Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1018) 2016-01-29

Taromatai jau atkeliavo ir į Kretingą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Ne vienam kretingiškiui smalsu, kam gi tarnaus šie neįprasto dydžio konteineriai prie „Maximos“. Tai – didieji taromatai, kas mėnesį surinksiantys per 40 tūkst. vienkartinių pakuočių.

Nuo vasario 1 dienos į šiukšlių konteinerius nebemesime stiklo, plastiko ir metalo taros, nes, pagal bendrą šalies tvarką, didžiuosiuose Kretingos prekybos centruose pradės veikti juos superkantys taromatai. Pirmasis taromatas buvo įrengtas „Iki“ prekybos centre, o užvakar taromatų konteineriai atvežti prie abiejų miesto „Maximų“.

Už pakuotę – po 10 euro centų

„Mūsų klientai Kretingoje galės tarą priduoti, nekeisdami savo kasdieninių įpročių – tiesiog eidami apsipirkti. Taromatus įrengėme parduotuvių kiemuose. Pirkėjas, įmetęs į įrenginio angą tuščią tarą, pažymėtą specialiu brūkšniniu kodu, pasiims ne pinigus, o čekį. Tą čekį jis pateiks parduotuvės kasininkui ir galės susigrąžinti po 10 euro centų už kiekvieną sugrąžintą tuščią pakuotę“, – naująją tvarką apibūdino prekybos tinklo „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė.

Bus superkamos alaus, sidro, kolos skardinės, plastiko pakuotės ir buteliai, į kuriuos supilstytas alus, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo. Anot R. Saulytės, užstato sistemoje dalyvaus tik tos pakuotės, kurios prie brūkšninio kodo dar turės ir specialų juodai baltą taromatų atpažįstamą ženklą. Šiuo ženklu gėrimai bus pradėti žymėti nuo vasario 1 dienos, – o tai reiškia, kad ligi tol pirkti gėrimai taromato užstato sistemoje nedalyvauja.

Jau nuo kitos savaitės, pirkdamas gėrimus tokioje pakuotėje, pirkėjas už ją paliks 10 euro centų užstatą, o sunaudojęs gėrimus, tą tarą galės sugrąžinti.

Nepriims alkoholio butelių

Taromatus visoje Lietuvoje įrengiančios viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas sakė, kad įrenginys priims ne visas, o tik tam tikro dydžio stiklo, plastiko ar metalines pakuotes, – jos turės būti didesnės negu 0,1 litro ir mažesnės negu 3 l talpos.

„Tačiau taromatai priims ne visą minėto dydžio tarą: nebus superkami buteliai, į kuriuos supilstytas vynas bei kiti stipresni alkoholiniai gėrimai, o taip pat – pienas“, – tvirtino G. Varnas.

Jo žodžiais, įdiegiant vienkartinių gėrimų pakuočių sistemą, buvo pasiremta užsienio šalių, ypač – Skandinavijos ir Vokietijos patirtimi, labiausiai siekiant ekologinės naudos. „Namie žmonės jau įprato rūšiuoti plastiką, stiklą, tačiau vykdamas į gamtą neretas nebereikalinga tara ten pat ir atsikrato. Įprastai, vykdami į gamtą žmonės nesiveža pieno ar degtinės, o daugiausiai suvartoja gaiviųjų gėrimų“, – kalbėjo G. Varnas.

Ši tvarka tik atrodo nauja, mintį tęsė pašnekovas, – užstato sistema jau gyvuoja daugiau kaip dešimtmetį, tik buvo superkama tam tikros rūšies tara, ir ji buvo rūšiuojama rankomis. Dabar šis darbas stambiuosiuose prekybos centruose, kurių plotas didesnis negu 300 kv. m, bus atliekamas automatizuotai – juose taromatai bus privalomi.

Mažesniuose prekybos centruose bei kaimo parduotuvėse tara bus surenkama rankomis, kaip buvo ligi šiol. „Miesto mažieji centrai neprivalės rinkti rankiniu būdu, tačiau kaimo parduotuvėse ši tvarka bus privaloma“, – tikino G. Varnas.


Aroldas Armoška:

– Man tai neaktualu, nes turiu nuosavą gręžinį. Mano galva, problema nebus išspręsta tol, kol ši bendrovė nepradės valyti paties užkrato šaltinio. Antras dalykas – reikalinga nuolatinė prevencija. Jeigu tokie dalykai atsiranda, o juolab – kartojasi, tai ne be reikalo. Galbūt valymo priemonės pasirinktos ne tos, o gal jų buvo nepakankamai.

Alfonsas Prižginas:

– Pirmiausia, atsakomybę turėtų prisiimti bendrovės vadovai. Bet kaltų šioje situacijoje lyg ir neliko. Turbūt šiais laikais visi į vieną dūdą pučia. Faktas, kad chloravimas tęsiamas per ilgai. Gal ir pati priemonė netikusi, kas čia žino. Juk ir vienur, ir kitur kirminų vis atsirasdavo, net ir pradėjus vandentiekio valymą.

Algimantas Jaselskis:

– Dirbu užsienyje, o per pastarąsias dvi savaites, praleistas čia, kirminėlių nemačiau. Nepastebėdavau jų ir anksčiau, tik iš spaudos sužinojau. Situacija nemaloni, taip neturėtų būti, tuo labiau, kad įmonė įsisavino nemažai europinių lėšų modernizacijai ir kitiems dalykams. O jeigu jau įvyko nelaimė, padarinius reikia šalinti kuo skubiau.

Gražina Putrimienė:

– Mano vanduo – iš šulinio, todėl kirminų ragauti man neteko. Nors apie skandalą girdėjau. Tai, kad su situacija prastai tvarkomasi, – akivaizdu. Ir kas gi daugiau, jei ne vadovas, turėtų viską suvaldyti? Vanduo valomas aiškiai per ilgai, – kirmėlės vandenyje juk – ne juokas. Girdėjau, kad vanduo dar ir brangs, nors tiek kirmėlių suvalgę žmonės kaip tik turėtų mokėti mažiau.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

Ant pernai gruodį paklotų Kretingos sporto komplekso pamatų šiemet turėtų būti sumontuotos visos pastato konstrukcijos ir uždengtas stogas, o sėkmės atveju – būtų sudėti langai, durys ir vitrinos.


Didėja tikimybė, kad bent pravažiuojantys ar į miesto centrą užsukantys prašalaičiai Kretingai jau netolimoje ateity nebeklijuos duobėtų gatvių ir išklypusių šaligatvių miesto etiketės: be šiais metais renovuoti pradedamos Žemaitės alėjos, jei ne šiemet, tai kitąmet planuojama pradėti dar vienos pagrindinės eismo arterijos – Vilniaus gatvės – rekonstrukciją, tam pirmąkart pasitelkiant privačias lėšas gatvę atnaujinti per vieną statybos darbų sezoną.


Skolinsis per milijoną eurų ir brangins vandenį

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Nuo 2017 metų bendrovės „Kretingos vandenys“ tiekiamas geriamasis vanduo brangs apie 8 procentus.

Vanduo bus branginamas, nes taip įmonė grąžins daugiau kaip 1 mln. 222 tūkst. eurų paskolą. Šią finansinę naštą „Kretingos vandenys“ vakar užkrovė Kretingos rajono savivaldybės tarybos dauguma – 16 iš 24 posėdyje dalyvavusių tarybos narių – pritarusi dar vienam vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros rekonstravimo bei plėtros Kretingos rajone projektui. Projekto vertė – 3 mln. 452 tūkst. eurų, iš jų 2 mln. 230 tūkst. eurų kaip paramą skiria Europos Sąjunga su sąlyga, kad 1 mln. 222 tūkst. eurų prisidės paramos lėšų projektui prašantis pareiškėjas.


Iš šiuo metu Kretingos rajone esančios 91 socialinės rizikos šeimos, kur auga nepilnamečiai vaikai, dauguma – 63 šeimos – gyvena kaimuose. Jas prižiūrinčių socialinių darbuotojų pastebėjimu, nemažai jų, praradusių geresnius butus Klaipėdoje, įsigyja pigius būstus ir apsigyvena mūsų seniūnijų kaimuose.


Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos paskelbė apie paraiškų priėmimą grynaveisliams mėsiniams galvijams, grynaveislėms avims ir ožkoms įsigyti. Paramos biudžetas – 2 mln. 100 tūkst. Eur. Paraiškos bus priimamos nuo vasario 1 iki 20 d.


Žemdirbys jau planuoja pavasarį

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Prie namų esančiame sandėlyje Rūdaičių kaimo ūkininkas Stasys Sandaras šiuo metu laiko apie 200 tonų savo paties užsiaugintų grūdinių kultūrų sėklų.

Besibaigianti žiema, pamažu ilgėjanti diena žemdirbius skatina susirūpinti sėklomis: ką šį pavasarį bers į dirvą.

Vadžios – vyresniųjų rankose

Anot vieno stambiausių Kretingos rajone Rūdaičių ūkininko Stasio Sandaro, jau vasarį–kovą nuo sėklas parduodančių įmonių pasiūlos ims mirgėti laikraščių skelbimų puslapiai.

„Aš mėgstu išbandyti ir kokias nors naujas javų veisles, nesvarbu, kad kitąkart nepasiteisina – vos nukūlus tenka ir į grūdų perdirbimo įmonę pašarams išgabenti“, – šypsojosi jis.

Vešlioms grūdinėms kultūroms augti reikia gero dirvožemio. S. Sandaras akcentavo, kad Rūdaičiuose jis – nelabai palankus, nes vyrauja lengvas priemolis, priesmėlis, durpės. Toks dirvožemis lengvai praleidžia vandenį, o augalų maisto medžiagos neišsilaiko.

S. Sandaro ūkis turi šeimos ūkio statusą, mat jame ūkininkauja ir vaikai, tad dėl ateities pašnekovas neslepia džiaugsmo – smagu, kad tai, kas jo rankomis sukurta, išliks.

Tiesa, kol kas ūkio vadžios – vyresniosios kartos rankose.

„Pats sėju, pats purškiu, kuliu. Per javapjūtę prišoka ir abu žentai: iš Klaipėdos atlėkęs jaunėlės dukros Raimondos vyras Ričardas paskui mano vairuojamą kombainą sekdamas skutiku iškart skuta ražienas, o vyresnėlės Odetos sutuoktinis Edvinas prakaitą lieja grūdų džiovykloje, sandėlyje“, – pasakojo S. Sandaras.

Šeima valdo maždaug 550 ha žemės plotą, tad ir darbų nestinga. Todėl dar vieną darbininką tenka samdytis. Anksčiau buhalterinę apskaitą vesdavo profesionalūs konsultantai, o dabar puikiausiai tai atlieka pati Stasio žmona Darina bei dukra Odeta.

„Pagalvojome: kaskart po 300 eurų už apskaitos tvarkymą svetimiems mokėti – per didelė prabanga, todėl patys įsigijom buhalterinei apskaitai skirtą kompiuterinę programą, moterys ją įvaldė“, – džiaugėsi S. Sandaras.


Švelnus bičiulis, kuriam reikia lyderio

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Žemė ir ūkis

Draugiška, smalsi ir nepailstanti kelionių kompanionė – taip Vilniuje gyvenantis vydmantiškis Antanas Končius apibūdina savo gražuolę haskę Sašą.

„Žydros haskių akys ir pūkuotas kailis paperka daugelį, bet po mėnesio ar dviejų žmonės pamato, jog su haskiais reikia mokėti tvarkytis, ir prasideda problemos: šuo neklauso, drasko baldus, kaukia, ir tada šeimininkai juos arba išmeta kur nors vidury laukų, arba atiduoda į prieglaudas, grasindami, kad užmigdys, jei šie augintinio nepaims, – sakė A. Končius. – Dėl to ne vienas haskis per savo gyvenimą turi keletą šeimininkų. Tad, jei užsimanėte haskio, visų pirma gerai pagalvokite, o tada aplankykite prieglaudas – labai dideli šansai, kad kažką rasite.“


Į veltinius įsuko baltą žiemą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Kretingiškės 36-erių Eglės Jucienės velti drabužiai vaikams – sarafanai, kostiumėliai, kepurės, bateliai, šalikai – atrodytų, kvieste kviečia jais kuo greičiau aprengti mažylius, kad šie galėtų šiltai panirti į baltai išpurentą žiemos pasaką.


LR Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis nuo šių metų rugsėjo 1-osios įteisino privalomą priešmokyklinį ugdymą.


„Didžiausia šių metų valstybinių brandos egzaminų struktūros naujovė yra tai, kad užsienio, t. y. anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių, kalbų egzaminas susidės iš keturių dalių: klausymo, skaitymo, rašymo ir kalbėjimo. Įskaitų nebeliks, o kalbėjimo dalis taps valstybinio brandos egzamino dalimi“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos rajono švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė. Valstybinio brandos egzamino bazine mokykla paskirta Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija.


Šiandien, sausio 29-ąją, 20 val., išsyk po „Panoramos“ žinių, per LRT programą rodomoje laidoje „Duokim garo“ dalyvaus 2 Kretingos kultūros centro kolektyvai: armonikininkų ansamblis – vadovas Vytautas Kubilinskas bei retro muzikos ansamblis „Gija“ – vadovė Kristina Rimienė.

Išvien su atlikėjais kelionėn į sostinę ruošėsi ir tautodailininkas bei pretendentas į „Aukso vainiko“ nominaciją Raimundas Puškorius, kuris ketina papasakoti apie kryždirbystę bei jos tradicijas mūsų krašte.

Kretingos kultūros centro vadovas Pranas Razmus kviečia žiūrovus palaikyti saviškius atlikėjus. „Gausus būrys Kretingos meno kolektyvų dalyvių pristatys ne tik savo krašto, bet ir visos Žemaitijos kultūrą, jos tendencijas. Palaikyti saviškius turime dar ir todėl, kad laida „Duokim garo“ jau yra tapusi liaudies meno kolektyvų varžytuvėmis“, – ragino P. Razmus.

„P. n.“ informacija


Prancūzų instituto Lietuvoje organizuojamas festivalis „Žiemos ekranai“ trečią kartą atkeliauja į Palangą. Šiemet prancūziškų filmų peržiūros pirmą kartą įvyks atnaujintose Palangos gintaro muziejaus erdvėse, kurios tampa vis atviresnės įvairiems kultūriniams susitikimams.


Koridoriais aidintis šauksmas, sunkus bėgančių kojų dunksėjimas, dėl vietos eilėje besistumdantys vaikai. Ne, tai ne scena iš „Bado žaidynių“, o įprasta pietų pertraukos pradžia mokykloje. Žvangančių kišenpinigių vedami mokiniai lekia kas į valgyklą, kas į arčiau esantį prekybos centrą. Skubėdami užkimšti gurgiančius pilvus jaunuoliai kartais net nepagalvoja, kokį maistą perka. Visa laimė, jog apie tai pamąsto žmonės „iš aukščiau“.


Kiekvienų pareigingų tėvų galvose nuolat sukasi klausimas, kaip teisingai auklėti savo vaikus, kad šie išaugtų atsakingomis ir protingomis asmenybėmis. Tačiau nesutarimai tarp tėvų ir vaikų – beveik neišvengiami. Kaip suprasti vieniems kitus, o susipykus vėl susidraugauti, aiškinosi „Kuprinė“.


Kad užkaišytų informacijos spragas artėjant abiturientų brandos egzaminų sesijai ar tiesiog įtvirtintų tam tikro mokomojo dalyko žinias, nemaža dalis moksleivių pagalbos ieško mokydamiesi privačiai. Besiviliančiųjų išsiaiškinti sudėtingas teorijas akys krypsta į korepetitorius.


Kiekvienais mokslo metais Kretingos rajono mokyklos organizuoja įvairius teminius moksleivių karnavalus ir dažniausiai jie baigiasi diskoteka. Tačiau ne visi lieka patenkinti, kadangi pasilinksminimo laikas – ribotas ir techniškai jos ne visada kokybiškos.


Viskas prasidėjo nuo paprasto japoniško roko grupės „The GazettE“ klipo – 21-erių kretingiškė Gintarė Žiaušytė taip pamėgo Japoniją, kad net nusprendė studijuoti japonų kalbą prestižiniame Mančesterio universitete, o nuo spalio mokslus tęsia Tekančios saulės šalyje.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS m.

ROTUŠĖS a. Nr. 1 esančioje individualios veiklos vietoje sausio 25 d. apie 8 val. R. M. rado išdaužtus du stiklo paketus. Žala tikslinama.

Aplinkybės tiriamos.

KRETINGOS r.

PRYŠMANČIŲ k. gyvenantis V. Š., gimęs 1972 m., pranešė, kad sausio 23 d. apie 9 val. nuosavo namo kieme jį sumušė kaimynės sūnus.

Dėl patirtų sužalojimų vyras buvo išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Medikai jam diagnozavo galvos ir veido sumušimą. Po apžiūros V. Š. išleistas gydytis ambulatoriškai.

Įvykis tiriamas.

---

Tikslinant smurto artimoje aplinkoje faktą nustatyta, jog sausio 24 d. apie 20.30 val. Salantų m. tarp sugyventinių kilusio konflikto metu kartu gyvenantis moters sūnus kumščiais apdaužė jos draugą.

Parengė Audronė GRIEŽIENĖ


Sausio 26 d. Kretingos rajono savivaldybėje vykusį konkursą Vydmantų lopšelio-darželio „Pasagėlė“ direktorės pareigoms užimti laimėjo Snieguolė Šlyžiuvienė.

Į šias pareigas buvo dvi pretendentės, tačiau S. Šlyžiuvienės konkurentė neatitiko visų šioms pareigoms keliamų reikalavimų.

Planuojama, jog S. Šlyžiuvienė „Pasagėlei“ vadovauti pradės nuo šių metų kovo 1 d. Iki šiol ji dirba Kretingos Simono Daukanto progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

„P. n.“ informacija


Vakar apie 8 val. Kretingoje, Vilniaus g., 75-erių vyro vairuojamas lengvasis automobilis partrenkė per pėsčiųjų perėją ties Kretingos muziejumi ėjusią 12 metų mergaitę.

Sunkesnių sužalojimų ji nepatyrė – tik nubrozdinimus. Kretingos ligoninėje apžiūrėję medikai nepilnametę išleido gydytis namo.

Nustatyta, kad eismo nelaimės metu vairuotojas buvo blaivus.

„P. n.“ informacija


Vasario antroje pusėje Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ atstovai šturmuos Europą: dalyvaudami tarptautiniame projekte „Naujieji Europos piliečiai“, kretingiškiai jaunimui aktualiais klausimais diskutuos keturiuose tarptautiniuose susitikimuose įvairiose senojo žemyno šalyse.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas