|
|
|
SveikataTraumų gali išvengti visi – svarbiausia laikytis pagrindinių taisyklių
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia – kritimai yra antra pagrindinė netyčinių sužalojimų ir mirčių priežastis. Remiantis statistika, nuo 15 iki 25 procentų visų pasaulio gyventojų patiriamų traumų sudaro būtent vyresnio amžiaus pacientų sužalojimai. Ortopedas-traumatologas Jaroslav Vyšumirski dėsto pagrindines savisaugos taisykles senjorams ir pasakoja apie įžvelgiamą traumų dėsningumą.
Traumų daugiausia žiemą, bet vasarą jų irgi nemažai Savisaugos instinktas žmogaus organizme suveikia tuomet, kai žmogus krinta. Krintant yra sužalojamos galūnės, nes organizmas siekia apsaugoti gyvybiškai svarbius organus, pavyzdžiui, galvos smegenis. J. Vyšumirski teigimu, savaime suprantama, jog dažniausiai traumos įvyksta šaltuoju metų laiku, esant slidžiai kelio dangai, kai krintant remiamasi galūnėmis ir lūžta riešo ar peties kaulai. „Vasarą kaulų lūžių pasitaiko kiek mažiau, tačiau slankstelių, dubens ir šlaunikaulio lūžių kiekis gal netgi padidėja. Tai natūralu, kadangi atšilus orams žmonės daugiau juda, daugiau laiko praleidžia gryname ore, dažniau išeina pasivaikščioti“, – sakė ekspertas. Kritimai iš stovimo ar mažesnio aukščio, vadinamosios minimalios kinetinės energijos traumos, yra pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių traumos mechanizmas. Anot specialisto, dažniausiai sužalojamos vietos yra pečių sritis, riešas, stuburo slanksteliai, dubuo ir šlaunikaulis.
Autizmo spektro sutrikimas – ne nuosprendis
Higienos instituto duomenimis, 2021 metais Lietuvoje buvo 4082 autistiški žmonės. Tai reiškia, kad vienam iš 135 vaikų Lietuvoje nustatyta viena iš autizmo spektro diagnozių.
Procedūros geoterminio mineralinio vandens baseine streso sumažinimui efektyvumu prilygsta meditacijai ar treniruotėms su sertifikuotu treneriu, o toks pat poveikis streso sumažinimui pasiekiamas per gerokai trumpesnį laiką.
„Atostogų parke“ esančio net iš 2154 metrų gylio išgaunamo vandens druskų kiekis gerokai viršija kituose sveikatingumo centruose procedūroms naudojamų mineralinių vandenų druskų kiekį. Jo vanduo prisotintas mineralais Na, K, Mg, Ca, Cl.
„Mūsų geoterminio mineralinio vandens mineralizacijos lygis yra aukščiausias visoje Lietuvoje. 1 litre jo vandens yra net 80,870 g. Kai kituose – 55,221 g/l ir mažiau. Todėl procedūros „Mineralų jūra“ metu streso, o kartu su juo patiriamų simptomų, tokių, kaip nuovargis, nerimas ir depresija, lygis sumažėja iki 40%. Tai įrodė Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda, nuo šių metų pradžios vykdžiusi tyrimą,“– paaiškino gydytojas Nerijus Kemeklis.
Tyrimas buvo vykdytas visos Lietuvos mastu šešiuose reabilitacijos centruose. Juo siekta atskleisti Lietuvos natūralių gamtinių išteklių (mineralinio vandens, sapropelio, haloterapijos) efektyvumą ir saugumą žmogaus sveikatai.
Dalyvavo iš visos Lietuvos
Tyrimo dalyviai išbandė sveikatinimo procedūrų kompleksą, o mokslininkai įvertino jų sveikatos būklę prieš tyrimą, tyrimo metu ir po jo. „Atostogų parkas“ ir medicinos centras „Natura Termo SPA“ dalyvavo tyrime ir suteikė mokslininkų atrinktiems 60 dalyvių iš visos Lietuvos gydymo procedūrų kompleksus.
Tiriamų procedūrų kompleksą sudarė baseinas (treniruotė vandenyje su kineziterapeutu), geoterminio mineralinio vandens procedūra „Mineralų jūra“, viso kūno įvyniojimas gydomuoju purvu sapropeliu ir haloterapija (druskų terapija).
Daugelis muziką pasitelkiame norėdami atsipalaiduoti, smagiai praleisti laiką. Retai kada susimąstome apie jos poveikį mūsų sveikatai. Pasirodo, kad muzika veikia ne tik mūsų emocinę, bet ir fizinę, socialinę sveikatą. Apie tai išsamiau papasakojo Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje psichiatrijos filiale dirbanti muzikos terapeutė Vita Glinskytė.
Emocijų kalba
– Daug kas įsivaizduoja, kad muzika didžiausią poveikį turi psichologinei žmogaus sveikatai, ar tai tiesa?
– Sveikata yra fizinės, emocinės ir socialinės gerovės būsena. Jeigu kurioje vienoje srityje sveikata sušlubuoja, pavyzdžiui, fizinėje, tai neišvengiamai paveiks ir kitas dvi sritis – emocinę ir socialinę. Muzika veikia mūsų kūną, emocijas ir taip pat gali prisidėti prie socialinės sveikatos stiprinimo. Taip, muzika turi didelį poveikį mūsų emocijoms. Kai jaučiamės liūdni, galbūt ir norime klausytis liūdnos muzikos, kad išjaustume tai, arba atvirkščiai, klausomės linksmos, kad išeitume iš šios būsenos. Per muziką galime sau padėti reguliuoti emocinę būseną. Tad sutikčiau, kad muzika turi didžiausią poveikį psichologinei žmogaus sveikatai. Juk ji – emocijų kalba.
– Kaip muzika veikia fizinę sveikatą?
– Muzika taip pat veikia ir fizinę bei socialinę žmogaus sveikatą. Visos šios sveikatos sritys yra neatsiejamos. Pavyzdžiui, klausantis ar atliekant muziką, mūsų širdis reaguoja – ji gali pradėti kiek dažniau plakti, klausant aktyvios muzikos, ir sulėtėti, klausant lėtos muzikos. Įdomu, kad žmogaus širdis prisitaiko prie muzikos tempo, tačiau turintys problemų su širdimi gali drąsiai klausytis ir aktyvios muzikos, kadangi širdies tempas pagreitės tik iki tam tikros ribos, tad tai tikrai nepakenks. Dainuojant taip pat gaminasi nemažas kiekis imunoglobino A, kuris stiprina mūsų imunitetą. Klausant ir atliekant muziką, kūne išsiskiria ir nemažai hormonų, tokių, kaip oksitocinas, dopaminas, serotoninas, kurie atlieka tam tikrą funkciją tiek mūsų emocinei, tiek fizinei sveikatai.
Birželį kretingiškė Šv. Pranciškaus onkologijos centro Klaipėdoje vadovė ir viena tradicine tapusių onkologinių ligonių palaikymo akcijos „Vilties bėgimas“ iniciatorių Aldona Kerpytė kaip garbinga viešnia buvo pakviesta atstovauti Lietuvai 10-jame analogiškame „Vilties bėgime“, surengtame Toronte Kanadoje.
Tapo jautria lietuvybės švente
Toronto Prisikėlimo, arba dar kitaip – pranciškonų parapijos, bendruomenė, sekdama Lietuvos pavyzdžiu, taip pat ėmėsi rengti „Vilties bėgimus“. Šiemet toks bėgimas – jubiliejinis, įvyko 10-ąjį kartą. Sumažintą „Vilties bėgimo“ modelį iš Klaipėdos į Torontą – Prisikėlimo parapijos bendruomenę – prieš dešimtmetį sumanė perkelti šio renginio organizacinio komiteto narė Ona Stanevičiūtė-Mills su bendraminčiais.
Neseniai sugrįžusi iš viešnagės, „Pajūrio naujienoms“ A. Kerpytė, dar tebegyvendama karštais įspūdžiais, pasakojo apie patirtas emocijas: „Nors buvau toli nuo Lietuvos, tačiau bėgimo dalyvių ir aplink tvyrančios šilumos, kad esame viena didelė pasaulio lietuvių bendruomenė, buvau taip sujaudinta, kad, pakviesta tarti sveikinimo žodį, negalėjau sulaikyti ašarų. Buvo labai jautri šventė.“
Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurioms vadovavo JAV misijoje tarnaujantis brolis Algirdas Malakauskis, kartu šventė Prisikėlimo parapijos klebonas Jonas Šileika ir diakonas Kazimieras Ambrozaitis. „Vilties bėgimo“ dalyvius malda prieš startą palydėjo iš Lietuvos atvykęs arkivyskupas Lionginas Virbalas, taip pat pasveikino Lietuvos ambasadorius Kanadoje Darius Skusevičius, stipriai įaugęs į bendruomenę, ir jos itin vertinamas dėl paprastumo ir bendrystės, pats dalyvavęs bėgime ir, beje, bėgimo trasą įveikęs pirmasis.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepijimą apibūdina kaip saugų ir veiksmingą būdą apsisaugoti nuo pavojingų ligų dar prieš jomis užsikrečiant. Tačiau, nepaisant vakcinų naudos, atliktų mokslinių tyrimų ir milijonų išgelbėtų gyvybių, vis dar atsiranda tų, kurie pakliūva į dezinformacijos pinkles ir neigia vakcinacijos efektyvumą.
LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė akcentuoja, kad nepasitikėjimas vakcinomis pastebimas visame pasaulyje, tačiau labiausiai – rytinio bloko šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Į klausimus, susijusius su pagrindiniais vakcinacijos mitais, profesorė atsako medicinos mokslu ir atliktais tyrimais grįsta informacija.
Naudojamos tik patikrintos vakcinos
„Vakcina – tai yra susilpnintas inaktyvuotas mikroorganizmas arba tam tikros jo struktūros dalelės, kurios yra įskiepijamos į žmogaus organizmą ir sukelia specifinį imuninį atsaką. Tokiu būdu imuninė sistema yra ištreniruojama atpažinti visą infekcinės ligos sukėlėją arba konkrečius jo antigeninius komponentus ir geba jį neutralizuoti“, – aiškino A. Mickienė.
Pasak specialistės, itin svarbu suvokti, jog tam, kad vakcinos būtų užregistruotos ir pradėtos naudoti, turi būti atlikti klinikiniai tyrimai.
Vakcina sukuriama ir išbandoma mėgintuvėlyje su ląstelėmis („in vitro“), vėliau tyrimas apima dideles atsitiktinai parinktų žmonių grupes. Viena dalis jų gauna tiriamąją vakciną, kita – placebą. Tuomet analizuojami rezultatai ir jeigu toje grupėje, kuri gavo vakciną, susirgo gerokai mažiau žmonių nei gavusioje placebą, vakcina laikoma efektyvia ir pagal tai, kokiu procentu mažiau žmonių susirgo, yra nustatomas vakcinos veiksmingumas klinikiniuose tyrimuose.
„Tik tuomet, kai klinikiniuose tyrimuose yra užfiksuojamas vakcinos efektyvumas ir įrodoma, jog ji nesukelia nepageidaujamų, grėsmingų reiškinių, vakcina yra užregistruojama ir patenka į rinką“, – nepatikrintų ir neveiksmingų vakcinų naudojimą paneigė LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė.
Monikos Požerskytės nuotr.
Kūdikio gimimas dažniausiai yra siejamas su begaliniu džiaugsmu, nuostabaus gyvenimo etapo pradžia ir nuoširdžiais artimųjų sveikinimais. Tačiau ką daryti, jei mamos ar tėčio naujas šeimos narys visai nedžiugina, kelia negatyvias mintis ir jausmus?
Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė pirmiausia pataria stebėti save – jei itin stiprios nuotaikų kaitos ir bloga savijauta tęsiasi ilgiau nei 4–6 savaites po gimdymo, tai signalizuoja apie depresiją po gimdymo.
Patiria motinystės melancholiją
Psichologės V. Bartkutės-Vyšniauskienės teigimu, neretai depresija po gimdymo būna painiojama su motinystės melancholija.
„Iki 80,8 procentų moterų po gimdymo jaučia motinystės melancholiją, kurią lemia staigūs hormonų pokyčiai ir pasikeitusios gyvenimo aplinkybės. Tokiai būsenai būdingas liūdesys, nesaugumas, baimė ir panašūs jausmai, tačiau jie nėra ilgalaikiai ir taip stipriai išreikšti kaip depresijos po gimdymo atveju“, – aiškino psichologė.
Paprastai motinystės melancholija trunka apie dvi savaites, kol susinormalizuoja hormonų lygiai ir moteris atsigauna fiziškai ir emociškai, pripranta prie savo naujų pareigų, įgauna pasitikėjimo savimi.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuo 2010-ųjų metų Lietuvoje vaikų skiepijimo rodikliai pradėjo mažėti po keletą procento dalių. Viena svarbiausių to priežasčių įvardijamas žmonių negebėjimas įvertinti kylančios rizikos. Klaidingai manoma, kad ligos dingo ir niekas jomis nebeserga, tad kyla klausimas: kam skiepyti save ir savo vaikus?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pabrėžia, kad šiuo metu klastingų ligų atvejų sparčiai daugėja, todėl privalu remtis statistika, mokslu ir oficialių šaltinių pateikiama informacija.
Skiepijimo mastai mažėja
Pandeminiu laikotarpiu daugelis pasaulio šalių buvo susikoncentravusios į koronaviruso infekcijos suvaldymą. Kai kurios šalys net laikinai sustabdė skiepijimą nuo kitų infekcijų tam, kad greičiau ir efektyviau sumažintų pandemijos padarinius.
Anot D. Razmuvienės, dabar, laikotarpiu po pandemijos, Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos tarptautinės sveikatos priežiūros organizacijos skelbia tai, kad būtina planuoti išlyginamuosius skiepijimus vaikams, kurie buvo atidėti ar nebaigti pandeminiu laikotarpiu. Labai svarbu padidinti skiepijimo aprėptis ar pasiekti bent jau tas, kurios buvo iki pandemijos.
„Pagal vaikų skiepijimo kalendorių vaikai skiepijami nuo 14 infekcijų. Remiantis praeitų metų statistika, matome, kad skiepijimo nuo 12 infekcijų aprėptys sumažėjo, tik nuo 2 – padidėjo nedideliu procentu. Taigi situacija Lietuvoje blogėja“, – pažymėjo specialistė.
Apsidraudę sveikatos draudimu maudykitės „Atostogų parko“ baseinuose, šildykitės pirtyse ir gaukite aibę čia teikiamų gydomųjų, sveikatinimo paslaugų nemokamai.
Vakarų Lietuvoje įsikūręs poilsio ir sveikatingumo kompleksas bendradarbiauja su visomis didžiausiomis draudimo bendrovėmis, tad atsiskaityti už čia teikiamas paslaugas galima ir pasinaudojant turimu sveikatos draudimu.
Kaip gauti paslaugas
„Atostogų parko“ medicinos vadovas Nerijus Kemeklis teigė, kad gauti čia teikiamas paslaugas pasinaudodamas draudimo kompensacija gali bet kuris sveikatos draudimu bendrovėje apdraustas arba savarankiškai apsidraudęs asmuo.
„Už paslaugas gali būti atsiskaitoma iš karto nurašant už jas sukauptą sumą iš elektroninės arba įprastos draudimo kortelės. Kitu atveju gali būti išrašoma sąskaita, kurią asmuo pateikia savo draudimo bendrovei. Gaila, tačiau dažnai žmonės nežino apie šią galimybę, todėl ir nepasinaudoja šiomis paslaugomis,“ – teigė N. Kemeklis.
Į redakciją paskambinusi moteris iškėlė klausimą, kaip reikėtų gydyti stemplės angos išvaržą. Pakomentuoti apie šią ligą sutiko Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas endoskopuotojas Aleksandras Šalavėjus.
– Kas yra stemplės angos išvarža?
– Stemplė eina per krūtinės ląstą. Ten esanti diafragma skiria krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės, kurioje yra tokia skylė – per ją eina stemplė ir ne tik ji. Tai – kaip raumeninis vožtuvas. Jis vaikui, jaunam, sveikam žmogui yra susitraukęs, tačiau, kai patenka maistas, jį įleidžia ir vėl užsidaro. Kai išsivysto patologija, tas raumeninis vožtuvas nevisai užsidaro. Skrandyje gaminama rūgštis, kartais, esant tam tikrai patologijai, dar prisideda ir tulžies rūgštis, ištikus stemplės išvaržai patenka į stemplę. Skrandis rūgšties nebijo, o stemplė tam yra jautri.
II laipsnio stemplinės angos išvarža atsiranda tada, kai anga pasidaro tokia didelė, kad net dalis skrandžio patenka į krūtinės ląstą. Tuomet jau siunčiame pacientus chirurgams, kurie ją operuoja.
– Kada dažniausiai jaučiami simptomai?
– Dažniausiai šis procesas įvyksta naktį arba, kai žmogui padidėja vidinis pilvo spaudimas, pavyzdžiui, nėščiosioms, dirbantiems sėdimą darbą. Ta skrandžio rūgštis patenka į stemplę ir tada žmogus pradeda jausti nemalonius pojūčius.
|
|
