Pajūrio naujienos
Help
2025 Spalis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar 1 mln. Eur verslui išspręs oro balionų iš Baltarusijos problemą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Anatolijus Žilys:

- Žiemą visada stengiuosi užsidėti kepurę, ne jaunystės metų esu, kada niekas nerūpėjo. Vasarą mažiau dėviu kepurę, nors ir saulė kepina. Esu pastebėjęs, kad šiais laikais žmonės dažniau nešioja kepures negu seniau.

Vidmantas Laukineitis:

- Nuo seno esu įpratęs nešioti kepurę, ypač žiemą nepalieku namie jos, kad „momenėlis“ neperšaltų. Reikia saugoti sveikatą, juk papūtus žvarbesniam vėjui nesunku susirgti, o paskui lėšų gydymui reikės daugiau, negu kepurė kainuoja.

Onutė Pociuvienė:

- Ne visada nešioju, labiau susirūpinu, kai pasitaiko žvarbus oras. Kai esi su šukuosena – tada jau neužsidėsi kepurės. Kepurių nešiojimas man nėra mados reikalas. Anūkams būtinai liepiu nešioti kepures, ją vienam neseniai padovanojau. Pati stengiuosi nešioti kepurę su „auselėmis“.

Kretingos ligoninės vadovės, LOR gydytojos Ilonos Volskienės komentaras:

- Šaltis pavojingas visam organizmui, galvą reikia saugoti nuo skersvėjų ir šalčio lygiai taip pat, kaip ir kojas bei rankas. Kepurę reikia nešioti pagal oro temperatūrą, kad dėvint ją galva ir nesukaistų, ir neperšaltų. Taip pat svarbi ir kepurės medžiaga, kad ji būtų „kvėpuojanti“. Perpūtus galvą gali įsivyrauti skaudūs ausų uždegimai, todėl svarbu, kad kepurė uždengtų ausis. Taip pat persišaldžius paūmėja neuralgija – veido nervo uždegimai, dar žiemą ypač dažni veido nušalimai.

Kalbino Aurimas RAPALIS, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kai kalbame apie sveikatos tausojimą ir stiprinimą, visi tarsi savaime daugiausiai akcentuojame mitybą, fizinį aktyvumą, priklausomybių atsisakymą.Tačiau sveikatos sistemoje pagrindinė dedamoji yra dvasinė sveikata.


Santykiai mokykloje nulemia ir akademinius pasiekimus

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2014-01-03

„Ar jūs norite eiti į darbą? Ar darbe nusišypsote? Tai yra svarbu. Mokytojo šypsena padeda vaikams įsiminti medžiagą, kurią išdėstote. Santykiai yra mokymosi pagrindas“,- akcentavo Socialinio ir emocinio ugdymo instituto direktorė dr. Daiva Šukytė, kurios pranešimą mūsų rajono pedagogai turėjo progą išgirsti Kretingoje per konferenciją „Vaikų socializacijos veiklų programų įgyvendinimas 2008-2013 m.“.


Pabrėžiečiai aukojo kraujo

  • Aurimas RAPALIS
  • Sveikata
  • 2013-12-17

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija prieš didžiąsias šventes suorganizavo kraujo donorystės akciją: Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo darbuotojai per keturias valandas paėmė kraujo iš 40 gimnazistų. „Mokiniai labai džiaugėsi turėdami progą paaukoti kraujo – buvo aktyvūs, prieš savaitę jau klausinėjo, kas ir kaip vyks. Dauguma kraujo davė pirmą kartą, bet su šypsenomis išsėdėjo, kol buvo atliktas perpylimas“,- kalbėjo gimnazijos sveikatos priežiūros specialistė Vaida Burinskaitė.


Patarė, kaip stiprinti sveikatą bičių produktais

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2013-12-10

Kretingos bitininkų draugijos iniciatyva Kretingoje viešėjo aukščiausios kategorijos gydytoja apiterapeutė profesorė Dalia Stasytytė-Bunevičienė, kuri susirinkusiems kretingiškiams, bitininkams priminė bičių produktų svarbą – kaip jais stiprinti sveikatą šaltuoju metų laiku.


Liežuvis – savijautos veidrodis

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2013-09-27

Kretingiškė jogos instruktorė Loreta Stonkutė įsitikinusi: jeigu žmonės daugiau dėmesio skirtų liežuviui – savijautos veidrodžiui, dažnam iš mūsų, jau susirgusiam, gydytojas nesakytų „o kur tu buvai anksčiau“. Ajurvedos mokymą - kasdien stebėti savo liežuvį - L.Stonkutė teigė taikanti kasdien, tai daryti ji patartų ir kitiems: stebint šią kūno dalį, galima išvengti negalavimų bei užkirsti kelią rimtesniems susirgimams.


Ligoninės priimamasis – reformos rėmuose

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2013-09-27

Kretingos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrius (PSPS) kasdien užgultas pacientų: medikams per parą jų tenka priimti po 60-70, o užplūdus virusinėms infekcijoms – net po 80-90, nors kas antras iš jų turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tai, kad žmonės nežino arba nesilaiko visoje šalyje galiojančios tvarkos, neretai yra skyriuje kylančių konfliktų priežastis.


Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Aukštųjų energijų skyriuje sumontuota nauja spindulinės terapijos įranga: du linijiniai greitintuvai, rentgenoterapijos įrenginys, brachiterapijos įranga.

Vakarų Lietuvoje onkologiniai ligoniai nuo šiol bus gydomi dar efektyvesniu ir saugesniu spindulinio gydymo metodu. Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) pirmoji šalyje šį rudenį piktybiniams navikams gydyti pasitelkė volumetrinę moduliuoto intensyvumo spindulinę terapiją. Šis metodas – vienas inovatyviausių pasaulyje. KUL Aukštųjų energijų skyriaus vedėja dr. Aista Plieskienė įsitikinusi, jog įdiegus šią naujos kartos trimatę spindulinę terapiją, centras gali lygiuotis į geriausius Europos radioterapijos centrus.


Kretingos bitininkų draugijos, vadovaujamos Augusto Latako, iniciatyva Kretingoje, šv. Antano rūmuose, gruodžio 7 d. 11 val. rengiamas seminaras-paskaita „Bičių produktų vartojimas sveikatai išsaugoti ir stiprinti“. Jame kviečiami dalyvauti visi, norintys pagilinti žinias apie sveikatą ir sveikatinimosi būdus.


Emilija Jonkienė:

-Man tai priimtina. Neseniai pagal reklamą, prieš tai paskambinę, paštu iš Vilniaus atsiuntė vaistų akims. Nesiskundžiu – padėjo. Nebijau, kad šie vaistai galėtų pakenkti.

Stasys Kuprelis:

-Gero daikto nereikia reklamuoti – jį ir taip nupirks. Nuolatinės reklamos tik sukelia įtarimą, kad kažkas čia – negerai. Pats niekada reklamomis nepasitikiu, verčiau einu pas gydytoją – jis ir pasako, kokius medikamentus vartoti.

Genovaitė Nyderienė:

-Neįžvelgiu nieko blogo reklamose – jas vertinu teigiamai. Vakar pamačiau per televizją reklamą – nusipirkau vaistų nuo gripo, pabandžiau, nieko neatsitiko, todėl ir ateityje tai darysiu.

Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo Tomo Skliuderio komentaras:

-Neutraliai tai vertinu. Tai rinkos dalis, konkurencija – tuo labiau, kad vaistų reklamą prižiūri Vaistų kontrolės tarnyba. Kiek esu pastebėjęs, reklamose pateikiami vaistai, kurie tinka standartiniam gydymui – nuo peršalimo, sąnarių skausmo bei kitų smulkesnių negalavimų, o medikamentų nuo sunkesnių ligų nereikia nė reklamuoti – jie ligoniams paskiriami pagal indikacijas. Iš patirties galiu pasakyti, kad nesu susidūręs su pacientais, kurie būtų sunegalavę nuo vaistų, nusipirktų paveikus reklamai. Maisto papildus taip pat vertinu neutraliai – svarbu, kad pamatę reklamą žmonės neapsigautų, jog papildai – gydymo priemonė. Vertėtų priminti, kad jie nėra vaistai. Kartais žmonės pernelyg pasitiki reklama – ir taip švaisto pinigus.

Kalbino Aurimas RAPALIS, fotografavo Darius ŠYPALIS

Spirulina tabletėmis


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas