|
|
|
SveikataMedžiagų apykaita žiemą
Žiema yra visapusiškai kūną paveikiantis biologinis įvykis. Organizmams, kurių fiziologija išsivystė esant stipriam sezoniniam svyravimui, tai yra mūsų klimato zonoje, žiema reiškia koordinuotus endokrininės sistemos, mitochondrijų funkcijos, audinių prisotinimo, imuninio tonuso ir elgesio pokyčius. Nors temperatūra, šviesa ir maisto prieinamumas yra šiuolaikiškai dirbtinai suvienodinti su šiltuoju metų laiku, o biologinė žiemos reikšmė primiršta, tačiau mūsų kūnai ir toliau reaguoja į žiemą, kaip visapusišką procesą, net neatsiklausę mūsų svarbios nuomonės. Bioenergetiniu požiūriu, žiemą galima apibūdinti kaip tam tikrą medžiagų apykaitos išbandymą. Šaltis, ultravioletinių spindulių ir šviesos nebuvimas susikerta mūsų fiziologinės sveikatos ašyje. Žiema reiškia, kad oksidacinė energijos gamyba sumažėja ir didėja priklausomybė nuo streso, kurį sukelia adaptacija. Ar žiema sukels degeneraciją, o gal regeneraciją, beveik visiškai priklauso nuo to, kaip lanksčiai prisitaikysite ir kompensuosite šviesos ir šilumos trūkumą. Šiame kontekste išorinis grožis išduoda sėkmingų derybų tarp medžiagų apykaitos ir žiemos požymius – paprasčiausiai pastebimas odos elastingumu, rankų ir kojų šiluma, akių skaidrumu, jungiamojo audinio tonusu ir nuotaikos atsparumu. Kai žiemą išgyvenate netinkamai, pirmiausia menksta jūsų... grožis. Pati tamsa reiškia fiziologinį stresą. Šviesos nebuvimas tiesiogiai ir netiesiogiai „kerta“ per endokrininius takus, ypač per kankorėžinę liauką, kuri keičia ir mitochondrijų „kvėpavimą“, tai yra kaip greit jūs „kūrenate“ tortukus ar cepelinukus. Tamsai užimant didžiąją dienos dalį, kūne padidėja melatonino sekrecija, slopinama skydliaukės hormonų aktyvacija, mažėja kūno temperatūra, lėtėja oksidacinis metabolizmas, skatinamas laisvųjų riebiųjų rūgščių kaupimasis.
Muzika žmonėms su negalia – tarsi gydantis balzamas
„Parašykite apie du nuostabius žmones, kurių dėka mes jaučiamės pakylėti, kai groja muzika, kad galime jos klausytis, pagal ją šokti“, – atsiliepiant į tokį grupės Padvarių socialinės globos namų gyventojų redakcijai išsakytą pageidavimą ir buvo inicijuotas pokalbis su šios įstaigos užimtumo specialistais Daiva Pociuviene ir Petru Rudžiu apie jų darbo specifiką ir gebėjimą muzikuojant suteikti džiaugsmo ten gyvenantiems žmonėms. Šokis neturi prioritetų Pasak P. Rudžio, kiekvienas rytas jų įstaigoje – kaskart skirtingame gyvenamajame korpuse, kurių yra keturi, – prasideda muzikine valanda: „Nuo 10 iki 11 val. rengiu nedidelį koncertą hole tam, kad žmonės pasveikintų vienas kitą su nauja diena, taip pat ir ypatingomis progomis – kurio nors gimtadieniu ar vardadieniu.“
O kiekvieną penktadienį šokių salėje vyksta šokių rytmečiai: apie 50 žmonių po pusryčių susirenka pramogauti. Šoka, kas kaip moka ir gali, nes čia nėra nei amžiaus, nei lyčių prioritetų – šoka ir poromis, ir rateliais, ir moteris su moterim, ir vyras su vyru. Šoka ir sėdintys neįgaliųjų vežimėliuose, už rankų vedžiojami fiziškai sveikesnių partnerių.
Kiek duoda, tiek gauna
Tačiau D. Pociuvienė papildė, kad linksmintis tenori tik dalis Padvarių socialinės globos namų gyventojų, kiti nė raginami neateina į renginius: vieni galbūt iš liūdesio dėl negalios, kiti negali judėti dėl sveikatos. Tie, kurie ateina, susiburia į nedideles grupes, susidraugauja tarpusavyje ir juos visur pamatysi drauge: žaidžiant stalo žaidimus, šaškėmis ar šachmatais lauko pavėsinėse, ir vaikštinėjant kieme, ir būriuojantis prie televizoriaus ar teniso stalo, kurį įstaiga įsigijo ne per seniausiai.
Padvarių socialinės globos namų kontingentas – gana specifinis: apie pusė gyventojų, ypač – vyresnio amžiaus, nebepakyla iš lovos, o jaunesnio amžiaus dažniausiai – su proto ir psichikos negaliomis. Pašnekovų pastebėjimu, šios ligos, ypač dimensija ir Alzheimerio liga, vis jaunėja.
„Muzika tiems žmonėms yra kaip vaistas. Yra gyventojų, kurie mažai kalba, bet muziką jie girdi. Dar ir dėl tos priežasties groju korpusuose, kaskart skirtinguose aukštuose. Jeigu pats duodi iš „dūšios“ – matai degančias iš laimės akis, darbas su tokiais ypatingais žmonėmis nevargina. Dar nežinia, kiek ir pats iš jų gauni įkraunančios energijos“, – samprotavo grodamas žmones džiuginantis P. Rudys.
Gydytoja neurologė Eglė Grykšienė tikino, kad šiuolaikinėje medicinoje migrena laikoma neurologine liga.
Migrena. Šį ligos pavadinimą žmonės dažnokai naudoja neteisingai – tiesiog nusakydami dažnesnį galvos skausmą. Gydytoja neurologė Eglė Grykšienė paaiškino, kad šiuolaikinėje medicinoje migrena laikoma neurologine liga, o ne paprastu, „stipresniu“ galvos skausmu: „Tai būklė, susijusi su padidėjusiu smegenų jautrumu, pasireiškianti pasikartojančiais galvos skausmo priepuoliais ir juos lydinčiais simptomais.“
Tai – ne „ponų liga“
Migrenai būdingas vienpusis, pulsuojantis, vidutinio ar stipraus intensyvumo skausmas, dažnai lydimas pykinimo, šviesos ir garso netoleravimo, o fizinis aktyvumas jį sustiprina. Su migrena nieko bendro neturintis įtampos tipo galvos skausmas dažniausiai yra abipusis, spaudžiantis, nestiprus, be pykinimo ir be ryškaus jautrumo aplinkos dirgikliams.
„Dėl tokio požiūrio migrena dažnai neatpažįstama kaip neurologinė liga, turinti aiškius mechanizmus, diagnostinius kriterijus ir veiksmingą gydymą. Be to, migrena ne visada pasireiškia klasikiniu stipriu skausmu – jis gali būti vidutinio intensyvumo, jaustis kakle ar sprande, o pykinimas, šviesos ar kvapų netoleravimas dažnai nelaikomi neurologiniais požymiais. Skausmą neretai pavyksta laikinai numalšinti vaistais, todėl žmogus prisitaiko ir nesikreipia pagalbos“, – kalbėjo neurologė.
Gali pasireikšti ir vaikams
Migrena serga ne tik suaugusieji – ji gali pasireikšti ir vaikams, nors ligos eiga dažnai skiriasi nuo suaugusiųjų. Vaikams migrena neretai pasireiškia ne tipiniu galvos skausmu, o pasikartojančiais pilvo skausmais, galvos svaigimu, pykinimu ar vėmimu, bendru blogumu. Galvos skausmas gali būti abipusis, trumpesnis, o vaikas dažnai tampa vangus, nori atsigulti, vengia šviesos ir triukšmo.
„Vaikams migrenos priepuoliai paprastai trumpesni, simptomai kintantys, o skausmas ne visada dominuoja. Su amžiumi migrena dažniausiai „įgauna suaugusiųjų formą“ – atsiranda būdingas pulsuojantis galvos skausmas“, – paaiškino E. Grykšienė.
Migrena gali prasidėti bet kuriame amžiuje, taigi ir vaikystėje. Pirmieji jos požymiai dažniausiai išryškėja paauglystėje. „Ankstyvas migrenos pasireiškimas nebūtinai reiškia sunkesnę ligos eigą ateityje, tačiau rodo didesnį genetinį polinkį. Laiku atpažinta ir tinkamai valdoma migrena leidžia sumažinti priepuolių dažnį ir išvengti ligos progresavimo vėlesniame amžiuje“, – tikino gydytoja.
Rajono visuomenės sveikatos biuro vadovė Zita Abelkienė
Nuo sausio 1-osios Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui vadovauja nauja direktorė – Zita Abelkienė.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos skelbtas konkursas šiai pareigybei užimti vyko dviem etapais. Dalyvauti pirmame etape pakviesti 2 kandidatai, jie abu pateko į antrą konkurso etapą. Per antrą etapą konkurso laimėtoja paskelbta geriau pasirodžiusi Z. Abelkienė. Direktoriaus atrankos konkursas skelbtas pasibaigus ankstesniojo vadovo kadencijai.
Z. Abelkienė Kauno medicinos universitete yra baigusi socialinio darbo medicinoje studijas ir įgijusi slaugos bakalauro laipsnį, taip pat Mykolo Romerio universitete baigė sveikatos apsaugos įstaigų administravimo studijas, įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį.
Naujoji vadovė VšĮ Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centre eina medicinos auditorės pareigas, anksčiau dirbo Kretingos rajono savivaldybės administracijoje vyriausiąja specialiste (sanitarijos inspektore) ir sveikatos reikalų koordinatore (savivaldybės gydytoja).
Astijus iš plastilino pagamintus įvairius personažus pristatė ir Lietuvos talentų scenoje.
Padvariuose gyvenantis penkiolikmetis Palangos Baltijos pagrindinėje mokykloje besimokantis Astijus su savo mama Sandra Zastartiene drąsiai kalba apie šeimos kasdienybę ir tai daro pasitelkdami jaunuolio talentą. Astijus, iš plastilino lipdantis įvairius personažas, jau dalyvavo projekte „Lietuvos talentai“, yra surengęs daugybę parodų ir kartu atveria unikalią perspektyvą – kaip autizmo spektro sutrikimas padeda formuoti itin detalią ir emocionalią kūrybą. Tokia istorija gali ne tik įkvėpti, bet ir padėti geriau suprasti neurodivergentiškų paauglių patirtis, jų gebėjimus ir šeimai kylančius iššūkius.
Parodų lankytojai – nustemba
Padvariuose gyvenantis Astijus iš plastilino lipdo įvairiausių filmų personažus ir tai daro nuo ankstyvos vaikystės. Jis parodė ir vieną jam labiausiai patinkančių darbų: ryškų, į delną netelpantį personažą, padabintą išskirtiniais elementais, kurių, anot Sandros, personažas įprastai neturi. „Žiūrėdamas animacinius ir kitokius filmus, mano sūnus sumąsto, kokį personažą norėtų sukurti, tačiau tai nebūna visiškas jo atkartojimas. Jis mėgsta pridėti įvairių elementų – aksesuarų ant rankų ar net varlyčių ant kaklo. Tai tarsi jo išskirtinis bruožas“, – kalbėjo S. Zastartienė.
Kad personažai įgautų kuo tikresnes, ryškesnes spalvas, išlaikytų reikiamą formą ir galėtų būti be vargo pervežami į parodas, šeima ilgai ieškojo tinkamo plastilino ir dabar naudoja, jų manymu, labiausiai jų poreikius atitinkantį.
„Astijus žino kiekvieną savo kūrinį, o jų turi daug. Todėl perveždami iš vienos parodos į kitą turime juos labai gerai įtvirtinti, o ir parodose būna, kad juos apgadina – tada tenka tvarkyti, nes mano sūnus labai išgyvena, jeigu kas nutinka jo darbams“, – tikino Sandra.
Parodose Padvariuose gyvenanti šeima eksponuoja po kelias dešimtis Astijaus darbų. Neretai atėjusieji nustemba, kad visus personažus sukūrė vienas autizmo spektro sutrikimą turintis jaunuolis. „Dažnai žmonės galvoja, kad parodas rengia visa klasė“, – šypsojosi moteris.
Nors visuomenės požiūris į pirotechnikos naudojimą per Naujuosius metus pamažu keičiasi, fejerverkų sprogdinimas vis dar išlieka įprasta šventės dalimi. Tačiau ši pramoga daro neigiamą poveikį tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai.
Sprogdamos pirotechnikos priemonės smarkiai padidina triukšmo lygį, o jų degimo produktai pablogina oro kokybę – į aplinką išmetamos kietosios dalelės, dujiniai teršalai, sunkieji metalai. Dėl išaugusios taršos ypač nukenčia vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir sergantieji širdies, kraujagyslių ar kvėpavimo takų ligomis. Triukšmas ir tarša neigiamai veikia ir naminius gyvūnus, laukinę gamtą.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Naujųjų metų naktį miestų ore labiausiai išauga kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) koncentracija, taip pat padidėja sieros dioksido, azoto oksidų ir anglies monoksido kiekiai. Pirmąją Naujųjų metų valandą teršalų koncentracijos gali šoktelėti kelis ar net keliolika kartų.
Oro kokybė labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų: ramiu, be vėjo oru teršalai gali išsilaikyti kelias valandas, o esant vėjui ir krituliams – išsisklaidyti per 1–2 valandas. Vis dėlto teršalai niekur nedingsta – vėliau jie nusėda dirvožemyje ir patenka į paviršinius vandenis, kur gali išlikti ilgą laiką.
Daugelyje Europos šalių ir JAV fejerverkai jau laikomi atgyvenusia ir aplinkai kenksminga pramoga. Vis dažniau ieškoma tvaresnių alternatyvų – lazerių, šviesų, muzikos ar dronų šou, gyventojai skatinami fejerverkų naudoti kuo mažiau.
Kalėdų laukimo džiaugsmą ligoninės Vaikų skyriuje kūrė: (iš dešinės) savanoris iš Turkijos Resul Guzelsoy, Asta Vaitelavičienė, Rasa Karazinienė su centro lankytojomis Jurgita Pociūte ir Vitalija Šalnyte. Šalia jų– skyriaus vedėja Laima Valantiejienė.
Kalėdų pasaka – ant langų ir durų.
Kaip kasmet, taip ir šiemet per adventą Kretingos ligoninės Vaikų skyrius sulaukė talkininkų iš Kretingos dienos veiklos centro, kurie išpuošė skyriaus erdves, ir šios nušvito Kalėdų laukimo džiaugsmu – palatų langai ir durys buvo išpuošti savanorių sukurtais baltais karpiniais.
Savanorius iš Dienos veiklos centro – Resul Guzelsoy iš Turkijos, užimtumo specialistę Astą Vaitelavičienė, individualios priežiūros specialistę Rasą Karazinienę ir dvi jos globojamas centro lankytojas Jurgitą Pociūtę ir Vitaliją Šalnytę – pasitikusi Vaikų skyriaus vedėja Laima Valantiejienė pasidžiaugė ilgamete bendryste su šia įstaiga.
„Mums nereikia nė prašyti: jau daugiau kaip dešimtmetį šio centro darbuotojai kartu su lankytojais savanoriškai prieš Kalėdas vis prisimena mus. Atsiveža jau paruoštus karpinius, priemones, o ir čia pat karpo, į kūrybos procesą įtraukdami ir sveikesnius vaikus. Šio bendro kūrybinio darbo rezultatas – nuotaikingais karpiniais išpuoštos mūsų skyriaus erdvės“, – kalbėjo L. Valantiejienė.
Dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė sakė, kad centro žmonėms – darbuotojams, lankytojams ir centrą atvykusiems savanoriams iš kitų šalių – norisi dalintis gerumu, ypač su silpnesniais, labiau pažeidžiamais žmonėmis. O tokie ir yra vaikai, kuriuos prieš Kalėdas į patalą paguldo ligos.
„Populiarėja įvairios gerumo akcijos, o mes tokią sukuriame patys savo rankomis ir širdimis. Jau persiritus rudeniui, dailės užsiėmimus lankantys mūsų centro žmonės su
negalia, vadovaujami Astos Vaitelavičienės, ir talkinant Rasai Karazinienei imasi ruošti karpinius, skirtus būtent į ligoninę patekusių vaikų džiaugsmui“, – kalbėjo B. Viskontienė.
Vaikų skyriaus vestibiulyje darbuotojos taip pat tradiciškai jau papuošė eglę, kad Kalėdų laukimu gyvenantys ar šventes ligoninėje sutiksiantys vaikai nors trumpam pamirštų savo ligas ir negandas.
Sujungus Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacinę ligonines, įsteigta Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) skaičiuoja trečius veiklos metus. Didžiausiai Vakarų Lietuvos gydymo ir sveikatos mokslų įstaigai dvejus metus vadovaujantis prof. dr. Audrius Šimaitis pasidžiaugė KUL vykstančiu proveržiu. Šią savaitę regiono žiniasklaidai prof. dr. A. Šimaitis, direktoriai – medicinai prof. Antanas Gulbinas, slaugai Aida Smagurienė, infrastruktūrai Saulius Budinas, valdymui ir ekonomikai dr. Jūratė Grubliauskienė – KUL pažangą patvirtino vardindami padarytus darbus, jų ir ateities planų mastą apibūdinančius skaičius.
KUL sparčiai lipa iš finansinės duobės, per porą metų ligoninės skola sumažinta nuo 12,4 mln. iki 3,5 mln. eurų. Ligoninės vadovas prognozavo, kad per artimiausius dvejus metus skolos turėtų nelikti. Skola būtų dar sparčiau mažėjusi, jei ne milijoninės išlaidos, kurių prireikė buvusiems skirtingiems Klaipėdos universitetinės ir Jūrininkų ligoninių darbuotojų atlyginimams suvienodinti.
Ligoninei per pastaruosius metus pavyko pritraukti apie 200 įvairiausių sričių specialistų, jų 11 grįžo iš emigracijos. Dešimt metų Švedijoje dirbęs ginekologas onkologas Artūras Dobilas teigė, kad darbo sąlygos, atmosfera KUL nenusileidžia Švedijos gydymo įstaigoms. Darbu KUL patenkinta Skubios pagalbos skyriaus vadovė Dovilė Stankutė pati susirado kelią iš Londono į KUL. Ligoninė bendradarbiauja su bendrove „Alliance Recruitment“, vykdančią išeivių sugrąžinimo į Lietuvą kampaniją.
Ligoninėje šiuo metu dar trūksta 100 slaugytojų, jų dirba per pusantro tūkstančio. Slaugytojams talkina studentai, savanoriai, šiemet jų sulaukta atitinkamai 398 ir 75. Trūksta psichiatrų, dermatologų.
Kretingos diabeto bendruomenė po šv. Mišių, skirtų sergantiesiems diabetu ir jų artimiesiems.
Lapkričio 14 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė diabeto diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į cukrinį diabetą, jo priežastis, požymius ir valdymo galimybes. „Tai diena, kai viso pasaulio diabeto bendruomenės susitelkia siekdamos didinti supratimą apie šią ligą, parodyti vienybę ir paskatinti žmones labiau rūpintis savo ir artimųjų sveikata“, – teigė „Kretingos „Diabeto IQ“ klubo vadovė Simona Mikelkevičienė.
Pasaulinę diabeto dieną daugelyje Lietuvos miestų vyksta įvairūs pramoginiai ir edukaciniai renginiai, paskaitos, paramos ir prevencinės diabeto akcijos. Kretingos diabeto bendruomenė šią dieną paminėjo lapkričio 13 d. šv. Mišiomis, aukotomis už visus, sergančius cukriniu diabetu, ir jų artimuosius. Mišios vyko Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, kurioje skambėjo maldos už sveikatą, stiprybę ir tarpusavio palaikymą. Vakare bažnyčia nušvito mėlyna spalva – tai pasaulinis diabeto simbolis, reiškiantis viltį, vienybę ir palaikymą visiems, gyvenantiems su šia liga.
Pasak Kretingos diabeto bendruomenės narių, ši diena jiems yra ne tik minėjimo proga, bet ir svarbus priminimas apie bendruomenės jėgą, supratimą ir dalijimąsi patirtimi. „Ši diena mums – galimybė sustoti, pagalvoti apie sveikatą, apie vienas kitą ir apie tai, kad nesame vieni“, – sakė bendruomenės atstovai.
S. Mikelkevičienės teigimu, Kretingos bendruomenės nariai lapkričio 15 d. aktyviai dalyvavo ir Lietuvos mastu organizuotame Pasaulinės diabeto dienos minėjimo renginyje Kaune.
Tądien visos šalies diabeto bendruomenės, medikai ir visuomenės nariai susirinko į tradicinį žygį nuo Šv. arkangelo Mykolo (Soboro) bažnyčios iki Kauno pilies ir prekybos centro „Akropolis“.
Buvo surengta prevencinė
diabeto akcija, per kurią visi norintieji galėjo pasimatuoti gliukozės kiekį kraujyje, o vakare dalyvių laukė grupės „Biplan“ koncertas – džiaugsmingas ir bendrystės kupinas akcentas.
Aušra ŠUNOKAITĖ
Dietistė
Jei kada jautėtės „durnas kaip bato aulas“, kaltinkite ne smegenis, o žarnyną. Žinoma, kad žarnyno uždegimas kenkia virškinimui, tačiau pamirštama, jog jis trikdo ir smegenų veiklą. Iš esmės, esant žarnyno uždegimui, laikinai tampame apkiautę. Prieš jums pasmerkiant tokias mano kalbas, leiskite papasakoti apie tai plačiau.
Endotoksinai yra bakterijų gaminami toksinai, kurie gali sukelti uždegimines reakcijas organizme. Jie kartu su serotoninu žarnyne blokuoja ląstelių energijos gamybą, priversdami ląsteles pereiti į „streso“ būklę. Smegenys šį procesą jaučia kaip nerimą ir įjungia „tunelinį mąstymą“. Kai energijos apykaita žarnyne sutrinka, jūsų smegenys pamiršta normalų, intuityvų aplinkos suvokimą, ir vietoje to įjungia išgyvenimo režimą. Uždegimas žarnyne gali pasireikšti kaip dirglaus žarnyno sindromas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.
Periferinį, panoraminį mąstymą įmanoma atkurti tinkamu maistu. Visų pirma, būtų paranku mažinti pačių endotoksinų kiekį kūne. Priminsiu, kad stebuklus daro paprasčiausios žalios morkos. Jos ypač naudingos žarnynui, nes turi skaidulinių medžiagų su antibakterinėmis savybėmis. Morkos, augdamos po žeme drėgnoje aplinkoje, pasigamina antibakterinių ir antigrybelinių medžiagų tam, kad nepūtų po žeme. Tos pačios medžiagos, esančios morkose, padeda ir mūsų žarnynui. Žalios morkos „suriša“ endotoksinus ir pašalina juos iš virškinimo sistemos. Esant žarnyno problemoms nerekomenduočiau jokių žalių (išskyrus morkas), nepakankamai termiškai apdorotų ar pakartotinai pašildytų daržovių, krakmolo, grūdų ir jokių riešutų, sėklų, ankštinių augalų. Kad ir kaip tai „nesveikuoliškai“ skamba. Žarnynui pagelbėti rinkitės prinokusius ar keptus vaisius, džemus, tikras sultis ar medų.
Blokuokite streso sukėlėjus pradėdami dieną saldžia kava ir grietinėle. Kofeinas, niacinamidas (vitaminas B3), progesteronas ir skydliaukės hormonai apsaugo jūsų ląstelių „energijos variklius“ mitochondrijas, stabilizuoja nuotaiką ir veikia prieš endotoksinus. Taip pat aktyvuota anglis suriša endotoksinus, tad neveltui jos griebiamės, kai apsinuodijame.
|
|
