Pajūrio naujienos
Help
2020 Gegužė
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną15°C debesuotumas 32 %
Naktį8°C debesuotumas 43 %
Apklausa

Ar skiepytumėtės nuo koronaviruso?

Taip
Ne
Neturiu nuomonė
Komentarų topas

Sveikata

Komikas Airidas Jankus teigia, kad norint įveikti depresiją svarbiausia nenuleisti rankų ir nuosekliai rūpintis savo sveikata. Asmeninio archyvo nuotrauka

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas 40 sekundžių pasaulyje įvykdoma savižudybė, vadinasi, per dieną pasaulis netenka 2160 žmonių. Daugiau nei pusę savižudybių įvykdo žmonės, kenčiantys nuo vieno dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų – depresijos. PSO prognozavo, jog iki 2020 metų depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje, kuri paveikė jau daugiau nei 350 milijonų žmonių visame pasaulyje. Apie tai, ką reiškia sirgti depresija bei koks ilgas ir sunkus ligos kelias, pasakoja stand-up komikas Airidas Jankus.

Tai, kas slepiasi už komiko vardo

A. Jankus – vienos populiariausių tinklalaidžių Lietuvoje „Pralaužk vieną šaltą“ vedėjas, kuris gyvenime, rodos, žengia koja kojon su pozityvumu, pokštais ir gera nuotaika. Tačiau realybė yra kiek kitokia.

A. Jankus nuo pat mažų dienų buvo labai smalsus, jam rūpėjo rasti atsakymus į galvoje besisukančius klausimus. Būdamas berniukas jis suvokė, jog gyvenimas gali nutrūkti bet kurią akimirką, o žmogus tėra būtybė, negalinti nieko pakeisti ar pasukti norima linkme šiame milžiniškame pasaulyje. Fiziškai aktyvus vaikas buvęs Airidas išoriškai niekuo nesiskyrė nuo savo bendraamžių, bet viduje slėpė itin savitus įsitikinimus ir anuomet dar vaikiškomis atrodžiusias problemas. Pavyzdžiui, būdamas mažas klaipėdietis tikėjo, kad vieną dieną Baltijos jūroje susidariusios didžiulės sūraus vandens bangos lūš Palangoje, apsems visus žmones ir pasiglemš jų gyvybes, o galimybės kažką pakeisti, pasipriešinti gamtos stichijoms nebuvimas varydavo klaipėdietį į neviltį.

Liga neatsiranda akimirksniu

Depresija nesusergama prabudus ryte blogos nuotaikos, nors psichiatras profesorius daktaras Arūnas Germanavičius tikina, kad kartais taip gali būti, bet daugeliu atvejų tai yra laipsniškai išsivystantis psichologinis sutrikimas. Šis sutrikimas gali vystytis nuo kelių savaičių iki kelių metų ir yra diagnozuojamas gydytojo psichiatro tik tada, kai yra įvertinama paciento psichikos būklė ir apatija, bloga, niūri nuotaika, prislėgtumas trunka ne trumpiau nei dvi savaites. Pirmasis pojūtis, kad kažkas negerai, aplankė Airidą, kai jis buvo vos keturiolikos.

Atlikti tyrimai rodo, jog dažniausiai depresija serga žmonės, kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 45 metų. Vilniaus universitete studijuojančio Airido savijauta itin pablogėjo, kai jis, sulaukęs dvidešimties, iš Klaipėdos persikėlė gyventi į perspektyvių, gražių ir, atrodo, idealių, problemų neturinčių žmonių pripildytą sostinę. Tai buvo laikas, kai dingęs tikėjimas savo jėgomis ir pačiu savimi, dingęs apetitas, nuolatinis kūno raumenų trūkčiojimas ir nemiga privertė kreiptis pagalbos į specialistus, nes nepastebėti ar paslėpti kasdien prastėjančią sveikatą ir savijautą buvo neįmanoma.


Nauja paslauga neįgaliesiems – asmeniniai asistentai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-02-14

Kretingos rajone šiomis dienomis bus pradėta teikti nemokama asmeninio asistento paslauga neįgaliems asmenims. Kretingos socialinių paslaugų centro vadovės Danutės Skruibienės žodžiais, 3 pagalbininkai pasirengę kasdien ištiesti pagalbos ranką asmenims su fizine arba kompleksine negalia, gyvenantiems skirtingose rajono vietovėse.

Siekiant užtikrinti neįgaliųjų savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime, rajono taryba patvirtino 3 asmeninių asistentų etatus. Pasak D. Skruibienės, asmeninio asistento paslauga gyventojams bus teikiama įgyvendinant projektą „Kompleksinių paslaugų Kretingos rajono šeimoms teikimas, ir ja galės naudotis neįgalūs asmenys nuo 16 iki 65-erių metų.

„Projektas truks 17 mėn., bus suteikta paslaugų 30-iai asmenų. Asmeninio asistento paslauga neįgaliam žmogui gali būti teikiama kasdien iki 4 valandų per parą jo namuose arba viešojoje aplinkoje“, – kalbėjo vadovė.

Šia Kretingos rajone įdiegta naujove siekiama padėti dirbantiems, ieškantiems darbo, studijuojantiems ar iš kitų socialinių įstaigų grįžusiems ir eilėje laukiantiems kitų paslaugų asmenims, kuriems sudėtinga savarankiškai judėti.

Asmeninis asistentas neįgaliajam galės padėti pasigaminti maistą, susitvarkyti namus, atlikti higienos procedūras, palydėti į gydymo įstaigą, renginius ar kitaip organizuoti laisvalaikį. D. Skruibienė akcentavo, kad asmeninis asistentas, skirtingai nuo socialinio darbuotojo padėjėjo, neatliks visų veiksmų už neįgalųjį, tik jam padės.

Tačiau, pastebėjo ji, už transporto paslaugas savo reikmėms, vykstant viešuoju transportu, neįgalieji privalės užsimokėti patys. Vadovės žodžiais, asmenims su judėjimo, regos, klausos, vidaus organų sutrikimų ir kompleksine negalia labai svarbu pasijausti oriai – kada ne viską už jį padaro kitas, kad kažką gali ir jis pats, padedamas asistento. Šis neįgaliajam tampa savotišku draugu.

Paklausta, ar neįgalieji noriai atsiliepia į siūlymą gauti naująją nemokamą asmeninio asistento paslaugą, D. Skruibienė pastebėjo, kad kiekviena naujovė sutinkama nedrąsiai. „Pristatėme paslaugą seniūnijose, parapijos pastoracinei tarnybai, – jie geriau pažįsta žmones, kuriems galėtume padėti savarankiškiau gyventi. Kai pradėjome teikti integralią pagalbą asmenims į namus, iš pradžių žmonės taip pat drovėjosi įsileisti svetimą asmenį. O dabar ši paslauga Kretingos rajone labai išpopuliarėjo.“

Šiuo metu socialinė pagalba į namus teikiama 199 asmenims, o socialinė globa – 71 Kretingos rajono asmeniui.

---

Asmenys, pageidaujantys gauti nemokamą asmeninio asistento paslaugą, turėtų kreiptis į Kretingos rajono Socialinės paramos skyrių (J. K. Chodkevičiaus g. 10, 305 kab., tel. (8 445) 54754, el. p. margarita.lipskiene@kretinga.lt).

Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Kretingos socialinių paslaugų centro Bendruomeninių šeimos namų koordinatorę Daivą Manukian (J. K. Chodkevičiaus g. 10, Kretinga, 105 kab., tel. 8 601 38037, el. p. daiva.manukian@spc.kretingos.lt).


Kretingos psichikos sveikatos centro vadovė Inna Viršilienė Kretingos rajono savivaldybės merui Antanui Kalniui įteikė prašymą atleisti ją iš šios įstaigos vadovo pareigų nuo šių metų vasario 24 dienos. Meras prašymą patenkino.

Savo noru iš darbo išeinančią Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centro vadovę Inną Viršilienę genasi šios įstaigos veiklą nagrinėjusios darbo grupės nustatyti pažeidimai. Darbo grupę, kuriai vadovavo Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Juozas Mažeika, šių metų sausio 9 dieną sudarė meras Antanas Kalnius. Grupei buvo pavesta išanalizuoti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. gruodžio 13 d. Savivaldybei persiųsta raštą „Dėl prašymo, susijusio su psichologinio smurto atvejais darbe.“

Atlikę tyrimą darbo grupės nariai vieningai pripažino, kad dabartinėje situacijoje nematyti efektyvios ir darnios tolimesnės įstaigos veiklos. Įstaigoje vyrauja blogas mikroklimatas, kolektyvas nevieningas, įstaigos vadovas nesiima iniciatyvos gerinti darbo santykius su pavaldiniais, – tvirtinama darbo grupės išvadoje.

Per patikrinimą buvo išsiaiškinta, kad I. Viršilienė nesilaikė ir mero potvarkiu patvirtinto darbo laiko grafiko, keitė jį savavališkai. Kretingos psichikos sveikatos centre I. Viršilienė dirbo ir medicinos psichologo pareigose, kur jai mero potvarkiu buvo paliktas 0,1 etato krūvis, tačiau darbo grafike pažeidžiant potvarkį, buvo žymimas 0,4 etato darbo krūvis. I. Viršilienė dirba ir Šilalės ligoninėje 0,1 etato. Atsižvelgus į jos darbo krūvį Kretingos psichikos sveikatos centre kilo įtarimų dėl darbo laiko dubliavimo. Įtarimų pagrįstumą sustiprino darbuotojai, išsakę, kad įstaigos vadovė išvykdavo iš darbo kiekvieną ketvirtadienį ir kartais antradieniais.

Darbuotojai neslėpė ir įtarimų dėl galimai neefektyviai, neskaidriai ir nesąžiningai naudojamų įstaigos lėšų, tenkinant ne įstaigos, o asmeninius I. Viršilienės poreikius.

Susipažinęs su Kretingos psichikos sveikatos centrą tikrinusios darbo grupės išvadomis, meras A. Kalnius inicijuoja nepriklausomą įstaigos veiklos ir finansinį auditą. Nepriklausomam auditui turi pritarti ir Savivaldybės taryba. Taryba dėl audito spręsti turėtų kovo mėnesio posėdyje.

Kretingos psichikos sveikatos centrą tikrinusioje grupėje be J. Mažeikos, dirbo Savivaldybės vyriausioji gydytoja Zita Abelkienė, Juridinio skyriaus vedėja Virginija Šoblinskienė, Savivaldybės tarybos narė Vaida Jakumienė, Kretingos ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Laima Valantijienė.

Kretingos psichikos sveikatos centro veiklos tyrimą vykdo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija. Kretingos psichikos sveikatos centrui Inna Viršilienė vadovauja nuo 2012 metų rugsėjo, įstaigoje dirba 18 darbuotojų. Pernai pacientų apsilankymo šioje gydymo įstaigoje skaičius viršijo 13 tūkstančių.

„P. n.“ informacija


Gydytojas Robertas Badaras pataria vadovautis taisykle – kas per daug, tas visada nesveika.

Dar keli amžiai prieš Kristų egzistavusios Aleksandrijos medicinos mokyklos įkūrėjas gydytojas Herofilas įvardijo vieną pagrindinių vaistų vartojimo principų – „vaistai patys savaime nieko verti, tik tinkamai paciento vartojami vaistai tampa dievų rankomis“. Šių dienų situaciją Lietuvoje ir pasaulyje puikiai įvardija žodžiai: „Vaistas vartojamas ne dėl to, kad nebūtų blogai, bet dėl to, kad būtų gera“.

Apie tai, kokie yra perteklinio vaistų vartojimo padariniai ir kaip to išvengti, pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Robertas Badaras.

Siekia didinti pardavimų kiekį

Neracionalus vaistų vartojimas – tai neatsakingos savigydos ir abejotino efektyvumo vaistų vartojimo visuma. Problemos šaknys – specialistai, netinkamai skiriantys medikamentus, juos vartojantys pacientai ir vaistų reklama, skatinanti pirkti jų kuo daugiau, neva tai padės jaustis geriau.

Televizijoje, spaudoje bei internete platinama reklama, kuri formuoja visuomenės požiūrį, siekia kuo didesnio pelno – didinti vaistų pardavimų kiekį. Reklamos tikslas yra įdiegti visuomenei tai, kad, vartojant kuo daugiau vaistų ir maisto papildų, savijauta bus geresnė, padidės energingumas ir atsiras daugiau sveikatos, tokiu būdu yra skatinamas kuo įvairesnių vaistų pirkimas ir vartojimas dideliais kiekiais.

Grėsmė Lietuvoje ir visame pasaulyje

Lietuvoje per metus yra parduodama maždaug 72 milijonai vaistų pakuočių, o skalėje pagal suvartojamų medikamentų vidutinę dozę per parą Lietuva užima kone lyderės pozicijas. Tyrimai rodo, kad dažnas lietuvis be specialisto pagalbos išsirenka sau tinkamus vaistus, kas priveda prie 15 tūkstančių jais apsinuodijančių žmonių Lietuvoje per metus.

Tiesa, kartais ir specialistams pritrūksta žinių bei kompetencijų, būtent dėl to pacientui vaistai skiriami per didelėmis arba per mažomis dozėmis, parenkamas netinkamas jų vartojimo būdas ar skiriama netinkama gydymo trukmė. Problemos mastą pagrindžia Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai: daugiau nei pusė visų parduodamų vaistų yra įsigyjami ir skiriami neracionaliai, o kas antras pacientas nesilaiko gydytojų rekomendacijų. Į klausimą, kaip išvengti perteklinio vaistų vartojimo, gydytojas anesteziologas-reanimatologas R. Badaras atsako paprastai – „Vengimo būdu, o tai reiškia – vartoti tik gydytojo paskirtus medikamentus ir vadovautis taisykle – kas per daug, tas visada nesveika.“


Pasak „Žolinčių” akademijos vadovės Danutės Kunčienės, Eugenijos Šimkūnaitės prieš kelis dešimtmečius pateikti sveikatos patarimai aktualūs ir šiandien.

Šiuos, 2020-uosius, metus LR Seimas paskelbė habilituotos biologijos mokslų daktarės, vaistininkės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės metais. „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė visoje Lietuvoje šiemet veda paskaitas apie garsiosios vaistažolininkės veiklą ir jos mokymus.

D. Kunčienė pasidalino savo ir E. Šimkūnaitės patarimais, kaip gerinti savo sveikatą.

Esant mažam vyšnių uogų derliui, E.Šimkūnaitė siūlė virti vyšnių sirupą iš jų lapų ir cukraus bei vyšnių lapų arbatą.

Pasak vaistažolininkės D. Kunčienės, Lietuvoje populiarėjant akupunktūrai, pamirštama, kad dažnas lietuvis savo kieme turi kadagį. „Tai yra akupunktūrinis augalas, jį patartina neštis į pirtį, pavanoti aplink strėnas – taip atsiskleidžia geriausios augalo savybės“, – tikino žolininkė. Taip pat ji patarė paimti drobinį maišelį, prikarpyti kadagio šakelių, jį pašildyti ir pridėti prie skaudamo kelio, pėdos ar alkūnės, gerti kadagio ir čiobrelių arbatą.

„Žolinčių akademijos“ prezidentė atskleidė gaminanti tepalą iš ištirpdyto kokoso aliejaus, kaulažolės šaknų, kadagių spyglių, skirtą skaudantiems sąnariams. Šio gaminio sudėtis ir poveikis beveik toks pat, kaip ir kaulažolių tepalo – jis turi šildomą poveikį ir gerina kraujotaką.

D. Kunčienės teigimu, E. Šimkūnaitė siūlė susidraugauti su vašku. „Reikėtų paimti milo arba kailio atraižą, ant medžiagos užpilti vaško, uždėti sukarpytų pušies, eglės ar kadagio šakelių. Spygliams prilipus prie vaško, gautą kompresą pridėti prie skaudamos vietos nakčiai“, – tikino „Žolinčių akademijos“ vadovė.

Jeigu skilinėja kulnai, žolininkė patarė ant vilnonio audinio užpilti vaško, kuo įmanoma karštesnį pridėti prie kulno, užmauti kojinę ir eiti miegoti. Pernakt kulnai suminkštės ir pasveiks.

D. Kunčienė atskleidė pūslėtojo guveinio savybes, apie kurias rašė ir botanikas J. Pabrėža. Tai yra dumblis, kurio gausu Baltijos jūros pakrantėse. Jo randama ant jūros kranto visais metų laikais po audros.


Ligoninė siekia atsinaujinti

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-02-07
Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė

Kretingos rajono ligoninė prašo iš šiųmetinio Savivaldybės biudžeto skirti 125 tūkst. eurų laboratorijos atnaujinimo darbams ir įsigyti naują laparoskopą – prietaisą, skirtą chirurginėms operacijoms atlikti.

Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė tikisi, kad jų pageidavimas bus išklausytas tarybos narių, kurie teigiamai balsuos, tvirtinant rajono biudžetą.

„Ligi šiol pasenę ligoninės pastatai buvo renovuojami iš Valstybės investicijų programos (VIP), Europos Sąjungos lėšų ir Savivaldybės biudžeto restruktūrizacijos lėšų. Darbų nuveikta gana daug, tačiau nespėjome renovuoti laboratorijos, dalies Akušerijos-ginekologijos skyriaus, pastato vidinės dalies fasado, taip pat – įrengti lifto“, – kalbėjo I. Volskienė.

Jos žodžiais, pasikeitus Sveikatos ministerijos pozicijai – ši nebeskiria VIP lėšų rajono ligoninėms, o remia tik pirminio lygio paslaugas teikiančių įstaigų projektus, finansinės paramos nuspręsta prašyti steigėjo – Kretingos rajono savivaldybės. Ligoninė yra Savivaldybės nuosavybė, pastatu įstaiga naudojasi pagal panaudos sutartį.

„Vykome į ministeriją, bandėme įrodyti, kad mums verkiant reikia sutvarkyti laboratoriją, nes ji tėra vienintelė visame rajone. Nepavyko įtikinti, nes lėšų išvis neskirta rajonų ligoninėms. Mūsų laboratorija – akredituota, joje atliekami visi bendrieji – kraujo, biocheminiai, taip pat skubios pagalbos – kepenų, inkstų tyrimai. Ir tam, kad išliktų ligoninės stacionaras, būtina atnaujinti laboratorijos patalpas, šildymo sistemą, pakeisti vamzdžius“, – kalbėjo ligoninės vadovė.

Savomis lėšomis ligoninė gali atlikti tik paprastus kasdienius remontus. Taip pat sensta ir įsigyta įranga. Pasak I. Volskienės, 2005-aisiais steigėjas – Savivaldybė – iš restruktūrizacijos programos buvo nupirkusi daug modernios įrangos, tačiau ji dėvisi, nebeatitinka šiandienos poreikių.

„Išaugo operacijų skaičius: įsigijus naujovišką laparoskopą, pagerėtų paslaugų kokybė, sumažėtų pacientų eilės. Laparoskopu mūsų ligoninėje atliekamos visos pagrindinės chirurginės – išvaržų, apendicito, tulžies pūslės – bei traumatologinės operacijos. Atėjo dirbti jauni entuziastingi gydytojai, atsinešę novatoriškas žinias, todėl norisi, kad jie pas mus ir liktų“, – kalbėjo I. Volskienė, patikindama, kad ligoninė kasmet atnaujina įrangą ir iš savų lėšų, tačiau jų neužtenka, modernizuojant gydymo įstaigą.

„Nors liks ir kitų neužbaigtų ūkio darbų, jei gautume Savivaldybės paramos, kooperavę su savomis lėšomis, šiemet pirmiausiai pirktume laparoskopą ir atnaujintume laboratoriją. Laboratorijos atnaujinimui iš bendros 125 tūkst. eurų sumos būtų skirta 30 tūkst. eurų. Darbus atliktume savo jėgomis“, – patikino vyriausioji gydytoja.


Smulkiosios motorikos svarba vaiko raidai

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-02-07
Reabilitacijos specialistė ergoterapeutė Viktorija Terasenko

Smulkiosios motorikos raida labai svarbi, nes padeda pagrindą ne tik griaučių-raumenų sistemai vystytis ir atlikti judesius bei plaštakomis – ji svarbi ir pažintinei raidai, mąstymo proceso vystymuisi, dėmesio koncentracijos formavimuisi. „Tai ateityje labai svarbu mokymuisi ir asmenybės formavimuisi. Tam tėvai turėtų skirti daug dėmesio“, – atkreipė dėmesį ergoterapeutė reabilitacijos specialistė Viktorija Tarasenko.

Kruopos – stebuklingos Smulkioji motorika – tai gebėjimas atlikti įvarius koordinuotus paprastus ir sudėtingesnius veiksmus pirštais, plaštakomis.

Kai gimsta kūdikis, yra stebima jo stambiosios motorikos raida – ar vaikas laiku kelia galvą, verčiasi, sėdi, šliaužia, ropoja, vaikšto. „Taip pat svarbu stebėti ir smulkiosios motorikos raidą. Smulkioji motorika susijusi su galvos smegenų centrais ir lavinant smulkiąją motoriką lavėja smegenys, stimuliuojama kalbos raida, lavinami plaštakos raumenys, dėmesio koncentracijos, mąstymo, atminties vystymasis, pažintiniai procesai“, – įvardijo V. Tarasenko.

Viena dažniausių tėvams nerimą keliančių situacijų yra, kuomet vaikas nepradeda kalbėti. Tokiu atveju tėvai daug dėmesio gali skirti smulkiajai motorikai, kuri yra susijusi su kalba. „Kalbos ir smulkiosios motorikos centrai yra greta, todėl tėvai turėtų skirti daug laiko smulkiosios motorikos lavinimui, nes taip stimuliuos kalbos raidą“, – teigė V. Tarasenko.

Kol vaikas yra visai mažas, reikėtų pradėti nuo skirtingų tekstūrų žaislų lietimo. „Liečiant skirtingas tekstūras lavės jutimai, stimuliuosis smegenų centrai, mankštinsis pirštai, plaštakos“, – tikino V. Tarasenko.

Vaikui šiek tiek paaugus jam tampa įdomu stebėti suaugusiuosius, ypač mamą, besisukančią virtuvėje, – tuomet galima vaiką supažindinti su kruopomis. Tai – smagus užsiėmimas vaikams, o tuo pačiu metu liečiant, suimant kruopą, ją beriant, mankštinasi smulkieji raumenys ir gerinama vaiko dėmesio koncentracija.


Vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos Gintaras“ yra vienintelė visame Vakarų Lietuvos regione ir didžiausia mūsų šalyje tokio tipo medicinos įstaiga.

Savo veiklos 30 metų jubiliejų atšventė Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“. Vienintelė Vakarų Lietuvos regione ir didžiausia vaikų sanatorija Lietuvoje kasmet priima per 4 tūkst. pacientų nuo 3 iki 18 metų, jais rūpinasi 200 darbuotojų.

Kolektyvas nuolat atsinaujina

Sanatorijos jubiliejus buvęs be oficialių kalbų, išskirtinių svečių – ši šventė buvo dedikuota tarpusavio bendrystei ir gražiems prisiminimams, kuriais jubiliejinį vakarą dalinosi esami ir buvę darbuotojai, kartu pasidžiaugę šios gydymo įstaigos pasiekimais ir pažanga.

„Mūsų šventė buvo tarsi jaukus šeimos vakaras“, – teigė sanatorijos „Palangos Gintaras“ vyriausioji finansininkė viena renginio organizatorių Vilija Rumšienė, pasidžiaugusi, kad jubiliejinį renginį pavyko suorganizuoti savo pačių jėgomis – todėl jis ir buvęs toks jaukus, šiltas ir paprastas, nekėlęs įtampos. „Atvirkščiai, – renginio scenarijaus sumanytojos prigalvojo įvairių nominacijų, kurių kiekvieną lydėjo parinktas muzikinis kūrinys. Buvo smagu, įdomu, o šventę ilgam primins nuotraukos prie jubiliejinės sienelės“, – pašnekovė tvirtino, kad sanatorijos jubiliejų šventė 150 sanatorijos darbuotojų – ir dirbančių dabar, ir dirbusių čia seniau, o nemažam būriui dar buvo įteiktos ir padėkos už gerą darbą.

Nuotaiką visiems pakėlė profesionalios muzikos koncertas, sanatorijos direktoriaus Kęstučio Speičio dovanotas įspūdingas fejerverkas ir 20 kg svėręs jubiliejinis tortas.

Sausio 1 dienos duomenimis, šiuo metu „Palangos Gintare“ dirba 200 darbuotojų, iš kurių ketvirtadalis – ilgamečiai, šioje medicinos įstaigoje dirbantys per 20 metų, dar vienas ketvirtadalis – iki 5 metų. „Vadinasi, kolektyvas nuolat atsinaujina, o ilgamečiai darbuotojai savo darbo patirtį perduoda jaunimui“, – kalbėjo V. Rumšienė.


Anot odontologijos skyriaus vadovės, burnos higienistės Sandros Burčikaitės, tik taisyklinga asmeninė burnos ir dantų priežiūra namie bei reguliarus profesionalios burnos higienos atlikimas pas kompetentingus specialistus gali užtikrinti gerą dantų bei burnos higieną ir užkirsti kelią sunkioms bei ilgo gydymo reikalaujančioms ligoms.

Neretai dėl žinių trūkumo žmonės netinkamai prižiūri savo dantis, o tai galiausiai gali privesti prie tokių sunkių ligų kaip periodontitas, kuomet dantys pradeda kristi arba juos būtina šalinti.

Kaip teisingai reikia rūpintis savo ir vaikų burnos bei dantų higiena ir kodėl verta laikytis šių pagrindinių taisyklių, pasakoja Kauno grožio klinikos odontologijos skyriaus vadovė, burnos higienistė Sandra Burčikaitė.

Neužtenka valyti dantų du kartus per parą

Ko gero, visi esame girdėję ir tuo tikime, kad pakankamai burnos ir dantų priežiūrai užtenka reguliariai valytis dantis bei naudoti tarpdančių siūlą. Tačiau tiesa yra kiek kitokia – burnos higienistų teigimu, net ir kruopščiai bei atsakingai valantis dantis dantų šepetėliu neįmanoma pasiekti visų dantų vagelių bei dantų šonų, o tarpdančius valant siūlu vis tiek pasilieka maisto likučių bei apnašų, kurios sukietėja ir gali virsti dantų akmenimis. Juose ima kauptis dantų kariesas, burnos gleivinės ir periodonto ligas sukeliančios bakterijos, net keliais tonais gali pakisti dantų spalva, atsirasti nemalonus burnos kvapas.

Norint išvengti apnašų sukeliamų ligų ir džiaugtis sveikais dantimis bei gražia šypsena, rekomenduojama reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną, kurios metu specialiais instrumentais pašalinamos visos susikaupusios apnašos.

Veiksmingiausias ėduonies ir apydančio ligų priešas

Profesionali burnos higiena yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms ligoms, ir tai yra pagrindinis ėduonies ir apydančio ligų profilaktikos metodas, todėl, pasak specialistų, turintiems gerus burnos higienos įgūdžius ją vertėtų atlikti 2 kartus per metus, sergantiems periodonto ligomis – kas 1–4 mėnesius, o turintiems implantus – kas 4–6 mėnesius.

Šios procedūros metu įvertinama dantų, dantenų būklė, ultragarsiniu skaleriu ir rankiniais instrumentais pašalinamos mineralizuotos bei nemineralizuotos dantų apnašos, viršdanteninės ir podanteninės apnašos, oro abrazijos „Air flow“ būdu pašalinamos pigmentinės, nuo rūkymo ar kavos, vyno bei kitų dažančių produktų vartojimo atsiradusios dėmės, abrazyvo turinčia pasta nupoliruojami dantų ir plombų paviršiai. Esant poreikiui nujautrinami apsinuoginę dantų kakleliai ar atliekamos gydomųjų preparatų aplikacijos, įvertinama plombų, protezų ir implantų būklė, jei tokių yra.

Taip pat nustatomas asmeninės burnos higienos namuose efektyvumas, pacientai mokomi burnos higienos namuose, parenkamos visos reikiamos higienos priemonės: dantų šepetėliai, higieniniai siūlai, tarpdančių šepetėliai, dantų pastos, skalavimo skysčiai ar burnos ertmės irigatoriai.


Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pranešimą, paskutinę praėjusių metų savaitę (gruodžio 23–29 d.) bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 31 atvejis 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis užregistruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.

Įvertinus 51-os savaitės rodiklį su 50 savaitės sergamumo duomenimis, nustatyta, kad sergamumas gripu ir ŪVKTI sumažėjo visose administracinėse teritorijose.

Vis dėlto dėl gripo Lietuvoje 52-ą metų savaitę buvo hospitalizuota 20 asmenų, iš kurių 19 – vaikų.

Klaipėdos apskrityje 52-ą savaitę užregistruota 15 gripo ir 744 gripo ir ŪVKTI atvejų, rodiklis – 25,7 atv./10 tūkst. gyventojų, kai 51-ą savaitę buvo užregistruota 20 gripo atvejų, 1 tūkst. 539 – gripo ir ŪVKTI, rodiklis – 48,3 atv./10 tūkst. gyventojų.

Kretingos rajone nei 52-ą, nei 51-ą praėjusių metų savaitę gripo atvejų užregistruota nebuvo. ŪVKTI sirgo: 52-ą savaitę – 112 žmonių, iš kurių 66 kūdikiai ir asmenys iki 17 metų, 51-ą savaitę – 170, iš kurių 100 – vaikai ir jaunuoliai nuo gimimo iki 17 m.

Bendras sergamumo Kretingos rajono rodiklis: 52-ą savaitę – 30 atv./10 tūkst. gyventojų, 51-ą – 45,5 atv./10 tūkst. gyventojų.

Nors gripo atvejų mūsų rajone per pastarąsias dvi savaites ir nebuvo užfiksuota, o sergamumas ŪVKTI kaip ir slūgsta, vis dėlto, ką reikėtų žinoti apie gripą ir kokių imtis priemonių nuo jo apsisaugoti.

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5–10 proc. gyventojų. Lietuvoje sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudenį–žiemą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas