Pajūrio naujienos
Help
2019 Rugsėjis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną13°C debesuotumas 15 %
Naktį9°C debesuotumas 73 %
Apklausa

Ar jums pakanka rūšiavimo konteinerių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1381) 2019-08-16

Žydų bendruomenę įskaudino sugadinta lentelė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis

Žydų Holokausto vietoje Kvecių miške vandalai paliko įžeidų užrašą.

„Tai – ne paauglių ir ne pastatų sienas grafiti marginančio jaunimo išdaiga, net ne iš nuobodulio kapines niokojančių vandalų piktas pokštas“, – Kvecių Girelės miške, žydų žudynių vietoje, prie pokariu pastatyto paminklo genocido aukoms atminti išvydęs sugadintą metalinę lentelę, apmaudo neslėpė daug metų Kretingoje gyvenantis Klaipėdos žydų bendruomenės narys Isaac Zizis Kutzi.

Įžvelgė Holokausto neigimą

I. Z. Kutzi nuomone, prie paminklo kažkas specialiai turėjo ateiti, kad metalinėje lentelėje, skelbiančioje, jog šioje vietoje 1941 metais nužudyta 700 žydų, tarp Brailio raštu užrašytų eilučių vinimi ar kokiu nors kitu kietu daiktu išraižytų žodžius: „Žydai tai jūs ir darėte“.

Gali būti, kad šį vandalizmo atvejį paskatino iš Vilniaus atsiritusi oponentų pasipiktinimo banga dėl nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimtos kontraversiškai vertinamo karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos bei diplomato ir karininko Kazio Škirpos alėjos Gedimino kalno papėdėje pervadinimo Trispalvės alėja. Iniciatoriai laikosi nuostatos, kad, nors generolas Vėtra daug pastangų įdėjo kovodamas prieš Lietuvos priešus, tačiau nepateisinamai elgėsi prisiimdamas vokiečių okupacinės valdžios jam suteiktą atsakomybę izoliuoti žydus ir konfiskuoti jų turtą, taip padėjo kurti sąlygas okupacinei valdžiai vėliau juos nužudyti. O karininkas K. Škirpa esą taip pat ne kartą viešai deklaravo antisemitines pažiūras, nors jo indėlis Lietuvos nepriklausomybės kovose irgi buvo didelis.


Ar aukotumėte Krepšinio namams?

  • Gat­vės in­ter­viu

Regina NEMIŠ:

– Skaičiau, kad tokie namai statomi Kauno Santakoje, kad grindys bus sudėtos iš 6 tūkstančių specialių plytelių, ir didesnes pinigų sumas paaukojusieji jose galės įsiamžinti vardais bei pavardėmis. Aš nesu krepšinio aistruolė, bet šis sportas patinka sūnums. Vien dėl to kokius 10 eurų nieko prieš paaukoti.

Juozas JANKAUSKAS:

– Na, čia dabar? Mes, paprasti žmonės, aukosim milijonieriams? Tegu turtingi krepšinio sirgaliai aukoja. Žinau, kad statyba – nepigi, kainuos gerokai daugiau kaip 3 milijonai eurų. Aš geriau aukočiau, pavyzdžiui, senelių namams statyti arba, jeigu reikėtų, kokiam nors kilniam tikslui Kretingoje.

Lijutė STRIPEIKIENĖ:

– Nei mėgstu krepšinį, nei rungtynes žiūriu, nei aukosiu. Tačiau suprantu tuos, kuriems svarbu, kad Krepšinio namai būtų pastatyti. O aš ten juk niekada nenuvažiuosiu. Šiaip į labdaros akcijas žvelgiu teigiamai, kartais jų reikia. Pati sergantiems vaikams ar vargšams paaukoju.

Stasys DOMARKAS:

– Projektas įspūdingas. Reikia aukoti, jei deklaruojame, kad krepšinis antroji religija Lietuvoje. Tiesą sakant, aš anksčiau labiau mėgau šią sporto šaką – tuomet, kai dar žaidė pats Krepšinio namų iniciatorius Arvydas Sabonis ir kiti „Žalgirio“ komandos senbuviai. Dabar nebe taip įdomu.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Pastauninko parką Kretingoje tvarkančią bendrovę „Plungės lagūna“ „Pajūrio naujienoms“ skundžia gyventojai dėl jų akimis matomo akivaizdaus darbų broko. Šią savaitę bendrovės statybų vadovams dėl parke atliktų darbų kokybės priekaištų pažėrė ir Savivaldybės administracija.

„Turės perkloti apačioje, prie Pastauninko upelio, vingiuojančiame take sudėtus netinkamus bortus, pataisyti vietomis prastai iš akmenų padarytus vandens latakus, įrengti trūkstamus vandens latakėlius nuokalnėse“, – Savivaldybės reikalavimus rangovui vardino Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis.

Sutartį dėl Pastauninko parko atnaujinimo darbų, kurių vertė – 573 tūkst. Eur, Savivaldybė su „Plungės lagūna“ pasirašė pernai, balandžio 18 d. Projekte numatytus darbus įmonė turi užbaigti iki šių metų spalio 1 d. Projektas apima parko teritoriją nuo vadinamojo arkliukų tiltelio iki pat Marijos Tiškevičiūtės mokyklos.

„Daro amfiteatrą, įrengs stendus su augalais, gėlynus, pastatys vabzdžių namelius“, – apie paskutinius darbus parke sakė P. Černcekis, akcentavęs, kad daugiamečius gėlynus sodins rugsėjį.

Projektui „Kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo priemonių įgyvendinimas Kretingos rajono savivaldybės Pastauninko parko teritorijoje“ įgyvendinti buvo gauta 434 tūkst. Eur Europos Sąjungos parama, kitą dalį – 139 tūkst. Eur – iš savo biudžeto skyrė Kretingos rajono savivaldybė. Už Savivaldybės pinigus rengiamas apšvietimas, dviračių velotrekas, žaidimų aikštelės vaikams.

„Pažadėjo skirti daugiau darbuotojų“, – sakė P. Černeckis apie „Plungės lagūnos“ pastangas laiku užbaigti parko tvarkymo darbus.

„P. n.“ informacija


Komunalininkai (kairėje) Vytautas Vičius ir Artūras Barasa darbavosi trimeriais ir džiaugėsi atvėsusiu oru.

Šią savaitę pagražėjo Palangos gatvės pakraščiai ties Kretingos miesto riba.

„Kretingos komunalininko“ darbininkai išvalė apie 400 m pagriovio iki Kretingos miesto ženklo: trimeriais nukirto krūmus ir išvežė į žaliųjų atliekų sąvartyną Ankštakiuose.

Apie 2 ha plotą palei Kvecių Girelės mišką tvarkė tam pasamdyta įmonė „Svaruna“ iš Mažeikių: krūmus pjovė ir smulkino specialia mašina, kurios iš krūmų pagamintas mulčas buvo čia pat ir paskleistas. „Tokią technologiją galima taikyti tik lygiam paviršiui, o pagriovius tenka pjauti rankomis“, – paaiškino Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Seniūnija „Svarunai“ už šį darbą sumokės apie 1 tūkst. Eur.

Šią vasarą seniūnija kibo ir į užmirštą, atokesnėse Kretingos vietose esančią valstybinę žemę.

„Nupjovėme apie 7,5 ha aukštos žolės įvairiuose sklypuose sklypeliuose. Dar panašiai tokį pat plotą reikėtų nupjauti“, – tvirtino seniūnė, pripažinusi, kad neužtenka pinigų išvaduoti visą Kretingos miesto valstybinę žemę nuo žolių sąvašynų.

Apie 7,5 ha sutvarkymas kainavo apie 3 tūkst. Eur.

„Šiemet stengiamės sutvarkyti tuos apleistus žemės plotus, kurie yra arčiausiai gyvenamųjų namų, vietose, kur akis labiausiai bado. Liks nešienautų plotelių užkampiuose“, – atviravo G. Liobikienė.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės Etikos komisija posėdyje, skirtame aptarti rajono tarybos narių viešų ir privačių interesų deklaracijų pažeidimus, nutarė sprendimą dėl netiksliai užpildytų tarybos narių Viliaus Adomaičio, Rimanto Maciaus ir Konstantino Skieraus deklaracijų priimti jiems už akių.

Pasak Etikos komisijos pirmininko Valerijono Kubiliaus, komisija susipažino su medžiaga ir turėtų pakviesti tarybos narius pranešti sprendimo. Tam pritarė ir Antanas Puodys – jis norėtų žodinio papildymo ir kiekvieno iš nusižengusiųjų pasiaiškinimo.

Meras Antanas Kalnius tikino, kad kai kurie pažeidėjai nelabai ir nutuokia, kokias klaidas padarė viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje. Anot jo, tarybos nariams reikėtų parodyti, kad jie suprastų, jog visi giminystės ryšiai turėtų būti nurodomi. V. Kubilius iškėlė idėją, kad per ateinantį rajono tarybos posėdį tarybos nariai būtų įspėti atidžiai pildyti deklaracijas.

Vis dėlto apie naują rengiamą posėdį turi būti informuojama per 5 darbo dienas, ir posėdis turėtų įvykti pirmadienį. Etikos komisijos sprendimas turi būti pateiktas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), todėl dėl laiko stokos nutarta nerengti dar vieno posėdžio, į kurį būtų pakviesti nusižengę tarybos nariai, ir sprendimą priimti už akių.

Etikos komisija vienbalsiai nutarė, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai Vilius Adomaitis, Konstantinas Skierus ir Rimantas Macius pažeidė teisės aktą, reikalaujantį deklaruoti privačius interesus. Etikos komisija apsiribojo tarybos narių elgesio svarstymu komisijoje. Ši Etikos komisijos sprendimo kopija išsiunčiama pažeidėjams, publikuojama Kretingos savivaldybės puslapyje, o pirmadienį sprendimas bus pateiktas VTEK.

Sigita RAZMUTĖ


Rugpjūčio 13 d. policijos pareigūnams bendraujant su nuo plėšimo nukentėjusiu vyru, gimusiu 1989 m., šis prisipažino, kad prieš porą dienų yra vartojęs narkotinių medžiagų, automobilyje turi jų grūstuvą ir svarstykles, o namuose, Kretingoje, – kvaišalų.

Vyras savanoriškai pateikė pareigūnams šiuos daiktus, o iš savo buto – tabako pakelį su galimai narkotine medžiaga. Pradėtas neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti tyrimas.

„P. n.“ informacija


Šiais metais rajone kilo 95 gaisrai. Per vieną jų Erlėnų kaime žuvo žmogus. „Tai skaudžiausia ir viena didžiausių šių metų nelaimių“, – įvardijo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė.

Gyvenamuosiuose pastatuose šiemet kilo 30 gaisrų. „Čia įskaičiuojami ir gaisrai, kilę degant suodžiams“, – paaiškino S. Vasiliauskaitė. Pagalbinio ūkio paskirties pastatuose įvyko 9 gaisrai, degė 10 transporto priemonių, vieną ugniagesiai gelbėtojai išsaugojo, į atvirose teritorijose įvykusius gaisrus ugniagesiams teko skubėti 32 kartus.

Lietuvoje gaisrų skaičius gerokai didesnis – 8 tūkst. 487 gaisrai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius išaugo 2,3 proc. Juose žuvo 47 žmonės, pernai per tą patį laikotarpį – 59, vaikų žūčių išvengta, o 108 gyventojai patyrė traumų. Tai mažiausias žuvusių žmonių skaičius per 16 metų.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 91 gyventoją, iš jų – 6 vaikus. Nuo ugnies apsaugojo 672 pastatus, 99 transporto priemones, išgelbėjo 282 gyvūnus.

Šalyje kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 39 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 17 žmonių, o miestelių ir kaimo vietovėse – 30.

„P. n.“ informacija


Kraštietis darbėniškis Mindaugas Rojus turi svajonę – sudainuoti Džiuzepės Verdžio operoje „Rigoletas“.

„Jaučiuosi esąs savo vietoje, sėdįs savo rogėse. Tiesiog neįsivaizduoju savęs nedainuojančio, neįsivaizduoju, kokį kitą darbą galėčiau dirbti. Ir jeigu tektų grįžti dvidešimt metų atgal, nieko nekeisčiau“, – sakė Klaipėdos muzikinio teatro solistas Mindaugas Rojus, kurio per trylika karjeros scenoje metų sukurti vaidmenys skaičiuojami jau dešimtimis.

Dainuoti pradėjo mokykloje

Mindaugas Rojus – operos solistas, apdovanotas ir ypatingo tembro balsu, ir ryškiu aktoriniu talentu, – sulaukia komplimentų ne tik iš ištikimiausių talento gerbėjų. Garsioji operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė, režisavusi Džakomo Pučinio Puccini operoą „Bohema“, kurioje solistas atliko vieną pagrindinių Marčelo vaidmenį, M. Rojaus atlikimą įvardino „bomba“. Už šiemet sukurtą Herkaus Manto vaidmenį Giedriaus Kuprevičiaus operoje „Prūsai“ jis buvo nominuotas „Auksiniams scenos kryžiams“. Ir tai buvo ne pirmoji jo pelnyta nominacija -–prieš 10 metų tokiam pat apdovanojimui Mindaugas Roju

Klausydamiesi jo balso, kuris kartais lyginamas su neseniai Lietuvoje viešėjusio Placido Domingo balsu, juolab kad abu solistai yra tenorai-baritonai, kas būna labai retai, girdėdami preciziškai audžiamą muzikinį audinį, retas kuris klausytojas gali patikėti, kad dainininko kelias į sceną nebuvo lengvas.

Apie šį kelią su M. Rojumi kalbėjomės jo gimtuosiuose Darbėnuose, į kuriuos jis kartu su žmona Kamile ir dukteria Lėja buvo atvažiavęs dalyvauti vidurinės mokyklos baigimo jubiliejuje.

„Dvidešimt metų, kai baigėm mokyklą. Trylika metų scenoje. Kaip bėga laikas“, – atsidūsėjo dainininkas, eidamas į Darbėnų gimnazijos salę, kurioje ir prasidėjo jo scenos gyvenimas.

„Dainuoti mane paskatino muzikos mokytoja Irena Gaškaitė. Matyt, kažkuo išsiskyriau iš kitų choristų, ir nuo devintos klasės jau pradėjau dainuoti solo. Pirmos dainos? Dabar kažkodėl galvoje sukas, berods, Alekso Lemano daina: „Tenai už miško leidos saulė, dainavo broliai ardami“, – uždainavo M. Rojus.


„Dievas mums davė tik skaičius, o žmogus, turėdamas smegenis, turi sugalvoti, kaip juos panaudoti, kokius matematinius veiksmus atlikti“, – teigė kraštietis, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Alfredas Račkauskas.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius, Ekonometrinės analizės katedros vedėjas ir habilituotas mokslų daktaras 66-erių Alfredas Račkauskas teigė, kad skaičių pasaulis žmones supa nuolatos. Iš Salantų kilęs mokslininkas tvirtino, kad šiandien Lietuvos visuomenėje matematika praranda prestižą, o likusiame pasaulyje ši mokslo šaka intensyviai vystoma.

Ketino studijuoti agronomiją

Alfredas Račkauskas mokėsi Salantų vidurinėje mokykloje. Pašnekovas teigė, kad matematika nebuvo ta sritis, kurioje matė savo ateitį: „Aštuntoje klasėje buvau sugalvojęs, kad būsiu agronomas.“ Vis dėlto, atėjus į IX klasę, matematikos mokytojas A. Ivanauskas padalino visus devintokus į dvi grupes – silpnesnius ir gabesnius matematikai. Pats pedagogas mokė silpnesniuosius, o A. Račkauskas buvo stipresnėje kito mokytojo grupėje. „Šio mokytojo dėka įsimylėjau matematiką“, – pradžią prisiminė A. Račkauskas.

Anot profesoriaus, mokytojas turi labai didelę įtaką moksleivio norui mokytis: „Jei ne mokytojo atsidavimas ir jo energija, nežinau, kur viskas būtų pakrypę.“ Paskutiniais metais mokykloje A. Račkauskas dalyvavo daugelyje matematikos olimpiadų.

Vyras prisiminė, kad net ir per žiemos atostogas mokiniai rinkdavosi spręsti matematikos olimpiadinių uždavinių, o mokytojas buvo labai didelis entuziastas. „Jeigu kurią dieną susigundydavau nueiti ant Salantų upelio pačiuožinėti, mokytojas ateidavo pas mamą ir paskųsdavo, kad nebuvau mokykloje“, – su šypsena kalbėjo A. Račkauskas.

Pasak pašnekovo, norint būti matematiku, reikia ją įsimylėti. „Aš ir studentams dažnai sakau, jeigu įsimylėsite – turėsite daug bemiegių naktų, daug galvosite apie tai – vaikščiodami, sėdėdami, tai jus kankins – nežinia ir noras išsiaiškinti“, – tikino mokslininkas.


Žygio maršrutas iš Kretingos į Pakutuvėnus nusidriekė įvairiais Kretingos ir Plungės rajonų kaimų keliais.

Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos maldos grupė Motinos maldoje surengė piligriminį žygį Kretinga–Pakutuvėnai. Kitąmet bus rengiamas jubiliejinis visos Lietuvos tokių maldos grupių piligriminis žygis iš Kretingos į Kryžių kalną, todėl moterys nusprendė išbandyti savo jėgas trumpesnėje distancijoje.

„Šio žygio idėją pasiūlė Aušra, viena mamų, priklausančių Motinos maldoje grupei, kita narė – Alma – patikrino žygio maršrutą“, – teigė maldos grupės narė ir žygyje ėjusi Vilija Varkojienė. Toks Motinų maldoje grupės žygis surengtas pirmą kartą, tačiau viena jo dalyvių Vita Saudargienė tikisi, kad ilgainiui jis taps tradicija.

Svarbiausia žygio intencija – vaikai. Motinos maldoje grupės narės eidamos kaimų keliais dėkojo Dievui už motinystės dovaną, savo, artimųjų atžalas ir jų draugus bei viso pasaulio vaikus. Žygyje dalyvavo 11 skirtingo amžiaus motinų iš Kretingos, Vydmantų, Vilkaviškio ir Gargždų.

„Su didžiule meile, šlovinimu ir malda ėjome šį kelią. Tai buvo mums dideli atlaidai už savo vaikus, niekada nebūčiau patikėjusi, kad įveiksiu tokį atstumą pėsčiomis“, – tvirtino V. Varkojienė. Pasak jos, šiandien daug jaunimo pasirenka netinkamą gyvenimo kelią, įgyja priklausomybių, todėl jų motinos besimelsdamos gali prašyti Dievo pagalbos, kad jų vaikai sugrįžtų į doros kelią.

Žygio rytą susirinkusias motinas Kretingoje, suteikęs palaiminimą, išlydėjo br. Gediminas Numgaudis, moterys sustojo Kartenos bažnyčioje, o dienos pabaigoje žygeives pasitiko Pakutuvėnų klebonas Antanas Blužas. Viso ėjimo metu motinos nešė vienos vyro padarytą kryžių kaip liudijimą, kodėl jos žygiavo. Pakutuvėnuose buvo aukojamos mišios už vaikus, žygio dalyvių Antano Paduviečio bažnyčioje laukė ir dėl sveikatos ar kitų priežasčių eiti negalėjusios maldos grupės motinos.


Sekmadienį Kretingos katalikų bažnyčioje koncertuos Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos Jaunimo simfoninis orkestras „Simfukai“.

Rugpjūčio 18 dieną, sekmadienį, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios vidiniame kiemelyje po 18 valandos šv. Mišių skambės klasikininė muzika. Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos Jaunimo simfoninis orkestras „Simfukai“ susirinkusiems žiūrovams dovanos kūrybinės stovyklos pajūryje metu parengtą naują koncertinę programą.

„Simfukų“ vadovas Artūras Alenskas tvirtino, kad groti šiame orkestre – ne vieno „dvarioniuko“ svajonė. Kolektyvą sudaro daugiau nei 70 jaunųjų artistų, jauniausiam atlikėjui vos 9-eri, vyriausiam – 18 metų. „Nepaisant to, padedant vadovams, kurie yra didžiųjų Lietuvos simfoninių orkestrų muzikantai bei Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos pedagogai, šiems vaikams paklūsta kone bet kuri klasikos šedevrų partitūra“, – tikino A. Alenskas.

Pašnekovo teigimu, Balio Dvariono muzikos mokyklos Jaunimo simfoninis orkestras didžiuojasi galėjęs paklusti dirigentų prof. Sauliaus Sondeckio, prof. Vytauto Viržonio, prof. Juozo Domarko, Modesto Pitrėno, Martyno Staškaus, Vytauto Lukočiaus, Christian Malescov (Vokietija), Stefan Malzew (Vokietija), G. Kennaway (D. Britanija), Arman Simonyan (Belgija) batutai. Šiuo metu orkestro meno vadovas ir dirigentas – ilgametis Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vadovas, tarptautinio G.Fittelberg‘o konkurso laureatas, Modestas Barkauskas.

„Simfukai“ yra surengę daugiau nei 200 koncertų, pasirodę visose pagrindinėse Lietuvos koncertų salėse, Lietuvos Nacionalinės filharmonijos, Nacionalinio Operos ir baleto teatro scenose, dalyvavę ne viename tarptautiniame projekte ir koncertavę su žymiausiais Lietuvos solistais bei instrumentalistais.

Koncertuose skamba ir klasikos kūriniai, ir šiuolaikinė lietuvių bei užsienio kompozitorių kūryba. „Greta tradicinių koncertinių programų „Simfukai” bando savo jėgas imdamiesi ir kitų žanrų kūrinių. Kolektyvas yra atlikęs I. Stakvilės miuziklą vaikams „Batuotas katinas“, kartu su E. Špokaitės baleto mokyklos auklėtiniais – baletą „Snieguolė ir 7 nykštukai“, – įvardijo A. Alenskas.

Sekmadienį vyksiančiame koncerte „Simfukai“ atliks G. Verdi, G. Bizet, Ch. Gounod, P. Mascagni, E. Balsio ir kitų autorių simfoninės muzikos kūrinius. „Kviečiu nepraleisti progos apsilankyti išties išskirtiniame renginyje ir praleisti sekmadienio vakarą ypatingoje kupinoje muzikos aplinkoje. Vis dėlto, negalėsiantys atvykti paklausyti „Simfukų“, turės galimybę jų atliekamą muziką išgirsti pirmadienį, rugpjūčio 19 d. vakare, Palangos bažnyčioje“, – tikino „Simfukų“ vadovas A. Alenskas.

Sigita RAZMUTĖ


Didysis Leonardas da Vinči „pasitinka“ kiekvieną muziejaus lankytoją.

Pasaulio pažinimo siekiantys žmonės keliaudami atranda daug puikių vietų. Viena jų – Prancūzijoje, Luaros slėnyje, Ambuazo (Amboise) miestelyje esanti Klo Liusė (Klos Lucē) pilis, kur paskutinius trejus savo gyvenimo metus praleido bene didžiausias visų laikų genijus Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci, 1452–1519 m.).

Iš rusvų plytų ir baltojo smiltainio 1471 m. pastatyta pilis tik 400 metrų nutolusi nuo karališkosios Ambuazo pilies, daugiau nei 200 metų buvo naudojama kaip Prancūzijos karališkosios šeimos gyvenamoji vieta ir vasaros rezidencija. Čia 1516 m. rudenį, pakviestas Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I (Francois I, 1494–1547 m.), būdamas 64 metų atvyko didysis genijus. Leonardas, suvokdamas, kad daugiau į savo gimtąją Italiją jau niekada nebegrįš, lydimas savo artimiausių mokinių ir padėjėjų, įveikė Alpių kalnus, su savimi pasiimdamas odiniuose dėkluose saugomus tris paveikslus – „Džokonda“, „Šv. Jonas Krikštytojas“, „Švč. Mergelė Marija su kūdikiu Jėzumi ir šv. Ona“ – bei gausius savo pasaulio tyrinėjimų užrašus, piešinius. Jaunasis karalius Pranciškus I, pradėjęs valdyti šalį nuo 1515 m., susižavėjęs Leonardu, jį priėmė su didžiule pagarba ir paskyrė „pirmuoju karaliaus dailininku, architektu bei inžinieriumi“. Jis buvo apgyvendintas Klo Liusė pilyje, jam buvo paskirtas solidus metinis 700 auksinių ekiu atlygis, pats karalius finansavo jo kūrybą bei idėjas. Daug laiko jie kartu praleisdavo kalbėdamiesi ir filosofuodami. Vėliau Pranciškus I tvirtino „niekada pasaulyje nesutikęs kito žmogaus, išmaniusio tiek, kiek išmanė Leonardas: ir ne tik skulptūros, tapybos it architektūros srityse. Jis dar buvo ir didis filosofas.“ Šiuose namuose, globojamas karaliaus, Leonardas praleido paskutinius savo gyvenimo metus tapydamas bei užsiimdamas savo mėgstama veikla. Jis čia buvo ne tik inžinierius, architektas, bet ir įspūdingų švenčių bei spektaklių karaliui ir jo aplinkai kūrėjas ir režisierius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas