Pajūrio naujienos
Help
2020 Gegužė
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną16°C debesuotumas 3 %
Naktį7°C debesuotumas 28 %
Apklausa

Ar po karantino beatsigaus kavinės Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonė
Komentarų topas

Sveikata

Medicinos punktuose sumažės gydytojų konsultacijų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-01-03

Redakciją pasiekė 28 rūdaitiškių pasirašytas laiškas, kuriame jie nuogąstauja, kad nuo Naujųjų metų Rūdaičių medicinos punkte bendrosios praktikos gydytojas bedirbs itin retai – vos sykį per 2 mėnesius, nors ligi šiol atvykdavo 2-syk per mėnesį. Gyventojai prašo, kad punkte būtų palikta ankstesnioji tvarka.

„Ką mums, vyresnio amžiaus žmonėms, reikės daryti susirgus arba norint vaistų išsirašyti? Autobusų maršrutus į mūsų kaimą jau seniai sumažino, nežinia, kaip reikės nustatytu laiku pasiekti gydymo įstaigas mieste“, – guodėsi laišką pasirašę Rūdaičių kaimo gyventojai.

Rūdaitiškė Adolfina K. piktinosi, kad valdžia visiškai nebesirūpina kaimo žmonėmis. Apie naująją tvarką, ji tvirtino, sužinoję iš Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovo Arno Juškio, kuris, jų žodžiais, patikinęs, jog taip nurodžiusi Kretingos rajono savivaldybė.

Šeimos gydytojų darbo vizitų nuo šių metų taip pat sumažės ir kituose rajono medicinos punktuose.

„Pajūrio naujienos“ susisiekė su A. Juškiu, kuris sakė išanalizavęs praėjusių metų darbą PSPC ir punktuose: „Gydytojų darbo krūvis nėra lygiavertis, – šeimos gydytojams išvykus dirbti į punktus, likusiems tenka itin didelis krūvis. Tą pačią situaciją, kaip buvo ligi šiol, palikti būtų neteisinga, todėl įstaiga ir ėmėsi permainų“, – kalbėjo vyriausiasis gydytojas, patikindamas, jog dėl tos pačios priežasties grafikai keisis ir kituose medicinos punktuose.

„Suprantu pacientus, kad jiems buvo labai patogu turėti gydytoją „po langais“. Į Rūdaičius pernai atvykdavo dirbti 2 šeimos gydytojai: Alvydas Zamulskis ir Aidyta Rumbutienė, tačiau pastarajai išėjus užtarnauto poilsio, liko tik A. Zamulskis. Planuojame, kad pakaitomis su juo dar turėtų dirbti ir kitas gydytojas. Antra vertus, gydytojo darbas medicinos punkte yra labai ribotas, nes nėra galimybės atlikti tyrimų, – sudėtingesniais atvejais pacientams vis vien tenka atvykti į centrą“, – sakė A. Juškys.

Tačiau, jo žodžiais, kompromisai visuomet yra įmanomi: žinią apie medikų darbo optimizavimą rūdaitiškiai išgirdo dar lapkritį, tačiau per gruodį tiesiogiai į jį dėl to niekas nesikreipė: „Gydytojas A. Zamulskis perdavė rūdaitiškių nepasitenkinimą, tačiau patys žmonės neparodė iniciatyvos, nors puikiai pažįstu Rūdaičių bendruomenės pirmininkę Gražiną Katkuvienę. Jeigu situacija gyventojų netenkins, reiktų susėdus kalbėtis, žmonės turėtų pateikti konkrečius motyvus“, – PSPC vadovas tikino esąs pasirengęs geranoriškai spręsti pacientų bendruomenių problemas.


„Kretingos šeimos medicinos centro“ vadovė Augenija Juknevičienė aprodė naujai įrengtą kabinetą pastato II aukšte, kur sumontuotas modernus japoniškas echoskopas su įvairiais davikliais skydliaukės, vidaus organų, ginekologijos, kardiologijos, sąnarių tyrimams.

Nuo kitos savaitės „Kretingos šeimos medicinos centras“, įsikūręs Vytauto g. 71, pacientams pradės teikti II lygio gydymo paslaugas – išplėstose šio pastato patalpose sutelktai dirbs gydytojai-specialistai: traumatologas-ortopedas, neurologas, endokrinologas, echoskopuotojas, ginekologas, reumatologas, kardiologas.

Greičiau diagnozuos ir gydys ligas

„Kretingos šeimos medicinos centras“, kaip savarankiška pirminio gydymo paslaugas teikianti įstaiga, veikia jau 19-ti metai, – per tą laiką išsiplėtė veiklos bazė, dabar centras reziduoja dviejose skirtingose miesto vietose – Savanorių ir Vytauto gatvėse. O nuo šių metų, teikdama ne vien šeimos gydytojų paslaugas, bet ir specialistų konsultacijas, ši gydymo įstaiga žengia į naują veiklos etapą.

Kodėl buvo nuspręsta teikti II lygio gydymo paslaugas, „Kretingos šeimos medicinos centro“ vadovė Augenija Juknevičienė aiškino: „Išaugo labai dideli reikalavimai šeimos gydytojams diagnozuojant ligas, prižiūrint pacientus. Be specialistų konsultacijų šeimos gydytojai negali tinkamai tęsti gydymo, o čia pat atlikus tyrimus, bus galima pacientus išsyk nukreipti pas specialistus. Taip bus galima greičiau diagnozuoti ligas ir greičiau jas gydyti, – sutrumpės ir paciento rūpesčių kelias“.

A.Juknevičienė pasidalijo įžvalgomis, kad šiandienos situacija tokia, jog susidaro labai didelės eilės pas gydytojus-specialistus, – žmonės jose laukia savaitėmis ir mėnesiais. Todėl tam, kad nebūtų užleistų ligų atvejų, kai nėra galimybės laukti, ir paskatino juos steigti II lygio paslaugas, kad pagerintų jų prieinamumą ne vien jų centro, bet ir kitiems pacientams.


Naujųjų rytą – ledinės maudynės

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-01-03
Kretingiškio Evaldo Šlušnio iniciatyvai pasiryžo ir moterys – Naujųjų metų rytą šoko į tvenkinį.

Išgirdus apie maudynes žiemą iškart kyla mintis apie Palangos ruonius, tačiau pirmą kartą ledinės maudynės persikėlė ir į Kretingą. Tokiu būdu šeši entuziastai Sausio 1-ąją pradėjo 2020-uosius metus. Taip Naujuosius sutinka ir daugiau šalies miestų gyventojų, tuo pačiu paminėdami ir Pasaulinę ruonių dieną. Subūrė ir kitus

Pirmąją Naujųjų metų dieną daugumoje pasaulio šalių vyksta vadinamosios „Polar Bear Swims“ – ledinės maudynės. Pirmasis toks renginys užfiksuotas dar 1904 metais Bostone. Kiekvienais metais daugėja entuziastų, norinčių save išbandyti maudydamiesi šaltame vandenyje ir taip pradėti naujus metus.

Kretingiškiai taip pat nusprendė įgyvendinti šią iniciatyvą ir pirmąją Naujųjų metų dieną susirinko prie Kretingos dvaro parko I tvenkinio, kretingiškių vadinamo trečiuoju, kur, atlikę maudynėms skirtą mankštą ir nubėgę 2 km, šoko į vandenį.

Renginyje dalyvauti galėjo visi norintys, tačiau pasinerti į šią avantiūrą panoro 6 žmonės, 4 jų – Kretingos bėgimo klubo nariai, kiti – šalčio nepabūgę rajono gyventojai.

„Kiekvienais metais Naujųjų rytą maudydavausi, tačiau nieko per daug nekviesdavau. Ši tradicija gyva visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Tokios maudynės vykdavo Palangoje, Klaipėdoje, pagalvojau, kad Kretingoje irgi galėtų vykti kažkas panašaus. Smagu, kad dvi moterys atvyko ir iš kitų miestų – Klaipėdos, Palangos“, – iniciatyvos pradžią įvardijo jos iniciatorius kretingiškis Evaldas Šlušnys.

Vyras šia veikla susidomėjo pradėjęs gyventi sveikai. „Atsisakiau alkoholio, pradėjau gyventi sveikiau ir vieną kartą vykau į Dainiaus Kepenio sveikuolių mokyklą, kur vakare išklausėme paskaitą, o rytą jau lipome į vandenį“, – prisiminė E. Slušnys.

Po to vyras vandens telkinyje maudydavosi kiekvieną rytą, dabar tai daro įvairių progų metu, per šventes. Kitą kartą į ledinį vandenį jis bris per vasario mėnesį įvyksiančią šventę Palangoje. „Niekada nesiskiepiju, man tai kaip skiepai – nesergu peršalimo ligomis. Žinoma, prie to prisideda ir sveikas gyvenimo būdas, sportas, tačiau maudynės, manau, – ne paskutinėje vietoje“, – svarstė iniciatorius.

E. Šlušnys mano, kad tuo užsiimti gali kiekvienas žmogus, tačiau pirma turi įveikti savo baimes. Žmogus turi daug baimių, kaip ir jas, taip ir baimę lipti į ledinį vandenį, jis turi nugalėti. Kai pirmą kartą lipau į šaltą vandenį, prieš tai nesigrūdinau, maniau, kad maudymasis ir yra grūdinimasis“, – kalbėjo jis, atskleidęs, kad, nors atvirame vandens telkinyje nesimaudo kiekvieną dieną, tačiau rytais lenda po šaltu dušu.

Maudynių iniciatorius tikisi jas pakartoti ir kitais metais: „Sulaukiau gerų atsiliepimų, todėl norėtųsi pakartoti. Tačiau tai gali pasikeisti tuomet, jeigu ledinėse maudynėse dalyvaučiau kitame mieste.“


Gripo vakcinos poreikio nenumatė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-12-13

Vos Kretingos rajono, kaip ir visos šalies sveikatos centrus, pasiekė vakcina nuo gripo, jos neliko per keletą dienų, ilgiausiai – per savaitę. Sveikatos įstaigų vadovai teisinasi vakcinų užsisakę gerokai daugiau negu pernai, tačiau tikino, jog nuspėti visuomenės poreikius ir elgseną – gana sudėtinga.

Kaltina medikus neapdairumu

Negalėję pasiskiepyti ir dėl to nusivylę pacientai kaltino sveikatos centrų vadovus, kad jie neva laiku neužsakę vakcinos ar užsakę jos per mažai, kad jiems nerūpi pacientų sveikata.

Antanas Kaubrys iš Laivių guodėsi, jog dar parėjusią vasarą prašęs Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) slaugytojos, kad jam rezervuotų skiepus nuo gripo. Tačiau lapkričio vidury nuėjęs į centrą išgirdo žinią, kad vakcinos nebėra.

„Slaugytoja sakė nežinanti, kada ir ar išvis jos begaus. Norėčiau žinoti, kodėl Salantų PSPC vadovas Tomas Skliuderis neužsakė vakcinos tiek, kiek reikėjo. Per televiziją žmonės buvo raginami skiepytis, tad kas atsakys, jei susirgsiu, nors buvau tarp tų, kurie norėjo, bet nebuvo paskiepyti“, – piktinosi vyras.

Kretingos rajono savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė paaiškino, kad už vakcinas atsako Nacionalinis visuomenės sveikatos centras: kiekviena medicinos įstaiga pateikė paraiškas pagal vakcinos poreikį, pirmiausiai vakciną paskirstė didmiesčiams, po to – rajonams.

Nemokamai nuo gripo skiepijami asmenys nuo 65 m. amžiaus, nėščiosios, taip pat – medicinos personalas bei asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis – bronchine astma, cukriniu diabetu, širdies, inkstų, onkologinėmis, imuninės sistemos ligomis. „Asmenys, patenkantys į tas grupes, taip pat gali skiepytis, susimokėdami už skiepą iki 20 eurų. Vakcinacija taip pat gali pasirūpinti darbdaviai, paskiepydami įstaigų darbuotojus iš savo lėšų“, – teigė Z. Abelkienė.


Palangos reabilitacijos ligoninės direktorė Romantė Aleknavičienė (kairėje) ir jos pavaduotoja medicinai Judita Daratienė akcentavo, kad europinės lėšos suteikė galimybę iš esmės pagerinti sąlygas III lygio reabilitacijai.

Palangos reabilitacijos ligoninė – viena pagrindinių reabilitacijos įstaigų šalyje – ypač didelį dėmesį skiria insultą patyrusių pacientų reabilitacijai. Ši gydymo įstaiga, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos medikai ir kuri aprūpinta pačia naujausia reabilitacijos įranga, atrodo, vykdo neįkainojamą misiją – sunkiai susirgusiam žmogui suteikia viltį pakilti naujam gyvenimui. Viltį vėl išmokti vaikščioti, kalbėti, susigrąžinti turėtus įgūdžius ir gyventi visavertį gyvenimą, nebūnant našta visuomenei ir artimiesiems.

Dalyvauja europiniame projekte

„Mūsų tikslas – didinti paslaugų prieinamumą ir gerinti gydymo paslaugų kokybę“, – tvirtino Palangos reabilitacijos ligoninės direktorė Romantė Aleknavičienė, akcentuodama, kad pasiekti šių tikslų padeda Europos Sąjungos parama.

Palangos reabilitacijos ligoninė yra Europos Sąjungos finansuojamos priemonės „Galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“ dalyvė, ir nuo 2018 rugsėjo mėn. ligoninėje vykdomas projektas  „VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės III lygio paslaugų plėtros ir paslaugų prieinamumo didinimas pacientams po galvos smegenų insulto“.

„Šio projekto esmė – pagerinti infrastruktūrą pacientų III lygio reabilitacijai po galvos smegenų insultų. Vykdant projektą numatyta rekonstruoti esamas palatas, patalpas ir pritaikyti šiuolaikiškai inovatyviai reabilitacijai“, – paaiškino projekto vadovė ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Judita Daratienė.

Jos pastebėjimu, paslaugų kokybei pasiekti pasitelkiamos visos įmanomos priemonės – nuo tinkamai sudaryto reabilitacijos plano iki naujausių technologijų. „Tai leidžia pasiekti maksimalaus rezultato – kad žmogus, patyręs insultą, po reabilitacijos visų pirma atgautų savarankiškumą ir į visuomenę sugrįžtų kaip visavertis jos narys“, – akcentavo J. Daratienė.

Palangos reabilitacijos ligoninėje reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms skirta 300 vietų. Taikomi plataus spektro reabilitacijos metodai, naujausios reabilitacinio gydymo technologijos. Plėtojama pacientų užimtumo terapija, pacientų mokymas, profesinė reabilitacija. Organizuojamos aktyvios reabilitacijos stovyklos. Teikiamos III ir II lygio reabilitacijos paslaugos, pakartotinės bei  ambulatorinės II lygio reabilitacijos paslaugos suaugusiesiems. Ligoninėje yra Neurologinės reabilitacijos, Bendros reabilitacijos, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriai, teikiamos profesinės reabilitacijos, aktyvios reabilitacijos, sveikatinimo paslaugos.


Indrė Trusovė teigia, kad svarbiausia yra neieškoti tobulybės, kuri neegzistuoja, nes viskas, net ir sveikas gyvenimo būdas, turi būti paremtas balansu, o ne griežtais draudimais ar fanatizmu, kuris ilgai netrunka.

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti.

Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi kartu laikytis sveiko ir subalansuoto gyvenimo principų, pasakoja mitybos specialistė ir maisto tinklaraščio autorė Indrė Trusovė.

Pokyčiams įtaką darė sveikatos negalavimai

Dažniausiai neužtenka būti vien fiziškai aktyviam, norint išvengti antsvorio ar tam tikrų sveikatos problemų, o taip pat norint jaustis laimingu bei džiaugtis veidrodyje matomu atvaizdu.

„Anksčiau nekreipiau dėmesio ir per daug nesigilinau į savo gyvenimo įpročius, tačiau buvau depresyvi ir nelaiminga, o kai būdama 23-ejų metų nebegalėjau nusileisti iš 5-ojo aukšto nesustojusi pasiilsėti, – itin rimtai susimąsčiau apie gyvenimo būdo keitimą“, – atvirauja mitybos specialistė I. Trusovė.

Kiti žingsniai buvo domėjimasis įvairiomis organizmo valymo programomis, mokslinės literatūros skaitymas, gilinimasis į maisto derinimą bei kitų žmonių patirtis, kol galų gale visa tai natūraliai virto ne tik nauju gyvenimo būdu, bet ir profesija.

Nors ir visas šis virsmo etapas reikalavo be galo daug jėgų bei vidinės motyvacijos, pakitęs kūno svoris, pagerėjusi nuotaika ir savijauta, susitvarkęs virškinimas, dingusios skrandžio bei tuštinimosi problemos privertė judėti pirmyn ir kardinaliai viską keisti.

Atsiradus dukrytei viskas tik pagerėjo

Besilaukiant pirmosios atžalos Amandos, I. Trusovę užklupo daliai mamų pažįstamas jausmas, siejamas su toksikoze. Nuolatinis pykinimas, silpnumas ir skaudanti galva buvo patys „geriausi“ draugai, todėl nors ir buvo stengiamasi valgyti daugiau daržovių, vaisių ir nenaudoti papildomo cukraus, dažnai besilaukiančioji tiesiog džiaugdavosi atsiradusiu natūraliu noru bent kažką suvalgyti.

Žinoma, pasitaisius sveikatai, tokie vertingi produktai kaip kiaušiniai, žuvis ar žalieji kokteiliai, kurių ankstesniu nėštumo periodu organizmas nepriėmė, visiškai grįžo į mitybos racioną, o gimus pirmajai dukrytei, buvo dar didesnis noras kuo atsakingiau rinktis valgomą maistą, grįžti į mėgstamą sporto salę ir, žinoma, kuo aktyviau bei įdomiau leisti šeimos laisvalaikį.

Tiesa, šiuo metu gyvenant antrojo vaikelio laukimu, I. Trusovę ir vėl kamuoja varginanti toksikozė, tačiau likusi šeimos dalis toliau sėkmingai maitinasi įvairiu ir sveiku naminiu maistu, o besilaukiančiai mamai pats skaniausias ir dažniausias patiekalas dabar yra graikiškos salotos.


Pasak gydytojos dietologės A. Jauniškytės-Ingelevičienės, pastebėjus vaiko nutukimo riziką rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu, nes tuomet tėvams bus lengviau suprasti galimas priežastis ir po truputį stengtis jas šalinti.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė.

Nebėra aktualu vien suaugusiems

Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali vien suaugusiesiems.

Norint diagnozuoti nutukimą, specialistams užtenka žinoti žmogaus ūgį ir svorį: suaugusiesiems yra apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI), o vaikams naudojamos procentilio lentelės – jeigu skaičius viršija 97-ąjį procentilį, tuomet nustatomas antsvoris. Vaikų KMI gali būti apskaičiuojamas tik nuo 16 metų.

Netiesa, kad valgo daugiau nesveiko maisto

Daugelis tikriausiai pritartų minčiai, kad vaikai, valgantys daugiau nesveiko maisto, yra labiau nutukę, tačiau moksliniai tyrimai rodo priešingai – nutukę vaikai neskanauja daugiau įvairių bulvių traškučių, saldumynų ar kito nesveiko maisto už tuos, kurių kūno masė siekia normos ribas.

Iš tiesų, nutukimo priežasčių yra labai daug ir ne visuomet galima labai tiksliai pasakyti, dėl ko atsirado tam tikros pasekmės. „Vaiko svorį lemia ne tik jo genai ar gyvenimo būdas, bet įtaką daro net ir tai, kaip maitinosi mama ar močiutė savojo nėštumo metu.

Pavyzdžiui, jei vaikas nėštumo metu gavo nepakankamą maisto kiekį, tai taip pat padidina vaiko nutukimo riziką“, – teigia gydytoja dietologė A. Jauniškytė-Ingelevičienė.

Žinoma, nutukimą gali sukelti ir nepakankamas miegas, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ekrano, įtampa ar stresas.


Darželyje – konfliktas dėl vaistų

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-11-08

Į „Pajūrio naujienų“ redakciją užsukęs mažamečio senelis piktinosi Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ darbuotojų elgesiu – jam sunku buvo suvokti, kodėl, paprašius bronchine astma sergančiam anūkui supurkšti šeimos gydytojo paskirtus vaistus, buvo sulaukta atžagarumo, maža to, pareikalauta papildomų dokumentų. „Kokią teisę jos turi taip elgtis?“ – retoriškai klausė jis.

Išpūtė burbulą

Tačiau šį incidentą lopšelio-darželio „Rasa“ direktorės pareigas laikinai einanti Daiva Pučkorienė pavadino be reikalo išpūstu burbulu. Tiek auklėtojos, tiek pati direktorė teigė pasielgusios taip, kaip reikalaujama rajono Savivaldybės vyriausiosios gydytojos parengtose ir su ugdymo įstaigomis suderintose tvarkose.

„Naujos arba pasikeitusios tvarkos kaskart būna pristatomos visuotiniame tėvų susirinkime. Tie, kurie domisi, nori išgirsti, ateina ir sužino“, – įsitikinusi D. Pučkorienė.

Anot jos, trečius metus lankančio berniuko mamai, kadangi susirinkime ji nedalyvavo, buvo paaiškinta asmeniškai: jeigu gydytojo išduotoje pažymoje apie vaiko sveikatą vaistai nėra rekomenduojami, vadinasi, jų vartoti ir nereikia. Šiam vaikui išduotoje pažymoje, pristatytoje prieš rugsėjo 1-ąją, tokios rekomendacijos nebuvo, įrašytas tik kodas, pažymintis ligą. Tiesa, įsiklausiusi į pedagogių žodžius, po mėnesio mama atnešė naują šeimos gydytojo pažymą, šįkart jau su rekomenduojamais vaistais. Tačiau, kad jie iškart būtų supurkšti, to nepakanka.

„Mes su mama aiškinomės, ką toliau daryti, gal ir būtume išsiaiškinusios taikiai, bet nežinia, iš kur šalia išdygo ir triukšmą sukėlė senelis. Jis nepatenkintas, kad neva tik Kretingoje galiojančios papildomais reikalavimais apipintos tvarkos“, – apie incidentą pasakojo darželio vadovė.

Pasielgė teisingai

Už vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūrą atsakinga Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Lina Kelevišienė patikino, kad lopšelio-darželio „Rasa“ darbuotojos pasielgė taip, kaip ir turėjo pasielgti.

Pagal nustatytą tvarką, pristačius šeimos gydytojo pažymą, kurioje nesvarbu, kokia lėtine liga – bronchine astma, cukriniu diabetu ar alergijomis – sergantiems ugdytiniams rekomenduojami vaistai, tėvai pirmučiausia privalo parašyti prašymą-sutikimą šiuos vaistus duoti vaikui. Gydytojo rekomendacijoje turi būti nurodytos dozės ir kokiu periodiškumu preparatus vartoti. Ant originalios pakuotės – aiškiai užrašytas vaiko vardas, pavardė, grupė ar klasė, kurią lanko, taip pat būtinas ir pats vaisto aprašas. Be to, pirmoji dozė iš naujos pakuotės vaikui turi būti suduota namuose, bet tėvai tai gali padaryti ir atėję į mokyklą ar darželį.

L. Kelevišienės teigimu, ugdymo įstaigoje vaikams rekomenduojamus vaistus administruoja arba ten dirbantys už sveikatos priežiūrą atsakingi visuomenės sveikatos biuro specialistai, o kai jų nėra – įstaigos vadovo įgalioti darbuotojai. Kad būtų išvengta klaidų, vedamas ir specialus žurnalas, kuriame užregistruojama, kada kokios dozės vaikui duotos.

„Mūsų specialistės ugdymo įstaigose turi ir, reikalui esant, panaudoja nebent bintą, pleistrus, termometrą ir aparatą kraujospūdžiui pamatuoti. Jos negali vaikui sugirdyti jokio vaisto – nė paprasto nuo galvos skaudėjimo. Jei kuris rimčiau suserga, apie tai nedelsiant pranešama tėvams ir kviečiama greitoji medicinos pagalba“, – tvarką paaiškino L. Kelevišienė.

---

Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, rajono mokyklose įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis serga 676 vaikai. Kiek lopšeliuose-darželiuose, žino tik pačios įstaigos, sveikatos darželiuose stebėsenos informacinė sistema dar kuriama.


Batikos paveiksluose pavaizduoto mėlyno ūko fone – Kretingos ligoninės vaikų skyriaus vedėja Laima Valantiejienė (kairėje) ir Dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė.

Kretingos ligoninės Vaikų skyrius pasipuošė ekspresyviais batikos paveikslais, kuriuos iš pačių sukurto ciklo „Mėlio ūko paslaptys“ atvežė Kretingos dienos veiklos centro bendruomenė.

Vaikų skyrių ir Dienos veiklos centrą jau daugel metų sieja bendrystė: centras kasmet pasistengia pradžiuginti mažuosius ligonius, ypač – prieš šventes, surengdami parodas ar išpuošdami skyriaus patalpas bei langus pačių sukurtais darbais.

Pasak Dienos veiklos centro vadovės Birutės Viskontienės, batikos darbų ciklą pagal projektinę veiklą jų lankytojai, vadovaujami darbuotojos Astos Naureckaitės, kūrė visus metus. Ši paroda apkeliavo Lietuvą – pabuvojo bibliotekų, mokyklų bei kitose viešosiose erdvėse, kol grįžo į Kretingą ir prieš šias Kalėdas džiugins ligoninės kolektyvą bei besigydančius vaikus.

„Paveikslai – dideli, mėlyni, pulsuojantys gyvybe, tiesiog nušvito koridoriaus sienos“, – paroda pasidžiaugė Vaikų skyriaus vedėja Laima Valantiejienė.

Ji sakė, kad Vaikų ligoninei dėmesį parodo ir kitos miesto įstaigos – paveikslų yra dovanojusi ir Kretingos meno mokykla. Todėl jie gali dažnai atnaujinti skyriaus erdves, kurdami puošnią aplinką bei dinamišką nuotaiką.

„P. n.“ informacija


Kuo pavojinga ignoruojama paauglystė

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-11-08
Psichologė Vika Gridiajeva akcentavo, kad paauglystė nėra nuosprendis.

Bendraudama su tėvais Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva dažnai jų klausia, kada, tėvų manymu, prasideda paauglystė: „Atsakyme įprastai slypi baimė, nežinia, baisiausios fantazijos, kaip reikės visa tai ištverti.“ Abejonės kamuoja daugelį tėvų, vieni pradeda ieškoti sprendimų, pagalbos, kiti – ne.

Turėtų prisiminti save

Psichologė juokavo, kad jos keturmetei dukrai paauglystė jau prasidėjo, tačiau iš karto atkreipė dėmesį, kad noras būti savarankiškiems, „aš viską žinau, galiu“ sindromas yra būdingas ir mažiesiems: „Nebūtinai tai turi būti krizė.“

Kalbėdama apie paauglystę V. Gridiajeva atskiria du dalykus: paauglystę, kaip visiškai natūralią žmogaus raidą, ir paauglystės krizę, kuri sunkiai pakeliama tiek pačiam paaugliui, tiek jo aplinkai. „Natūralią raidą išgyvename visi. Paauglystė nėra nuosprendis, tai – tiesiog periodas. Šiuo laikotarpiu žmonės, kuriuos auginame, nebėra vaikai, tačiau nėra ir suaugę. Jie – kelyje, kuriame jų pagrindinis uždavinys yra atsakyti į klausimą, kas jis ir kas tas gyvenimas“, – kalbėjo psichologė.

Paaugliai turi ir kitą užduotį – „nuversti“ valdžią namuose, nes jie nori būti svarbiausi. Trečia – paaugliai bando suprasti, kas vyksta su jo kūnu, šis uždavinys, anot specialistų, yra ypač svarbus.

Norint „išgyventi“ paauglystę, V. Gridiajeva tėvams linki grįžti mintimis į savo paauglystę ir prisiminti tokį jausmą: „Atrodo, kad gyveni scenoje, visi tave stebi, vertina, kritikuoja. Nuolat sulauki klausimų, kuo būsi baigęs mokyklą, kai galvoje sukasi mintys – ar aš pakankamai gražus, protingas, populiarus. Jei pasimatuotume paauglio batus iš naujo, tikiu, kad ne vienam spaustų koją. Taigi, pirmiausia, tėvai turi suprasti ir legaliai priimti jų išgyvenimus.“

Gerbti paauglių sprendimus – dar vienas svarbus momentas esant šiam amžiaus periodui. Psichologės teigimu, tai nereiškia, kad jie gali elgtis, kaip nori, tačiau tėvai turi pagalvoti, kuris klausimas yra vertas „kovos“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas