|
|
|
(1091) 2016-10-14
Pradėjęs nuo ketinimo pasigaminti paprasčiausią valtį žvejybai, 36-erių Darius Petkevičius Budrių kaime savomis rankomis ir lėšomis stato jau antrą kuršių ir vikingų epochos įkvėptą laivą. Pastarąjį – 13 metrų ilgio, 14 irklų gražuolį – D. Petkevičius į vandenį tikisi nuleisti ateinančią vasarą. Iš Girkalių kilęs, Kėdainiuose gyvenantis, bet Budriuose dirbantis D. Petkevičius antrąjį savo gyvenimo laivą – vikingiško Skuldelevo tipo – pradėjo gaminti prieš gerą mėnesį. „Dabar matome tik pusę dugno, jis turi išsiriesti iki 3 metrų, užvirsti ir tada lipdysis šonai. Vasarą jau tikiuosi jį paskandinti – kiekvienas medinis laivas, įmestas į vandenį, paskęsta, kol lentos išbrinksta, o paskui išpumpuoji vandenį ir plauki“, – kalbėjo laivo statytojas, per žiemą planuojantis sudėti vadinamuosius laivo šonkaulius, kurių kiekvieną reikia išskaptuoti rankomis, kad gražiai įsileistų į vidų. Laivo stiebas, pasak D. Petkevičiaus, taip pat bus vos ne tokio paties ilgio, kaip ir laivas. Ir galiausiai į laivą guls daugybė akmenų, naudojamų vietoje balasto. „Jachtos turi kylius, o vikingai vietoje jų naudojo akmenis. Pridėdavo tiek, kad net pučiant šoniniam vėjui laivas nė nepalinkdavo, bet užtat baisiai bijojo uolų, nes bet koks užkliuvimas visa gera į dugną nunešdavo“, – žiniomis dalijosi vyras.
Ar po šių rinkimų bus gerų permainų?
Šalyje – XV vieta
Žurnalas „Veidas“ jau 10-ą kartą paskelbė savivaldybių reitingą. Pagal jį Kretingos rajono savivaldybė tarp 60 šalies savivaldybių užima XV poziciją. Iš viso buvo vertinami 22 statistiniai kriterijai: „Veidą“ domino gyventojų skaičiaus pokytis, nusikaltimai, asfaltuoti keliai, renovacija, nedarbas, ūkio subjektai, užsienio investicijos, sergamumas, nauji namai ir butai, vidutinė alga ir pan. Mažiausiai svarbūs kriterijai buvo kultūros centrų ir bibliotekų skaičius. Kretingos rajono savivaldybė į lyderius išsiveržė kaip saugiausia šalyje – pagal mažą nusikaltimų skaičių jai skirta I v. Kretinga – tarp lyderių ir pagal nedarbą (II v.), socialinės rizikos šeimas (VII v.), socialinių pašalpų gavėjus (XI v.), tačiau pagal sergamumą (60 v.), asfaltuotus kelius (51 v.), biudžeto lėšas 1 gyventojui (irgi 51 v.) esame tarp autsaiderių. Dar keletas kriterijų, atspindinčių gyvenimą Kretingos rajono savivaldybėje: pagal renovaciją – 45 v., užsienio investicijas – 36 v., vidutinė alga – 41 v., gydytojų skaičių – 38–39 v., šilumos kainą – 39 v., skola 1 gyventojui – 31 v. Vienas aukštesnių kriterijų – abiturientų rezultatai – įvertinti 15-a vieta.
„P. n.“ informacija
Atšvaitų diena: būk pastebėtas!
Pastaruoju metu padaugėjo eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji ir dviratininkai tamsiuoju paros metu, nes jie nedėvi šviesą atspindinčios liemenės, neturi prisisegę atšvaito ar neįrengti dviračių žibintai, šviesą atspindintys elementai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės.
Kretingos šeimos medicinos centro įkurtuvės
Kretingos šeimos medicinos centras šią savaitę pacientus pradėjo priiminėti naujose patalpose Kretingoje Vytauto gatvės 71-ame name. Iki šiol centras Kretingoje dirbo dviejose vietose – Savanorių ir Birutės gatvėse. Antradienį per įkurtuvių šventę uždarosios akcinės bendrovės Kretingos šeimos medicinos centro vadovė gydytoja Augenija Juknevičienė pasidžiaugė, jog centras jau septynioliktus metus aptarnauja Kretingos, jos apylinkių žmones bei pargrįžtančius iš užsienio.
KŪRYBOS KRAITĖ
Tremties istorijas išlieję dainomis
Šį sekmadienį Kretingos kultūros centro tremtinių choras „Atminties versmė“ pakvies klausytojus į jubiliejinį koncertą, skirtą choro veiklos 20-mečiui. Jo vadovė Kristina Rimienė teigė, jog darbas su tremtiniais jai – lyg susipažinimas su gyvąja istorija. „Ne kiekvienam duota garbė vadovauti tokiam kolektyvui, išgirsti jų jaunystės dainas“, – sakė ji. Prieš šventę pasidalinti prisiminimais „Smiltys“ pakvietė prie šio choro ištakų stovėjusią 82-jų vydmantiškę poetę ir meno vadovę Nijolę Rimkienę bei ilgametę chorvedę, netrukus 80-metį švęsiančią muzikos pedagogę Rūtą Jurgutienę.
Tapusi tėviškės atminties dalimi
Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos etikos mokytojai, Kaimo rašytojų sąjungos narei Marijai Bučkienei, kurios eilėraščiai jau daugel metų publikuojami „Smiltyse“, rytoj sukanka 60 metų. Savo jubiliejų kūrėja pasitinka spaustuvėje gulinčia ketvirtąja poezijos rinktine, kurią ji pavadino „Tėviškės atmintis“. – Pavadinimas lyg ir pats sufleruoja eilėraščių, sugulusių į šią rinktinę, tematiką. Ar tai bus duoklė tėviškei, brangiems žmonėms ir būtajam laikui? – Esu rudeninis paukštis, myliu geltonai gamtos nuspalvintą laiką – ramybės ir tylos metą. Todėl ir šios rinktinės eilėraščiai persmelkti nostalgijos gimtinei, jos peizažui – miškui, upei, laukams. Gal amžius kaltas, kad taip aštriai atgyja gimtųjų namų prisiminimai. Užvaldo begalinis tų laikų ilgesys, kai kasmet rugpjūčio 10-ąją pas močiutę suvažiuodavo dėdės ir tetos, po didžiule trešne vykdavo pietūs su grybais, naminiais agurkais, pienu, juoda duona ant baltos staltiesės. Ir nė vieno iš jų nebėr. Būčiau viena kaip akmuo pakelėj, jeigu neturėčiau sesers. Vienatvė ir begalinis ilgesys išprovokavo būtent tokius eilėraščius.
Antano Mončio sūnus jaučia lietuviškas šaknis
Antano Mončio namuose-muziejuje, Palangoje, viešėjęs garsaus kraštiečio skulptoriaus sūnus 41-erių Andreas Moncys iš Vokietijos atvežė idėjų rengti bendras jo tėvo parodas ir praplėsti muziejaus erdvę, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui lauke pastatant tėvo skulptūros kopiją.
Knygą prilygina dvasiniam maistui
Buvusi ilgametė Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorė Aldona Kerpytė, dabar vadovaujanti Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui, įsitikinusi, jog knygos gali daug ko išmokyti, bet gali ir pakenkti. „Knygos yra dvasinis maistas, ir tik nuo paties žmogaus priklauso, kokį maistą – sveiką ar surogatinį – jis valgo. Nes ne viskas yra knyga, kas išleidžiama knygos pavidalu“, – mano ji.
Nelegaliai vežė šaudmenis
Policijos pareigūnams sustabdžius automobilį „Nissan X-Trail“, kuriuo važiavo 1978 ir 1983 m. gimę vyrai, salone rastas didelis kiekis šaudmenų, o durelių nišoje – daiktas, panašus į teleskopinę lazdą. Incidentas kilo antradienį apie 20.30 val. Senosios Įpilties k., Skuodo ir Sodžiaus gatvių sankryžoje. Pirminių parodymų metu automobilio vairuotojas teigė šaudmenis įsigijęs Latvijos parduotuvėje. Patikrinus vyrų dokumentus, nustatyta, kad jie neturi policijos išduoto originalaus leidimo šaudmenis įvežti į Lietuvą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos gabenimo. Abu vyrai sulaikyti.
„P. n.“ informacija
Kaune įvykusiame Lietuvos jaunučių, gimusių 2000-2001m., žaidynių karatė finaliniame etape buvo varžomasi ne tik asmeninėje įskaitoje, bet ir pagal savivaldybes bei trenerių įskaitoje. Kretingos karatė mokyklos „Shodan“ auklėtiniams tai buvo pirmas startas po vasaros atostogų. Nepaisant to, kad geriausios sportinės formos karatekos dar nepasiekė, šodaniečiai, garbingai kovoję ir atstovavę Kretingai, iškovojo aukso bei bronzos medalius. Nepralenkiamas buvo Matas Jonauskas, 65 kg svorio kategorijoje įveikęs 4 varžovus. Išskirtinė labai pajėgiu varžovu iš Šiaulių. Kretingiškiui prireikė 2 pratęsimų, kad varžovas būtų palaužtas ir iškovotas čempiono vardas. Trenerių pagyrimo sulaukė ir garbingai kovoję, tačiau medalių nelaimėję Rokas Antipovas bei Dovydas Stalmokas. Tarp merginų kata, arba technikos demonstravimo, rungtyje bronzos medaliu pasipuošė Laura Žvaginytė. Karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ treneriai Lukas Kubilius ir Aivaras Baltmiškis, pasidžiaugę puikiais auklėtinių rezultatais tokio aukšto lygio varžybose, kviečia kretingiškius vaikus bei jaunimą – mergaites ir berniukus – tapti karatė mokyklos nariais.
„P. n.“ informacija
Kretingos sporto mokyklos bokso trenerių Tomo ir Aivaro Balsių teigimu, naujasis sezonas kretingiškiams boksininkams prasidėjo pergalių lavina. Telšiuose įvykusiame tarptautiniame bokso turnyre „Geležinis kumštis“ keturi dalyvavę Kretingos sporto mokyklos boksininkai grįžo su medaliais: pirmąsias vietas iškovojo Edvinas Griguola (svorio kategorija 60 kg), Benas Svirnelis (50 kg) ir Donas Špučys (80 kg), Deivydas Jurgutis (69 kg) užėmė III v. Klaipėdoje surengtame jaunučių bokso žaidynių atrankos zoninių varžybų pirmajame etape visi penki jame dalyvavę boksininkai iškovojo teisę dalyvauti finalinėse varžybose. Spalio viduryje Edvinas Griguola (59 kg), Valdas Jašinskas (62 kg), Armandas Žerebjovas (65 kg), Kajus Urbšas (72 kg), Viktoras Jašinskas (+76 kg) kovos dėl medalių Kaune. „Ši auganti nauja boksininkų karta sėkmingai skina pergales ne tik varžybose Lietuvoje, bet ir Europoje. Į tokius sportininkus galėtų lygiuotis ir kiti, tai – Kretingos sporto mokyklos pasididžiavimas“, – neabejojo T. ir A. Balsiai, savo auklėtiniams linkėdami aukštesnių rezultatų Europos mastu, kadangi Lietuvoje pagarbą jie jau užsitikrino.
„P. n.“ informacija
Savo sodybą „Rubulių“ sodininkų bendrijoje puoselėjanti Lina Mikaločienė sodo jau nebeįsivaizduoja be saulėgrąžų: jas kasmet auginanti moteris teigė, jog saulėgrąžos visų pirma skirtos grožiui. O šiemet viena iš puošmenų nustebino savo ūgiu – išaugusi iki 4 m sukrovė dar ir nemažai žiedų, džiuginusių iki pat spalio vidurio. „Būtų žydėjusi ir ilgiau, iki pat šalnų, tačiau neatlaikė mūsų kraštui būdingų vėjų“, – apgailestavo L. Mikaločienė. Ji teigė saulėgrąžas auginanti labai paprastai – pasėjusi pridengia, kad daigelių nepražudytų netikėtos šalnos: „Kiek gamta joms duoda, tiek ir užtenka – niekuo aš jų netręšiu, netaikau jokių gudrybių. Saulėgrąžas auginu dėl jų žiedų grožio, kuris atsiskleidžia liepą ir tęsiasi iki pat vėlyvo rudens“. Moteris pastebėjo, kad saulėgrąžos, ypač jeigu sukrauna daugiau žiedų, sėklų nesubrandina. Todėl kiekvieną pavasarį ji sėklų parduotuvėje nusiperka naujų paprastosios saulėgrąžos sėklų – tai yra garantija, kad sėklos tikrai sudygs, o saulėgrąžos, kaip ir kasmet, vėl puoš sodybą – džiugins akį ir širdį.
„P. n.“ informacija
Susibūrė Baltosios lazdelės dieną
Vakar į Kultūros centrą susirinkusi Kretingos rajono aklųjų ir silpnaregių bendruomenė išvien atšventė tris progas: Pasaulinę baltosios lazdelės dieną, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos 90-ąsias ir Kretingos rajono filialo veiklos 55-ąsias metines.
|
|
