|
|
|
(1058) 2016-06-17Už klaidą kelyje – agresyvi pamoka
Kretingiškė Rimantė Gedrimienė redakcijai papasakojo situaciją, kai vairuodama ji padarė klaidą ir už tai sulaukė priešpriešiais važiavusio vairuotojo pažeminimo – šis iškoneveikęs ją mažametės dukters akivaizdoje. Maža to, tvirtino skaitytoja, taip pasielgęs ne koks gatvės erelis, o vairavimo mokyklos instruktorius, pats tądien mokęs vairuoti moterį. Ryžosi paviešinti incidentą „Nežinau, kaip atsitiko, kad aš, 14 metų vairavimo stažą turinti kretingiškė, padariau tokią žioplą klaidą: važiuodama nuo žvyrduobės, kirtau sankryžą ir įvažiavau į Kęstučio gatvę, kur eismas ta kryptimi draudžiamas. Atsitokėjau pamačiusi iš priekio atvažiuojant ir sumirksint raudoną A. Mažonio vairavimo mokyklos automobilį – išsyk pasitraukiau į pakraštį ir įsijungiau avarines šviesas. Tačiau už šio važiavęs kitas automobilis sustojo, iš jo iššoko vairuotojas ir agresyviai aprėkė mane. Mano automobilio gale sėdėjo 7-metė duktė: vaikas pašiurpo, nes namie niekada negirdėjo tokiu tonu ir tokiais žodžiais kalbančio žmogaus“, – apmaudą išliejo R. Gedrimienė. Psichologe dirbanti moteris sakė išsiaiškinusi, jog taip pasielgė Kęstučio gatvėje įsikūrusios Romano Vizgaudo vairavimo mokyklos instruktorius, šios mokyklos vadovo sūnus – taip pat Romanas Vizgaudas. „Niekaip negalėjau nusiraminti: kaip kitą žmogų ne tik valdyti automobilį, bet ir elgesio gatvėje mokantis instruktorius gali demonstruoti tokį nepagarbų pavyzdį. Kokios elgesio kultūros galima tikėtis gatvėje iš jaunų vairuotojų, jeigu mokytojas moko juos žeminti suklydusį žmogų. Jeigu būtų koks neišprusęs vyriškis šitaip pasielgęs, gal nė nebūčiau ėmusi į širdį, tačiau dabar nenoriu tylėti“, – sakė paviešinti incidentą apsisprendusi R. Gedrimienė. Ji sakė netgi dukart turgaus aikštelėje, kur vyksta vairavimo mokymai, pabandžiusi susitikti patį R. Vizgaudą jaunesnįjį, tačiau jis kontakto sąmoningai išvengdavo. Taip pat susitikusi ir su mokyklos vadovu, bet jis išsigynęs, kad tai nebuvo jo sūnus. Po padidinamuoju stiklu Vairavimo mokyklos savininkas R. Vizgaudas „Pajūrio naujienoms“ sakė gerai žinąs šią situaciją: „Praėjusią savaitę kalbėjausi su R. Gedrimiene ir labai gailiuosi, kad taip padariau. Moteris kaltina mano sūnų, bet pati nepažino vairuotojo, ji taip pat nežino nei automobilio markės, nei jo spalvos. Pakalbėjau su sūnumi – jis sakė, jog jokio incidento nebuvo. Aš manau: jeigu įvyko eismo įvykis, reikia aiškintis su policija, o ne važinėti po miestą ir rinkti informaciją – iš kolegų žinau, kad lankėsi kitose vairavimo mokyklose“. R. Vizgaudas, turintis 61 metų vairavimo mokymo patirtį, sakė, jog toks atvejis, kada skundžiamasi dėl instruktoriaus nekultūringo elgesio, jo gyvenime nutiko pirmąsyk. Su incidentu supažindintas Kretingos kelių policijos poskyrio viršininkas Ričardas Kačinas įsitikinęs: jeigu tikrai taip pasielgė vairavimo mokymo instruktorius, tai – negeras reiškinys, nes šios profesijos atstovas turėtų būti tarsi po padidinamuoju stiklu. „Jis yra viena iš grandžių, formuojančių jaunąjį vairuotoją“, – tvirtino pareigūnas.
Kaip reaguotumėte sužinoję, kad jūsų artimas žmogus yra gėjus ar priklauso kitai seksualinei mažumai?
Klaipėdos gatvė nušvito gėlėmis
Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbuotojai Klaipėdos gatvėje prieš Kretingos miesto šventę įrengė 4 gėlynus, kuriuose pasodinta per 2,3 tūkst. vienetų gėlių – geltonų serenčių, raudonų salvijų bei mėlynųjų žydrūnių. Gėlynai papuošė prekybos centro „Norfa“, geležinkelio–autobusų stoties prieigas bei abu eismo žiedus, – tam išleista 1,3 tūkst. eurų. „Spalvomis bei gėlynų formomis eksperimentavome patys, nesikvietėme jokių dizainerių: sėdėjome vakarais prie kompiuterio su vadybininku Stasiu Perkausku, ieškodami pavyzdžių, ir svarstėme, kas geriausiai tiktų mūsų miestui, kad derėtų prie jau esančių gėlynų. Buvo labai neramu, ar spalvos ir ryškūs jų kontrastai patiks miesto žmonėms“, – atviravo bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovė Renata Surblytė. Taip pat dviejų atspalvių – šviesiomis ir tamsiomis – laumakėmis atnaujinti gėlynai prie J. K. Chodkevičiaus paminko, o prie Savivaldybės – dar ir surfinijomis. „Dabar planuojame nurauti našlaites nuo Vytauto ir J. Jabonskio gatvių kampo bei Birutės gatvės. Galvojame, kad į jų vietą labiausiai tiktų žydrūnės, nes ir miesto centre gėlynai turi melsvą atspalvį“, – teigė R. Surblytė. Jos manymu, pernai daug neigiamų emocijų kretingiškiams kėlę gėlynai priešais „Trevenos“ degalinę ir prie Bereko Joselevičiaus paminklo yra itin pavykę, kiek labiau nenusisekę – miesto centre. „Manau, kad vilniečiai itin džiaugtųsi tokia augalų derme, mes gi, reikia pripažinti, esame labiau tradicijų besilaikantys žmonės“, – įsitikinusi komunalinio ūkio vadovė.
„P. n.“ informacija
Šią savaitę įvyko Klaipėdos regiono tarybos posėdis, kuriame paaiškėjo, kiek regionui skirtos ES paramos atiteks atskiroms regiono savivaldybėms. Posėdyje dalyvavęs Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika pažymėjo, jog skirstant regionui ES skirtą paramą pirmiausia yra atseikėjama Klaipėdos miesto savivaldybei, o tuomet kas liko – išdalinama kitoms. Taip yra todėl, kad Klaipėdos miestas yra pripažintas tiksline teritorija ES paramai gauti.
Užsigarantavo didesnes išlaidas
Kretingos rajono savivaldybės taryba nusprendė tarybos nariams kas mėnesį skiriamą fiksuotą – iki 175 eurų – išmoką patirtoms išlaidoms apmokėti susieti su minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu. Ir nors dėl šio sprendimo išmokos dydis faktiškai nepakito, kylant minimalios mėnesinės algos dydžiui, žalia šviesa uždegta ir tarybos narių išlaidoms augti.
Gabiems ir talentingiems – po medalį
„Nors mokinių rajono mokyklose mažėja, tačiau gabių ir talentingų – ne“, – pasidžiaugė rajono meras Juozas Mažeika, kartu su Švietimo skyriaus vedėju Antanu Sungaila Kretingos kultūros centre tradiciškai pasveikinę jaunąją kretingiškių kartą, už jų pasiekimus moksle, įvairiuose konkursuose, festivaliuose padėkos raštus ir medalius įteikę 37 vaikams bei kolektyvams.
Dializės paslaugos neatsisako
Kretingos rajone gyvena 14 žmonių, kuriems yra būtina inkstų dializė. Iš jų du šią paslaugą gauna Skuode, vienas – Plungėje ir vienuolika – Palangoje, kadangi Kretingos ligoninė dializei atlikti neturi galimybių.
Kretingos miesto stadione vyko tradicinis Kretingos sporto mokyklos renginys – XVII Andriaus Trakio vardo gatvės krepšinio 3x3 turnyras. Turnyre dalyvavo 22 komandos, kurios varžėsi šešiose amžiaus grupėse. Pirmoje grupėje (gim. 2006 m. ir jaunesni) I vietą iškovojo komanda „Žaibai“ (Simas Stonkus, Jonas Šoblinskas, Kantautas Kazbaraitis), antri liko „Tigrai“, treti – „Ereliai“. Antroje grupėje (gim. 2004–2005 m.) geriausiai pasirodė komanda „Alfa berniukai“ (Justas Žiubrys, Pijus Daukantas, Tautvydas Vepštas, Mantvydas Gedrimas), II vieta atiteko „Jautukams“. Trečioje grupėje (gim. 2002–2003 m.) triumfavo „Spraitas“ (Šarūnas Tiškus, Rokas Tiškus, Rokas Žilinskis, Kostas Tubutis), II vietoje atsidūrė „Snaiperiai“, III – „Kretingiškiai“. Ketvirtoje grupėje (gim. 2000–2001 m.) I vietą iškovojo komanda „Šaris meta tritaškį“ (Šarūnas Stankus, Kornelijus Stonkus, Evaldas Paulauskas), antri liko „Mes už tuk tuką“, treti – komanda „Kiaušiniai“. I vieta penktoje grupėje (gim. 1997–1999 m.) atiteko komandai „Susitiksim perlaikymuose“ (Henrikas Lubinas, Donatas Barkauskas, Šarūnas Vaitkus), II – „Bučkaus legionui“, III – komandai „Makaronai“. Šeštoje grupėje (gim. 1996 m. ir vyresnių) I vietą iškovojo komanda „Mantis“ (Simonas Mažionis, Rokas Mažionis, Mantas Valčiukas), antri liko „Bandom“, treti – „Virusas“. Komandos nugalėtojos ir prizininkės apdovanotos Kretingos sporto mokyklos prizais bei medaliais.
„P. n.“ informacija
Įžengė į Lietuvos sunkiaatlečių elitą
Iš Lietuvos jaunučių sunkiosios atletikos žaidynių Klaipėdoje, kur iš viso varžėsi 14 komandų, kretingiškiai savo miestui parvežė reikšmingą IV vietą.
1944 m. spalio 10 dieną sovietinei kariuomenei žiedu apsupus Klaipėdą į jos rankas pateko 250 nacistinės Vokietijos karo belaisvių (KB) prancūzų ir belgų, nespėjusių pasitraukti gilyn į Vokietiją ar sąmoningai pasilikusių pasitikti sovietinės kariuomenės – Prancūzijos sąjungininkų kovoje prieš nacistinę Vokietiją, su viltimi netolimoje ateityje įsilieti į generolo de Golio (de Gaulle) armijos gretas ir kovoti už Prancūzijos ir Europos išlaisvinimą nuo nacizmo.
Saulės laikrodžiui – naują gyvenimą
Šį birželį Kretingos muziejus, pasitelkęs tautodailininkus, suskubo renovuoti nuo laiko ir žmonių rankų apnykusį astronominį Saulės laikrodį, esantį Dvaro parko teritorijoje, greta ligoninės.
Darbėnų žydų istorija atgis užatlantėje
Medžiagą savo būsimai knygai apie Darbėnų miestelio žydus, jų istoriją ir likimus jau 10-metį renkąs Emory universiteto Atlantoje, JAV, hebrajų istorijos profesorius Erikas Goldsteinas, kurio giminės šaknys – mūsų krašte, savo žiniomis neseniai pasidalijo Darbėnų gimnazijos bendruomenės surengtoje konferencijoje „Darbėnų miestelis – 425: laikas, istorija, žmonės“.
Susiradęs mokytoją, atstatė prisiminimų tiltą
Mokyklose besibaigiant mokslo metams, 63-jų kretingiškis Virginijus Jagminas neslėpė jaudulio, po dešimtmečių vėl atgaivinęs ryšį su savo mylimu mokytoju Edmundu Bauža bei jo žmona Danute iš Kelmės, Notėnų kaimo, ir jaudindamasis rodė mokytojo nupieštą senąją mokyklą bei jam parašytą eilėraštį.
Trumpas atokvėpis nuo ledo ir smėlio
Labiau pasaulyje, negu Lietuvoje, žinomas ledo ir smėlio skulptūrų kūrėjas 39-erių Andrius Petkus šią vasarą ketina praleisti pajūryje: pasikvietęs grupę skulptorių iš užsienio, jis kurs parką šalia Antano Mončio muziejaus. Išvien su kolegomis iš Italijos, Olandijos ir Latvijos savo skulptūromis bei instaliacijomis jūros– laisvės–hipių tema jie žada paįvairinti Karklės muzikos festivalį.
Tremties žaizdos negyja
|
|
