|
|
|
(1044) 2016-04-29„Elos projektai“ ir stebina, ir juokina
Faktas, kad Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos administracija raštu kreipėsi į šios ugdymo įstaigos dvyliktoką Lauryną Puidoką prašydama raštu paaiškinti, kodėl jis nepaisė draudimo pamokų metu neformaliojo švietimo programoje „Mokinių ugdymas karjerai Kretingoje“ dalyvaujančių mokinių neišvežti į Klaipėdos kolegiją, rajono tarybos Švietimo komitetą ir nustebino, ir prajuokino. Blogio daigams leido vešėti „Tai bent iki ko prisigyvenom! Kas vadovauja mokyklai?!.“ – tuo, ką girdi, savo ausimis negalėjo patikėti Darius Petreikis. „Aš ne mažiau negu jūs esu šokiruotas, juolab kai tokie dalykai vyksta vienoje prestižiškiausių mūsų rajono gimnazijų. Direktorę būtinai kviesimės „ant kilimo“ pasikalbėti“, – žadėjo ankstesniame posėdyje situaciją dėl bendrovės „Elos projektai“ netinkamai vykdomos neformaliojo švietimo programos švelninti bandęs Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. Anot komiteto nario Viliaus Adomaičio, blogio daigai Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje sudygę jau seniai, o Savivaldybė, būdama atlaidi, pati leido jiems augti ir išvešėti. „Mes Lauryną ant šakių iškėlėm tada, kai, svarstant švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planą, jis apsimelavo teigdamas, jog Darbėnų, Vydmantų ir Pranciškonų gimnazijų bei Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokiniai dalyvavo Vadovų tarybos posėdyje ir pritarė kai kurių rajono ugdymo įstaigų uždarymui, nors taip nebuvo. Daugelis manėm, kad gabiu bei talentingu nežinia dėl ko vadinamas mokinys tada suklydo ir dar gali pasitaisyti... O dabar štai skinam vaisių“, – apgailestavo jis. Apie tai, kad pamokų metu be leidimo mokiniai į ekskursijas važiuoti negali, ir gimnaziją, ir patį L. Puidoką Švietimo skyrius buvo iš anksto įspėjęs, bet už neformalųjį ugdymą rajone atsakingai Švietimo skyriaus vyriausiajai specialistei Astai Pocienei bei vedėjo pavaduotojai Daivai Tranizienei į vietą atvykus patikrinti ir pareikalavus išvyką stabdyti, ugdytiniai tik šmurkštelėjo pro jų akis ir sulipo į laukiantį autobusą.
Savivaldybė investuos į „Kretingos vandenis“
Bendrovė „Kretingos vandenys“, per 2016–2020 metus užsimojusi įvykdyti 3,8 mln. eurų vertės įrenginių rekonstrukciją, didžiumą lėšų – 2,2 mln. eurų – tikisi gauti iš ES fondų, o likusią naštos dalį ketina užsikrauti Savivaldybė, nes įmonės indėlis tebus mažiausias.
Nugenėtas šakas išveš
Į „Pajūrio naujienų“ redakciją paskambinę gyventojai sunerimo, kad komunalininkai nesurenka ir neišveža prie namų į krūvas sukrautų nugenėtų medžių šakų. Be to, kai kurie žmonės teigė girdėję, jog tas šakas galima ir patiems sukūrenti. „Dėl didelio šakų kiekio truputį atsiliekame nuo grafiko, bet tikrai jas išvešime“, – patikino bendrovės „Kretingos komunalininkas“direktorė Renata Surblytė. O Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta sakė, kad į krūvas sustumtas medžių šakas gyventojai gali sudeginti, tačiau tik už gyvenviečių ribų ir akylai prižiūrint.
„P. n.“ informacija
„Kretingos vandenų“ direktorių išgelbėjo meras
Spektaklis – smagus žaidimas
„Teatras yra tarsi linksmas žaidimas, smagus kūrybos procesas. Juk ruošiant spektaklį vaikai ir šoka, ir dainuoja, ir vaidina, ir piešia. Vaidindamas vaikas atskleidžia savo charakterį, sugebėjimus, ugdomas jo kūrybiškumas. Teatras yra vaikų saviraiškos būdas, svarbus ugdymui, auklėjimui“, – kalbėjo mokyklos-darželio „Žibutė“ direktorė Milda Žilienė, pristatydama tris dienas šurmuliavusią jubiliejinę X vaikų teatrų šventę „Mėlynasis lapelis“.
Iš Latvijos – su Grand Prix
Devynioliktą kartą vykusiame festivalyje, kuriame dalyvavo apie 250 dalyvių, buvo suvaidintas 21 spektaklis, kretingiškiai pirmą kartą užsienyje suvaidino spektaklį pagal Ray Bredbery knygą „Pienių vynas“ bei, pelnę išskirtines komisijos simpatijas, laimėjo Grand Prix apdovanojimą. Du atžalyniečiai tapo laureatais.
Televizijos scenoje – kaip namie, kaip Salantuose
Nors po pasirodymo LRT eteryje kai kurie interneto komentatoriai penkiolikmetį Liną Drąsutį jau suspėjo pakrikštyti Merūno pamaina, juodupėniškis solistas pūstis nė neketina ir sako, jog šiuo metu tiesiog atsidūrė sėkmių ruože ir nesirengia jo palikti.
Šeštus metus chorinio dainavimo Salantų meno mokykloje besimokantis vaikinas prieš gerą savaitę sublizgėjo LRT transliuojamo vaikų ir moksleivių dainų konkurso „Dainų dainelė“ finaliniame etape, kur atliko Juozo Tallat-Kelpšos harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Bernelis ne darbininkėlis“. Ir tai jau trečias svarus juodupėniškio pasiekimas šiais mokslo metais. Sausį vokalistas dalyvavo baigiamajame Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos projekto – vaikų ir jaunimo festivalio „Muzika kviečia kiekvieną“ koncerte, kur turėjo unikalią galimybę atlikti Cezario Franko duetą „Panis Angelicus“ su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate, sopranu Asta Krikščiūnaite. Sėkmė Liną lydėjo ir vasarį tos pačios konservatorijos surengtame respublikiniame jaunųjų dainininkų konkurse – savo amžiaus grupėje jis iškovojo I laipsnio laureato diplomą. Pasak Lino chorinio dainavimo mokytojos Vitos Baužytės, konkurso pasirodymus vertino išties rimta komisija – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo katedros vedėja A. Krikščiūnaitė, Kauno Valstybinio muzikinio teatro solistas Mindaugas Zimkus ir kiti profesionalai. „Todėl šis laimėjimas pastūmėjo mus dar didesnei avantiūrai – ryžomės keliauti į Vilnių, į IV Lietuvos muzikos ir meno mokyklų jaunųjų dainininkų festivalį-konkursą „Dainos sparnais aplink pasaulį”. Vienas iš privalomų konkurso kūrinių buvo kurios nors užsienio šalies liaudies daina. Pasirinkome neapolietišką dainą „Santa Lucia“ ir neprašovėme – Linas sugrįžo su dar vienu I laipsnio diplomu“, – teigė V. Baužytė. Konkuruoti – įdomu L. Drąsučio sėkmių grandinė prasidėjo dar pernai lapkritį Kaune, kai kartu su kitais lietuviais ir svečiais iš Baltarusijos, Suomijos, Rusijos, Azerbaidžiano, Estijos varžėsi konkurse „Kaunas Sonorum“ ir savo kategorijoje laimėjo I vietą. „Po dvejus metus trukusios priverstinės pertraukos dėl balso mutacijos Linas pats ėmė prašytis atgal į dainavimo pamokas, o dalyvauti šiame konkurse išsikėlėme kaip pagrindinį tikslą. Rezultatas nustebino ir mus pačius“, – apie savo mokinio pasiekimus kalbėjo V. Baužytė.
Antrus metus iš eilės Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos būrelio „Žaliuoju taku“ nariai dalyvauja respublikiniame konkurse „Žalioji palangė“.
„Pristatyti sukurtus spektaklius nėra pagrindinis festivalio tikslas. Mūsų misija – suburti į vieną vietą teatru kvėpuojančius jaunuolius ir sudaryti sąlygas naujų draugysčių gimimui“, – teigė Kretingos vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausioji režisierė Auksė Antulienė, šiuo metu kartu su visa gausia atžalyniečių kompanija organizuojanti XVIII tarptautinį vaikų ir jaunimo teatrų festivalį–kūrybines laboratorijas „Atžalyno scena 2016“. Gegužės 4–6 d. Kretingoje vyksiantis renginys visą miestą užpildys teatrine dvasia ir iš užsienio atvykusių bei lietuvių teatralų juoku. Gilių tradicijų palikimas Atsisakę pavasariško oro siūlomų pranašumų, atžalyniečiai kasdien renkasi savo jaukioje studijoje ir džiaugdamiesi vieni kitų kompanija, jau du mėnesius ruošiasi atskubančiam festivaliui: kuria improvizuotų vakarų programą, jaukią erdvę, atlieka techninius darbus. „Atžalyno“ režisierė teigė, jog kiekvienas, net pats mažiausias atžalynietis, turi savo darbą, už kurį yra atsakingas. „Be tokios šaunios ir kalnus nuversti sugebančios komandos festivalis tikrai neįvyktų“, – pabrėžė ji. Aštuonioliktą kartą vyksiantis ir gilias tradicijas puoselėjantis festivalis svečius pradėjo kviesti rudens pabaigoje, tačiau kiekvienas bent kartą šiame festivalyje pabuvęs žmogus galėtų paliudyti – ir per pusę metų įmanoma sukurti unikalią programą ir šiltą atmosferą. Atžalynietė Monika Laukytė, šiemet dalyvausianti jau trečiame „Atžalyno scenos“ festivalyje, tikino, jog renginio metu patirti įspūdžiai ir džiaugsmas ją lydi dar keletą mėnesių. Šiemet festivalio dalyviai bus įtraukti ir į netradicines veiklas, kurių metu galės tobulinti save: vyks Lino Zubės scenos kovų paskaitos, režisierius Aleksas Mažonas atskleis pantomimos teatro paslaptis, o Vytauto Didžiojo universiteto aktorinio meistriškumo studentė Kristina Jankauskaitė dalyviams ves aktorinio lavinimo pratimus. Kiekvienos festivalio dienos pabaigoje dalyvių laukia vakarėliai, kurių tikslas – paraginti artimiau susipažinti ir pabendrauti, kartu kurti ar tiesiog pašokti. Dalyviai galės dalyvauti ir orientacinėse žaidynėse po Kretingą, ekskursijose, vakariniuose koncertuose. Papildomos pramogos lauks ir žiūrovų: viso festivalio metu veiks dailininko Andriaus Seselsko grafikos darbų paroda, antro aukšto fojė įsikurs interaktyvi erdvė, kurioje žiūrovai turės galimybę pakeisi savo išvaizdą ir įsiamžinti kreivų veidrodžių atspindžiuose.
Tyla – akistata su savimi
Aną dieną susimąsčiau apie tylą: kodėl mes bijome būti vieni su savo mintimis, vengiame realių aplinkos garsų? Ir iš tiesų, kasdienė mano kelionė į mokyklą turbūt neįmanoma be ausinukų ir nuotaiką atitinkančios muzikos, o pastarosiomis dienomis pastebėjau, kad tai būdinga ne tik man. Apskritai mokykloje pertraukų, netgi pamokų metu daugelio išmanųjį bei ausį jungia šis mažas prietaisas.
Tegyvuoja teatras!
„Būti ar nebūti?“ – į tokį klausimą turėjo atsakyti jaunuoliai, spręsdami, ar apsilankyti kasmetiniame Pranciškonų gimnazijos renginyje „Para su teatru“. Apie 100 bemiegę naktį pasirinkusių jaunuolių nenusivylė – juk rutiną iškeitė į meninį pakylėjimą ir gerų emocijų bangą. Bendraudami bei pramogaudami kartu, dalyviai ugdė vaizduotę, kūrybiškumą, gilino savo supratimą apie teatro meną, mat mokyklos tradicija tapusio renginio metu jaunuoliai pabuvojo kūrybinėje laboratorijoje, grupelėmis ruošė originalius pasirodymus, klausėsi gimnazijos mokinių koncerto, tyrinėjo bažnyčios požemius ir lipo į jos bokštą. Negana to, susirinkusieji turėjo unikalią galimybę pamatyti Pranciškonų gimnazijos absolventės Deimantės Šipalytės monospektaklį, pastatytą pagal Jaroslavos Pulinovič pjesę „Natašos svajonė“. Renginio, kurį organizavo Pranciškonų gimnazijos teatro studija, savanoris Povilas Tamošauskas teigė, jog pagrindinis šio projekto tikslas – supažindinti jaunimą su teatro ypatingumu, padėti jiems įveikti scenos baimę: „Galbūt giliau susipažinę su šiuo menu dalyviai pradės labiau juo domėtis – nors ši teatrinė patirtis man nebuvo pirmoji, manau, jog dažniau imsiu vaikščioti į įvairius spektaklius.“
Eglė DIRMEITYTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Pastaruoju metu feisbuke vis labiau populiarėja raginimai asmeniškai išsakyti savo nuomonę vienas kitam. Tai tampa savotišku žaidimu ir laiko praleidimo būdu ar net naujos draugystės pradžia. Ar jaunam žmogui svarbu žinoti, ką apie jį mano aplinkiniai ir kieno nuomonę jaunimas laiko reikšmingesne – bendraamžių ar suaugusiųjų – aiškinosi „Kuprinė“.
Matome paukščius kiekvieną dieną: ar mieste, ar laukymėje, eidami iš vieno taško iki kito. Nors sparnuotieji padarėliai mus supa, dauguma nežino, kaip jie vadinasi, ir šaukia varnomis, žvirbliais, balandžiais ar tiesiog bevardžiais paukščiais. Ne vienas eilėraštis parašytas apie juos, ne kartą giesmės jų girdėtos, bet jau sklinda kalbos, kad jaunimas nepažįsta paukščių ir atitolo nuo gamtos.
Nėra nieko nuostabesnio už knygą, ji – būdas pažinti pasaulį. Ši mintis turbūt keistai skamba šiandienos paaugliams, apsuptiems tobulėjančių technologijų. Jie knygoms ne visada atranda laiko. Susidaro nuomonė, kad dėl išpopuliarėjusių išmaniųjų prietaisų jaunas žmogus yra visiškai nutolęs nuo literatūros ir skaitymo. Ar iš tikrųjų taip yra? Kodėl jauni žmonės vis mažiau skaito? Ar knygai dar yra galimybė tapti populiariai? Atsakymų į šiuos klausimus „Kuprinės“ žurnalistės ieškojo kalbindamos savo bendraamžius, mokytojus ir bibliotekos darbuotojus.
Erdvė aktyviam jaunimui
Balandį Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“ pagaliau atvėrė nuosavo biuro duris ir linksmu šurmuliu pakvietė lankytojus į jaukias įkurtuves.
Be istorijos – be ateities?
Nors su šalies istorija moksleiviai susipažįsta pamokose, gimtojo miesto istorijai jose skiriama vis mažiau laiko, o pasidomėti savarankiškai susirengia retas. „Kuprinė“ nusprendė išsiaiškinti, ar tikrai internetinėje erdvėje pasiklydę ir per savo išmaniojo telefono ekraną pasaulį stebintys jaunuoliai nesidomi savo gimtojo krašto praeitimi.
„Kretingos maisto“ veiklą tikrina FNTT
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba ir Klaipėdos apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl su VšĮ „Kretingos maistas“ siejamų įmonių galimo sukčiavimo, turto pasisavinimo stambiu mastu ir apgaulingo apskaitos tvarkymo 2014–2016 metais.
Į Kretingos policijos komisariatą kreipėsi 1995 m. gimusi moteris ir pranešė, kad apie 2 mėnesius negali susisiekti su Anglijos Hounslovo mieste (Hounslow) gyvenančiu 1992 m. gimusiu broliu. Paskutinį kartą su juo ji bendravo vasario 27 d. internetu. Užregistruotas pranešimas apie tai, kad balandžio 17 d. apie 23 val. policijos patruliams patikrinus automobilio „Opel Astra“ saloną, po priekiniu keleivio kojų kilimėliu rastas ir paimtas popierinis lankstukas su galimai augalinės kilmės, kaip įtariama, narkotine psichotropine medžiaga. Automobilio savininkas – 1990 m. gimęs Kretingos miesto, Palangos g., gyventojas. KRETINGOS r. SALANTŲ m. balandžio 22 d. apie 22 val. Turgaus a. su dviem draugais buvusį paauglį, kaip jis teigė, be jokios priežasties sumušė kiti du pažįstami nepilnamečiai. DUPULČIŲ k., Bendrabučio g. sumuštas 1964 m. gimęs vyras. KALNALIO k., prie Salanto upės, balandžio 23 d. apie 13 val. du nepažįstami vyrai sumušė 1987 m. gimusį žmogų. Nukentėjusysis gydosi ambulatoriškai. --- Užregistruoti 3 smurto artimoje aplinkoje atvejai. Balandžio 22 ir 23 dienomis neblaivūs vyrai prieš savo žmonas smurtavo Raguviškių k. bei Klaipėdos g. Kretingoje, o 1977 m. gimusį vyrą namuose, Turgaus aklg., sumušė trejais metais jaunesnė žmona. Abu konflikto dalyviai buvo blaivūs, sutuoktinis kreipėsi į Kretingos ligoninės Priėmimo skyrių. Smurtautojai sulaikyti.
Parengė Audronė GRIEŽIENĖ
Baigėsi Lietuvos stalo teniso asociacijos 2015–2016 metų sezono kovos, per kurias Kretingos rajono komandos garbingai atstovavo mūsų rajonui.
Seniūnaičiams skirs lėšų
Seniūnaičiams vienu sykiu bus skirta vienkartinė išmoka, pateikus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. „Kol kas iš rajono biudžeto menkai tegalime paremti seniūnaičius, apmokėdami jų išlaidas už internetą, telefoną, transportą, kanceliarijos reikmes. Seniūnaičiai geranoriškai padeda tvarkyti savo miestą ir kaimus, būdami veikūs ir dalyvaudami demokratijos procese. Jų pagalba yra labai juntama, todėl ateityje finansinę paramą manome padidinti“, – tvirtino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. Anot jo, dėl priimtos tvarkos kretingiškiai nėra pradininkai, – analogišką tvarką jau priėmė kelios savivaldybės Respublikoje. „Panašią problemą dėl apmokėjimo kelia ir bendrijų pirmininkai, aukojantys ne tik savo laiką, bet ir asmeninius telefonus, transportą, kitas priemones“, – tvirtino V. Domarkas.
„P. n.“ informacija
Dėkojo ir sveikino Hipokrato pasekėjus
Medicinos darbuotojų dieną sunkų, nerimastingą ir kilnų kelią pasirinkusius Kretingos rajono medikus, slaugytojus ir jų padėjėjus draugėn sukvietė padėkų puokštė.
|
|
