, vadovaujama fizinio ugdymo mokytojo Sauliaus Paukščio, iš Druskininkuose įvykusio Kaimo vietovių mokyklų krepšinio „3x3“ varžybų finalo sugrįžo iškovojusi aukso medalius.

Nugalėtojus džiugiai sutiko bendramoksliai, o Kretingalės pagrindinės mokyklos direktorė Jurgita Alčauskienė pastebėjo, kad ši pergalė svarbi ne tik patiems berniukams, bet ir kitiems mokiniams. „Tai – įkvepiantis pavyzdys, kaip reikia siekti savo svajonių ir tikslų“, – sakė ji.

Pasveikinti nugalėtojų – Mato Tautavičiaus, Roko Tiškaus, Egidijaus Grabio, Luko Donėlos ir trenerio Sauliaus Paukščio – ir įteikti jiems Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko vardu pasirašytų padėkos raštų bei dovanų į mokyklą buvo atvykusi jo pavaduotoja Violeta Riaukienė, administracijos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šunokas ir Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius. Komandai ir treneriui jie padėkojo už rajono vardo garsinimą šalies mastu.

„P. n.“ informacija


Vasario 16-oji – bėgimo trasoje

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas
Sveikinimai Lietuvai ir tradicinio bėgimo dalyviams skambėjo iš mažųjų rūdaitiškių lūpų.

Kretingos seniūnija, sporto klubas „Rūdaičiai“, Kretingos rajono kultūros centro Rūdaičių skyrius, vietos bendruomenė jau 33-ią kartą surengė sveikatingumo bėgimą, skirtą Vasario 16-ajai paminėti. Šiais metais 2,5 km bėgimo trasoje Lietuvai svarbią istorinę datą paminėjo apie 100 įvairaus amžiaus bėgikų.

Bėgimo dalyvius pasveikino rajono meras Antanas Kalnius, Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius, Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė, bėgimo iniciatyvos autorius ilgametis bėgimo organizatorius Jonas Benetis. Skambėjo saviveiklininkų atliekamos dainos, prieš startą visi sutartinai giedojo Lietuvos valstybės himną.

Gimusių 2008 m. ir jaunesnių amžiaus grupėje I v. iškovojo Orinta Jašinskaitė iš Jokūbavo ir Danas Jokubauskas ir Rūdaičių, II v. – Karina Lazdauskaitė (Rūdaičiai) ir Mindaugas Viščiūnas (Kurmaičiai), III v. – Greta Skurdauskytė ir Nidas Zubernis (abu iš Rūdaičių).

Gimusių 2005–2007 m. grupėje nugalėtojų vardus pelnė Neringa Špontovaitė ir Šarūnas Drakšas, II v. – Ieva Mažonaitė ir Dominykas Laurinavičius (visi bėgikai – iš Kūlupėnų), III v. – Akvilė Pociūtė (Kūlupėnai) ir Irmantas Daukšas (Rūdaičiai).

Gimusių 2000–2004 m. grupėje I v. užėmė Greta Zastartaitė iš Tūbausių ir Gabrielius Talmontas iš Kūlupėnų, II v. – Rokas Petrauskis (Kretinga), III v. – Julius Viščiūnas (Kurmaičiai).

Gimusių 1999 m. ir vyresnių grupėje pirmi trasą įveikė Gileta Gedvilienė (Kurmaičiai) ir Gintautas Bunys (Kretinga), II v. užėmė Jurga Jazdauskienė (Kretinga) ir Edvinas Juozaitis (Kurmaičiai), III v. – kretingiškė Laima Špečkauskienė ir kurmaitiškis Rokas Žilinskas.


Regionų krepšinio lygos XXVI turo susitikimą išvykoje sužaidė „Kretingos“ vyrų krepšinio rinktinė, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, – pergalės mūsiškiams iškovoti nepavyko. Šiose rungtynėse kretingiškiai žaidė nevadovaujant treneriui – tuo metu A. Mikaločius su savo auklėtiniais jaunaisiais Kretingos sporto mokyklos krepšininkais viešėjo Jungtinėje Karalystėje. Po savaitgalio dvikovos „Kretinga“ su 13 pergalių ir 13 pralaimėjimų turnyro lentelėje išliko VIII vietoje.

Vasario 15 d. „Kretingos“ komanda išvykoje 89:92 (19:23; 28:25; 23:27; 19:17) turėjo pripažinti Ukmergės „Olimpo“ (10 pergalių, 17 pralaimėjimų) komandos pranašumą. Pirmoje rungtynių pusėje vyko atkakli kova, bet nė vienai komandai nepavyko įgyti apčiuopiamo skirtumo – po dviejų kėlinių šeimininkai pirmavo minimalia persvara 47:48. Įpusėjus trečiam kėliniui kretingiškiai po puikios rungtynių dalies sugebėjo įgyti 8 taškų persvarą (24 min. 62:54), į kurią varžovų atsakas buvo puikiai sužaistos 3 minutės – 0:13 priekyje olimpiečiai (27 min. 62:67). Po trijų kėlinių kretingiškiai atsiliko 5 taškais – 70:75. Lemiamą kėlinį rungtynių rezultatas vėl keitėsi tai vienos, tai kitos komandos naudai, bet likus žaisti maždaug dviem minutėms varžovai vėl įgijo 5 taškų persvarą (39 min. 85:90). Prasidėjus paskutinei minutei Domininkas Matutis pelnė dvitaškį su pražanga ir sušvelnino skirtumą (88:90). Pavyko ir apsiginti, bet Rytis Zabita pataikė tik vieną baudos metimą ir skirtumą sušvelnino minimaliai (89:90). Tada varžovai du kartus pataikė po vieną baudos metimą ir komandas skyrė trys taškai (89:92). Paskutinė susitikimo ataka priklausė „Kretingos“ komandai, bet tiek Domininko Matučio, tiek Roko Šimkevičiaus tritaškiai skriejo pro šalį ir kretingiškiams teko pripažinti varžovų pranašumą.


LIK‘ui pasibaigus ir pelnius apdovanojimus.

Kad praskaidrintų mokslo metų pusmečio pabaigos nuotaikas ir atšvęstų sėkmingai įveiktą etapą, Kretingos technologijos ir verslo mokyklos mokytoja dramos būrelio vadovė Laima Jančauskienė pakvietė surengti LIK‘ą – Linksmųjų ir išradingųjų klubo varžybas.

„O kas tai yra?“ – vienas po kito nustebę klausinėjo mokiniai. Pasirodo, kad LIKA‘as – tai jų senelių ir tėvų jaunystės laikų populiarus tradicinis renginys, sutraukdavęs gausiai ir atlikėjų, ir žiūrovų.

Į LIK‘o varžybas Kretingos technologijos ir verslo mokykloje susirinko 6 komandos – su plakatais, šūkiais, prisistatymais ir ryžtingai nusiteikusios tikrai kovai. „Visos rungtys reikalavo tam tikrų gebėjimų: originalumo, išradingumo, vikrumo, logikos ir, žinoma, pozityvios nuotaikos“, – teigė renginio sumanytoja L. Jančauskienė.

Komandoms teko suklijuoti pabirusį Europos žemėlapį, į kojines sukišti balionus, išradingai suteikti žodžiams kitas reikšmes, dalyvauti sraigių lenktynėse ar prisiminti pamirštą „valgoma-nevalgoma“ žaidimą.

Objektyvi ir kompetentinga komisija vertino ne tik rungčių atlikimo greitį, sąžiningumą, tikslumą, šūkius, plakatus, prisistatymus, bet ir komandų vieningumą. Prizines vietas linksmieji ir išradingieji pasidalijo taip: I v. – „Patys mažiausi“, II v. – „Kietuoliai“, III v. – „Kretingos Hovardsas“. Trys likusios komandos – „Mechanikai“, „Triukšmautojai“ ir „Moksliukai“ – taip pat pasirodė puikiai, tik jiems gal teko mažiau sėkmės.

„Visi laiką praleidom šauniai, linksmai ir tikrai išradingai“, – Kretingos technologijos ir verslo mokyklos neformaliojo švietimo organizatorė Ieva Šiaulytė akcentavo puikią kolegės idėją atgaivinti nepelnytai pamirštas LIK’o varžybas.

„P. n.“ informacija


Sekmadienio naktį rajono gyventojams ir ne tik vėl miegoti neleido stiprūs vėjai, tačiau rimtesnių iššūkių buvo išvengta.

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams į iškvietimus dėl sekmadienio naktį siautėjusio vėjo neteko reaguoti. „Neturėjome jokių iškvietimų“, – patvirtino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

ESO atstovas Tomas Kavaliauskas tikino, kad mūsų rajone situacija buvo rami: „Nuo vidurnakčio fiksuota tik keletas elektros tiekimo sutrikimų, kurių metu be elektros liko tik kelios dešimtys namų ūkių.“

Daug sudėtingesnė situacija buvo Tauragės, Telšių, Plungės ir Skuodo rajonuose. Pastaruosiuose elektros galėjo neturėti apie 1,8 tūkst. namų ūkių.

Nuo vidurnakčio iki vidurdienio visoje Lietuvoje elektros tiekimo sutrikimus pajuto apie 5 tūkst. ESO klientų. „Visoje Lietuvoje žemos ir vidutinės elektros įtampos tinkluose ESO inžinieriai nuo vidurnakčio iki vidurdienio vyko šalinti per 70 elektros tinklo gedimų. Šiuo metu vėjas keičia kryptį ir dėl jo atsirandančius gedimus jau pradedame fiksuoti Šiaulių regione“, – vakar popiet turimus duomenis įvardijo T. Kavaliauskas.

„P. n.“ informacija


Laikas išbandė šeimos verslą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Nuo mažumės domėjęsis įmonės veikla, Evaldas Rumbutis prieš metus vadovavimą perėmė iš savo tėvo Aloyzo Rumbučio.

Viena pirmųjų Kretingos mieste įsikūrusių privačių bendrovių „Kretingos santechnika“ kone žengia koja kojon su atkurta nepriklausomybe ir tapo Rumbučių šeimos verslu – ilgametis jos vadovas Aloyzas Rumbutis prieš metus įmonės vairą perdavė savo sūnui 41-erių Evaldui Rumbučiui.

„Tėtis sovietmečiu buvo vienas „Remonto ir techninio aptarnavimo įmonės“ vadovų, po privatizavimo jos bazėje įkūręs ir savo bendrovę. Dar vaikas būdamas nueidavau į tėčio darbovietę, stebėdavau, kaip vyksta darbai dirbtuvėse, – įmonė tuo metu aptarnaudavo visus rajono ūkius. Mane, 13-kos metų paauglį, per vasarą įdarbino sandėlyje. Vėliau, baigęs inžinerijos mokslus, sugrįžau į Kretingą ir panirau į šeimos verslą – buvau paskirtas cecho vadovu. O pernai, sulaukęs 70-ojo jubiliejaus tėtis nusprendė, kad jau turiu perimti ir vadovavimą bendrovei. Tačiau kasdien domisi, kaip einasi, pataria ir palaiko mane“ – apie savo kelią į verslą pasakojo E. Rumbutis.

Sunkiausias laikas naujai įmonei, jo žodžiais, buvęs išsyk po įsikūrimo, kai, užėjus sovietų blokadai, sustojo statybos, sunkmečiu žmonėms ne remonto darbai buvę galvoje. „Tačiau per ekonominę krizę, nors darbų sumažėjo, tačiau ypatingo nuosmukio nepajutome. Mūsų įmonė niekad nebuvo didelė, neturėjome įsipareigojimų bankams“, – kalbėjo verslininkas.

Šiandieną bendrovėje „Kretingos santechnika“ dirba 20 darbuotojų. Vadovo žodžiais, per dešimtmečius, keičiantis gyvenimo lygiui, kito ir paslaugų poreikis: iš pradžių įmonė vertėsi santechnikos darbų ir metalo gaminių – kuro katilų, metalo konstrukcijų – gamyba, dabar labiau – dujotiekių įrengimo darbais, pradedant nuo projektavimo, santechnikos įrenginių iki dujų katilų montavimo ir aptarnavimo.

„Dirbame rengiant ar renovuojant privačius namus, taip pat – įstaigas, įmones. Kai imamės darbų, pradedame ir užbaigiame ligi galo. Tuo įmonės darbas ir yra pranašesnis už pavienių santechnikų“, – akcentavo pašnekovas. Atlikti visus santechnikos darbus naujame individualios statybos name brigada užtrunka nuo 1,5 iki 3 mėn. Daugiausiai laiko, tikino verslininkas, atima dokumentų sutvarkymas.

Šiuo laikmečiu, sakė jis, padaugėjo ir kondicionierių bei vėdinimo sistemos įrengimo darbų: „Vasaros karštėja, žmonės gyvena vis geriau – nori komforto ir įstaigose, ir namuose“, – naujausių darbų tendencijas apibūdino E. Rumbutis.

Jis pasidžiaugė, kad jų įmonės kolektyvas – gana jaunas, įsidarbina kai kurie net iš užsienio sugrįžę kretingiškiai. Paklaustas, ar pamąsto, kas ateityje galėtų perimti jų šeimos verslą, sakė apie tai dar negalvojąs: „Sūnui Linui tik 12-ka, jis stebi, domisi įmonės veikla. Tačiau pats tegul renkasi savąjį kelią“, – tikino verslininkas.


Birutei Kaunienei Lietuvos komunalininko garbės ženklą įteikė „Kretingos komunalininko“ direktorius Rimantas Žiaušys.

Savivaldybių komunalinių įmonių asociacija Lietuvos komunalininko garbės ženklu apdovanojo SĮ „Kretingos komunalininkas“ komunalinių atliekų rinkliavos vyriausiąją vadybininkę Birutę Kaunienę.

Garbingą apdovanojimą kolektyvo akivaizdoje B. Kaunienei šį pirmadienį įteikė „Kretingos komunalininko“ direktorius Rimantas Žiaušys.

Lietuvos komunalininko garbės ženklas B. Kaunienei įteiktas už ilgametį ir atsakingą darbą įmonėje „Kretingos komunalininkas“, profesinį indėlį įvedant vietinę rinkliavą, neblėstančią kantrybę bendraujant su klientais.

B. Kaunienė „Kretingos komunalininke“ dirba nuo 1986 metų. Tai pirma ir vienintelė jos darbovietė, į kurią atvyko su paskyrimu baigusi buhalterijos mokslus Kaune. Kilusi iš Jurbarko svajojo gyventi prie jūros, Klaipėdoje. „Kretingos nekeisčiau į jokį kitą Lietuvos miestą“, – tikino šeimą Kretingoje sukūrusi ir šaknis čia įleidusi moteris.

Kretingos rajono savivaldybėje mokestis už buitinių atliekų tvarkymą skaičiuojamas gyventojams, o ne pagal jų turimą gyvenamąjį plotą, kaip kai kuriose kitose šalies savivaldybėse.

Administruoti mokestį už atliekų tvarkymą nėra lengva: žmonės migruoja, miršta, ne visi gyvenantys (nuomininkai) yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Būna ir kitų aplinkybių, kaip antai, gyvena šeima, vyras išvyksta uždarbiauti į užsienį, šeima seniūnijai atneša pažymą, kurią būna patvirtinę mažiausiai du kaimynai, kad žmogus išvykęs. Jis ima ir grįžta po mėnesio, o deklaruoti jo sugrįžimo šeima neskuba ar „pamiršta“. B. Kaunienė ir jos vadovaujamos darbuotojos rūpinasi ir skolų išieškojimu. Šventės dieną pirmadienį ant darbo stalo gulėjo šūsnis – 1 tūkst. 300 – priminimų skolininkams dėl nesumokėto atliekų tvarkymo mokesčio.

„Nemokančių mažėja, o ir skolininkai bendrauja kultūringiau negu anksčiau. Visiems geras niekada nebūsi“, – kalbėjo B. Kaunienė teigdama, kad skolininkus galima dalinti į dvi didžiausias grupes: tuos, kurie laiku nesumoka dėl to, kad neturi pinigų, ir tuos, kurie pinigų turi užtektinai, bet pamiršta sumokėti.

Savivaldybių komunalinių įmonių asociacija Lietuvos komunalininko garbės ženklą šiemet įteikė 5 šios srities darbuotojams. „Tai ne vien mano, bet ir viso „Kretingos komunalininko“ kolektyvo darbo įvertinimas“, – tarė B. Kaunienė ją pasveikinusiems kolegoms.

„P. n“ informacija


Seimui buvo pateiktas įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama leisti dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas nenulipus nuo dviračio, tačiau jie privalėtų sustoti ir praleisti kitas transporto priemones, kurių važiavimo kryptis būtų kertama. Dviratininkai, kitų dviračių motorinių transporto priemonių vairuotojai, tarp jų – ir vis populiarėjančių paspirtukų, važiuojantys per perėją turėtų judėti pėsčiojo greičiu ir nekelti šiems eismo dalyviams pavojaus.

Siūlymą iškėlusi iniciatyvinė grupė prašo savivaldybių pritarti arba nepritarti jam. Šį klausimą svarstė ir Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija.

Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė, pristačiusi įstatymo pakeitimo projektą, paaiškino, kad iniciatyvinė grupė surinko informaciją iš policijos apie eismo įvykus, kurių metu būtų pėsčiųjų perėjose sužeisti važiuojantys dviratininkai: „Jie gavo atsakymą, kad tokių įvykių praktiškai nėra fiksuota. Todėl jie nori padaryti eismą dviračiais patrauklesniu, skatinti jį.“

Eismo saugumo komisijos nariai šiai iniciatyvai nepritarė. „Mano nuomone, nereikėtų tam pritarti, nes bus nemažai problemų. Eismo saugumo tai nepadidins“, – nuomonę dėstė Eismo saugumo komisijos pirmininkas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis.

Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas atkreipė dėmesį, kad tiek rajone, tiek visoje šalyje nėra pritaikyta infrastruktūra tokiam pasiūlymui: „Dabar nėra laikomasi Kelių eismo taisyklių (KET). Tai kodėl dviratininko teisės yra sukeliamos ant pėsčiojo pečių? Nėra išspręstas infrastruktūros, kuri pritaikyta dviratininkams, klausimas. Pėsčiųjų ir dviratininkų eismas turėtų nesikirsti, tačiau to daugumoje perėjų nėra.“

Jį papildė Kretingos rajono mero pavaduotojas Dangiras Samalius: „Nėra sunku nulipti nuo dviračio, ir tai yra kur kas saugiau.“ Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos nariai vienbalsiai nepritarė įstatymo pakeitimo projektui.

„P. n.“ informacija


Trispalvės – kelyje ir ant bažnyčių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Šventės
Tradiciškai šventė prasidėjo prie Nepriklausomybės paminklo rajono vadovų sveikinimu, pranciškonų palaiminimu miestui ir paleistomis trispalvėmis salvėmis.

Dar prieš Lietuvos valstybės atkūrimo 102-ąjį gimtadienį Kretinga pasveikino keliu Šiauliai–Palanga važiuojančius tautiečius įspūdinga trispalvių kompozicija, įrengta turbo žiede. O šventės dieną suplevėsavo didžiulės vėliavos ant Kretingos ir Darbėnų bažnyčių fasadų: Vasario 16-oji, tradiciškai prasidėjusi Kretingoje prie Nepriklausomybės paminklo, pasklido po visus rajono miestelius ir kaimus.

Dievo – gamtos – žmogaus spalvos

Šv. Mišias Kretingos bažnyčioje aukojęs klebonas brolis pranciškonas Astijus Kungys taip pat pasidžiaugė mūsų tautos simboliu – trispalve, visose jos spalvose įžvelgdamas Dievo – gamtos – žmogaus tarpusavio ryšį. Jo žodžiais, auksinė spalva – lyg iš Dievo plaukianti dvasia, žalia – Dievo kūrinija, mūsų tėviškės gamta, o raudona – žmogaus gyvybė, kraujas, ir ši spalva esanti vienoda visoms žemės tautoms.

Dėkodamas už Lietuvos valstybę, ją kūrusius ir kuriančius žmones, A. Kungys prisiminė ir mūsų krašte, Jokūbave, gyvenusį Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą, vieną tarpukario Lietuvos prezidentų – Aleksandrą Stulginskį, kuris, skirtingai nuo kitų dviejų – Antano Smetonos ir Kazio Griniaus, – neemigravo, o, užėjus sunkmečiui, pasiliko gyventi su tauta.

A.Kungys priminė, kad prezidentas A. Stulginskis, baigęs kunigų seminariją, pasirinko kitokį – ne dvasininko, kelią tarnauti Lietuvai: Vokietijoje baigė žemės ūkio institutą ir parvežė žinias į gimtinę – jis buvo pirmasis Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos bei Ūkio banko įkūrėjų. Klebono manymu, A. Stulginskio darbai šiandieną nėra pelnytai įvertinti.

„Mūsų žemietis prezidentas dirbo juodą darbą vardan Lietuvos, nuo 1926-ųjų įsikūrė Žemaitijoje ir liko su ja, kol sovietai represavo ir ištrėmė į Sibirą“, – kalbėjo A. Kungys, pasiūlęs kretingiškiams grįžus namo labiau pasidomėti šia iškilia krašto ir tautos asmenybe.


Vasario 16-osios protų mūšyje dalyvavo per 240 bendruomenės narių. Juos pasveikino Pranciškonų gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis (stovi kairėje) ir Pranciškonų gimnazijos kapelionas brolis pranciškonas Tomas Žymantas.

Pranciškonų gimnazijoje ketvirtus metus vykstantis Vasario 16-osios protų mūšis sukvietė rekordiškai daug dalyvių: Lietuvos gimtadienį švęsti kitaip panoro 243 gimnazijos bendruomenės nariai, kurie susibūrė į 26 komandas.

Dalyvavo ir mažieji

Praėjusiais metais buvo susibūrusios 22 komandos, o pirmajame dalyvavo 11. „Taip pat gausiai susirinko ir palaikiusieji komandas. Šis protmūšis tikrai išsiskyrė susirinkusiųjų gausa“, – įvardijo Pranciškonų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja papildomajam ugdymui Dovilė Žilinskaitė.

Komandas sudarė vienas mokytojas, keturi tėvai ir tiek pat mokinių. „Prieš renginį vyksta registracija. Iš klasės gali dalyvauti viena komanda“, – paaiškino direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Protų mūšyje dalyvavo įvairaus amžiaus mokiniai: nuo pradinių klasių iki abiturientų. „Kai renkame užduotis, akcentuojame, kad būtų pritaikyta ir mažesniems, ir vyresniems. Komandą sudaro mokytojai, tėvai ir mokiniai. Pavyzdžiui, viename ture šiemet tema buvo personažai. Vienas klausimas buvo susijęs su Kake Make, į kurį atsakė ne visi vyresnieji mokiniai, o mažieji tai padarė labai greitai“, – kalbėjo D. Žilinskaitė. Taip pat daug dėmesio buvo skiriama katalikybei.

Pirmosios vietos nugalėtoja tapo komanda pasivadinusi „Smetoniniai ŪSAI“, kuriai atiteko medaliai, tėvų atstovybės įsteigta iš rankų į rankas keliaujanti taurė ir kelionė į Vilnių. Antrą vietą iškovojo „Kovotojai“, o trečią – abiturientų komanda „Dideli smegenai“. Komandoms, kurios iškovojo antrą ir trečią vietas, taip pat buvo įteikti medaliai.

Protmūšį organizuoti padėjo Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos darbuotojos Brigitai Barkauskaitė ir Birutė Naujokaitienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas