|
|
|
(1031) 2016-03-15Varna ir kretingiškis – kuris kuriam trukdo
Šį pavasarį komunalininkams drastiškai guldant senus medžius palei Pastauninko tvenkinius, kuriuose buvo apsigyvenę kovai, kretingiškių vadinami tiesiog varnomis, šių paukščių kolonijos prieglobsčio ieškosi kitose miesto vietose – jie užgulė eglyną už Jurgio Pabrėžos gimnazijos, tuo sukeldami netoliese gyvenančių žmonių pasipiktinimą. Sulaukta atvirkštinio rezultato „Pakyla lyg juodas negandos debesis. Suka ratus aplink miestą kranksėdamos, dergia kiemus ir visus pašalius, – nejaugi leisime, kad varnos okupuotų Kretingą. Norėtume žinoti, ar yra kokios programos, pagal kurias reguliuojamas šių paukščių skaičius“, – teiravosi nepageidaujamų sparnuotų kaimynų netikėtai sulaukę kretingiškiai. Ventės rago ornitologinės stoties viršininkas Vytautas Jusys pirmiausiai paaiškino, kad kretingiškių minimos varnos iš tikrųjų yra kovai: „Kolonijomis gyvenantys varniniai paukščiai yra kovai, nes varnos suka lizdus atokiai vieną nuo kito – maždaug už 100 m“. Tai, kad iškirtus senus medžius, kovų pulkai įsikūrė kitose miesto vietose, jis laiko dėsningu reiškiniu: „Žiemą išardžius kovų lizdus arba šiems pavasariop sugrįžus į įprastas perimvietes, bet išbaidžius iš jų, kertant medžius, sulaukiama atvirkštinio rezultato – kovai ieškosi naujų perėjimo vietų. Nutinka taip, kad kovai įsikuria netoli mokyklų, kapinėse bei kitose judriose miesto vietose, kur konfliktas su žmogumi dar labiau išauga“. Nyksta drastiškai naikinant V. Jusys patikino, jog kovai jau tapo viena iš sparčiausiai nykstančių paukščių rūšių ne tik Europoje, bet jau ir Lietuvoje. Lietuvos ornitologų draugija pernai atliko šalyje perinčių kovų inventorizaciją, kurios duomenys, anot pašnekovo, šokiravo gamtininkus: pasirodė, jog kovai taip drastiškai naikinami, jog jų beliko trečdalis to, kiek buvo prieš du dešimtmečius. Iš 60 šalies savivaldybių kovų kolonijos išvis išnyko net 11-oje, tarp jų – ir Neringoje, Telšiuose, kur nuo seno jų būta gausiai. „Šilutėje belikę vos dvi kolonijos, o Palangoje – mažiau, negu 100 perinčių porų, ten kovai buvo paskelbti kone kurorto baubu“, – pastebėjo V. Jusys. Kretingoje kovai dar neseniai taip pat buvo masiškai naikinami, šaudant ir draskant jų lizdus, ypač – prie lurdo, pramoniniame rajone bei senajame parke. Tačiau, V. Jusio pastebėjimu, Kretingos apylinkes šie paukščiai vis vien mėgsta, nes mieste veikia grūdų kombinatas, o kaimynystėje – Klaipėdos sąvartynas. „Neturime tikslių duomenų apie kovų kolonijas Kretingos mieste, – tikino Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vadovas Ričardas Kašėta. – Pernai buvo išduotas tik vienas leidimas naikinti kovarnius Salantų parke. Šis paukštis nedaro tiesioginio neigiamo poveikio žmogui: vienam patinka jo krankimas, kitam – ne. Manau, kad kiekvienas gyvūnas ar paukštis turi savo vietą po saule“.
Vėliavos plevėsavo ne visur
Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai Kovo 11-ąją tikrino, kaip gyventojai ir įstaigos laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymo ir ar buvo šios valstybinės šventės proga išsikėlę valstybės vėliavas. Anot specialistės Renatos Jonauskienės, šiuokart buvo žvalgytasi atokesnėse vietovėse – Kartenos, Kūlupėnų, Salantų bei Darbėnų seniūnijose, truputį užgriebta ir Kretingos miesto teritorijos. „Užfiksavome 80 įstatymo pažeidėjų, juridinių asmenų tarp jų neaptikome nė vieno“, – sakė ji. O Vasario 16-ąją specialistai dairėsi tik po Kretingą bei prie pat jos besišliejančius kaimus. Tuomet vėliavų nebuvo išsikėlę 33 gyventojai. „Su piliečiais draugiškai pakalbėjome. Už pažeidimus įstatymas numato baudas nuo 2 iki 8 eurų, bet kartais pakanka įspėjimo“, – sakė R. Jonauskienė. Ji pasidžiaugė, kad po Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dienos, minimos liepos 6-ąją, padėtis po truputį keičiasi į gera. Tada reidas Kretingos mieste ir Darbėnuose buvo surengtas pirmą kartą. Vien šiose vietovėse buvo užfiksuoti 45 pažeidimai.
Šiųmetiniai abiturientai bus pirmieji, kuriems valstybinius užsienio kalbų egzaminus teks laikyti kitaip negu laikė jų pirmtakai: be klausymo, skaitymo ir rašymo, įvedama dar kalbėjimo dalis.
Penktadienį Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Kulberkienė kretingiškės Adelės Berniūtės bei Nasrėnų kaimo gyventojo Liudo Stonkaus administracinėse bylose sprendimus priėmė jiems už akių, mat į posėdžius abu pažeidėjai neatvyko.
Užregistruoti du smurto artimoje aplinkoje atvejai. Kovo 11 d. apie 24 val. Kretingsodžio kaime išgertuvių metu kilus buitiniam konfliktui, sutuoktinis ant grindų pargriovęs mušė žmoną.
O kovo 12 d. Lazdininkų k. vaidijosi sugyventiniai: vyras moteriai trenkė stikline į galvą ir prakirto.
Smurtautojai sulaikyti ir uždaryti į areštinę.
Rajono sporto aistruoliai Kovo 11-ąją – Nepriklausomybės dieną – paminėjo aktyviai sportuodami: buvo surengta įvairių sporto renginių, kurių dalyviai prasmingai praleido šventinę dieną.
Atėjus pavasariui Kretingos muziejaus Žiemos sode – pats darbymetis: augalus prižiūrinčios darbuotojos tręšia, laisto, daugina juos. Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė pastebėjo, jog augalai už jiems parodytą meilę nudžiugina staigmenomis, viena tokių – pavasariop pražydusi dracena.
Jaunas verslininkas iš Kretingos rajono Dovydas Bajoras kartu su savo kolegomis Lietuvos vėliavą Kovo 11-osios proga jau tradiciškai iškėlė aukščiausioje slidinėjimo kurorto viršukalnėje: užuot vartęsis nuo šono ant šono Turkijos paplūdimiuose, vyras renkasi aktyvų laisvalaikį ir adrenaliną sniegynuose, šįkart – Gruzijoje, Gudauri kurorte.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos darbuotojai penktadienį pietų pertrauką praleido netradiciškai. Atsiliepdami į televizijos laidų vedėjos Beatos Nikolson iniciatyvą surengti akciją „Kviečiu į svečius“, posėdžių salėn jie rinkosi nešini namuose pačių pagamintais gardžiais patiekalais, vaišino vieni kitus ir tuo pat metu aukojo pinigų stokojantiems Lietuvos gyventojams, kad šv. Velykų proga ir jų stalas būtų turtingesnis.
Per visą rajoną plačiai nuvilnijo renginiai, skirti Kovo 11-ajai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Kultūros darbuotojai, bibliotekininkai, aktyviausi seniūnijų ir bendruomenių žmonės kūrė išties šventinį tos dienos ar net kelių dienų scenarijų, pagal kurį rajono gyvenvietėse vyko minėjimai, koncertai, spektaklių premjeros, jaunimo renginiai, parodos, sporto varžybos, parapijų kunigai aukojo šv. Mišias už mūsų tėvynę Lietuvą.
KRETINGOS mieste šventinė diena prasidėjo tradiciškai pagrindinėje aikštėje prie Nepriklausomybės paminklo iškėlus Valstybės vėliavą ir sugiedojus šalies himną. Žmonių – eilinių miestelėnų, savanorių karių, visuomenės veikėjų, jaunimo – sambūris liudijo, kokia brangi mūsų tautai yra Kovo 11-oji. Tą pabrėžė ir susirinkusiuosius pasveikinę rajono meras Juozas Mažeika, Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila, Palangos miesto tarybos narys Vaidotas Bacevičius, mūsų kraštietis Premjero patarėjas Antanas Vinkus.
„Su didžiausia pagarba perduodu Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimus Kovo 11-osios proga bei padėką Kretingos krašto žmonėms – tiems, kurie šiandien dirba Lietuvai, kuria jos gerovę, daro gerus darbus, kad plėtotųsi miesto, krašto infrastruktūra, kad stiprėtų kultūrinės tradicijos, – kalbėjo A. Vinkus ir tęsė. – Postai valstybėje yra labai svarbūs, reikalingi, tačiau didžiausias žmogaus postas yra humanizmas, nuo kurio ir prasideda sėkmė visuose darbuose. Kuo mažiau skirstykimės į kairę ar dešinę, kuo mažiau klijuokime etikečių vienas kitam, nepriešinkime vieni kitų. Geriau ištieskime ranką žmogui suklupus, padėkime nelaimėje ir dorai tarnaukime Tėvynei“.
Salvėmis ir gėlėmis pagerbę kovotojus už laisvę, šventinio sambūrio dalyviai už Lietuvą pasimeldė Kretingos katalikų bažnyčioje, po to šventė persikėlė į Kretingos rajono kultūros centrą, kur buvo surengtas Kretingos meno mokyklos ir bendrojo ugdymo mokyklų mokinių meno kolektyvų koncertas „Tėvynei giedu naują giesmę“, Parodų salėje ta proga eksponuojama Lietuvos mokinių dailės olimpiados „Mano namai“ rajoninio etapo dalyvių paroda.
Kas pavasarį Darbėnų gimnazijos bendruomenė į smagią pavasario kermošiaus šventę sutelkia viso miestelio žmones. Šiemet pasikvietę svečių ir prisiminę senuosius amatus, surengę trankią mugę, kurioje pardavė tai, ką patys prigamino, jie darsyk įrodė, kad yra darbštūs žmonės, todėl patį miestelio pavadinimą jie linkę kildinti nuo žodžio „darbas“. Taip gimnazijos bendruomenė paminėjo ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
|
|
