Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar pritariate, kad centrinis Kretingos miesto stadionas būtų pavadintas Šaulių stadionu?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1034) 2016-03-25

Antradienis. Juodoji Belgijos diena

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Pirmas puslapis
Teroro aukas Belgijoje pagerbė minios žmonių.

Nepripažįstantys Vakarų gyvenimo būdo ir netoleruodami kitų religijų islamo fanatikai, galima sakyti, Velykų išvakarėse, kovo 22-ąją, antradienį, teroro atakomis pervėrė Europos širdį – Belgijos sostinę Briuselį, kuriame įsikūrusi aukščiausia ES institucija – Europos Parlamentas (EP). „Tai – pati juodžiausia Belgijos gyvenimo diena“, – jau skaičiuojant teroro išpuolių aukas bus garsiai išsakyta mintis, kurią „Pajūrio naujienoms“ telefonu perdavė mūsų kraštietė EP Liberalų-demokratų aljanso politinė patarėja Justina Vitkauskaitė-Bernard.

– Kaip ir kada Jūs pati asmeniškai sužinojote, jog įvyko teroro aktas Belgijos Zaventeno, tai yra nacionaliniame ir stambiausiame šios šalies aerouoste? Nuo ko pradėjote antradienio rytą, kuris, pasirodo, trenkė baisia žinia...

– Belgija gyveno įprastą gyvenimą. Tačiau nė pati nežinau, kodėl tądien atsikėliau gerokai anksčiau, visa valanda anksčiau atvykau į darbą. Taigi Europos Parlamente buvau jau prieš 8 val. Duktė – mokykloje, vyras – komandiruotėje Antverpene. Kolega pasilabinęs paklausė, ar aš mačiau naujienas ir, žinoma, papasakojo, kas įvyko. Iš tiesų, pirmosios žinios iš įvykio vietos buvo labiau kaip gandas, pasklidęs per socialinius tinklus. Žmonės, kurie buvo pasirengę skrydžiams ir tapo įvykio liudininkais, suskubo mobiliaisiais ar kitomis priemonėmis pranešti apie įvykį, darbo ėmėsi ir žurnalistai, kurie galbūt tądien turėjo visai kitokią darbinę misiją.

– Kokiu atstumu nuo Zaventeno dirba Europos Parlamentas?

–Tiksliai nepasakysiu, bet, manau, bus kokie 7 km. Taigi niekas nieko negirdėjo ir negalėjo girdėti. Tačiau metro, kuriame sprogimas įvyko po to, kai visas šurmulys buvo sutelktas į oro uostą, – maždaug 300–400 m nuo Europos Parlamento. Buvo nejauku žinoti, jog teroro aktas įvyko visai šalia mūsų.

–Kokia buvo Europos Parlamento vadovybės, apsaugos tarnybos reakcija į įvykius, kaip buvo rekomenduota elgtis EP darbuotojams ir gyventojams?

– Tiems, kurie dar buvo neatvykę į darbą, buvo leista likti namuose, tiems, kurie buvome darbe – likti savo darbo vietose. Buvo teigiama, kad saugiausia – likti pastatuose, ten, kur ir esame. EP pirmininkas prašė laikytis rimties, nepanikuoti.

– Patyrėte stresą? Dėl namų, šeimos...

– Stresą patyrė daug kas. Šiek tiek ramino tai, kad iš mokyklos vadovų gavau žinutę, jog vaikas saugus, grupės nevedamos į lauką, mokyklos ritmu vaikai gyvena savo gyvenimą. Gavome pranešimus, jog atšaukti ne tik antradienio, bet ir trečiadienio posėdžiai. Mums buvo pasakyta laukti žinių, bet išeiti iš darbo nebuvo uždrausta – tiesiog paprašyta neskubėti, kad netrukdytume eismui ir panašiai. Jau vėliau, kai paskambinau į dukters mokyklą, girdėjau šurmulį – supratau, kad tėvai masiškai atsiima vaikus iš mokyklos. Nusprendžiau, kad ir man reikia išeiti iš EP ir atsiimti dukterį iš mokyklos.


Karolis Keblys:

– Be reikalo žmonės nesisprogdina, savo gyvybės neaukoja. O kas šioje istorijoje kaltininkas – nežinau. Bet tikrai netikiu, kad tai – tik religinis fanatizmas. Greičiau jau – tam tikros politikos pasekmės. Priežastis yra, tik mes jos nežinome arba nesuvokiame. Juk kiekvienas esame buvę taip įsiutinti, kai sunku susivaldyti kažko nepadarius. Galbūt taip jaučiasi ir savižudžiai.

Jonas Jarmolavičius:

– Savaime aišku, kad kaltas tas, kas kariauja, tačiau, mano manymu, nereikėjo leisti karui Sirijoje įsisiūbuoti. Šis karas, kad ir vietinės reikšmės – labai rimtas, vykstantis šimtus metų. Tiek Rusija, tiek Amerika daro jam įtaką, bet smurtas tik plečiasi. Kai dėl karo šalies viduje kenčia tūkstančiai žmonių, ignoruoti to negalima, o Europa būtent taip ir elgėsi – beveik nieko nedarė. Manau, kad iškilo rimta pasaulinio karo grėsmė. Pirmiausia turėtume pabėgėlius sugrąžinti į jų gimtąsias vietas ir ten padėti jiems kurtis, nes jeigu islamas persikels į Europą, teroras tik dar labiau išplis.

Rasa Mozūraitytė:

– Sunku pasakyti, kas kaltas – tiesiog susiklostė tokia padėtis. Žmonės dabar labai abejingi, pikti ir pati gyvenimiška situacija diktuoja tokius veiksmus. Nemanau, kad turiu pakankamai kompetencijos, kad galėčiau politikuoti, vertinti ar nusakyti priežastis. Juk mes labai greitai keičiame savo nuomonę – kai kažkas pasako, kad Europos Sąjungos vadai kalti, mes pritariame, o kitą dieną taip nebegalvojame. Manau, kad viską, net ir šią situaciją, įmanoma valdyti, tereikia susitelkti išmanantiems žmonėms.

Edmundas Stonkus:

– Kalta Europa, kad laiku nepriėmė įstatymo, reguliuojančio pabėgėlių srautus. Manau, kad dėl šios sumaišties viskas ir vyksta. Bet laiko sureguliuoti situaciją dar turime – tereikia sugriežtinti sienų kontrolę ir nebeįsileisti pabėgėlių. Iš kitos pusės, akivaizdu, kad prastai dirba ir mus saugoti turinčios tarnybos. Amerikiečiai iš karto pasakė, kad tai silpna vieta – ypač Briuselyje. Juk nenormalu, kad ES būstinę ir sienas turi saugoti amerikiečių kariai.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Iki balandžio 8 d. kaimo bendruomenės ir jų asociacijos dar gali kreiptis paramos pagal 2016 m. nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles. Iš viso bendruomenių projektams skirta 1 mln. Eur Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.


Vanduo saugus tada, kai kokybiškas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Su naujuoju Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu Virginijumi Liepiniu bei darbuotojais aptarti jų darbų prioritetus, ypač – šalinant uodo trūklio lervas iš Kretingos miesto geriamojo vandens, buvo atvykęs Premjero patarėjas Antanas Vinkus. Jį lydėjo Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža bei Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.


Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybėje viešėjęs šalies kultūros ministras Šarūnas Birutis buvo nustebintas gerąja šio žodžio prasme: aptariant Kretingos bibliotekos statybos tolimesnio finansavimo galimybes, jis išgirdo, jog dalį pastato – mažąjį fligelį – ketinama perduoti Kretingos teismui. Ministras iškart sutiko su tokiu pasiūlymu ir nė nebesvarstė kito varianto, pagal kurį dalį bibliotekos buvo galvota patikėti verslui.


Artėjant Velykoms Kretingos muziejaus Amatų centre gardžiai kvepėjo kepama tradicine žemaičių velykine ,,boba“, buvo mokomasi natūraliomis priemonėmis marginti kiaušinius, kalbėta, kokie buvo senieji Velykų papročiai – į čia surengtą popietę ,,Velykų boba jaunoms gaspadinėms“ buvo sukviestos mamų klubo ,,Iniciatyva“ narės.


Parama šviečiasi trims seniūnijoms

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Vietoj mažiau palankių vietovių sąrašo baigiamas ruošti naujas. Į remtinų vietovių, turinčių gamtinių bei kitų specifinių kliūčių, žemėlapį patenka tik trys Kretingos rajono seniūnijos: Darbėnų, Kūlupėnų ir Žalgirio


Pavasarinis darbymetis prie raguvos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Minijos apglėbtas Raguviškių kaimas yra Žalgirio seniūnijos centras. Žmonių nuo seno taip pavadintas dėl didžiulės raguvos, plytinčios tarp kaimo ir pavasariais stipriai savo vagą keičiančios srauniausios Žemaitijos upės. Pašalui dar neišėjus, bet kasdien vis aukščiau kopiant saulei, šio kaimo žmonės sujudo, sukruto ruoštis pavasario darbams. Kirviu susismulkina alksnį


Pavasarį nubunda ne tik augalai: kačių ir šunų šeimininkams prasideda kovos su savo augintinių instinktais, o vėliau – ir rūpestis dėl neplanuotų vadų. Nors viena operacija galėtų iš principo pakeisti situaciją, naminių gyvūnų sterilizacijos ir kastracijos procedūras tebegaubia mitai. Apie tai, ar šios operacijos išties skausmingos, sudėtingos ir atimančios iš gyvūnų gyvenimo džiaugsmą, kalbėjomės su veterinarijos gydytoja Greta Baltuše.


Velykų medžiai - Pranciškonų gimnazijos dovana Kretingai.

Pranciškonų gimnazijos mokiniai prieš Velykas sumaniai papuošė medžius prie pat Šv. Antano rūmų, Vilniaus gatvėje: medžiai spalvingai apnerti, juose įtupdyti taip pat nunerti paukščiai bei margučiai.

„Tai – technologijų mokytojų Aldonos Narkuvienės ir Jovitos Motijauskienės išvien su VII–VIII klasių mokiniais sumanytas ir sukurtas bendras darbas. Per pamokas vąšeliu mokiniai nėrė atskiras spalvotas detales, o vėliau jas sujungė į didelius nertinius. Medžiai buvo apmegzti Žemės dienai, siekiant atkreipti praeivių dėmesį į Žemės išsaugojimo problemas, o prieš pat Velykas dar išpuošti ir paukščiais“, – teigė Pranciškonų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Dovilė Žilinskaitė.

Anot jos, tai – ne pirmasis jų gimnazijos bendruomenės viešas miesto puošybos darbas: Kalėdoms jie papuošė lurdo medžius, o pavasarėjant lurde sukūrė muzikinį medį, išpuošdami jį iš namų suneštais keramikiniais varpeliais.

„P. n.“ informacija


Kretingos neįgaliųjų teatro trupė „Juoda balta“ parengė improvizaciją „Šokis lietuje“.

Vakar Kretingos dienos veiklos centro iniciatyva Simono Daukanto progimnazijos salė tapo didele ir vieninga neįgalių žmonių teatro scena, ūžianti nuo šventinio šurmulio – paminėti Tarptautinę teatro dieną čia susirinko neįgaliųjų teatro trupės iš Panevėžio, Raseinių, Klaipėdos, Kretingos miestų dienos centrų bei Salantų padalinio.

Tylos minute pagerbę teroro aukų Briuselyje atminimą ir pasveikinę vieni kitus su artėjančiomis šv. Velykomis, kiekvienas kolektyvas parodė savas programas – vaidinimus, improvizacijas, šokius. Itin gausių žiūrovų plojimų ir gerų emocijų sulaukė kretingiškių šokio teatro trupės „Juoda balta“, kuriai vadovauja socialinės darbuotojos Rasa Lapienė ir Rita Bendikienė, improvizacija „Šokis lietuje“.

Į teatro šventę susirinko neįgaliųjų tėvai, draugai, suvažiavo jų palaikymo grupės. „Mūsų šventės visuomet būna labai lauktos ir nuoširdžios. Neįgalieji labai moka pasidžiaugti susitikimais, bendryste, savo ir kitų sėkme“,– kalbėjo šventės organizatorė Kretingos dienos veiklos centro vyriausioji socialinė darbuotoja Laura Keblienė.

Paklausta, kodėl tradicija tapusias teatro šventes surengia kasmet, ji atsakė: „Neįgalieji visuomenėje yra kitokie. Todėl kitaip, kaip per teatrą, šokį bei meną mes nemokame pasirodyti visuomenei“.

L. Keblienė pasidžiaugė, kad jų šventes remia geradariai, o ypač ji dėkinga Simono Daukanto progimnazijos vadovei Sigitai Jonauskienei, kuri per mokinių atostogas įleisdama didelį neįgaliųjų sambūrį į salę, padovanojo jiems šventę.

„P. n.“ informacija


Kretingos ligoninės Vaikų skyrių prieš Velykas tradiciškai vėl papuošė Kretingos dienos veiklos centro neįgaliųjų darbai – šįkart eksponuojami neįgalių žmonių rankomis sukurti floristikos koliažai, kompozicijos, puokštės, pavadinti „Gėlių pašnekesiais“.


Skirtukas – tai daiktas, leidžiantis praskirti lapus ir pažymėti vietą, kurioje baigėte skaityti. Skirtukų būna įvairių: nuo pintų iš siūlų, išpjautų iš medžio iki magnetinių ar odinių, tačiau vieni populiariausių skirtukų yra pagaminti iš popieriaus. Dauguma skaitovų skirtukus perka, bet to daryti visai nebūtina, skirtukus galite pasidaryti patys – namuose arba bibliotekoje.


Jaunimo lyderės titulu apdovanota salantiškė Greta Zajančauskaitė apie tokį pasiekimą svajojantiems jaunuoliams linkėjo veikti tada, kada galima patinginiauti, bei kiekvieną nesėkmę priimti kaip naują gyvenimo pamoką, kuri skatina judėti pirmyn.

,,Gauti šį apdovanojimą nesitikėjau, nes mano veikla nėra išskirtinė. Tiesiog kasdien stengiuosi padaryti bent vienam žmogui ką nors gero“, – įspūdžiais po šeštosios Kretingos jaunimo apdovanojimų ceremonijos dalinosi pagrindinę nominaciją – jaunimo lyderės titulą – laimėjusi Salantų gimnazijos abiturientė, aštuoniolikmetė Greta Zajančauskaitė.

Kretingos jaunimo apdovanojimai, kurių tikslas – išrinkti aktyviausius jaunuolius ir labiausiai jiems pasireikšti padedančius jaunimo darbuotojus, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse į Kretingos rajono kultūros centro šokių salę sukvietė veikliausią Kretingos jaunimo sluoksnį ir su juo dirbantį suaugusiųjų aktyvą.

Kasmetine tradicija spėjęs tapti renginys šiemet išsiskyrė prabangiu stiliumi. Savo įprastą, valiūkišką ir nerūpestingą įvaizdį pakeitusi renginio vedėja Karolina Uksaitė įsispraudė į vakarinę suknelę ir sukūrė pakylėtą bei oficialią renginio atmosferą.

Vis augančia renginio svarba ir dėmesiu jam pasidžiaugė pagrindinė apdovanojimų organizatorė, Kretingos jaunimo reikalų koordinatorė Diana Garjonienė, o apdovanojimuose dalyvavęs Kretingos rajono meras Juozas Mažeika bei jo pavaduotoja Danutė Skruibienė teigė besididžiuojantys per metus Kretingos jaunimo nuveiktais darbais.

Renginyje nuolat aplink zujo Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ nariai, norėdami įsitikinti, kad renginys bus puikus, mat ir jie prisidėjo prie jo organizavimo. Renginio žiūrovai galėjo džiaugtis Kretingos „Fortūnos“ šokėjų pasirodymais bei klausytis jaunųjų muzikantų Mato Petrulio ir Tomos Surblytės atliekamų dainų.

Įgūdžiai – visam gyvenimui

Per vakarą paskelbti penkių nominacijų laimėtojai bei pagerbti visi be išimties nominantai. ,,Jaunimo lyderiu“ šiemet pretendavo tapti Liutauras Mažonas, Laurynas Puidokas, Skirmantas Stonkus ir G. Zajančauskaitė, kuriai ir paskirtas šis titulas.


Meno mokyklos, įvairiausi būreliai ugdo žmogaus saviraišką bei kūrybiškumą. Tam pritaria ir septintokė Vaiva Mitkutė, Pranciškonų gimnazijos mokinė, lankanti Meno mokyklą, kurioje groja fortepijonu. Šis užsiėmimas jai jau atnešė pripažinimą Lietuvoje ir už jos ribų.


Pulsuojantis muzikos ritmas, įmantri melodija ir teigiamos vibracijos kovą užpildė Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos koridorius – edukaciniame kūrybinių medijų centre vyko muzikos kūrimo mokymai.


Šie mokslo metai vienai Vydmantų gimnazijos mokinių – Gintei Šopagaitei – tapo ypatingi: pagal jaunimo mainų programą „Rotary“ mergina išvyko mokytis į Austriją, Vieną. Apie tai, kokius išgyvenimus ir įspūdžius patiria svečioje šalyje, šešiolikmetė gimnazistė sutiko papasakoti „Kuprinės“ skaitytojams.


  • Iš policijos suvestinių

Užregistruotas pranešimas apie tai, kad 1983 m. gimęs Darbėnų gyventojas K. P. pagal internetiniame portale „Autogidas“ rastą skelbimą už neva parduodamą automobilį BMW 330 į nurodytą sąskaitą pervedė 500 Eur, tačiau automobilio negavo, o su pardavėju nebegali susisiekti.

Įvykis tiriamas.

Parengė Audronė GRIEŽIENĖ


Kretinga vienijasi į Kryžiaus kelią

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose

Šiandien, Didįjį penktadienį, 15 val. susivienijusi krikščioniška Kretingos miesto bendruomenė – katalikai, evangelikai liuteronai ir rusų stačiatikiai – eis Kryžiaus kelią per miestą.


Kretingiškių vienmandatėje rinkimų apygardoje į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkta Jolita Vaickienė ketvirtadienį pasitraukė iš Tvarkos ir teisingumo frakcijos Seime ir perėjo į Lietuvos liberalų sąjūdžio frakciją, tuo pačiu – iš Seimo valdančiosios daugumos – į opoziciją.


Palangoje startavo skrydžiai į Londoną

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Naujienos
Trečiadienį iš Palangos oro uosto pakilo pirmasis lėktuvas į Londoną – savo veiklą Lietuvoje plečianti oro bendrovė „Wizz air“ nuo šiol keleivius į Londono Lutono oro uostą iš pajūrio skraidins triskart per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Skrydis iš Palangos į Londoną truks 2 val. 35 min.

Aplinkos apsaugos ministerijos karštąja telefono linija kovo 15 d. gautas kretingiškio pranešimas apie išbarstytus neaiškios kilmės rusvus miltelius ant kojų sukėlė vietinius aplinkosaugininkus bei specialiąsias tarnybas.

Atvykę į nurodytą vietą Laisvės g. Kretingoje, prie namo Nr. 8, nuo žaliosios vejos pareigūnai susėmė apie puskibirį miltelių. Jų mėginiai išsiųsti tirti į Jūrinių tyrimų centro prie Klaipėdos universiteto laboratoriją, o likusieji supilti į sandarią talpyklą ir kol kas palikti saugoti bendrovėje „Kretingos komunalininkas“.

„Atsakymo laukiama po mėnesio. Jeigu paaiškės, kad milteliai – pavojingi, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jei ne, jie bus utilizuoti“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas