Pajūrio naujienos
Help
2019 Rugsėjis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną13°C debesuotumas 15 %
Naktį9°C debesuotumas 73 %
Apklausa

Ar jums pakanka rūšiavimo konteinerių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Rezultatą lemia tinkama mityba ir sunkus darbas

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-06-07

Kraštietė Jolanta Talmontaitė atvirame Lietuvos kultūrizmo ir fitneso čempionate moterų naujokių absoliučioje kategorijoje tarp 13 moterų laimėjo I vietą, čempionės titulu ji džiaugėsi ir „Miss bikini“ kategorijoje, kurioje varžėsi 9 sportininkės.

Neseniai atvirame Lietuvos kultūrizmo ir fitneso čempionate dalyvavusi baubliškė Jolanta Talmontatė varžybose dalyvavo pirmą kartą. Dviejose kategorijose – moterų naujokių absoliučioje kategorijoje tarp 13 varžovių ji laimėjo I vietą ir tapo čempione „Miss bikini“ kategorijoje. „Rezultatai viršijo visus mano lūkesčius“, – pripažino sportininkė, akcentuodamas, kad be sunkaus darbo, tinkamos mitybos aukštų rezultatų pasiekti nepavyktų.

Pradėjo neseniai

Čempionate J. Talmontaitė turėjo demonstruoti kūną, atlikdama privalomas stovėsenas – iš priekio, šono, nugaros, kito šono. Buvo vertinamas judėjimas scenoje, simetrija, proporcijos ir elegancija. „Sunkiausia yra nugalėti save. Ant scenos svarbu išlikti psichologiškai ramiai, per daug nesijaudinti ir parodyti viską, ką turi geriausia“, – atviravo J. Talmontaitė. Visus nuopelnus sportininkė priskyrė savo treneriui Viktorui Kurai.

Nuo 2016 metų rudens sportuojanti mergina varžybomis susidomėjo ir joms rengtis pradėjo praėjusių metų rudenį. „ Šioje srityje esu dar tik naujokė, tačiau savo jėgas išbandžiau dviejose čempionatuose, vienas jų vyko Latvijoje“, – įvardino kultūristė.

Fitnesu Jolanta susidomėjo studijuodama Kaune. „Su drauge nusprendėme pradėti lankyti sporto klubą, norėdamos padailinti kūno linijas. Sporto klubo treneris tuomet rengė merginas fitneso varžyboms, ragino ir mus, rodė merginų, jau dalyvavusių varžybose, nuotraukas. Tačiau rimčiau susidomėjau šia sritimi tik baigusi studijas“, – prisiminė ji.

Anot jos, norint užsiimti lengvuoju kultūrizmu svarbiausia yra turėti tikslą ir atkakliai jo siekti: „Taip pat svarbu turėti gerą, savo darbą išmanantį trenerį. Jis žino, kokį kelią reikia nueiti norint pasiekti savo tikslą, todėl visada paskatina nesustoti, palaiko, kai yra sunku.“

Šis sportas pakankamai populiarus tarp moterų. „Populiarėja sveiko, gražaus kūno propagavimas. Didesne siekiamybe tampa stangrus, sportiškas, o ne perdžiūvęs ir dietų nualintas kūnas“, – paaiškino J. Talmontaitė.

Fitnesu užsiimančias merginas aplinkiniai vertina įvairiai. „Yra tokių, kurie labai palaiko ir žavisi, tačiau yra ir tų, kurie mano, jog moteriai dirbti su svoriais nedera, neva tai – labai vyriška. Kadangi žinau, kaip moteriai sunku užsiauginti didelį raumenyną, didesnių svorių kilnojimas manęs visiškai negąsdina“, – tikino pašnekovė, pridurdama, kad lengvojo kultūrizmo sporte populiaresne tampa moterų bikini kategorija.


Kanapės, LSD, ecstasy, kokainas, sintetiniai kanabinoidai – populiariausios tarp paauglių narkotinės medžiagos. „Šių narkotikų gana lengva gauti ir galima įsigyti internetu“, – jų populiarumą pagrindė Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Viktorija Arlauskienė.

Tikisi išspręsti problemas

Paauglystėje padidėja psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizika. Kuo jaunesnis žmogus pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, tuo didesnė tikimybė progresuoti piktnaudžiavimui jomis, o vėliau – ir išsivystyti priklausomybei.

„Paaugliai narkotikus pradeda vartoti dėl smalsumo, noro maištauti, noro „būti kietu“, eksperimentuodami. Kartais paaugliai narkotikus vartoti pradeda tikėdamiesi lengviau išspręsti įvairias problemas, sumažinti įtampą, depresiją, pamiršti nemalonias emocijas, nepasitenkinimą santykiais su tėvais ar bendraamžiais“, – priežastis įvardijo V. Arlauskienė.

Vartodami narkotines medžiagas žmonės tampa priklausomi nuo jų. Panašiai vartodami tą pačią psichotropinę medžiagą, vieni tampa priklausomi, kiti ne. „Tai vyksta dėl kelių dalykų. Vienas jų – skirtinga žmogaus sandara, lemianti skirtingą toleranciją psichotropinėms medžiagoms. Kitas – didesnė tikimybė, kad priklausomais taps labiau pasiduodantys stresui, jautresni žmonės“, – kalbėjo specialistė.

Priklausomybė prasideda nuo eksperimentinio ir pramoginio vartojimo. „Eksperimentinis vartojimas – tai trumpalaikis vartojimas, siekiant patenkinti smalsumą, pramoginis vartojimas – reguliarus vartojimas, siekiant malonumo. Šio lygio psichotropinių medžiagų vartojimas gali būti nutrauktas arba pereiti prie priklausomo vartojimo – ilgalaikio psichotropinių medžiagų vartojimo, kai kartu pasireiškia fizinis ir psichinis poreikis“, – paaiškino V. Arlauskienė.


Agnė Dragūnaitė ramybę skleidžiantiems garso meditacijos instrumentams – Tibeto varpams – pritaria ir balsu.

„Joga gali būti ir vaistas, ir panacėja, jeigu į šią senovinę praktiką žvelgiama holistiškai. Pavieniai metodai, ištraukti iš visa apimančios senovinės praktikos – lyg dviašmenis kardas: gali apginti, bet gali ir sužeisti“, – sakė Šivanandos tradicijos jogos mokytoja Agnė Dragūnaitė, akcentuodama, kad praktikuojant jogą būtina ne tik daryti fizinius pratimus, tačiau ir atkreipti dėmesį į dvasinius dalykus, į dorovę.

Tebeieško atsakymų

Prieš keletą metų iš Kauno į Šventąją persikėlusi, o dabar planuojanti įsikurti atokiame kaime Agnė Dragūnaitė – viena aktyviausių nuo 2016-ųjų Šventojoje organizuojamos jogos ir sveikatingumo šventės „1000 saulių“ dalyvių. Ne tik jogos užsiėmimus vedanti, bet ir paskaitas apie jogą bei meditaciją skaitanti moteris sako vis dar tebeieškanti atsakymų į daugybę su dora, dvasingumu, meditacija, kontempliacija ir koncentracija susijusių klausimų.

Pirmąkart šie klausimai iškilo paauglystėje, patyrus keistas sąmonės būsenas, per kurias septyniolikmetė Agnė susidomėjo: kas yra tuštuma? Nuo tada ji domėjosi budizmu, kitomis rytietiškomis bei vakarietiškomis praktikomis ir dvasiniais mokymais, kol rado Šivanandos jogos mokyklą. Ji, jos nuomone, – teisingiausia holistinė praktika, atėjusi į vakarus iš rytų.

Tarpdisciplininė menininkė – dailininkė, galinti atskleisti save per muziką, dainą, šokį, poeziją, prozą, skulptūrą, rūbų dizainą, rankdarbius ir kulinarinių bei konditerinių receptų kūrybą, – A. Dragūnaitė tikino, kad joga jai padeda patenkinti tobulėjimo ir vidinės ramybės poreikį. Remdamasi savo pačios išgyvenimais, mano, kad šie užsiėmimai gali tapti depresijos prevencija arba net gydyti nuo šios XXI a. rykšte tapusios ligos. Tačiau svarbiausia sąlyga palaikyti sveiką psichiką yra altruizmas, nesavanaudiškas darbas.


Atidarant radiologinės diagnostikos centrą simbolinę juostelę perkirpo (iš kairės) Virginijus Žalimas, Vitalijus Orlovas, Klaudija Babenskienė ir Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Šią savaitę iš visos Vakarų Lietuvos ligoninių suvažiavę gydytojai kartu su Klaipėdos vaikų ligoninės vadovais bei uostamiesčio valdžios atstovais dalyvavo oficialiai atidarant radiologinės diagnostikos centrą „Affidea Lietuva“. Vaikų ligoninės kieme esančiame pastate pasitelkiant modernų 1,5 teslų magnetinio rezonanso tomografo (MRT) aparatą paslaugos pacientams teikiamos jau visus metus.

Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo projekto – radiologinės diagnostikos centro – atidarymas užtruko pusantrų metų, nes teko įveikti daug biurokratinių brūzgynų, užtruko sutarties su valstybine ligonių kasa pasirašymas.

„Šis projektas labai sunkiai išjudėjo, – prisiminė atidarymo ceremonijoje žodį tarusi buvusi Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Babenskienė. – Iš pradžių ir aš pati buvau prieš verslą Vaikų ligoninėje. Tačiau gan greitai nuomonę pakeičiau.

Sunkiau savo priešišką nusistatymą keitė kai kurie politikai bei savivaldybės specialistai. Dabar gi galima tik pasidžiaugti: turime magnetinio rezonanso tomografinį aparatą, kurį pačiai ligoninei būtų buvę per brangu ir net netikslinga įsigyti. Tyrimus čia įvertina geriausi Lietuvos radiologai iš Kauno bei Vilniaus klinikų, taip pat ir Klaipėdos, tikri savo srities asai, dirbantys po trisdešimt metų ir sukaupę didžiulę patirtį.“

UAB „Affidea Lietuva“ iš savo lėšų suremontavo ligoninės kieme buvusį vieno aukšto korpusą. Dabar jo pirmajame aukšte įsikūręs radiologinės diagnostikos centras, naujai pristatytame antrajame įrengta moderni salė, įrengtas vadinamasis reanimacinis įvažiavimas. „Dirbame jau daugiau nei metus, ir galime pasidžiaugti, kad mūsų paslaugas įvertino ir jomis aktyviai naudojasi žmonės iš viso Vakarų Lietuvos regiono, tarp jų – ir su gydytojų siuntimais, kai už tyrimus apmoka ligonių kasos. Mūsų pagrindinis tikslas – kad paties aukščiausio lygio diagnostika būtų kuo arčiau pacientų“, – sakė „Affidea Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Orlovas.


Melanoma – agresyviausias odos vėžys, užklumpantis vis jaunesnius žmones. Kasmet šia liga Lietuvoje suserga daugiau nei 300 žmonių, daugiau nei trečdalis miršta. Todėl labai svarbu užtikti ligą laiku.

Gegužės 19-ąją Klaipėdoje rengiamas „Vilties bėgimas“, kurį jau daug metų, skatindami solidarumą su sergančiaisiais vėžiu, rengia Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas ir Šv. Pranciškaus onkologijos centras. Šiemet renginio metu vyks akcija „Bėk nuo melanomos – pasitikrink“, kurioje Klaipėdos dermatovenerologai nemokamai tikrins ir konsultuos visus norinčius. „Išankstinė registracija nebūtina. Kas ateis – tuos ir tikrinsime“, – pažadėjo gydytoja dermatologė Jolanta Česienė, tądien dirbsianti su dar keturiais specialistais.

Šv. Pranciškaus onkologijos centro logotipu paženklinta melanomos akcijos palapinė, kurioje bus vykdoma patikra, stovės Atgimimo aikštėje, H. Manto ir Liepų gatvių sankirtos kampe. Patikrą gydytojai pradės 10 val. ryto. Akcijos pabaiga neribojama – kiek žmonių ateis, tiek ir bus patikrinta.

Tokios akcijos – puiki galimybė užtikti patį pavojingiausią odos vėžį – melanomą – anksti. Tai itin agresyvi liga, greitai išplintanti į kitus organus ir sukelianti metastazes.

Sergamumas melanoma kasmet padidėja apie 5 proc. Daugėja pažengusios melanomos atvejų, vaikų, kuriems nustatoma melanoma ar kitos pavojingos odos ligos.

Melanomos išsivystymą lemia ir genetika, ir žmogaus elgesys, pirmiausia – buvimas saulėje.

Todėl gydytoja primena: saulės spindulių poveikis kaupiasi – oda nieko nepamiršta. Kuo anksčiau vaikas pradeda leisti laiką tiesioginiuose saulės spinduliuose ir kuo ilgiau būna, tuo didesnė rizika, kad ilgainiui odoje atsiras supiktybėjusių ląstelių.

Nėra visiškai patikimų požymių, iš kurių būtų galima pačiam atpažinti piktybinį apgamą. Todėl odoje atsiradus naujam dariniui arba pastebėjus, jog keičiasi apgamo forma, dydis, paviršius, kraštai ar spalva, darinys kraujuoja, peršti ar niežti, reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą.

Net jeigu kartą apžiūrėjęs gydytojas nieko blogo neužtiko, apgamus reikia stebėti toliau – apžiūrėti savo kūną kartą per mėnesį. Kviečiame ateiti pasitikrinti, nes labai svarbi yra laiku atlikta patikra.


Klimatologė Audronė Galvonaitė dieną pradėti patarė nuo šypsenos ir stiklinės vandens.

Palangos bibliotekoje surengtoje paskaitoje viena garsiausių Lietuvoje klimato ir jo kaitos bei žemės atmosferos ir joje vykstančių procesų tyrėjų Audronė Galvonaitė paneigė, kad žmogus suserga dėl blogų orų. Priešingai – orus klimatologė pavadino mūsų gydytojais-diagnostikais ir davė patarimų.

Klimatas ir orai – ne tas pats

Sąvokas klimatas ir orai žmonės painioja. Klimatas – regione per daugelį metų susiklostęs procesas, o orai yra tai, ko nusipelnėme, juos dažniausiai mes lemiame patys.

Pasak A. Galvonaitės, klimatas keitėsi per milijonus metų, dabar jis sparčiai šiltėja – ketverius pastaruosius metus iš eilės vidutinė metinė temperatūra pasaulyje tapo aukštesnė vienu ir dviem dešimtosiomis laipsnio. Kai kam gali atrodyti, kas tas vienas ir dvi dešimtosios laipsnio? Tačiau pasauliniu mastu – labai daug. „Jei žmogui kas vakarą temperatūra po tiek kils, jis susirūpins – kažkas organizmui ne taip, nes karščiuoja. Lygiai taip dabar karščiuoja žemė“, – sakė lektorė.

Orai gali pasikeisti ir 4 kartus per dieną, nes saulė nevienodai įšildo vandenį, dirvą, pievą.

„Kartą man skambina nepažįstama moteris ir teiraujasi, kodėl ant jos daržo nelyja, o ant kaimyno – lyja. Sakau, gal šalia esančią dirvą pavertėt pieva? Pasirodo, taip ir buvo padaryta“, – pasakojo A. Galvonaitė.

Anot jos, temperatūrų skirtumai daro įtaką orų kaitai, vėjui. Pievos ir dirbamos žemės paviršius įkaista skirtingai, ir vietinius reiškinius lemia į atmosferą kylantis nevienodos temperatūros oras. Išskyrus, kai krituliai būna masiniai, atslinkę su debesų frontais. Mikroklimatą galima pakeisti ir kieme išsikasus tvenkinį – susidarys vėsesnė oro masė. Jei gyvenamasis namas bus pastatytas su arkomis – ūžaus skersvėjai. Netikėtą lietų, sausrą ar škvalą prisišaukiame į dangų paleidę taršos, dūmų debesis.

Anot klimatologės, klaidinga manyti, jog įvairius žmogaus sveikatos sutrikimus lemia prasti orai. Priešingai – orus ji pavadino gydytojais-diagnostikais, nes būtent jie parodantys mūsų sveikatos bėdas ir priverčiantys keliauti į gydymo įstaigą. „Jei, keičiantis orams, pradėjo spausti galvą, vadinasi, turime problemą dėl kraujagyslių, jei pradėjo mausti sąnarius, – problemą dėl jų, o jei kyla noras kam nors šalia esančiam „užvažiuoti į nosį“, – laikas pas psichiatrą“, – sakė A. Galvonaitė.


Sutikimą organų donorystei gali išreikšti bet kuris veiksnus Lietuvos pilietis, sulaukęs 18 metų. Jaunesni asmenys tokios valios pareikšti negali. Tai yra vienintelis apribojimas: įtakos pasirašant sutikimą neturi nei senyvas amžius, nei esamos ar persirgtos ligos, nei vartojami vaistai.

Svarbiausia – pokalbis su artimaisiais

Sutikimo donoro kortelei gauti pasirašymas nereiškia, kad žmogus taps organų donoru – tai tėra asmens valios išraiška – kad jis po savo mirties sutinka padovanoti savo organus transplantacijai. O tokią valią gali išreikšti bet kokio amžiaus žmogus – ir jaunas, ir senas. Ne žmogaus amžius, o jo sveikatos būklė lemia, ar organai po mirties tiks transplantacijai. Pildant sutikimą, sveikatos niekas netikrina. Donoro sveikatos būklė tiriama tiktai tuomet, kai jis pradedamas ruošti donorystei – tai yra tik po ligoninės reanimacijos skyriuje konstatuotos specifinės – smegenų – mirties. Tai – svarbiausia sąlyga organų donorystei. Jei asmuo, pasirašęs sutikimą po mirties padovanoti organus donorystei, miršta kitur ir kitomis aplinkybėmis, organų donoru jis netampa.

Turint paties žmogaus sutikimą arba gavus jo artimųjų pritarimą, ligoninėje atliekami išsamūs medicininiai tyrimai: jų metu nustatoma, ar organai ir audiniai tinka transplantacijai. Jei žmogus sutikimo donorystei nebūna pasirašęs arba jei apie organų donorystę jis su artimaisiais nebūna pakalbėjęs, ištikus nelaimei jiems sunku pasiryžti dovanoti mirusiojo organus donorystei: jie nežino, ar žmogus pats būtų tam pritaręs.

Todėl labai svarbu rasti laiko pokalbiui su namiškiais šia svarbia tema. Paradoksalu, bet smegenų mirtis dažniausiai konstatuojama žmonėms, kurie nebuvo pasirašę sutikimo donorystei.


Devyniolikos metų sukaktį paminėjusi Kretingos anoniminių alkoholikų grupė „Vilties slenkstis“ ragina išdrįsti žengti pirmuosius žingsnius ir kviečia susitikti Vilniaus g. 4.

„Dieve, suteik man ramybės susitaikyti su tuo, ko negali pakeisti, drąsos keisti, ką gali pakeisti, ir išminties tą skirtumą suprasti“, – tokia malda skambėjo švenčiant Kretingos anoniminių alkoholikų grupės „Vilties slenkstis“ devyniolikos metų sukaktį. Iš visos Lietuvos suvažiavę išdrįsusieji garsiai pripažinti savo ligą ir pradėję blaivų gyvenimą vyrai ir moterys bei jų artimieji atvirame susirinkime dalijosi patirtimi ir kalbėjo apie tai, kaip jie jaučiasi ir ką daro, kad išliktų blaivūs.

Pirmieji žingsniai

„Kas visų svarbiausia? Visų svarbiausia yra pripažinti pačiam sau, kad tu – alkoholikas. Suvokti, kad alkoholizmas yra liga. Ir turėti noro, ryžto su ja kovoti, – taip trumpai pirmuosius žingsnius blaivaus gyvenimo link nusakė dauguma iš 65 atvirame susirinkime dalyvavusių vyrų ir moterų.

Visi jie pabrėžė, jog pagalbos norintieji vaduotis iš alkoholizmo gniaužtų galima gauti daug ir visokios: tai ir gydymas specializuotose ligoninėse, ir Minesotos programa, skirta priklausomybei nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei azartinių lošimų gydyti, ir vadinamasis kodavimas, kuris taip pat yra padėjęs ne vienam žmogui.

„Tačiau medikamentinio gydymo ar Minesotos programos nepakanka. Išėjęs iš ligoninės tu vėl atsiduri toje pačioje aplinkoje, ir tave supa žmonės, kurie, kad ir labai norėdami padėti, ne visada gali tai padaryti. Todėl kviečiame visus ateiti į anoniminių alkoholikų grupes. Ateiti, pabūti, pasiklausyti patirties tų, kurie taip pat turi šitą bėdą. Kurie kiekvieną rytą, nepaisant to, ar yra blaivūs savaitę, ar mėnesį, ar keletą arba keliolika metų, sau pasako: „Šiandien negersiu“. Patikėkite, niekas čia nieko neauklėja, nenurodinėja, kaip gyventi. Mes visi lygūs, visi dalinamės savo patirtimi, ir vienija mus tai, kad norime gyventi blaiviai“, – tikino kalbinti žmonės, pridurdami, jog tiems, kas pasirinko blaivybės kelią, labai padėjo ir tai, kad jų artimieji lanko Al-anon – alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrijos – grupes. Nes alkoholizmas nėra vien tik alkoholiko liga, jis tampa visos šeimos liga, kurią reikia stengtis įveikti kartu.


Kretingos ligoninės Vidaus ligų skyriuje jau penkerius metus veikia Geriatrijos poskyris. Gydytojas geriatras Vaidas Černiauskas, jame dirbantis nuo pat pirmosios įsikūrimo dienos, įsitikinęs: visuomenei vis labiau senstant toks specializuotas poskyris yra būtinas, kai kalbame apie galimybes vyresnio amžiaus žmones sugrąžinti į kasdienį jo gyvenimą.

Dirbti į Kretingos ligoninę gydytojas V. Černiauskas atvyko baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir rezidentūros studijas Kauno klinikinėje ligoninėje – būtent šioje gydymo įstaigoje ir buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Geriatrijos skyrius.

Kretingos ligoninė irgi yra viena pirmųjų, atkreipusi dėmesį į geriatrinius visuomenės poreikius. Ligoninėje geriatriniams pacientams yra skiriamos 8 lovos, pacientų gerovei, be gydytojo geriatro, sutelkiamos ir kitų gydytojų specialistų – reabilitologo, kineziterapeuto, vidaus ligų, socialinių darbuotojų, slaugytojų žinios ir pastangos.

„Klaidinga manyti, kad geriatrija – tai slauga. Geriatrijos poskyryje gydomi 60 metų ir vyresni pacientai, kuriems ūmi arba paūmėjusi lėtinė liga sukėlė funkcinės būklės pablogėjimą, o kai senėjimo proceso nulemtus sveikatos pakitimus lydi kelios ligos, kurios turi įtakos paciento savarankiškumui, tai gydytojo geriatro, jam talkinančių medikų užduotis – grąžinti žmogų į jam įprastą gyvenimą“, – paaiškino V. Černiauskas.

Jis pateikė pavyzdį: tarkim, vyresnio amžiaus žmogus susirgo pneumonija. Kaip taisyklė, susirgimą lydi širdies nepakankamumas, pirminė arterinė hipertenzija, suintensyvėja judėjimo-atraminės ligos. Ir būtent su tokia „puokšte“ ligų pacientas ir patenka į Geriatrijos poskyrį, kuriame jis sulauks integruotos priežiūros.

Į Geriatrijos poskyrį pacientai patenka, siunčiami šeimos gydytojo, arba jie, patyrę tam tikrų negalavimų, hospitalizuojami patekę į Skubios pagalbos-priėmimo skyrių.


Dailės terapijoje žmonės ne tik piešia, bet taip pat projektuoja savo vidinę patirtį ir per akmenis, sagutes, gamtos teikiamas gėrybes. Kiekviena technika parenkama individualiai.

Per dailės terapiją piešdami ir ne tik žmonės gali papasakoti daug daugiau negu kalbėdami. „Dailės terapijos būdu galime pagerinti fizinę, psichinę ir emocinę aplinką“, – teigė Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė, vedanti dailės terapijos užsiėmimus, Vika Gridiajeva.

Kitokia technika

Terapija – tai saugesnis, jautresnis būdas pačiam žmogui pažvelgti į save. „Raktas į atvirą ir gilų pokalbį su žmogumi yra ne technikoje, o psichologo ir kliento ryšyje, pasitikėjime ir žmogaus vidiniame nusiteikime – pasiruošęs jis kalbėti ir spręsti savo problemas ar dar ne. Ir visai nesvarbu, ar taikysi muzikos, dailės, šokio ar rašymo terapijos techniką“, – kalbėjo V. Gridiajeva.

Terapeutui, psichologui padedant dailės terapijoje, saugioje aplinkoje, galima pažvelgti į savo vidų ir tam nereikia būti menininku. „Užteka to, kad turi problemą, kurią sieki išspręsti. Galbūt tai išgyvenami nemalonūs jausmai, galbūt esi pats pasiklydęs savyje ir ieškai atsakymo, o gal jūsų šeimoje vyksta procesai, kurių nesupranti“, – tvirtino V. Gridiajeva.

Dailės terapiją galima naudoti ir kaip išveiką, ir kaip psichoterapiją bei taikyti įvairaus amžiaus žmonėms. „Vedu ir skatinu dailės terapijos metodus taikyti darželiuose, nes tai gali būti nuostabus būdas ikimokyklinukams išreikšti pyktį, baimę, liūdesį. Šalia išraiškos išmokti, kaip su tais jausmais gyventi, suprasti jų reikalingumą. Dažnai taikau dailės terapijos technikas asmeninėse konsultacijose. Dažniausiai šiai avantiūrai pritaria moterys, ir tai būna nepaprasta kelionė po spalvas, formas ir vidinį pasaulį“, – patirtimi dalijosi V. Gridiajeva.

Dailės terapijoje ne tik piešiama, bet kiekvienas dalyvis projektuoja savo vidinę patirtį ir per akmenukus, sagutes, gamtos teikiamas gėrybes. Kiekviena technika parenkama individualiai, nes psichinis ir emocinis pasaulis nenuspėjamas.

Problemos – pagal amžių

Per konsultacijas ar grupinius susitikimus siekiama išspręsti problemas. Skirtingų amžiaus grupių žmonės susiduria su skirtingomis problemomis.

„Mamų dažnai užduodamas klausimas – ar esu gera mama? Kalbame apie savivertę, pasitikėjimą savimi ir baimę. Dažnai dirbant su moterimis iškyla ir vienatvės, bejėgiškumo jausmai“, – įvardino psichologė.

Jaunimui labai aktualios santykių šeimoje problemos. „Dažnai tėvai galvoja, kad jų keturiolikmetis sūnus ar dukra labiausiai išgyvena dėl meilės ar simpatijos klasės draugui ar draugei, bet grupiniuose užsiėmimuose dažniausiai paauglių užduodami klausimai: kodėl tėvai manęs negirdi? Ar aš jiems nesvarbus?“ – toliau vardino specialistė.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų problemos kiek kitokios – elgesio ir emocijų nevaldymo. Pasak V. Gridiajevos, dažnai į psichologą kreipiasi ne sunerimę tėvai, o vaikų auklėtojai, pastebėję, kad jo elgesys skiriasi nuo kitų. Vienais atvejais paaiškėja, kad vaikas turi rimtesnių problemų, tokių, kaip skyrybų krizė namuose, tėvų emigracija ir panašiai. Kartais specialistams tenka nuraminti ir auklėtojas, ir tėvus, kad viskas nėra taip blogai.

Dažniausiai žmonės vienu metu susiduria ne su viena problema. „Kai žmogui blogai – blogai būna iš esmės visur.

O kada viskas atrodo niūriai – apima beviltiškumo jausmas, ir esant tokioje būsenoje kalbėti dažnai žmonės nebemato prasmės: „juk vis tiek nieko nepakeisi“. Bet tie, kurie savo noru kreipiasi pagalbos į specialistus, dažniausiai jau yra stadijoje, kai ta būsena būna įkyrėjusi ir norisi pokyčių“, – sakė V. Gridiajeva.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas