- Girdėjau apie Ebolos virusą. Pats už poros dienų išvykstu į Švediją, girdėjau, kad ten įtarė vieną užsikrėtus juo. Bet aš gyvensiu atokiam kempinge, gamtos prieglobstyje, - ten kertame miškus, ir su juodaodžiais nebus kontakto. O Londone, kur irgi tenka būti, jų pilna, - tikrą anglą tik už Londono ir besutiksi. Ten kyla grėsmė, kad gali užvežti tą virusą. Bet nežinosi, kada ir nuo ko krisi. Kaip sakoma: bijai vilko, neik į mišką.

- Kiek man reikia, tiek aš žinau. Tarp žmonių šis virusas plinta tik per skysčius - seiles, kraują, šlapimą, o tarp šimpanzių ir kitų primatų, kurie gali juo užsikrėsti, virusas plinta ir oro lašeliniu būdu. Afrika nuo Europos man neatrodo toli. Bet aš mąstau pozityviai: gyvenu tik šia diena - vakarykštės dienos nebėra, o rytojus dar neatėjo. Todėl ir negalvoju, kas bus, jeigu bus.

- Girdėjau apie šį virusą, bet konkrečiai nieko nežinau. Manau, kad informacijos internete yra pakankamai, bet aš tuo visiškai nesidomiu. Esu optimistė ir tikiuosi, kad ši liga ligi Lietuvos neatkeliaus. Nors kai pagalvoju - pati daug keliauju, tad bet kur tą virusą gali pasičiupti ir parvežti namo.

Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos Ilonos Volskienės komentaras:

- Sveikatos apsaugos ministerija visoms ligoninėms pateikė rekomendacijas, kaip elgtis, jei staiga atsirastų Ebolos virusu užsikrėtęs pacientas. Mes taip pat esame pasitvirtinę tvarką, darbuotojai yra informuoti, kaip saugoti save bei kitus. Iš pradžių ligonis būtų patalpintas į Priėmimo skyriaus izoliacinę palatą, kur yra parengtas specialus priemonių paketas. Po to jis būtų gabenamas gydyti į Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyrių.

*

Ebolos hemoraginė karštinė, vadinama tiesiog Ebola, – tai neseniai identifikuota, sunki, dažnai mirtina infekcinė liga, kuria serga žmonės ir kai kurie primatai. Ligą sukelia Ebolos virusas. Nuo šios ligos vaistų ar vakcinos nėra, ji nepagydoma. Ebola atrasta 1976 m., ji sukėlė epidemijas Kongo Demokratinėje Respublikoje, Gabone, Ugandoje ir Sudane, kurių metu mirtingumas siekė nuo 50 iki 90 proc.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

– Geriu daug vandens, išeinu pasivaikščioti į parką, kuriame pavėsis, užuovėja. Namuose visą parą, netgi žiemą, paliekame pravertus langus. To ir užtenka, norint apsisaugoti nuo karščio, papildomai informacijos neieškau.

– Per dieną išgeriu daugiau kaip 3 litrus vandens, kambariuose palieku atidarytus langus. Drėgmei namuose palaikyti papurškiu patalpas vandeniu. Stengiamės, kad būtų įjungta kuo mažiau elektros prietaisų, kurie ne tik naudoja elektros energiją, bet ir įkaitina aplinką.

– Geriu daug skysčių – bent po 2 litrus per dieną. Namus vėdiname padarydami skersvėjį, įsijungiame ventiliatorių. Nuo karščio ginamės užsidėdami šlapius rankšluosčius, šalto vandens dubenyje mirkome kojas, su ledukais apsitriname veidą, rankas, einame maudytis į tvenkinį.

– Daugiausiai laiko praleidžiu pavėsyje, o namuose ištverti be ventiliatoriaus – būtų neįmanoma. Nemėgstu kepurių, tai net ir karštą vasaros dieną jų nenešioju. Kad atsivėsinčiau, per dieną išgeriu apie 1,5 litro vandens, valgau ledų.

– Kondicionieriumi naudojuosi labai retai – nebent darbe, o namuose, kambariuose, kuriuose nešviečia saulė, naktį atsidarau langus. Karštą dieną išgeriu 2-3 litrus vandens, valgau ledų. Naudojuosi savo sukaupta patirtimi, šiek tiek patarimų tenka girdėti ir per televiziją.

Kalbino Inesa RINKEVIČIŪTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS