|
|
|
(1035) 2016-03-29Ragina kovoti ne su katėmis, o su pykčiu
Kretingiškės Judita Varkojienė ir Irena Žvinklienė jau kone dešimtmetį globoja benames kates Topolių mikrorajone: prie daugiabučių Savanorių g. Nr. 40 ir Miško g. Nr. 1 bei Topolių aklg. Nr. 4 jos yra įrengusios namelius, kasdien rūpinasi jų švara ir tvarka. Neseniai Kretingos miesto seniūnija išvien su daugiabučių gyventojais užsimojo namelius išdraskyti. Tačiau J. Varkojienė nenuleidžia rankų ir kovoja, kad gyvūnų šėrimo vietos būtų įteisintos. Išeitis – prijaukinti ir sterilizuoti „Gyvūnus žmonės globoja visame pasaulyje. Prieš dvejus metus ir Lietuvoje pagal ES nurodymus buvo priimtas Gyvūnų gerovės įstatymas: beglobėms katėms turi būti įrengtos ir pažymėtos šėryklos, o katės sterilizuojamos, kad nesidaugintų. Tačiau mūsų valdžia šio įstatymo nesilaiko, negana to – draudžia tai daryti ir savanoriams, už savo asmenines lėšas besirūpinantiems tų pačių kretingiškių į gatvę išmestais gyvūnais“, – kalbėjo J. Varkojienė. Moteris samprotavo toliau: „Juk tos katės neatsirado iš niekur. Jų istorijos pradžia tokia: užsimanė vaikas gyvūnėlio – nupirko ar padovanojo; nusibodo – lauk jį. Užaugę tie katinai dauginasi ir, niekieno neglobojami, jau ima nervinti. O ar ne patys žmonės kalti, kad beglobių kačių atsirado tiek daug. Jei yra problema, manyčiau, kad ją civilizuotai ir reikia spręsti – kačių populiaciją mažinti, jas sterilizuojant. Jau daugelis miestų Lietuvoje taip daro: įrengia kačių šėryklas, pastato ženklus, – taip gyvūnėlius prijaukina, žmonės jais rūpinasi, šeria, o valdžia skiria lėšų juos sterilizuoti“. Tiems, kas siūlo kviesti „Nuarą“ ir išvežti kates į prieglaudą, J. Varkojienė išsyk atsako, jog gyvūno gyvenimas ten – laikinas, kol atsiranda globėjas, tačiau dauguma sunaikinama. „Jei visos katės būtų laikomos prieglaudoje, jų skaičius jau siektų dešimtis tūkstančių“, – įsitikinusi kačių mylėtoja.
Paraiškų dėl finansinės paramos dar nesulaukė
Savivaldybės taryba patvirtino Kretingos rajono sodininkų bendrijų specialiosios rėmimo programos nuostatus. Pagal šią programą iki rugsėjo 1-osios sodininkų bendrijos gali teikti prašymus, kad Savivaldybė iš dalies finansuotų sodininkų bendrijų patiriamas išlaidas.
Sprendžia: Kretingos autobusų parką stiprinti ar parduoti
Kretingos rajono keleivių pervežimo rinkoje planuojami kardinalūs pokyčiai – yra didelė tikimybė, kad iš rinkos išstumti bus dabartiniai smulkūs privatūs vežėjai.
Vydmantų gimnazija pasidalinti gerąja darbo patirtimi šalies ugdymo įstaigų pedagogus sukvietė į jau antrą kartą surengtą konferenciją-forumą „Aktyvios klasės panaudojimo galimybės“.
,,Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai, plėsdami akiratį, lankėsi Kretingoje, Vytauto gatvėje, įsikūrusioje ,,Vakarų spaustuvėje“, kurioje per savaitę išspausdinama apie 120 tūkst., o per metus – net 5 mln. egzempliorių laikraščių iš visos Lietuvos. Jaunuosius žurnalistus sutiko ir spaustuvę aprodė direktorius, ilgametę spaustuvininko patirtį turintis Virginijus Vitkauskas. Uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų spaustuvė“ įkurta 2006 m., siekiant įgyvendinti Vakarų Lietuvos leidėjų idėją įkurti rajoninių laikraščių spaustuvę. „Vakarų spaustuvėje“ šiuo metu spausdinama apie 40 pavadinimų laikraščių iš visos Lietuvos: Gargždų, Telšių, Plungės, Jonavos, Trakų, Panevėžio, Anykščių, Elektrėnų. Kasdien atspausdinama po 17–18 pavadinimų laikraščių, kurių tiražas neviršija 40 tūkst. egzempliorių. Skaitmeniniu būdu spausdinami bukletai, minkšto įrišimo brošiūros, atvirukai, plakatai, kvietimai, vizitinės kortelės, kalendoriai, fotoknygos“, – apie spaustuvės veiklą pasakojo V. Vitkauskas. Anot direktoriaus, spaustuvėje visas darbas automatizuotas, nes mašina sukaišioja laikraščio puslapius, jį sulanksto, rankomis laikraščiai tik supakuojami. Visgi laikraštį išleisti nėra lengva.
Apie sveikatą – nuo mažų dienų
Kretingos kultūros centro parodų salėje įvyko lopšelio-darželio „Pasaka“ suorganizuota respublikinė konferencija „Vaikų sveikatos stiprinimas. Kokybiško vaikų sveikatos ugdymo galimybės šiandienos ikimokyklinio ugdymo įstaigose.“
Per Tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus meno galerijoje, Klaipėdoje, įvykusį tautodailininkų susitikimą su kultūros ministru Šarūnu Biručiu bei jo patarėja Danguole Martinkiene padėkos raštais už aktyvią kūrybinę veiklą, tautodailės formų pristatymą bei sklaidą buvo apdovanoti ir du Kretingos krašto kūrėjai – Tadas Šorys ir Adolfas Andriejus Viluckis. Klaipėdos krašto tautodailės kūrėjų susitikime, kuriame dalyvavo ir Kretingos tautodailininkų klubo „Verpstė“ nariai, jo vadovė Danutė Šorienė sakė, jog buvo diskutuojama apie kasdienius bei didesnių įžvalgų reikalaujančius tautodailininkų rūpesčius: liaudies meno vertinimo kriterijus, jo sklaidą, apie sertifikuoto tautodailininko ir amatininko galimybių skirtumus, apie tradicinių švenčių rengimo trūkumus. „Klaipėdos krašto tautodailininkai ministro prašė tarpininkauti, kad Klaipėdos parodų rūmuose būtų eksponuojamos ne tik profesionaliojo meno, bet ir tautodailininkų kūrybos parodos“, – pabrėžė D. Šorienė.
„P. n.“ informacija
Kretingos sunkiaatlečiai – treti šalyje
Simne įvykusiame Lietuvos jaunių moksleivių iki 15 metų sunkiosios atletikos čempionate Kretingos sunkiaatlečiai, surinkę 254 taškus, bendroje įskaitoje tarp 19 šalies komandų užėmė III v., į priekį praleidę Marijampolės (286 tšk.) ir Klaipėdos (274,5 tšk.) komandas. Pergalių siekti vaikinams padėjo Kretingos sporto mokyklos treneris Regimantas Norvilas ir Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojas Arvydas Bušeckas.
Prisikėlimo kryžius sutelkė miestiečius
Krikščionims ypatingą Didįjį penktadienį miesto gatvėmis būriai žmonių pakaitomis nešė Prisikėlimo kryžių. Su giesmėmis ir maldomis vidurdienį jie pajudėjo nuo Šv. Klaros vienuolyno, sustodami 14 stočių – vienuolynuose, evangelikų liuteronų bažnyčioje, prie senųjų kapinių ir paminklų Jonui Karoliui Chodkevičiui bei Jurgiui Pabrėžai, kol vakare pasiekė katalikų bažnyčią. Nešti kryžių miesto gatvėmis, atkartojant Kristaus kančios kelią, šiemet panoro įvairių krikščioniškų konfesijų tikintieji: be katalikų, dar – evangelikai liuteronai ir stačiatikių bendruomenės atstovai iš Palangos. Žmonės gausiai vienijosi po kryžiumi – taikos ir Prisikėlimo simboliu – taip atsiliepdami ir į šią savaitę Briuselyje įvykdytą teroro išpuolį bei krikščionių kančias Sirijoje ir Irake. Nešti masyvų kryžių be brolių pranciškonų pasiryžo per dešimt miesto įstaigų ir organizacijų – Savivaldybės administracijos, Policijos komisariato, Švietimo skyriaus, Pranciškonų gimnazijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai, verslininkai, neįgalieji, tikinčiųjų bendruomenės.
„P. n.“ informacija
Salantai apsisprendė, Darbėnai ir Kūlupėnai tebesvarsto
Salantų seniūno Kazimiero Galdiko sudaryta speciali darbo grupė jau nusprendė, kam norėtų skirti 804,4 tūkst. Eur ES paramos, kurią miestas turi įsisavinti iki 2018 m. pabaigos. Kūlupėnų ir Darbėnų bendruomenės, kurioms taip pat atiteks per 800 tūkst. Eur, galutinį sprendimą dėl labiausiai investicijų reikalaujančių objektų dar rengia.
Nauja pataisa žemdirbiams – ne paguoda
Seimas priemė Pieno įstatymo pataisas, kuriomis laikinai iki kitų metų sausio 1 d. nustatė minimalias pieno supirkimo kainas. Supirkėjai ir perdirbėjai pardavėjams įpareigoti mokėti ne mažiau kaip 165 Eur už t, tarpininkai – ne mažiau kaip 130 Eur už t bazinių rodiklių pieno. Žemės ūkio kooperatyvams, kurių pajamos iš veiklos su savo kooperatyvo nariais sudaro ne mažiau kaip 50 proc., leista nustatyti 1 t žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą valdybos sprendimu. Įtvirtintos ir baudos: už pirmą nusižengimą bus taikoma 1 proc., už antrą – 2 proc. dydžio nuo metinės apyvartos. Tačiau dėl šio Seimo sprendimo Kretingos rajono ūkininkai nedžiūgauja. „Nepaisant to, rytoj prie Žemės ūkio ministerijos organizuojamoje žemdirbių protesto akcijoje dalyvausime. Esame įsitikinę, kad toks Seimo sprendimas iš susidariusios kritinės situacijos žemdirbių neištrauks“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus. O Šeimos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Skiparius tokios Pieno įstatymo pataisos teigė apskritai nesuprantantis. „Kas vyksta – „durnių laivas“, ne kitaip. Argi galima reguliuoti kainas, esant rinkos ekonomikai? Beveik pusė milijono tonų pieno į Lietuvą ir taip įvežama iš kitų valstybių, o dabar smulkiuosius ūkininkus perdirbėjai visai pribaigs, nes dar daugiau pieno supirks Lenkijoje ar Latvijoje“, – sakė jis. Tačiau R. Skiparius teigė nepritariantis ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos organizuojamai protesto akcijai Vilniuje. „Ką tai gero duos? Vienintelė išeitis ūkininkams – kooperuotis: patiems gaminti ir patiems parduoti“, – neabejojo jis.
|
|
