Pajūrio naujienos
Help
2020 Kovas
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną13°C debesuotumas 1 %
Naktį-1°C debesuotumas 5 %
Apklausa

Ar reikėtų dar labiau griežtinti karantino sąlygas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonė
Komentarų topas

(1418) 2020-01-03

LNK „Lietuvos balsas. Senjorai“ projektą laimėjusio kretingiškio Gedemino Jepšo sėkme džiaugėsi jo mokytoja dainininkė Monika Marija.

Naujųjų metų išvakarėse įvykusiame „Lietuvos balsas. Senjorai“ didžiajame finale paaiškėjo, kad pirmuoju šalyje LNK televizijos projekto nugalėtoju tapo Gedeminas Jepšas. Pernai LRT televizijos projektą „Du balsai – viena širdis“ su dukra Inga Jepšaite laimėjusio kretingiškio balsas vėl užbūrė Lietuvą: žiūrovų sprendimu, G. Jepšui atiteko nugalėtojo titulas ir 10 tūkstančių eurų prizas.

Vyko įtempta kova

Pirmąkart Lietuvoje surengto projekto, kuriame varžėsi dainingiausi šalies senjorai, finale dalyvavo aštuoni solistai, kurie pirmajame finalo ture „dvikovų“ metu su savo komandos nariu dainavo duetu. Po kiekvieno savo finalininkų dueto pasirodymo mokytojai turėjo nuspręsti, kurį vieną nori palikti kautis dėl nugalėtojo titulo.

Monikos Marijos, Manto Jankavičiaus, Ingos Jankauskaitės ir Justino Jaručio sprendimu, keturiais geriausiais tapo G. Jepšas, Antanas Gaudiešius, Arvydas Griškevičius ir Nijolė Giedraitienė.

Keturi finalininkai scenoje pasirodė ir dar kartą – jie kartu su šokėjomis sukūrė išskirtinius šou. Tačiau šį kartą sprendimas atiteko ne į mokytojų rankas. Specialiai atrinkta nepriklausoma šimto žiūrovų salėje komisija savo balsais turėjo nuspręsti, kurie du iš keturių finalininkų liks kautis dėl visos šalies televizijos žiūrovų balsų. Salės komisijos verdiktu dviem superfinalininkais tapo Manto Jankavičiaus komandos dalyvis Antanas Gaudiešius ir Monikos Marijos komandos dalyvis G. Jepšas.

Tiesioginio žiūrovų balsavimo metu paaiškėjo, kad pirmuoju šalyje „Lietuvos balsas. Senjorai“ projekto nugalėtoju tapo ir dešimt tūkstančių eurų laimėjo G. Jepšas.

Jo ir varžovo rezultatai: Antanas Gaudiešius surinko 49,66 proc., o G. Jepšas – 50,34 proc. žiūrovų balsų. Už Antaną balsuota 9 tūkst. 23 kartus, o už Gedeminą – 9 tūkst. 147 kartus.


Vita PAPRECKIENĖ:

– Uždrausti, reglamentuoti galime viską. Aš tam nepritariu. Šventė yra šventė, kiekvienam mums norisi kažko daugiau, įspūdingiau negu kasdienybėje. Mano nuomone, jokie apribojimai nepadės, jeigu žmonės patys nebus sąmoningi, neparduos ir nepirks nelegalių petardų, laikysis saugumo taisyklių.

Irena PETRAUSKIENĖ:

– Per daug šaudoma, tai – tiesa. Per šventes nuvažiuok į Palangą – ne tik nuo jūros tilto oficialiai, bet ir iš kopų pyškina, kas tik netingi. Mano nuomone, fejerverkus leisti galėtų tik specializuotos komandos ir tam tikrose vietose – taip sukurtų saugią šventę visiems, neatsitiktų nelaimių.

Rita RAČIENĖ:

– Kai per televiziją matai reportažus, kuriuose rodomi žmonės, ypač vaikai, – sužalotais delnais, be pirštų, darosi kraupu. Už tai turi būti atsakingi pirmiausia pirotechnikos priemonę pardavę suaugusieji ir tėvai, nepaaiškinę, kas gali nutikti. Bent šiemet linkiu būti atsakingiems – kad nenutiktų nelaimių.

Karolis GRICIUS:

– Man fejerverkai – gražu, tai tarsi vainikuoja Naujųjų metų šventę. Žinoma, uždrausti galima viską, jau priprantame prie to, bet ar reikia? Gal verčiau turėkime daugiau supratimo, atsakingesnio požiūrio į tai, ką darome? Pritarčiau, kad būtų nustatytos tam tikros vietos, kuriose būtų galima fejerverkus leisti.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos rajono savivaldybės tarybos senbuvis Konstantinas Skierus atsisakė Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininko pareigų. Prašymą jį atleisti iš komiteto pirmininko pareigų merui Antanui Kalniui politikas įteikė 2019-iesiems baigiantis – gruodžio 19 d. „...pažeidžiau Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą“, – pasitraukimo iš pareigų priežastį nurodė K. Skierus.

Politikas nelaukė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) patvirtinimo kaltas jis ar ne. VTEK jau nagrinėjo Kretingos rajono savivaldybės mero A. Kalniaus prašymą įvertinti, ar K. Skierus nepažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, kai vykdė Savivaldybėje statomų objektų priežiūrą, teikė konsultacijas, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė, nurodė, kad galimą K. Skieraus nusižengimą išnagrinėtų ir išvadas VTEK pateiktų Kretingos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija. K. Skierus, kaip ir meras A. Kalnius, priklauso tarybos valdančiajai daugumai. Iš visuomenės atstovų ir tarybos politikų sudarytai Etikos komisijai vadovauja tarybos opozicijai priklausantis socialdemokratas Valerijonas Kubilius.

Komisija konstatavo, kad K. Skierus buvo su Savivaldybės administracija, kuriai vadovavo Virginijus Domarkas, sudaręs sutartis, nustatančias apmokėjimą už jo paslaugas, bet duomenų apie atitinkamus sandorius nedeklaravo. Sandoriai viršijo 3 tūkst. eurų ir pagal įstatymą individualią veiklą vykdęs tarybos narys juos deklaruoti privalėjo.

Vienos sutarties duomenis politikas deklaravo pavėluotai, kitos nedeklaravo išvis. K. Skierui nepavyko įrodyti komisijai, kad vykdydamas statybų techninę priežiūrą ir būdamas tarybos nariu nevaržė atsakingų Savivaldybės administracijos specialistų veiksmų.

Sprendimą dėl K. Skieraus atleidimo iš Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininko pareigų priimti turės Savivaldybės taryba artimiausiame – sausio 30 d. – posėdyje. Tarp kandidatų užimti šias pareigas yra komiteto narys liberalsąjūdietis Romualdas Jablonskis. Praėjusių metų pabaigoje R. Jablonskis tapo Lietuvos liberalų sąjūdžio Kretingos skyriaus pirmininku.

„P. n.“ informacija


Kretingiškio Evaldo Šlušnio iniciatyvai pasiryžo ir moterys – Naujųjų metų rytą šoko į tvenkinį.

Išgirdus apie maudynes žiemą iškart kyla mintis apie Palangos ruonius, tačiau pirmą kartą ledinės maudynės persikėlė ir į Kretingą. Tokiu būdu šeši entuziastai Sausio 1-ąją pradėjo 2020-uosius metus. Taip Naujuosius sutinka ir daugiau šalies miestų gyventojų, tuo pačiu paminėdami ir Pasaulinę ruonių dieną. Subūrė ir kitus

Pirmąją Naujųjų metų dieną daugumoje pasaulio šalių vyksta vadinamosios „Polar Bear Swims“ – ledinės maudynės. Pirmasis toks renginys užfiksuotas dar 1904 metais Bostone. Kiekvienais metais daugėja entuziastų, norinčių save išbandyti maudydamiesi šaltame vandenyje ir taip pradėti naujus metus.

Kretingiškiai taip pat nusprendė įgyvendinti šią iniciatyvą ir pirmąją Naujųjų metų dieną susirinko prie Kretingos dvaro parko I tvenkinio, kretingiškių vadinamo trečiuoju, kur, atlikę maudynėms skirtą mankštą ir nubėgę 2 km, šoko į vandenį.

Renginyje dalyvauti galėjo visi norintys, tačiau pasinerti į šią avantiūrą panoro 6 žmonės, 4 jų – Kretingos bėgimo klubo nariai, kiti – šalčio nepabūgę rajono gyventojai.

„Kiekvienais metais Naujųjų rytą maudydavausi, tačiau nieko per daug nekviesdavau. Ši tradicija gyva visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Tokios maudynės vykdavo Palangoje, Klaipėdoje, pagalvojau, kad Kretingoje irgi galėtų vykti kažkas panašaus. Smagu, kad dvi moterys atvyko ir iš kitų miestų – Klaipėdos, Palangos“, – iniciatyvos pradžią įvardijo jos iniciatorius kretingiškis Evaldas Šlušnys.

Vyras šia veikla susidomėjo pradėjęs gyventi sveikai. „Atsisakiau alkoholio, pradėjau gyventi sveikiau ir vieną kartą vykau į Dainiaus Kepenio sveikuolių mokyklą, kur vakare išklausėme paskaitą, o rytą jau lipome į vandenį“, – prisiminė E. Slušnys.

Po to vyras vandens telkinyje maudydavosi kiekvieną rytą, dabar tai daro įvairių progų metu, per šventes. Kitą kartą į ledinį vandenį jis bris per vasario mėnesį įvyksiančią šventę Palangoje. „Niekada nesiskiepiju, man tai kaip skiepai – nesergu peršalimo ligomis. Žinoma, prie to prisideda ir sveikas gyvenimo būdas, sportas, tačiau maudynės, manau, – ne paskutinėje vietoje“, – svarstė iniciatorius.

E. Šlušnys mano, kad tuo užsiimti gali kiekvienas žmogus, tačiau pirma turi įveikti savo baimes. Žmogus turi daug baimių, kaip ir jas, taip ir baimę lipti į ledinį vandenį, jis turi nugalėti. Kai pirmą kartą lipau į šaltą vandenį, prieš tai nesigrūdinau, maniau, kad maudymasis ir yra grūdinimasis“, – kalbėjo jis, atskleidęs, kad, nors atvirame vandens telkinyje nesimaudo kiekvieną dieną, tačiau rytais lenda po šaltu dušu.

Maudynių iniciatorius tikisi jas pakartoti ir kitais metais: „Sulaukiau gerų atsiliepimų, todėl norėtųsi pakartoti. Tačiau tai gali pasikeisti tuomet, jeigu ledinėse maudynėse dalyvaučiau kitame mieste.“


„Kretingos šeimos medicinos centro“ vadovė Augenija Juknevičienė aprodė naujai įrengtą kabinetą pastato II aukšte, kur sumontuotas modernus japoniškas echoskopas su įvairiais davikliais skydliaukės, vidaus organų, ginekologijos, kardiologijos, sąnarių tyrimams.

Nuo kitos savaitės „Kretingos šeimos medicinos centras“, įsikūręs Vytauto g. 71, pacientams pradės teikti II lygio gydymo paslaugas – išplėstose šio pastato patalpose sutelktai dirbs gydytojai-specialistai: traumatologas-ortopedas, neurologas, endokrinologas, echoskopuotojas, ginekologas, reumatologas, kardiologas.

Greičiau diagnozuos ir gydys ligas

„Kretingos šeimos medicinos centras“, kaip savarankiška pirminio gydymo paslaugas teikianti įstaiga, veikia jau 19-ti metai, – per tą laiką išsiplėtė veiklos bazė, dabar centras reziduoja dviejose skirtingose miesto vietose – Savanorių ir Vytauto gatvėse. O nuo šių metų, teikdama ne vien šeimos gydytojų paslaugas, bet ir specialistų konsultacijas, ši gydymo įstaiga žengia į naują veiklos etapą.

Kodėl buvo nuspręsta teikti II lygio gydymo paslaugas, „Kretingos šeimos medicinos centro“ vadovė Augenija Juknevičienė aiškino: „Išaugo labai dideli reikalavimai šeimos gydytojams diagnozuojant ligas, prižiūrint pacientus. Be specialistų konsultacijų šeimos gydytojai negali tinkamai tęsti gydymo, o čia pat atlikus tyrimus, bus galima pacientus išsyk nukreipti pas specialistus. Taip bus galima greičiau diagnozuoti ligas ir greičiau jas gydyti, – sutrumpės ir paciento rūpesčių kelias“.

A.Juknevičienė pasidalijo įžvalgomis, kad šiandienos situacija tokia, jog susidaro labai didelės eilės pas gydytojus-specialistus, – žmonės jose laukia savaitėmis ir mėnesiais. Todėl tam, kad nebūtų užleistų ligų atvejų, kai nėra galimybės laukti, ir paskatino juos steigti II lygio paslaugas, kad pagerintų jų prieinamumą ne vien jų centro, bet ir kitiems pacientams.


Redakciją pasiekė 28 rūdaitiškių pasirašytas laiškas, kuriame jie nuogąstauja, kad nuo Naujųjų metų Rūdaičių medicinos punkte bendrosios praktikos gydytojas bedirbs itin retai – vos sykį per 2 mėnesius, nors ligi šiol atvykdavo 2-syk per mėnesį. Gyventojai prašo, kad punkte būtų palikta ankstesnioji tvarka.

„Ką mums, vyresnio amžiaus žmonėms, reikės daryti susirgus arba norint vaistų išsirašyti? Autobusų maršrutus į mūsų kaimą jau seniai sumažino, nežinia, kaip reikės nustatytu laiku pasiekti gydymo įstaigas mieste“, – guodėsi laišką pasirašę Rūdaičių kaimo gyventojai.

Rūdaitiškė Adolfina K. piktinosi, kad valdžia visiškai nebesirūpina kaimo žmonėmis. Apie naująją tvarką, ji tvirtino, sužinoję iš Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovo Arno Juškio, kuris, jų žodžiais, patikinęs, jog taip nurodžiusi Kretingos rajono savivaldybė.

Šeimos gydytojų darbo vizitų nuo šių metų taip pat sumažės ir kituose rajono medicinos punktuose.

„Pajūrio naujienos“ susisiekė su A. Juškiu, kuris sakė išanalizavęs praėjusių metų darbą PSPC ir punktuose: „Gydytojų darbo krūvis nėra lygiavertis, – šeimos gydytojams išvykus dirbti į punktus, likusiems tenka itin didelis krūvis. Tą pačią situaciją, kaip buvo ligi šiol, palikti būtų neteisinga, todėl įstaiga ir ėmėsi permainų“, – kalbėjo vyriausiasis gydytojas, patikindamas, jog dėl tos pačios priežasties grafikai keisis ir kituose medicinos punktuose.

„Suprantu pacientus, kad jiems buvo labai patogu turėti gydytoją „po langais“. Į Rūdaičius pernai atvykdavo dirbti 2 šeimos gydytojai: Alvydas Zamulskis ir Aidyta Rumbutienė, tačiau pastarajai išėjus užtarnauto poilsio, liko tik A. Zamulskis. Planuojame, kad pakaitomis su juo dar turėtų dirbti ir kitas gydytojas. Antra vertus, gydytojo darbas medicinos punkte yra labai ribotas, nes nėra galimybės atlikti tyrimų, – sudėtingesniais atvejais pacientams vis vien tenka atvykti į centrą“, – sakė A. Juškys.

Tačiau, jo žodžiais, kompromisai visuomet yra įmanomi: žinią apie medikų darbo optimizavimą rūdaitiškiai išgirdo dar lapkritį, tačiau per gruodį tiesiogiai į jį dėl to niekas nesikreipė: „Gydytojas A. Zamulskis perdavė rūdaitiškių nepasitenkinimą, tačiau patys žmonės neparodė iniciatyvos, nors puikiai pažįstu Rūdaičių bendruomenės pirmininkę Gražiną Katkuvienę. Jeigu situacija gyventojų netenkins, reiktų susėdus kalbėtis, žmonės turėtų pateikti konkrečius motyvus“, – PSPC vadovas tikino esąs pasirengęs geranoriškai spręsti pacientų bendruomenių problemas.


Anot gydytojos vaikų odontologės Erikos Mažeikės, mažų vaikų dantų valymas bei taisyklingų kasdienės burnos ir dantų higienos įpročių skiepijimas yra tėvų atsakomybė, todėl patariama kantriai pradėti vaikus to mokyti vos išdygus pirmajam pieniniam dantukui. xd

Didžioji dalis suaugusiųjų neteisingai prižiūri savo dantis ir kovoja su įvairiomis dantų problemomis ar ligomis, todėl nekeista, kad ir vaikams nuo pat mažens nėra skiepijami tinkami kasdienės burnos higienos įpročiai. Apie tai, kaip teisingai prižiūrėti vaikų dantukus, kokios būna dažniausios tėvų klaidos ir ką dantys pasako apie viso organizmo būklę, pasakoja gydytoja vaikų odontologė Erika Mažeikė.

Priežiūra – nuo pirmo pieninio danties

Pagrindinis skirtumas tarp suaugusiojo ir vaiko kasdienės dantų higienos yra tas, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai kokybiškai patys to padaryti negali, todėl jiems reikalinga suaugusiųjų pagalba.

„Mažų vaikų dantų valymas yra vienareikšmiškai tėvų atsakomybė. Žinoma, ne visiems vaikams lengva dantis išvalyti – neretai prireikia išradingumo, žaidimų ir papildomos motyvacijos“, – teigia gydytoja vaikų odontologė E. Mažeikė, kuri rekomenduoja vaikams pradėti valyti dantis nuo pat pirmojo pieninio danties, išdygstančio maždaug šešių mėnesių kūdikiui. Nuo tada mažieji turėtų pratintis ir susipažinti su tuo, kad dantukai kiekvieną dieną turi būti valomi.

Taip pat patariama leisti vaikui imti šepetėlį, dėti jį į burną, nes tokiu būdu jis žaidžia ir kartu pratinasi, masažuojasi bedygstančių dantų dantenas ir formuojasi gerą dantų valymo įprotį. Žinoma, viskas turi vykti prižiūrint suaugusiesiems ir po to tėvai dantis dar turi pervalyti.

Nuo dantų šepetuko iki burnos skalavimo skysčio

Net ir renkantis burnos priežiūros priemones, rekomenduojama prieš tai apsilankyti pas specialistą, nes vaikams fluoridų kiekis pastoje parenkamas odontologo pagal esamą dantų būklę ir amžių, todėl gali svyruoti nuo 500 iki 1450 ppm, esančių įprastinėje suaugusiųjų pastoje. Be to, geriausia valymo kokybė pasiekiama valant dantis po vieną, naudojant vieno danties šepetėlį. Geras pasirinkimas yra ir ultragarsinis dantų šepetėlis, tačiau, nepaisant to, kad šepetėlis pats sukasi, valant vis tiek reikia atlikti šluojantį judesį nuo dantenos iki dantų krašto, kad ką tik nuvalytos apnašos „nesusisuktų“ atgal prie dantenų.

Norint palaikyti visą burnos švarą, rekomenduojama vaikus pamažu pratinti prie dantų siūlo, tarpdančių šepetėlio, liežuvio valiklio, o vyresniems nei 6 metų vaikams galima naudoti ir skalavimo skystį. Be to, dantų valymo kokybę namie gali padėti įvertinti dantų apnašą dažančios tabletės.


Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pranešimą, paskutinę praėjusių metų savaitę (gruodžio 23–29 d.) bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 31 atvejis 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis užregistruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.

Įvertinus 51-os savaitės rodiklį su 50 savaitės sergamumo duomenimis, nustatyta, kad sergamumas gripu ir ŪVKTI sumažėjo visose administracinėse teritorijose.

Vis dėlto dėl gripo Lietuvoje 52-ą metų savaitę buvo hospitalizuota 20 asmenų, iš kurių 19 – vaikų.

Klaipėdos apskrityje 52-ą savaitę užregistruota 15 gripo ir 744 gripo ir ŪVKTI atvejų, rodiklis – 25,7 atv./10 tūkst. gyventojų, kai 51-ą savaitę buvo užregistruota 20 gripo atvejų, 1 tūkst. 539 – gripo ir ŪVKTI, rodiklis – 48,3 atv./10 tūkst. gyventojų.

Kretingos rajone nei 52-ą, nei 51-ą praėjusių metų savaitę gripo atvejų užregistruota nebuvo. ŪVKTI sirgo: 52-ą savaitę – 112 žmonių, iš kurių 66 kūdikiai ir asmenys iki 17 metų, 51-ą savaitę – 170, iš kurių 100 – vaikai ir jaunuoliai nuo gimimo iki 17 m.

Bendras sergamumo Kretingos rajono rodiklis: 52-ą savaitę – 30 atv./10 tūkst. gyventojų, 51-ą – 45,5 atv./10 tūkst. gyventojų.

Nors gripo atvejų mūsų rajone per pastarąsias dvi savaites ir nebuvo užfiksuota, o sergamumas ŪVKTI kaip ir slūgsta, vis dėlto, ką reikėtų žinoti apie gripą ir kokių imtis priemonių nuo jo apsisaugoti.

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5–10 proc. gyventojų. Lietuvoje sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudenį–žiemą.


Konkursiniai darbai neatitiko lūkesčių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra

Kretingos rajono savivaldybė pernai spalį paskelbė Kretingos rajoną reprezentuojančio suvenyro konkursą, į kurį atsiliepė 8 dalyviai. Tačiau laimėtojų nebuvo, nes, organizatorių teigimu, pateikti suvenyrų pavyzdžiai neatitiko konkurso komisijos lūkesčių.

Šį konkursą paskelbė Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyrius. Jo vadovės Dalios Činkienės žodžiais, buvo siekiama paskatinti rajono menininkus, tautodailininkus, jaunuosius kūrėjus ar jų grupes sukurti menišką kokybišką suvenyrą, kuris reprezentuotų Kretingos rajoną, prisidėtų prie krašto įvaizdžio kūrimo, nacionalinio tapatumo puoselėjimo.

Vienas konkurso dalyvis galėjo pateikti iki 3 suvenyrų. Buvo numatytos premijos: už I vietą –300 Eur, II v. – 200 Eur, III v. – 100 Eur. Konkurso laimėtojo darbus buvo numatyta tiražuoti pagal poreikius. Paraiškos – suvenyrų pavyzdžiai ir dalyvio anketos – buvo priimamos ir registruojamos iki lapkričio 15 dienos.

Tačiau, besibaigiant metams, į redakciją paskambino šio konkurso organizavimu nusivylusi viena jo dalyvių (vardas ir pavardė redakcijai žinomi): „Po lapkričio 15-osios – tyla, jokio atsakymo. Rašiau organizatorėms, klausiau, kaip baigėsi konkursas. Atsakė, kad mano darbai neatitiko konkurso nuostatų, – atseit, taip nusprendė komisija. Prie atsakymo buvo prikabintas toks pat laiškas dar 7 konkurso dalyviams. Tad kas laimėjo? Niekur nepaviešinta. Apėmė nusivylimas: žmonės dirbo, gaišo laiką, o darbai niekur neeksponuoti, nepristatyti visuomenei.“

Su šia replika supažindinta D. Činkienė neslėpė, jog komisija, sudaryta iš Savivaldybės ir Klaipėdos universiteto atstovų, neatrinko nė vieno konkursinio darbo kaip tinkamiausiai reprezentuojančio Kretingos rajoną.

„Norėjosi originalumo ir kokybės, tačiau pateikti darbų pavyzdžiai neatitiko lūkesčių. Tikėjomės išvysti tokį suvenyrą, kuris atspindėtų mūsų rajono išskirtinumą ir savitumą, kurį galėtų išsivežti į užsienį tautiečiai ir svečiai, kurį delegacijoms ar garbingiems pavieniams svečiams galėtų įteikti rajono vadovai. Gal autoriai nelabai teįsigilino į konkurso nuostatus ar dirbo skubotai“, – samprotavo ji, patikindama, jog vis vien organizatoriai dėkingi visiems konkurso dalyviams už drąsą.

Autoriai turi teisę savo darbus atsiimti. D. Činkienė pastebėjo, jog ne visada rezultatai pateisina lūkesčius, kaip įvyko ir šiuokart, ir sakė dar nežinanti, ar konkursas šiemet bus kartojamas.


Didžiausias finansavimas skirtas daugiausiai svečių sutraukiančiai renginių gausa išsiskiriančiai vasaros sezono atidarymo šventei „Myliu Palangą“.

Paskutiniame praėjusių metų Palangos savivaldybės tarybos posėdyje pirmą kartą kurorto kultūros renginių istorijoje buvo patvirtintas 2020–2022 metų reprezentacinių Palangos miesto renginių sąrašas. Specialios komisijos atrinktiems aštuoniems renginiams bei festivaliams patvirtintas ir papildomas finansavimas, kuris trejus metus bus skiriamas iš kurorto biudžeto.

Nustatė atrankos tvarką

Kurie Palangoje vykstantys pramoginiai renginiai ar festivaliai gaus reprezentacinio renginio statusą bei dalinį finansavimą iš Savivaldybės biudžeto buvo sprendžiama pagal praėjusių metų rugsėjį įvykusiame tarybos pasėdyje patvirtintame tvarkos apraše numatytus kriterijus ir reikalavimus. Paraiškas reprezentacinio renginio statusui gauti galėjo teikti kultūros, meno ar pramoginius renginius organizuojančios biudžetinės valstybės ar savivaldybės kultūros įstaigos, viešosios įstaigos, asociacijos, visuomeninės organizacijos, kurių festivalis ar pramoginis renginys Palangoje sėkmingai vyko bent du kartus.

Užtikrinti didžiųjų, miesto įvaizdžiui svarbių reprezentacinių renginių ilgametį dalinį finansavimą įsipareigota tam, kad būtų sėkmingai formuojamas Palangos miesto, kaip reikšmingo kultūros centro su svarbiais miesto festivaliais ir renginiais, įvaizdis, užtikrinamas kokybiškų kultūrinių paslaugų teikimas, ugdomi įvairių gyventojų sluoksnių, amžiaus grupių kultūriniai poreikiai, užtikrinama nacionalinių ir tarptautinių kultūrinių ryšių plėtra, skatinamos inovacijos tiek turinio, tiek valdymo srityse. Taip pat tikimasi, kad trejiems metams užtikrinant dalinį finansavimą, atsiras naujų festivalių ir švenčių formų, temų, idėjų, augs festivalių ir švenčių lankytojų, klausytojų bei žiūrovų skaičius, bus sudaromos papildomos sąlygos verslo ir turizmo plėtotei.

Į reprezentacinių renginių sąrašą trejų metų laikotarpiui gali būti įtraukti ne daugiau dešimties renginių: ne daugiau kaip penki festivaliai ir penki pramoginiai renginiai.

Pateiktas paraiškas speciali septynių narių komisija vertino pagal aštuonis kriterijus, tarp kurių – renginio meninė ar turistinė rekreacinė kokybė, jo reikšmė vystant ir puoselėjant konkrečią meno sritį ar tematinį žanrą; renginio tarptautiškumas: užsienio institucijų, įstaigų, organizacijų, pavienių atlikėjų įtraukimas į vyksmą; renginio prieinamumas lankytojams, žiūrovams ir klausytojams, jo žinomumas regiono, respublikos ir tarptautiniu lygiu bei viešieji ryšiai; renginio papildomų finansavimo šaltinių skaičius ir santykis.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

PALANGA

J. BASANAVIČIAUS g. gruodžio 30 d. apie 21.50 val. iš vienos toje gatvėje esančios kavinės pavogtas ant baro stovėjęs indas, kuriame buvo arbatpinigiai. Žala – apie 260 Eur. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

Parengė Edita KALNIENĖ


Rajono krepšinio pirmenybių I lygos nugalėtoja – „Jokūbavo“ komanda (priekyje), II v. užėmęs „Oranžinis šaras“ (stovi dešinėje) ir III v. laimėtojas – SK „Granitas“.

Baigėsi Rajono krepšinio pirmenybių I lygos kovos, kuriose šiemet dviejų ratų sistema kovėsi 6 komandos. Keturios geriausiai pasirodžiusios pateko į pusfinalį, o prieš didžiąsias metų šventes išaiškėjo ir galutinės vietos turnyro lentelėje.

Didžiajame finale susigrūmė „Jokūbavo“ ir „Oranžinio šaro“ komandos. Šias rungtynes sėkmingiau pradėjo „Jokūbavo“ komanda, kuri po I kėlinio turėjo 6 taškų persvarą (21:15), o II kėlinio pabaigoje komandas skyrė ir 15 taškų (40:25). Besibaigiant III kėliniui „Jokūbavas“ užtikrintai kontroliavo rungtynes, bet, įpusėjus paskutiniam kėliniui, „Oranžinio šaro“ komanda grėsmingai priartėjo prie varžovų (35 min. 74:69). Tada du Andriaus Bėronto tritaškiai leido „Jokūbavui“ šiek tiek lengviau atsipūsti ir „Jokūbavo“ komanda nebeleido varžovams sušvelninti skirtumo ir dar kartą apgynė I lygos nugalėtojos titulą.

Po finalo „Jokūbavo“ komandos vadovas Kęstutis Valiukas teigė, kad komanda tikslingai siekė pirmos vietos: „Visų pirma pavyko išsaugoti visą branduolį, kurį turėjom praėjusiais metais, tai užduotis minimum ir buvo patekti į ketvertuką, o vėliau – ir apginti čempionų vardus. Sezonas buvo ilgas, sezono metu patyrėme ir porą nesėkmių, bet reikiamu metu susikoncentravome ir svarbiausias kovas užbaigėme be kluptelėjimų.“ Paklausus apie ketvirtą kėlinį greitai ištirpusią persvarą, jis atsakė: „Finale lyg ir buvom perlaužę žaidimą, atrodė, kad varžovai sugrius, bet šiuolaikiniame krepšinyje viskas greitai keičiasi, užtenka keleto klaidų, jie pataikė tritaškius ir iš 18 taškų persvaros liko tik 5 taškai, bet gerai, kad du tritaškiai mus sugrąžino į saugesnę poziciją ir užtikrintai užbaigėme rungtynes.“

„Oranžinio šaro“ vadovas Romas Misius po finalinių rungtynių teigė, kad jo komandai šiose rungtynėse buvo „juoda“ diena: „Šiandien labai prastai pradėjome rungtynes, nesisekė iki pat ketvirto kėlinio, nepataikėme savo metimų ir leidome stipriems varžovams per daug nutolti. Nors ketvirtą kėlinį pavyko sugrįžti į varžybas, bet iškovoti pergalę pritrūko jėgų.“ Jis atkreipė dėmesį į komandų amžiaus skirtumą: ,,Mūsų komanda – draugų kolektyvas, bet visi esame gerokai vyresni už savo varžovus ir su tuo pačiu branduoliu po naujų metų startuosime Kretingos rajono veteranų krepšinio pirmenybėse.“ Nepaisant pralaimėjimo, jis teigė, kad komandai metai buvo sėkmingi, nes buvo iškovota antra vieta Rajono pirmenybėse ir Taurės varžybose, pirma vieta Palangos atvirosiose pirmenybėse, Didžiojoje taurėje.


Kretingos „Minijos“ futbolo klubas pateko į komandų dešimtuką pagal žiūrovų vidutinio lankomumo ribą.

Sirgalių tinklaraštis „Vienuolika“ sudarė lankomiausių Lietuvos futbolo klubų dešimtuką, į kurį pateko ir Kretingos „Minijos“ futbolo klubas.

Dešimtuko autorių nuomone, klubams pateikti skaičiai gali tapti argumentu siekiant skalsesnio duonos kąsnio savivaldybėse, futbolo sirgaliams tai galėtų tapti argumentu renkantis, kokį gi mačą stebėti, kurio gi klubo rungtynėse galima tikėtis maloniausios atmosferos, nedidelės futbolo šventės.

Tūkstančio žiūrovų vidutinio lankomumo ribą peržengė A lygoje rungtyniaujanti Marijampolės „Sūduva“.

„Labiau už viską šiame dešimtuke gera matyti Kretingos „Minijos“ logotipą – jau pernai futbolo gerbėjai pagal galimybes tvindė ten stovinčią tribūną, kurioje vieninteliu stogu galėtų tapti skėtis arba brezento gabalas. Šiemet šie Žemaitijos atstovai I lygoje liko aštunti. Tokią pačią vietą jie užima ir lankomiausiųjų dešimtuke“, – rašo „Vienuolika“ ir akcentuoja, kad būnant pajūryje šios komandos rungtynių praleisti nederėtų.

Vidutiniškai „Minijos“ rungtynes stebėdavo 271 žiūrovas.

Lankomumai pateikti remiantis A lygos statistika ir kitais duomenimis. Statistikos autoriai suskaičiavo žiūrovų srautus A ir I lygų klubų rungtynėse. A lygos klubai sužaidė 15 rungtynių namuose, I lygos – 14.

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos vaikinų krepšinio komanda, laimėjusi šventinį turnyrą Jurbarke.

Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai, gimę 2006–2007 m. ir treniruojami Arimanto Mikaločiaus bei Aurimo Ivanovo, dalyvavo šventiniame krepšinio turnyre „Kalėdinis 5x5 turnyras 2019“, kuris buvo surengtas Jurbarke. Be kretingiškių ir aikštės šeimininkų jurbarkiečių, turnyre dar varžėsi jaunieji krepšininkai iš Šakių ir Kaišiadorių.

„Turnyre vaikinai pademonstravo puikią komandinę gynybą ir, sėkmingai sužaidę trejas rungtynes, tapo turnyro čempionais“, – susižavėjimo savo auklėtiniais neslėpė jų treneriai.

Sėkmę kretingiškiams krepšininkams lėmė tokie susitikimų rezultatai: „Kretingos SM“ – „Kaišiadorių ŠSPC“ – 50:31 (daugiausiai taškų pelnė Eisvydas Petkus – 11 tšk., Nojus Rožmanovas ir Edvinas Mickus – po 10, Tautvydas Rudys – 7); „Kretingos SM“ – „Šakių JKSC“ – 43:21 (Tautvydas Rudys – 18, Eisvydas Petkus – 9, Nojus Rožmanovas ir Kantautas Kazbaraitis – po 7); „Kretingos SM“ – „Jurbarko KKSC“ – 32:25 (Tautvydas Rudys – 11, Nojus Rožmanovas – 10, Eisvydas Petkus – 5).

Naudingiausiu komandos žaidėju pripažintas Tautvydas Rudys, o tritaškių konkurso nugalėtoju tapo Eisvydas Petkus.

Trenerio A. Mikaločiaus komentaras: „Kadangi tarp švenčių neturime daug rungtynių, tenka dalyvauti turnyruose, kuriuose stengiamės neprarasti žaidybinės patirties. Į turnyrą vykome 16 žaidėjų, nes per dieną reikėjo sužaisti net 3 rungtynes. Mūsų pergales lėmė puiki asmeninė bei komandinė gynyba, dėl ko ir laimėjome visas rungtynes – tapome čempionais. Į turnyrą vykau vienas, nes kolega Aurimas dalyvavo kitame turnyre, tačiau jo treniruojami vaikai puikiai papildė komandą ir padėjo laimėti.“

„P. n.“ informacija


Palangos miesto savivaldybė Naujuosius pasitiko su dovana mažylių susilaukusioms šeimoms – kurorto gyventojams, susilaukusiems vaiko nuo 2020 m. sausio 1 d., be valstybės mokamos vienkartinės išmokos vaikui, bus skiriama ir Savivaldybės vienkartinė tikslinė 125 eurų socialinė išmoka.

Ši nauja Palangos miesto savivaldybės vienkartinė socialinė parama bus skiriama, jei gimusio vaiko gyvenamoji vieta yra deklaruota arba duomenys apie gyvenamąją vietą yra įrašyti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Palangos miesto savivaldybėje. Kita būtina sąlyga – bent vieno iš vaiką auginančių tėvų gyvenamoji vieta turi būti deklaruota arba duomenys apie gyvenamąją vietą yra įrašyti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Palangos miesto savivaldybėje ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki vaiko gimimo dienos. Kurorto savivaldybė vienkartinėmis tikslinėmis išmokomis ir anksčiau rėmė dalį mažylių susilaukusių šeimų, tačiau iki šiol tokia piniginė Savivaldybės parama buvo skiriama tik daugiavaikėms arba toms šeimoms, kurios vienu metu susilaukė dviejų ar daugiau vaikų.

2020-aisiais gimsiantiems mažiesiems palangiškiams kartu su valstybės skiriama vienkartine išmoka vaikui, parama šeimai sudarys 554 eurus. Prašymą skirti vienkartinę išmoką, dėl kurios bus galima kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo, mažylio tėvai galės pateikti Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje deklaruodami vaiko gyvenamąją vietą.

Įvertinus prognozuojamą per metus Palangoje gimsiančių vaikų skaičių, planuojama, kad 2020 m. Savivaldybės biudžeto lėšų poreikis naujai socialinei išmokai gauti sieks apie 23 tūkst. eurų.

Praėjusiais metais Palangoje gimė 192 vaikai, 2018-aisiais – 188.

„P. n.“ informacija


Vakar popiet į redakciją paskambinęs Kęstučio g. 18 namo gyventojas R. R. pasiguodė, jog paskutinę praėjusių metų dieną jų daugiabutyje dingo šiluma, tad naujametes šventes visi namo gyventojai sutiko šaltai. O sausio 2-ąją atvykę šilumininkai pranešė, kad šaltai jiems dar teks gyventi ligi pat sausio 7-osios.

„Pasirodo, viename 5-to aukšto bute reikia nuorinti radiatorius, tačiau to buto šeimininkė išvykusi į užsienį ir tegrįš tik kitą savaitę. Gerai, kad lauke nešalta. Tačiau šeimoms su mažais vaikais, senoliams vis vien labai nejauku namuose. Norėtųsi paklausti šilumininkų, ką jie darytų, jei lauke temperatūra nukristų iki 20 laipsnių šalčio, – kokį veiksmų planą pritaikytų, ar paliktų žmones sušalti nuosavuose butuose? Ir dar norėtųsi žinoti, ar už tas dienas, kai radiatoriai nešildė, butų savininkams vis vien teks mokėti už tiekiamą šilumą“, – problemą redakcijai išdėstė ir klausimų bendrovei „Kretingos šilumos tinklai“ pažėrė gyventojas.

Redakcija susisiekė su bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotoju šilumos realizacijai Tomu Liaučiumi, kuris taip paaiškino situaciją: „Kęstučio g. 18 name gruodžio 31-ąją prakiuro radiatorius, ir teko iš viso namo išleisti dalį vandens, nuorinti radiatorius. Mūsų žmonės buvo nuvykę vakar priešpiet ir popiet, – bėda ta, kad dienos metu dauguma gyventojų dirba ir sudėtinga patekti į butus. Galbūt sistemoje ir vėl kažkur susidarė oro kamštis, – svarstė T. Liaučys, patikinęs, kad remontininkai darsyk vyks į vietą tikrinti sistemą.

Ekstremalių situacijų atveju, sakė T. Liaučys, daugiabučių šilumos sistemos nuorinamos priverstiniu būdu per rūsį, tačiau įmonei toks metodas – didelės sąnaudos. „Jeigu daugiabutis būtų renovuotas, tokių problemų nekiltų, nes šilumą galima reguliuoti ir tvarkyti kiekviename bute, o senuose namuose – sistema viena visam namui“, – sakė jis.

Gyventojams raštiškai pateikus prašymą, bendrovė šilumos mokesčio skirtumą perskaičiuotų.

„P. n.“ informacija


„Viršutinės dangos kloti negalima“, – tokią lakonišką išvadą „Pajūrio naujienoms“ dėl Kretingos miesto stadiono Savanorių gatvėje statomos futbolo aikštės pagrindo sankasos kokybės pareiškė bendrovės „Alkuras“ atliktų stybos darbų kokybę patikrinęs statybų ekspertas Artūras Sabeckis.

Sankasos mėginius gruodžio 5 d., stebint bendrovės „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ekspertui Artūrui Sabeckiui, jo padėjėjai Jurgitai Stanienei, Savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjai Rimai Lukauskienei bei kitiems administracijos darbuotojams, paėmė Kauno laboratorinių bandymo centro specialistai.

Ekspertizės išvadą, kurioje išvardyti atliktų darbų defektai, Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, Savivaldybės tarybos nariams reikalaujant, perskaitė gruodžio 27 d. paskutiniame praėjusių metų Savivaldybės tarybos posėdyje. Tarybos nariai pateiktos išvados nekomentavo.

Pagal laboratorinių bandymų rezultatus ekspertas nustatė, kad sankasos – žvyro-smėlio ir net skaldos sluoksniuose buvo per didelis galimai dulkio ir molio dalelių kiekis, kuris viršijo leistiną masės procentą, dėl ko grunto pralaidumas vandeniui buvo nuo mažo iki vidutinio, o techninis tinkamumas drenažui įrengti – blogas. „Dėl grunto užterštumo aikštė uždėjus dirbtinę dangą būtų skendėjusi balose. O tos dirbtinės dangos ir yra skirtos pavasario, rudens sezonui, kai lyja, negalima žaisti futbolo aikštynuose su natūralia veja“, – aiškino A. Sabeckis. Laboratoriniai matavimai parodė, kad nustatytų reikalavimų iš dalies neatitiko ir sankasai panaudoto grunto granuliometrinė sudėtis. Viename matavimo taške projekto reikalavimų netenkino tiek žvyro-smėlio, tiek skaldos sluoksnių storis, buvo plonesnis. Sluoksnių storio neatitikimas viršijo leistiną 3 cm paklaidą. Žvyro-smėlio sluoksnis tame taške sudarė 30,3 cm, kai projekte reikalaujama 40 cm, skaldos pagrindo sluoksnio storis – 10,9 cm, kai turėtų būti 15 cm. Netinkamai įrengtas aikštės drenažas, jam panaudoti vamzdžiai su geotekstilės filtru, kai eksperto tvirtinimu, esant molingam gruntui, rekomenduojama naudoti kokoso filtrą.

A. Sabeckis rekomendavo perprojektuoti ir perdaryti sporto aikštės sausinimui skirtą drenažo sistemą, nurodydamas, kad aikštė turi būti sausinama sekliu (drenavimo gylis ne didesnis kaip 0,7–0,8 m), bet tankiu drenažu. Tranšėjas tarp drenų užpilti filtruojančia medžiaga (rupiu smėliu, žvyru, ar skalda, kuriose smulkių dalelių masė neviršytų 3 proc.). Sporto aikštę būtina apjuosti žiedine gaudomąja drena, ją sujungiant su rinktuvais ir vandens imtuvu.

Tą pačią dieną po Savivaldybės tarybos posėdžio A. Sabeckis ekspertizės išvadas dėl futbolo aikštės sankasos statybos darbų kokybės aptarė su Savivaldybės vadovais, statybų specialistais, dalyvaujant įmonės „Alkuras“ direktoriui Kaziui Urbonui.


Senolę prižiūrinti Kretingos socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Darata Žukova (iš kairės), Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenės slaugytoja Daiva Domarkienė. Darbėnų seniūnijos socialinio darbo specialistė Aldona Kairienė, Grūšlaukės kaimo bendruomenės pirmininkas Leonas Jazbutis, rajono meras Antanas Kalnius, Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys, jubiliatės dukra Liuda Riepšaitė (sėdi pirma iš kairės) ir 100 metų sulaukusi grūšlaukiškė Barbora Riepšienė.

Grūšlaukės kaime gyvenančiai Barborai Riepšienei pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, sukako 100 metų. Darbėnų seniūnijos seniūno Alvydo Poškio teigimu, tai – vienintelė 100 metų sulaukusi gyventoja jų seniūnijoje.

Moteris pagimdė ir užaugino 5 vaikus, turi 2 anūkus ir 3 proanūkius. Buvo ištekėjusi vieną kartą – už savo vaikų tėvo Mykolo, kuris dirbo eiguliu ir mirė dar 1986 metais. Barbora apie 15 metų dirbo Grūšlaukės valgykloje, tačiau, dukros Liudos teigimu, pagrindinis motinos darbas buvo auginti vaikus.

Pati Barbora augo 12 vaikų šeimoje, turėjo 8 brolius ir 3 seseris. „Ne vienas jos brolis ar sesuo buvo ilgaamžiai. Visi, kurių neužpuolė ligos, gyveno ilgai, kai kurie sulaukė ir per 90 metų“, – sakė L. Riepšaitė. Šiandien 100 metų sulaukusi B. Riepšienė yra vienintelė gyva tarp brolių ir seserų.

Ilgo gyvenimo paslaptis, anot Barboros dukros, – genetika. „Didelę įtaką turi paveldėti genai. Mama viską valgo, nieko per daug neriboja, labai mėgsta saldumynus – ji savo gyvenimo neįsivaizduoja be bandelių, taip pat valgo ir mėsą, ir žuvį“, – kalbėjo L. Riepšaitė.

B. Riepšienės tėvai buvo ištremti į Sibirą. Kai juos išvežė, jiems buvo 70 metų, ir niekas nesitikėjo, kad tokio amžiaus žmonės bus tremiami. „Tėvai buvo geri draugai su vienu partizanu, jiems nešdavo maisto. Dėl žemės ištremti jų negalėjo, tačiau kažkas apskundė dėl bičiulystės su partizanais, todėl tėvus ir ištrėmė“, – šeimos istoriją pasakojo Liuda. Šeima po beveik 10 metų tremties sugrįžo į Lietuvą, o Barboros abu tėvai išgyveno beveik 90 metų.

Vaikų, tai yra Barboros brolių ir seserų, neišvežė, ir jų likimas pasisuko kitaip. „Tie, kurie buvo sukūrę šeimas, jiems nieko nenutiko, tačiau jaunesnius, kurie nebuvo sukūrę šeimų, suėmė ir kalino kalėjime Darbėnuose, juos tardė, mušė“, – prisiminė L. Riepšaitė.

Barbora ne visą savo gyvenimą praleido Grūšlaukėje – kelerius metus ji gyveno Latveliuose, buvusioje vyro tėviškėje. Ji taip pat giedojo bažnyčios chore, turėjo gražų balsą ir gerą klausą.

100 metų sulaukusi Grūšlaukės gyventoja palaiko gražius santykius su savo anūkais ir proanūkiais. „Visada jų laukiame, specialiai net būna, kad ką nors konservuoju jiems lauktuvėms. Proanūkiai dar maži, tačiau jie sakė, kad reikia sušukti 100 kartų valio, nes prosenelė sulaukė 100 metų“, – teigė L. Riepšaitė.

Šimtametę pasveikino rajono meras Antanas Kalnius, A. Poškys, Grūšlaukės kaimo bendruomenės pirmininkas Leonas Jazbutis, moterį prižiūrinčios specialistės. Pastarosioms Barboros dukra Liuda išreiškė padėką už teikiamą pagalbą.

„P. n.“ informacija


Nuo šių metų pradžios įsigaliojus naujiems eismo organizavimo reikalavimams prie šviesoforų nebeliks lentelių su žaliomis rodyklėmis. Susisiekimo ministerijos teigimu, taip siekiama sumažinti konfliktinių situacijų skaičių ir apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius – pėsčiuosius ir dviratininkus.

Kai kurių tyrimų duomenimis, šviesoforais reguliuojamose sankryžose dešiniojo posūkio reguliavimui panaudojus lenteles su žalia rodykle sumažėja į dešinę sukančiųjų laukimo laikas, tačiau padidėja konfliktinių situacijų su kitais eismo dalyviais, judančiais pagal eismą leidžiančius signalus. Taip pat kyla didesnis pavojus pėstiesiems ir dviratininkams. Vairuotojas turi pastebėti daugiau eismo faktorių, todėl atsiranda vairuotojo klaidos galimybė, kuomet jis gali nepastebėti per perėją žengiančių žmonių ir panašiai, kai tuo metu jiems dega leidžiamasis signalas.

Nuimti šviesoforo lenteles su žaliomis rodyklėmis sprendimas buvo priimtas dar 2014 m. Savivaldybės turėjo 5 metus tinkamai pasiruošti eismo organizavimo pokyčiams.

Pagal Susisiekimo ministerijos informaciją


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas