Pajūrio naujienos
Help
2020 Kovas
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną13°C debesuotumas 1 %
Naktį-1°C debesuotumas 5 %
Apklausa

Ar reikėtų dar labiau griežtinti karantino sąlygas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonė
Komentarų topas

(1422) 2020-01-17

Tvinsta renovuotas Pastauninko parkas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Po intensyvaus lietaus neišbrendami Pastauninko parko takai – akivaizdus brokas, dėl kurio rajono valdžia purtosi atsakomybės.

Pastauninko parko teritorijos tvarkymo darbai oficialiai užbaigti pernai lapkritį, tačiau kretingiškiai jau spėjo nusivilti rangovo bendrovės „Plungės lagūna“ paliktu akivaizdžiu broku – po intensyvaus lietaus nuplauti pėsčiųjų takai virto purvynu.

Padarė „ant durniaus“

Kretingiškiai piktinasi, kad nebeįmanoma iš Tuopos mikrorajono į miestą praeiti Pastauninko takais, kurie neva laikomi naujai sutvarkytais.

Skaitytojas Donatas D. laiške redakcijai piktai rėžė priekaištų Kretingos rajono valdžiai, kad ši švaisto pinigus, tačiau nesukontroliuoja renovacijos darbus parke atlikusio rangovo. Vyras sakė, jei valdžios atstovai nesiimsią atsakomybės už broką, jis neketinąs sėdėti sudėjęs rankų – esąs pasiryžęs pasiekti ir aukštesnes institucijas.

„Po takų apačia likęs senas gruntas, – jokio paruošimo, kad susigertų lietaus vanduo. Tiesiog ant viršaus užbarstė 10 cm skaldos už 100 tūkst. eurų. Netgi laiptų atitvaro stulpeliai sukalti kreivai, nereikia nė specialistu būti, jog tai matytum. Viskas daroma „ant durniaus“ su neaiškiom firmelėm. Pinigai išplauti ir pavasarį vėl iš kretingiškių kišenės bus tvarkomas parkas, kurį vadinu jovalu. Įdomiausia, kad nei meras, nei kiti valdininkai nemato padaryto broko, apsimeta, kad viskas gerai (kalba taisyta, – aut. past.)“, – rašė skaitytojas, patikindamas, kad dėl šios problemos jis kreipėsi į Kretingos rajono merą Antaną Kalnių.

Defektus šalins 5-erius metus

Merui šiuo metu atostogaujant, į šį skaitytojo pasipiktinimą taip pat laišku redakcijai atsakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė.

Ji patikino, kad Pastauninko parko teritorijos tvarkymo darbai yra baigti ir rangovo perduoti Kretingos rajono savivaldybei 2019-ųjų lapkričio pabaigoje. Pagal rangos darbų sutartį bendrovė „Plungės lagūna“ yra įsipareigojusi atlikti defektų arba žalos ištaisymo darbus neatlygintinai 5-erius metus nuo darbų pabaigos.

Pastauninko parko tvarkymo projektas, kurio vertė 570 tūkst. eurų, – didžioji dalis lėšų yra Europos Sąjungos paramos tiksliniai pinigai parko kraštovaizdžiui atnaujinti, be kitų statybos darbų, aprėpė ir senųjų takų sutvarkymą bei naujų įrengimą.

Rašte teigiama, kad naujuose takuose įrengtas šalčiui atsparus sluoksnis, skaldos pagrindas, o paviršiuje 3 cm sluoksniu užpiltos dolomito atsijos, arba labai smulki skalda. Tvarkant jau esamus takus, stabilizuotas grunto pagrindas bei užpiltos 3 cm dolomito atsijos. Tvarkomi takai įrėminti gazoniniais bortais, akmenimis, suvienodintas takų plotis.


Kodėl vis dar teršiame gamtą?

  • Gat­vės in­ter­viu

Katerina LABANAUSKIENĖ:

– Viskas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Kai pasikeis mūsų požiūris, kai mes pakeisime vaikų požiūrį, tada, esu įsitikinusi, gamta bus labiau saugoma. Beje, matau, kad auganti karta yra atsakingesnė, vaikai tikrai mažiau šiukšlina. O kalbant apie stambias įmones, man atrodo, viskas remiasi į pinigus, ir tai gali tęstis dar ilgai. Juolab kad valstybė ir atsakingos institucijos nesuvaldo situacijos. Visų pirma, baudos turi būti daug didesnės.

Tomas PAULAUSKAS:

– Ar ilgai dar bus teršiama gamta, priklausys nuo mūsų sąmoningumo lygio. Jeigu kalbėsime apie skandalus, pavyzdžiui, dabar garsiai skambanti „Grigeo“ istorija Klaipėdoje, tai čia visiems aišku: gamykla rūpinosi savo pelnu, o ne aplinkosauga. Kur žiūrėjo aplinkosaugininkai? Matyt, ne ten, kur reikėjo. Ir šiuo atveju taip pat viskas nuo sąmoningumo priklausė. Baudomis kažin ar ką nors pavyks pakeisti.

Sidona LABUTĖ:

– Kad šitiek metų buvo teršiamos Kuršių marios, kalčiausia, žinoma, įmonė. Nemenka kaltės dalis tenka ir nesugebėjusiems padėties kontroliuoti už tai atsakingiems asmenims tiek pačioje gamykloje, tiek ir tiems, kas turėjo prižiūrėti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos reikalavimų. Visa tai turėtų kristi jiems ant sąžinės. Atsakingumas ir sąžiningumas – šito reikia mums visiems, jeigu norime, kad gamta nebūtų teršiama.

Sandra TURAUSKAITĖ:

– Ar ilgai teršime gamtą priklauso nuo mūsų pačių, nuo to, kaip mes elgiamės. Nuo mūsų požiūrio priklauso. Pikta darosi klausant, kaip „Grigeo“ vadovai aiškina, kad jie nieko nežinojo. Greičiausiai tokiu būdu taupė pinigus. O dėl aplinkosaugininkų – sunku pasakyti, gal jų galios buvo per menkos. Manau, kad tokius objektus, kaip gamykla Klaipėdoje, reikėtų daug dažniau ir labai atsakingai tikrinti.

Kalbino Livija GRAJAUSKIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Investicinio projekto rengėjai, Kretingos rajono savivaldybės ir Pranciškonų gimnazijos atstovai tarėsi, ko labiausiai reiktų atnaujintame sporto aikštyne.

Antradienį Pranciškonų gimnazijos stadione Kretingos rajono savivaldybės ir gimnazijos atstovai turėjo galimybę šio objekto atnaujinimo investicinį projektą rengiantiems UAB „Geotaškas“ atstovams išsakyti, kokį sporto aikštyną jie norėtų čia matyti. Parengtas projektas kovo mėnesį turės būti pateiktas Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA).

Apžiūrėjo aikštyną

Į pirmąjį susitikimą su apklausos būdu atrinktais sporto aikštyno prie Pranciškonų gimnazijos investicinį projektą rengiančiais kauniečių bendrovės „Geotaškas“ vadovu Pauliumi Juškeliu ir architektu Laurynu Vizbaru atėjo Kretingos rajono savivaldybės vicemeras Dangiras Samalius, administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, tarybos narys Vilius Adomaitis, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Martinkus, Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja-vyriausia architektė Reda Kasnauskė, Kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Erikas Žiubrys, Pranciškonų gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis ir ūkvedys Antanas Kontrimas.

Konsultacinių ir inžinerinių paslaugų bendrovės „Geotaškas“ atstovams kretingiškiai parodė, kas dabar yra aikštyne ir, prieš išsakydami pageidavimus, įvardijo problemas: arčiausiai gimnazijos sporto salės esančiame plote yra inžinerinės komunikacijos, ant kurių negalima nieko daryti, be to, arčiau vienuolyno esantį žaliąjį plotą, kuriame esama kryžiaus, taip pat dera palikti neliestą. Tačiau pageidautina šią erdvę sutvarkyti.

Kalbant apie patį aikštyną ir jo teritoriją, būtina pakeisti tvorą – tačiau ne šiaip aptverti, o atsižvelgti į tai, kad tvora derėtų prie vienuolyną ir bažnyčią juosiančios tvoros, taip pat numatyti bent porą papildomų vartų prie Turizmo informacijos centro ir Motiejaus Valančiaus bibliotekos.


Rajono Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės pastebėjimu, įvykdžius rajone mokyklų tinklo pertvarką, ir ateityje mokyklos neišvengs pokyčių – juos nulems demografiniai rodikliai.

Darbo grupė, kuri Savivaldybės administracijos buvo įpareigota parengti rajono mokyklų tinklo pertvarką, baigė savo darbą ir šio mėnesio rajono tarybos posėdyje pateiks galutinį sprendimo projektą, kaip nuo naujųjų mokslo metų turėtų veikti švietimo įstaigų tinklas mūsų savivaldybėje.

Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės vadovaujama darbo grupė dirbo nuo praėjusių metų spalio mėnesio, jos nariai susitiko su švietimo įstaigų, vietos bendruomenių atstovais, išklausė jų pasiūlymų, pastabų. „Į tvirtai argumentuotus pastebėjimus buvo atsižvelgta“, – sakė viena darbo grupės narių Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.

– Pristatykite, kokie pokyčiai naujaisiais mokslo metais laukia rajono švietimo įstaigų, – „Pajūrio naujienos“ paprašė A. Burbienės.

– Nuo naujų mokslo metų, tai yra nuo rugsėjo 1-osios Rūdaičių mokykla reorganizuojama prijungiant ją prie Kretingos Simono Daukanto progimnazijos, lopšelis-darželis „Eglutė“ – prijungiant prie „Pasakos“, Vydmantų „Pasagėlę“ – prie Vydmantų gimnazijos, Salantų lopšelį-darželį – prie Salantų gimnazijos. Vidaus struktūros pertvarka vykdoma Darbėnų gimnazijoje – uždaromas Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyrius. Vietos bendruomenė buvo iškėlusi mintį Piliakalnyje steigti ikimokyklinę grupę, tačiau, nesant reikiamo vaikų skaičiaus, steigti ikimokyklinio amžiaus grupę visiškai netikslinga, todėl vaikai, norintys lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, galės pasirinkti Darbėnus. Vidaus struktūrinių pakeitimų bus ir Grūšlaukės, Baublių mokyklose-daugiafunkciuose centruose – juose nelieka IX ir X klasių, uždaromas Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro Kalniškių pradinio ugdymo skyrius. Vaikai iš Grūšlaukės bus pavėžėjami į Darbėnų gimnaziją, Baublių mokiniai – į Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklą-daugiafunkcį centrą, vaikai iš Kalniškių – į Kartenos mokyklą-daugiafunkcį centrą. Yra visos sąlygos vaikų pavėžėjimui – mokyklos turi per 30 geltonųjų autobusiukų, vaikų pavėžėjimą garantuoja „Kretingos autobusų parko“ maršrutai. Dėl pertvarkos rajonas turėtų gauti dar vieną geltonąjį autobusiuką. Buvo kalbėta, kad Salantų meno mokyklą būtų tikslinga perkelti į Salantų gimnaziją, bet šio sumanymo teko atsisakyti, kadangi gimnazijoje tam neįrengtos patalpos.

Buvo atvejų, kada argumentuotos nuomonės klausėme ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, tačiau galutinį sprendimą vis dėlto priims rajono taryba.


Pernai Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešajai bibliotekai naujoms knygoms įsigyti Kultūros ministerija skyrė 11,9 tūkst. Eur. Tačiau šių lėšų, tvirtino bibliotekos vadovė Birutė Karčauskienė, jiems, kaip ir visoms šalies bibliotekoms, neužtenka – tam, kad patenkintų skaitytojų poreikius populiarioms knygos įsigyti, pinigų reikėtų antra tiek.

„Kultūros ministerija knygas rajonų bibliotekoms skirsto pagal gyventojų skaičių. Knygų trūksta, ypač populiarių, tarkim, Kristinos Sabaliauskaitės istorinio romano „Petro imperatorė“ žmonės laukia eilėje po 2–3 mėnesius. Šiuo metu 13 žmonių pageidauja vien šios knygos. Įprastai žmogus knygą gali skaityti vieną mėnesį, tačiau skaitytojų supratingai prašėme „Petro imperatorę“ perskaityti pagreitintai – per 2–3 savaites“, – kalbėjo bibliotekos B. Karčauskienė.

Pernai įvairiose bendruomenei skirtose naujosios miesto bibliotekos erdvėse įkurdinus skirtingas veiklas, čia taip pat buvo perkeltas ir knygų bei kitų dokumentų fondas, – modernios naujosios erdvės daugiau pritraukė ir skaitytojų. Pernai bibliotekoje lankėsi 4,2 tūkst. skaitytojų, lyginat užpernai, kai biblioteka tebeveikė senojoje vietoje, – 3,4 tūkst. Jiems buvo išduota 79,6 tūkst. įvairių dokumentų – knygų, laikraščių, kitų spaudinių, o 2018-aisiais – 67 tūkst. vienetų.

Bendrą bibliotekos spaudinių fondą pernai sudarė 58,6 tūkst., užpernai – 56,1 tūkst. dokumentų.

Vadovė pasidžiaugė, kad biblioteką knygomis remia ir patys kretingiškiai bei leidyklos – pernai jie padovanojo knygų už 10 tūkst. Eur: iš jų 40 proc. sudarė gyventojų, o 60 proc. leidyklų dovanos.

„Tie, kurie neįpratę prie popierinės knygos, įsitikinę, kad ją pakeis internetas. Tačiau elektroninė knyga niekuomet nepakeis tikros knygos. Knyga suteikia betarpiškumo, neprisirišimo prie kompiuterio, popieriaus šiugždėjimo tarp pirštų, pirkimo ir dalijimosi malonumą, laisvalaikio išskirtinumą,“ – popierinės knygos pranašumus prieš elektroninę vardijo direktorės pavaduotoja E. Kazlauskienė.

Bibliotekininkių žodžiais, pasaulyje nepasiteisino tendencija, kad knygas patogiau skaityti per elektroninę skaityklę – elektroninė knyga visgi neįveikė popierinės. Naujausios knygos netgi nėra suskaitmenintos elektroninėje bibliotekoje. Beje, už legaliai skaitomas knygas joje taip pat tenka mokėti. Autorinės teisės joje – griežtai saugomos.

O atsakydamos skeptikams, kurie elektroninę erdvę iškelia kaip pranašumą dėl ekologijos, bibliotekininkės įsitikinusios, kad knygų leidybai reikalingam popieriui tėra iškertamas tik minimalus kiekis medienos ir tai, lyginat su knygos nauda žmogui, pastebimos žalos gamtai neatneša.


Kretingos sporto mokykla, užbaigdama praėjusius metus, Kretingos muziejaus Baltojoje salėje pagerbė geriausius 2019 metų mokyklos sportininkus, geriausią ir perspektyviausią komandas, didžiausią proveržį padariusią ugdymo grupę.

Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė mokyklos direktorius Remigijus Malakauskas, akcentuodamas, kad sunkus darbas viską nugali ir kad pademonstravusieji valią, ryžtą, kovingumą, sumanumą, per vieną sekundę, metimą, įvartį, centimetrą, smūgį ar pakeltą kilogramą buvo geresni už varžovus.

Dėkodamas tiems, kurie savo pasiekimais garsina Kretingos sporto mokyklos vardą, R. Malakauskas neabejojo, kad tik darnus visų darbas leido pasiekti ir džiaugtis aukštais rezultatais.


Didžioji dalis – 222,8 tūkst. eurų – lėšų nakvynės namams statyti yra ES parama, kurią Savivaldybė įsipareigojo panaudoti iki šių metų rugsėjo. Nepanaudotus pinigus teks grąžinti.

Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybė paskelbė, kad bankrutuojanti bendrovė „Lyderio grupė“ nebegalės užbaigti statybos darbų nakvynės namuose, Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje Kretingoje ir Laivių kultūros namuose.

Oficialaus pranešimo apie uždarosios akcinės bendrovės „Lyderio grupė“ bankrotą Savivaldybė dar negavo, tikisi gauti šią savaitę ar kitos pradžioje. „Serga įmonės vadovas, tačiau telefonu šią blogą žinią jis patvirtino“, – sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis, akcentavęs, kad Savivaldybė ruošiasi skelbti viešųjų pirkimų konkursus „Lyderio grupės“ paliktiems darbams užbaigti.

Pagal sutartį su Savivaldybe už 295 tūkst. eurų nakvynės namų statybos darbus „Lyderio grupė“ užbaigti turėjo iki šių metų kovo 4 d. Savivaldybės Statybos skyriaus vedėjos pavaduotojo Andriaus Kaspučio teigimu, iki praėjusių metų gruodžio vidurio vienas darbininkas dar klijavo plyteles pastato koridoriuje, vėliau ir jo nebeliko. „Lyderio grupė“ atliko apie 77 proc. (daugiau kaip už 227 tūkst. eurų) darbų šiame objekte. Dėl „Lyderio grupės“ netesėtos sutarties Savivaldybė turėtų gauti per 29 tūkst. eurų draudimą.

„Lyderio grupė“ nakvynės namų statybą perėmė iš bankrutavusios bendrovės „SMD“. „SMD“ nakvynės namų projektavimą ir statybą buvo laimėjusi už 240 tūkst. eurų. Įmonė bankrutavo, padariusi darbų už 44 tūkst. eurų, Savivaldybė tąsyk gavo per 19 tūkst. eurų draudimo išmoką.

„Lyderio grupės“ modernizuojamuose Laivių kultūros namuose nebaigtų darbų liko maždaug už 5 tūkst. eurų. Pagal sutartį šio objekto projektavimo ir statybos darbų kaina – 229 tūkst. eurų. Salantų kultūros centro, kuriam pavaldūs Laivių kultūros namai, direktorė Stasė Preibienė abejojo, ar 5 tūkst. eurų užteks darbams užbaigti. „Langai neužsidaro, nesudėtos palangės, lietaus nuotekų vamzdžiai nesumontuoti. Jeigu pats sau darytumei, gal ir už tuos penkis tūkstančius pavyktų“, – svarstė jinai. „Lyderio grupės“ darbininkų Laivių kultūros namuose, S. Preibienės pastebėjimu, irgi neliko pernai gruodžio viduryje.

Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje už beveik 66 tūkst. eurų „Lyderio grupė“ įsipareigojo atnaujinti fizikos, biotechnologijų ir kalbų kabinetus. Čia nebaigtų darbų likę už 1,5 tūkst. eurų. A. Kaspučio tvirtinimu, darbus gimnazijoje „Lyderio grupei“ sutartu laiku užbaigti sutrukdė baldus pateikti pavėlavusi įmonė „Alytaus baldai“. „Liko įrengti elektros rozetes, kiti smulkūs darbai“, – sakė A. Kasputis, prasitaręs, kad šiems darbams naujo rangovo Savivaldybė nesamdys, darbus pabaigs pasitelkę Savivaldybės įstaigų darbuotojus.


Nuo vasaros pėsčiųjų saugumui grėsmę keliančias tilto per Šventosios upę įgriuvas žadama remontuoti nebelaukiant pavasario.

Šventojiškiai ir kurortinio miestelio svečiai, kuriems tenka eiti per Šventosios upės krantus jungiantį į sveikatos centro „Energetikas“ teritoriją vedantį tiltą, turėtų būti itin atsargūs. Vienoje iš pėstiesiems skirtų tilto pusių daugiau negu pusmetį atsivėrusios kelios itin pavojingos įgriuvos kelia rimtą pavojų, ypač tamsiuoju paros metu.

Apgadino sunkvežimis

Šventosios gyventojai ir poilsiautojai telefono skambučiais ir per socialinius tinklus iš įvairių instancijų bandė išgauti atsakymą: kas privalo remontuoti tiltą ir kada pagaliau žmonėms bus saugu juo eiti? Ir tuose pačiuose socialiniuose tinkluose dalinosi Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui siųstomis nuotraukomis, kuriose matėsi ant tilto atsivėrusios „smegduobės“, bei komentuodavo iš instancijų gaunamus atsakymus: „Žinom, jūs nesirūpinkit, rūpinamės mes“.

Aiškesnį atsakymą pavyko gauti Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininkui, Palangos miesto savivaldybės tarybos nariui Domininkui Jurevičiui, kuris raštu pateikė paklausimą Savivaldybės administracijai.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė, atsakydama į iškeltus klausimus ir prašymą kuo skubiau imtis priemonių bei įpareigoti tilto savininkus kuo skubiau pradėti remontą bei užtikrinti pėsčiųjų saugumą, informavo, kad Viešosios tvarkos skyriaus atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad tiltas galimai priklauso UAB sveikatos centras „Energetikas“.

Išsiaiškinus, kad tiltas galimai priklauso sveikatos centrui, nustatyta, jog jį apgadino įmonės „Toi Toi Lietuva“ sunkvežimis: nelaimė atsitiko besirengiant vasaros sezono pradžiai, kai ant tilto siauroje važiuojamojoje dalyje nesugebėjo prasilenkti dvi transporto priemonės, ir biotualetus vežęs sunkvežimis užšoko ant pėstiesiems skirtos dalies.

„Įvykis yra draudiminis, todėl atliekama tilto konstrukcijų apgadinimo ekspertizė“, – rašoma praėjusių metų spalio mėnesį pateiktame atsakyme. Ekspertizė turėjo būti baigta ir išvados pateiktos iki lapkričio pabaigos.


Lėlių karalystėje žaidžia vaikystė

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės
Lėlių kolekcininkė Vida Saudargienė prisipažino, kad didžiausią malonumą jai suteikia kolekcinės porceliano ir suvenyrinės lėlės.

Kretingiškės Vidos Saudargienės namuose apie 10 metų renkama lėlių kolekcija jau užpildė visą kambarį. Jį drąsiai būtų galima pavadinti lėlių karalyste, kurioje žaidžia vaikystė. O kolekcijos eksponatų gausa, ko gero, būtų rožinė ne vienos mergaitės svajonė...

Lėlių kolekcijos pradžia – dvi lėlytės-graikės, kurios patraukė V. Saudargienės dėmesį sendaikčių turguje. „Jos pasirodė tokios gražios, naujos, negalėjau praeiti pro šalį“, – prisiminė moteris.

Ji prisipažino – kiek kolekcijoje eksponatų, neskaičiavusi, tačiau laikas kolekcijos „revizijai“ jau atėjęs. „Manau, kad dviese su dukra Laura tą ir padarysime – pačioms bus įdomu patirti, kiek per kelerius metus tų eksponatų pavyko sukaupti“, – sakė V. Saudargienė.

Savo lėlių kolekciją ji pildo pačiais įvairiausiais būdais: lėlę dovanų jai dovanoja šeimos nariai – vyras, sūnūs, duktė, draugai ir pažįstami parveža iš įvairių kelionių po kitas šalis, o ji pati eksponatų ieško sendaikčių parduotuvėse ir turguose. „Kartais randu tokias murzinas ir apiplyšusias, kad, atrodo, į rankas baisu paimti. Bet aš jas išprausiu, išplaunu ir išlyginu rūbus, jei reikia – juos pataisau, atnaujinu lėlių šukuosenas, ir jos – kaip naujos. Tiesa, darbo reikia įdėti nemažai, bet tai man – relaksacija, nusiraminimas ir savotiška kūryba“, – kalbėjo lėlių kolekcininkė.

Kolekcijos lėlės – nuo miniatiūrinių, suimamų dviem pirštais, iki gero pusmetrio ir daugiau, pagamintos jos iš pačių įvairiausių medžiagų – medžio, siūlų, molio, plastiko, porceliano. Mieliausios ir įdomiausios V. Saudargienei – kolekcinės rankų darbo porcelianinės lėlės ir iš įvairių šalių į kolekciją atkeliavusios nacionalinį įvairių tautų savitumą atspindinčios lėlės. „Jos daug pasako, paskatina pasidomėti šalimis, įdomu panagrinėti jų nacionalinius kostiumus, – pripažino moteris. – O kolekcinės porceliano lėlės yra tiesiog labai gražios, puošnios, kokybiškai padarytos, jas malonu liesti ir tiesiog paprasčiausiai pasidžiaugti.“


Keturiose atnaujintose Darbėnų metrikos informacinėse lentose miestelio, bažnyčios ir parapijos istorija bei buvusių ir esamų kaimų pavadinimai surašyti žemaitiškai.

„Valstībėnis Darbienu dvars ėr kaims pėrma karta pamėnavuotė 1591 m.“, – į pravažiuojančius pro miestelį ir sustojančius jo centre pasidomėti, kas įrašyta iš metalo iškaldintu Darbėnų herbu vainikuotose akmeninėje piramidėje įmūrytose keturiose informacinėse lentose, žemaičių tarme prabyla Darbėnų metrika vadinamas atnaujintas paminklas.

Apsisprendė atnaujinti

Darbėnų metrika – iš lauko akmenų sumūrytas paminklas su keturiomis informacinėmis lentomis, kuriose išdėstyta miestelio ir bažnyčios parapijos istorija bei išvardinti anuometinio Darbėnų valsčiaus išnykę ir dabar Darbėnų seniūnijoje esantys kaimai,– buvo pastatyta apie 1992 metus.

Buvęs Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas prisimena, kad šio paminklo bei miestelio centre stovinčios taip pat herbu papuoštos iš medžio išdrožtos į keturias puses vedančius kelius bei artimiausius jais pasiekiamus kaimus žyminčios rodyklės atsiradimo iniciatorius – šviesaus atminimo Šventosios girininkas, tuo metu buvęs Darbėnų apylinkės pirmininkas Rimantas Kviklys. Jis, pritarus tuometiniam Darbėnų viršaičiui Petrui Kašėtai, kartu su Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto Vizualinių komunikacijų katedros docentu architektu Alfredu Gyčiu Tiškumi ir jo vadovaujamais studentais sukūrė ir pastatė šiuos du miestelio centrą papuošusius akcentus.

„Jau kuris laikas mes galvojome, kaip derėtų atnaujinti Darbėnų metriką, nes paminklas buvo pavargęs, informacinių lentų užrašai nuo laiko nusitrynę ir sunkiai įskaitomi, – sakė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. – Svarstėm įvairias galimybes: gal dažais užrašus atnaujinti, gal metale lazeriu išpjauti, gal tekstą priklijuoti.“

Pasak seniūno, tartasi ir su specialistais: šie aiškinę, kad senose metalo plokštėse lazeriu išpjovus raides nebus gražu, nes senojo užrašo nepavyks visiškai panaikinti, o užklijavus tekstą jis gali greitai nusilaupyti.

„Priimtiniausias pasirodė pasiūlymas pagaminti naujas plokštes su naujais užrašais – taip, pasitarę su bendruomene, ir apsisprendėme“,– pavasarį priimtą sprendimą paaiškino A. Poškys.


Miestiečiams įrodė, ką gali biblioteka

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos darbuotojų pastangomis, ši didžiulė kultūros erdvė yra užpildyta ir tarnauja bendruomenei. Iš kairės: bibliotekos direktorė Birutė Karčauskienė, jos pavaduotoja Erika Kazlauskienė ir Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė.

Šį sausį suėjo vieneri metai, kai Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka veikia naujose patalpose J.K. Chodkevičiaus g.1A, ko gero, pačiame moderniausiame Kretingos miesto pastate. Per tą laiką garsas apie plačią ir įdomią bibliotekos veiklą pasklido ne tik po mūsų rajoną, bet ir – visą šalį.

Apie tai, kaip pavyko sėkmingai įveiklinti biblioteką ir prisijaukinti įvairaus amžiaus lankytojus – nuo vaikų iki senjorų, su „Pajūrio naujienomis“ pasidalijo direktorė Birutė Karčauskienė, jos pavaduotoja Erika Kazlauskienė ir Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė.

Pasekė Skandinavijos pavyzdžiu

Pašnekovės neslėpė, kad biblioteka joms tapo savotišku gyvenimo būdu ir savo darbo valandų joje jos neskaičiuojančios. Ir pajuokavo, kad joms jau ir pasimiršo, kaip dirbo senojoje vietoje Vilniaus gatvėje: „Kai dabar taip aktyviai gyvename, atrodo, kad visa tai buvo prieš 10 metų.“

Bibliotekininkės tikino, kad joms labai norėjosi ir sau, ir skeptikams, kurie šaipėsi, kad 3,1 tūkst. kv. m ploto pastatas – per didelis, stovės tuščias, įrodyti, kad biblioteka yra gyva ir tarnauja bendruomenei.

Šiuolaikinė biblioteka, jų žodžiais, nebėra vien knygų saugykla, jos kultūrinė veikla turi būti plati ir įvairi, žmonės turi ją matyti, joje dalyvauti. Dar tebestatant pastatą, darbuotojos lankydavosi naujausiose šalies bei užsienio bibliotekose, kur susipažindavo su erdvių išdėstymu ir, svarbiausia, – jų veiklomis.

„Sekėme Skandinavijos šalių pavyzdžiu, kur šiuolaikinė biblioteka yra įveiklinta, o tai reiškia glaudų bendruomenės ir bibliotekos ryšį. Jų bibliotekos dažniausiai statomos miesto centre, greta prekybos centrų, stočių, kad kuo daugiau žmonių apsilankytų. Kai kuriose jų veikia netgi gydytojo kabinetas, kur suskaudus dantį, lankytojas gauna skubią pagalbą, ten pat galima pasimatuoti kraujo spaudimą. Įrengtos dirbtuvėlės, kur stovi siuvimo mašina: prireikus lankytojas gali ateiti susisiūti rūbą. Tokia paslauga sumanyta tam, kad žmogus namie neapsikrautų nereikalingais daiktais. Tad mes irgi dar turime daug pamąstymų“, – kalbėjo B. Karčauskienė ir E. Kazlauskienė, pastebėjusios, kad Lietuvos bibliotekos gerokai lenkia Pietų Europos šalis – Graikiją, Portugaliją, Ispaniją, kur bibliotekos tebetarnauja vien kaip knygų ir kitų spaudinių talpyklos.


Stasio Ušinsko vitražas Kretingos rajono kultūros centre

Ne vienas Kretingos kultūros rūmuose nuo pat jų atidarymo 1972 m. balandžio 21 d. lankęsis kretingiškis ar svečias prisimena lipant laiptais matomą spalvingą vitražą, tapusį jo puošmena ir svarbia istorijos dalimi.

Šis 2,74 m aukščio ir 2,20 m pločio vitražas vienos žymiausių ir unikaliausių lietuvių liaudies pasakų „Eglė žalčių karalienė“ tema priskiriamas garsiam Lietuvos menininkui dailininkui, vitražo mokyklos Lietuvoje pradininkui, scenografui, lėlininkui ir pedagogui Stasiui Ušinskui (1905–1974), bet informacijos apie jį publikacijose ir knygose apie šį kūrėją ir jo kūrybinį palikimą nerasite. Kas jis – S. Ušinskas, vienas brandžiausių ir novatoriškiausių Lietuvos menininkų, stebinęs savo talento platumu, bet šiandien nepelnytai primirštas.

S. Ušinskas gimė 1905 m. liepos 20 d. Pakruojyje, akmenskaldžio šeimoje, 1909–1918 m. kartu su šeima gyveno emigracijoje JAV. Grįžęs į Lietuvą baigė Šiaulių gimnaziją, 1925–1929 m. studijavo Kauno meno mokykloje tapybą. 1929 m. po mokinių streiko iš jos pašalintas savo iniciatyva ir be valstybės paramos išvyko studijuoti į Paryžių, kur įstojo į aukštąją taikomojo ir dekoratyvinio meno mokyklą, ten mokėsi vitražo ir dekoratyvinio meno, vėliau mokslus tęsė Moderno akademijoje, kur studijavo tapybą ir scenografiją.

Negaunant valstybės stipendijos, S. Ušinskui teko dirbti įvairius darbus: pozuotoju, samdytu klakeriu teatre. (Klakeris – šiuo metu išnykusi profesija. Tai – renginio organizatorių ar spektaklių kūrėjų samdytas žiūrovas, plojantis ir giriantis spektaklį, koncertą ar aktorių.) Teatro aplinka, pažintis su žymia dailininke-moderniste ir scenografe Aleksandra Exter (1882–1949) turėjo didelę įtaką jo tolesnei kūrybai scenografijos ir marionečių teatro srityse. Grįžęs į Lietuvą 1931 m. rudenį jis Kaune surengė personalinę parodą, kuri turėjo didžiulį pasisekimą. Iki tol mažai žinomo dailininko parodoje buvo nupirkta net 15 iš 27 čia eksponuotų tapybos darbų.


Gargžduose aplankytas trečius metus veikiantis Jaunimo centras, kuriame lankytojams sukurtos galimybės muzikuoti, gaminti maistą.

Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Dangiras Samalius, jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė ir jaunimo užimtumo specialistas Antanas Jonaitis lankėsi Gargždų jaunimo centre.

Vizito metu vyko susitikimas su Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukiene, jaunimo reikalų koordinatore Adelija Radžiene ir jaunimo centro darbuotojais.

„Apsilankėme trečius metus aktyviai veikiančiame jaunimo centre, iš projektų lėšų įrengtose dirbtuvėse, kuriose gaminamas maistas ir muzikuojama. Taip pat apžiūrėjome DISKGOLO parką“, – teigė I. Biliūnaitė Rušinskienė.

Anot jos, šio vizito pagrindinis tikslas – susipažinti su kaimyninio miesto jaunimo padėtimi, apžvelgti, kokio amžiaus jaunimas lankose centre, kokie jų poreikiai, koks darbuotojų jaunimo centre skaičius.

„Vakar įvykusiame Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos posėdyje ir buvo pristatytas šis vizitas. Su rajono meru Antanu Kalniumi taip pat aptarsime, sieksime išsiaiškinti, kokie yra jaunimo poreikiai Kretingos rajone ir pradėsime ieškoti patalpų jaunimo centrui“, – ateities planus įvardijo I. Biliūnaitė-Rušinskė.

Sigita RAZMUTĖ


Žemaitijos skautai stovyklos dalyviams pristatė savo veiklą ir atsakė į iškilusius klausimus.

Kretingos rajono kultūros centre įvykusioje VIII–XII klasių mokiniams skirtoje stovykloje „Šok į vaibą“ pristatytos Kretingos rajone įsikūrusios nevyriausybinės jaunimo organizacijos ir jų veikla.

Pasak Kretingos rajono jaunimo nevyriausybines organizacijas vienijančios asociacijos „Apskritas Stalas“ prezidentės Brigitos Barkauskaitės, rengiant stovyklą siekta sudominti moksleivius jaunimo nevyriausybinių organizacijų veiklomis ir skatinti mokinius jose dalyvauti.

„Stovyklos ištakos – rugpjūčio 12-ąją, Tarptautinę jaunimo dieną rengtos Jaunimo informacinės mugės. Ilgainiui pastebėjome, kad jos nesulaukia didesnio jaunimo susidomėjimo, todėl nutarėme pakeisti renginio formatą. Manome, kad ši idėja pasiteisino“, – tikino B. Barkauskaitė.

Stovykloje beveik pusšimčiui moksleivių iš Marijono Daujoto ir Simono Daukanto progimnazijų, Vydmantų, Darbėnų, Jurgio Pabrėžos universitetinės ir Pranciškonų gimnazijų pristatytos 5 Kretingos rajone veikiančios jaunimo organizacijos: LJS „Žingsnis“ Kretingos skyrius, Kretingos jaunieji šauliai, Žemaitijos skautai, Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) ir Apskritasis stalas.


Istorikas Julius Kanarskas pristatė tėvo Ambraziejaus gyvenimą ir veiklą, o pasauliečiai pranciškonai kartu su broliais Juozapu Marija Žukausku ir Bernardu Belicku (dešinėje) atliko meninę programą, skirtą kunigo atminimui.

Minint 249-ąsias kunigo, pasauliečio pranciškono, gydytojo, botaniko, poeto Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos gimimo metines, Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje surengta konferencija „Jurgis Ambraziejus Pabrėža – Kretingos šventasis.“ Ši konferencija – Pranciškoniškos pasauliečių akademijos atvirų visuomenei ugdymo renginių ciklo dalis.

Istorikas Julius Kanarskas pranešimu „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos pėdsakai Kretingos žemėje“ pristatė šios asmenybės gyvenimą. Pasak istoriko, J. A. Pabrėža buvo kuklus žmogus, tačiau dėl savo nuveiktų darbų jis prilygsta Simonui Daukantui ir vyskupui Motiejui Valančiui.

J. Kanarskas išskyrė kelias didžiausias J. A. Pabrėžos veiklas. Baigęs Varniuose kunigų seminariją, jis 1816 m. įstojo į tretininkų ordiną ir pasirinko vienuolinį Ambraziejaus vardą. Parapijoje nesant laisvos pamokslininko vietos, kunigas dėstė lotynų kalbą, gamtos mokslus ir geografiją pranciškonų mokykloje. Ši veikla paskatino parašyti geografijos vadovėlį „Žemraštis“, kuriame buvo sukurta daug lietuviškų geografijos terminų.

Pasak J. Kanarsko, J. A. Pabrėžos pamokslai buvo gilūs ir jaudinantys, jis buvo kviečiamas į kaimynines parapijas, ilgainiui pamokslai skambėjo visoje Žemaitijoje ir katalikiškose Mažosios Lietuvos parapijose. Ruošdamasis pamokslams, kunigas stengėsi pažinti vietinius žmones ir jų ydas bei gyvenimo būdą. Šiandien pamokslai – to meto žemaičių kultūros pažinimo šaltinis. J. A. Pabrėžos originalus pamokslų rinkinys, dovanotas brolio pranciškono Juliaus Sasnausko, saugomas Kretingos muziejuje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas