|
|
|
(1000) 2015-11-20Kretinga traukia migrantus tik iš posovietinių šalių
„Gyvename lyg Dievo užantyje“, – taip situaciją Kretingos rajone, paklausta apie migrantų iš musulmoniškų kraštų judėjimą, apibūdino Kretingos policijos komisariato Migracijos poskyrio vedėja Zita Kontenienė. Atviliojo meilė Kretingos rajone šiuo metu gyvena 112 užsieniečių: atvykėliai iš Rusijos sudaro 80 proc. visų migrantų, taip pat yra iš Ukrainos ir Baltarusijos bei po vieną asmenį iš Gruzijos, Kazachstano ir Uzbekistano. „Emigrantai iš musulmoniškų kraštų – Uzbekistano ir Kazachstano – gana inteligentiški žmonės, galbūt išpažįstantys kitą tikėjimą. Jie yra vedę kretingiškes, laisvai kalba lietuviškai, – vienas iš jų dirba Klaipėdos įmonėje, iš kurios dažnai siunčiamas į užsienį“, – kalbėjo Z. Kontenienė. Jos žiniomis, per paskutinius dvejus metus į Kretingą buvo atvykę ir piliečių iš Irako, Egipto, Turkijos, Pakistano. „Visus juos į Kretingą atviliojo meilė: jie vedė kretingiškes, ir visi – vieni ar su šeimomis – jau grįžę į gimtinę arba išvykę į kitas šalis“, – sakė pareigūnė. Dramatiškos porų istorijos Anot Z. Kontenienės, kiekviena iš šių santuokų – tai atskiros istorijos. Pakistano pilietis 3 metus su šeima čia gyveno, tačiau neradęs darbo, išvyko į Norvegiją. Egiptietis su kretingiške buvo susipažinę Kipre, susituokė, tačiau moteris mirė, ir jis išvyko iš mūsų rajono. Plunksnos verta ir gyventi į Kretingą atvykusios palangiškės kurčnebylės istorija: 2 vaikus auginanti moteris internetu susipažino su irakiečiu – šis taip pat nebylys. Moteris su juo sugyveno dar 2 vaikus, tačiau pora išsiskyrė. Irakiečiui 2014 m. buvo panaikintas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje ir jis iš mūsų šalies išvyko. Laikinas leidimas arba nuolatinio gyventojo statusas Pusė Kretingoje šiuo metu registruotų užsieniečių, anot Z. Kontenienės, turi nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą, o kita pusė – laikiną leidimą gyventi mūsų šalyje. Migrantų gyvenimą Lietuvoje reglamentuoja Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Nuolatinio gyventojo statusą dažniausiai įgyja asmenys, Lietuvoje santuokoje išgyvenę 5 metus ir išlaikę lietuvių kalbos bei Konstitucijos egzaminą. Populiariausi užsieniečių registravimo atvejai yra santuokos su LR piliete: leidimą gyventi užsienietis gauna tol, kol tęsiasi santuoka, tačiau pas savo vaikus gyventi jis gali neribotą laiką. Leidimą gyventi mūsų šalyje taip pat gauna asmenys, Lietuvoje įregistravę savo įmonę. Šiems asmenims taip pat sugriežtinta tvarka – norintieji Lietuvoje vystyti verslą privalo turėti nemenką pradinį kapitalą. Laikiną leidimą gyventi Lietuvoje gauna ir pagal Darbo biržos kvotas tam tikram laikui įdarbinti asmenys, o taip pat – lietuvių kilmės užsieniečiai. „Tačiau užsieniečiai, per 5 metus sudarę fiktyvias santuokas ar jas nutraukę ir nesugyvenę bendrų vaikų, privalo išvykti iš šalies. O tie, kurie išgyveno 5 metus ir išlaikė lietuvių kalbos bei Konstitucijos egzaminą, jau gali prašyti nuolatinio mūsų šalies gyventojo statuso. Ta pati tvarka taikoma ir verslą ilgiau, kaip 5 m., Lietuvoje įsukusiems užsieniečiams“, – paaiškino Z. Kontenienė. * „Kretingoje įsikūrusios Motinos Teresės seserys taip pat tėra laikinos gyventojos – jos vykdo religinę veiklą ir nuolatinio statuso neprašo, nes Kretingoje ilgiau, kaip 5 metus, neužsibūna dėl rotacijos“, – teigė Zita Kontenienė. Ar dėl teroro išpuolių turėtų kentėti visi pabėgėliai?
Nori mirksinčio šviesoforo, vaizdo kamerų ir draudžiamųjų ženklų
Kretingos rajono tarybos narių Jono Drungilo ir Vaido Kuprelio pasiūlymą Kretingoje, J. Pabrėžos g. nuo namo Nr. 10 iki namo Nr. 71, eismą iki 30 km/ h apriboti tik pusvalandžiui, Saugaus eismo komisija patenkino su kaupu: pastačius 6 kelio ženklus, greitis bus ribojamas nuolat ir visoje šioje gatvėje.
Kretingos rajono savivaldybė – šešiolikta
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) penktą kartą įvertino Lietuvos savivaldybių veiklą ir paskelbė 2015 m. Lietuvos savivaldybių indekso rezultatus: Kretingos rajono savivaldybė tarp 54 mažųjų savivaldybių užėmė 16 vietą, surinkusi 53,5 balo iš 100 galimų.
Probleminėms gyvenvietėms – milijonai eurų
Per ateinančius metus, iki 2020-ųjų, Europos Sąjunga pasirengusi investuoti į tas Kretingos rajono gyvenvietes, kuriose mažėja žmonių, o likusieji gyvena skurdžiai. Tokiomis vietovėmis laikomi Darbėnai, Kūlupėnai ir Salantai, o jų gerovei pakelti atiteks 2,5 mln. eurų.
Švietimo sferoje – jungtuvių nuotaikos
Dvi Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės dirba vienu metu: viena teikia siūlymus, kaip pertvarkyti visą 2016–2020 m. rajono švietimo įstaigų tinklą, o kita svarsto Pedagoginės psichologinės tarnybos, Pedagogų švietimo bei Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrų sujungimo galimybes. Abiejų darbo grupių išvados bus integruotos į bendrą ugdymo įstaigų pertvarkos projektą.
Savanorių ugniagesių veikla vis dar miglota
Užvakar rajone esančių ugniagesių komandų pertvarkos žingsniai buvo dėliojami Savivaldybėje įvykusiame posėdyje, kuriame be rajono vadovų, ugniagesių atstovų, seniūnų, dalyvavo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Gedeminas Karalius bei jo pavaduotojas Kastytis Gedminas.
KRETINGOS m. KĘSTUČIO g. lapkričio 7 d. išgertuvių metu apie 2.30 val. kretingiškį B. B., gimusį 1982 m., sumušė iš matymo pažįstami asmenys. Aplinkybės tiriamos. KRETINGOS r. KŪLUPĖNŲ k. ten gyvenančios Z. R., gimusios 1953 m., ūkiniame pastate, verandoje ir virtuvėje po stalu lapkričio 17 d. rasta ir paimta 10,5 l skaidraus skysčio, atsiduodančio namine degtine, bei 126 cigarečių pakeliai, nepaženklinti LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Aplinkybės tiriamos.
Parengė Audronė GRIEŽIENĖ
Klaipėdoje įvyko Lietuvos jaunučių badmintono pirmenybės, kuriose startavo net 10 Kretingos sporto klubo „Žalgiris“ badmintonininkų, treniruojamų Vaido Mackevičiaus. Ir šį kartą badmintonininkai nenuvylė. Iškovoti du bronzos medaliai, kurie įteikti Simui Skurdauskui. Kovoje dėl bronzos medalių jis vaikinų dvejetų rungtyje kartu su šakiečiu Viliumi Bagdanavičiumi 2:0 (21:13; 21:10) įveikė vilniečių porą. Žaisdamas kartu su vilniete Ona Jurkevičiūte mišrių dvejetų rungtyje mažajame finale taip pat 2:0 (21:13; 21:15) nugalėti Vilniaus atstovai. Simas galėjo laimėti bronzą ir vienetų rungtyje, tačiau nepasisekė – po 38 minučių kovos jis 1:2 (21:14; 13:21; 16:21) mažajame finale pralaimėjo vilniečiui Jonui Ožalui.
„P. n.“ informacija
Progimnazija turi naują vadovę
Konkursą į Kretingos Simono Daukanto progimnazijos direktoriaus pareigas tarp 4 pretendenčių laimėjo Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos bei Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Sigita Jonaitienė, komisijos sprendimu, surinkusi daugiausiai balų. Kretingos rajono savivaldybės mero potvarkiu komisiją sudarė Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Švietimo skyriaus bei Simono Daukanto progimnazijos tarybos atstovai, o pirmininku paskirtas Savivaldybės direktorius Virginijus Domarkas. S. Jonaitienei – 53-ji, tuometiniame Vilniaus pedagoginiame (dabar – Edukologijos) universitete ji yra įgijusi istorijos-teisės mokytojos kvalifikaciją. Naujoji direktorė progimnazijoje pradės dirbti iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavus pažymą apie tinkamumą šioms pareigoms ir kai kandidatūrą patvirtins Kretingos rajono savivaldybės taryba. Paklaustas, kaip vertina konkurso rezultatus, rajono Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila atsakė, jog – puikiai. „Visi keturi kandidatai buvo stiprūs, jų prisistatymai buvo verti vienas kito. Dabar žinau, kad ateityje būtų iš ko direktorius pasirinkti“, – sakė jis.
„P. n.“ informacija
Pirmieji varpai Europos bažnyčiose suskambo VI amžiuje, kai jų gamybos paslaptis iš Rytų kraštų į Europą parvežė vienuoliai misionieriai.
Susibūrusios po kunigaikštienės Birutės vėliava
Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse Didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija, tarp kurių – ir dvi mūsų rajono moterys – medikė Boneta Baltrūnienė bei vydmantiškė bibliotekininkė Birutė Trakimienė – pradėjo švietėjišką-pažintinį žygį po Kretingos rajono mokyklas, – šiandieną jos lankysis Vydmantų gimnazijoje. Iniciatorius – kretingiškis generolas „Prieš metus Klaipėdoje atgimęs birutiečių sambūris vienija viso regiono karininkų žmonas arba dukteris“, – kalbėjo Klaipėdos regiono birutiečių draugijos vadovė Sigita Stonkienė ir B. Baltrūnienė. S. Stonkienės vyras Leonas yra atsargos karininkas pulkininkas leitenantas bei Klaipėdos karininkų ramovės vadas, o B. Baltrūnienės vyras Vytautas – pulkininkas leitenantas, Rukloje vadovaujantis Vaidoto batalionui. Birutiečių sambūris gimė 1922 m., iš Kretingos kilusio Lietuvos kariuomenės įkūrėjo generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus iniciatyva, ir iš pradžių pasivadino Moterų komitetu kariams, ligoniams ir invalidams globoti. Nuo pat judėjimo pradžios ligi šiol birutietės siekė puoselėti lietuviškas tradicijas, saugoti Lietuvos kariuomenės paveldą, ugdyti jaunimo patriotizmą. Ši draugija taip pat plėtoja kultūrinę-švietėjišką veiklą, rengia labdaros akcijas paremti skurstančius, nelaimių ištiktus ar nuo karų kenčiančius žmones. „Mes taip pat užsiimame savišvieta, bendraujame šeimomis: kartu lankome spektaklius, padedame vieni kitiems, švenčiame valstybines bei kitas šventes, rengiame išvykas“, – kalbėjo moterys. Birutietės ėmėsi iniciatyvos apie savo veiklą papasakoti Kretingos visuomenei: keturios atstovės – be B. Baltrūnienės ir S. Stonkienės dar palangiškė Asta Mordvinukienė bei klaipėdietė Kristina Dregval – jau pabuvojo Pranciškonų gimnazijoje, surengė susitikimą su parapijiečiais.
Nematė blogo žmogaus, tik – blogį jame
Skulptūrose – šeimos gyvenimas Vedžiodama tarp ekspozicijoje išdėliotų darbų, D. A. Daugintienė prisiminė daugumos jų kūrybos ištakas, susijusias su jų šeimos gyvenimu. Skulptūrą „Lopšinė“ menininkas skyrė jųdviejų dukrai Ilzei Kotrynai, vaikystėje mėgusiai svajoti pasirėmus ranka. Su Rimantu, sakė viešnia, susilaukę 2 vaikų: dailininkei vitražistei Ilzei Kotrynai šiandieną – 39-eri, o sūnui Mariui, pasirinkusiam ekonomisto specialybę, – 47-eri. Skulptūra „Daugiau tavęs nebeieškosiu“ D. A. Daugintienei primena pusiau komišką kasdienę situaciją: „Rimas vakarojo pas draugus, kai į svečius atvyko jo dėdė. Išėjau jo ieškoti, o jis netiki – juokiasi. Supykau ir sakau – daugiau tavęs nebeieškosiu“. Su autoironija anuomet dėl tėvų praeities sovietų valdžios nemėgtas ir nepripažintas R. Daugintis sukūrė savo paties atvaizdą, pavadinęs jį „Nežinomo autoriaus autoportretu“.
Kretinga – ne miestas, o nesibaigianti romantika
|
|
