|
|
|
SveikataMirčių skaičiai dvigubai didesni negu gimimų
Apžvelgus praėjusių metų statistiką, kurią pateikė Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja Nijolė Vaičienė, demografiniai rajono rodikliai nedžiugina, nes mirčių ir gimimų santykis yra 2:1. Skyriuje 2025-aisiais buvo įregistruoti 276 gimimai ir 524 mirtys. Populiariausi vardai: Patricija ir Matas Pasak N. Vaičienės, pernai gimė 145 berniukai ir 131 mergaitė. Įregistruotos 2 poros dvynių – šeimose gimė po 2 mergaites ir 2 berniukus. Įregistruoti 47 vaikai, pasaulį išvydę užsienyje: Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Islandijoje, Portugalijoje, Honkonge, Irane, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Buvo pripažintos 67 tėvystės. Įregistruoti 6 vaikai, kurių gimimo įrašuose nėra duomenų apie tėvą. Jauniausios motinos amžius – 16 metų, vyriausios – 42-eji. Jauniausio tėvo amžius – 20 metų, vyriausiam tėvui buvo 57-eri. Tėvai savo kūdikiams pernai suteikė vardus, iš kurių populiariausi: tarp mergaičių – Patricija – juo pavadintos 6 mergaitės, Barbora – 5 mergaitės, Lukrecija – 4 mergaitės. Populiariausi berniukų vardai: Matas – 8 naujagimiai, Benas – 7 berniukai, Markas ir Leonas – jais pavadinta po 5 berniukus. Iš retesnių vardų išskirtini: Aurora, Olimpija, Unė, Saulėja, Anelė, Abraomas, Hubertas.
Po šventinio maratono atėjus sausiui, didžiausias Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatingumo kompleksas „Atostogų parkas“ turi ypatingą naujieną. Visą šį mėnesį „Šeimos kortelė“, atverianti duris į kokybišką poilsį pačiomis palankiausiomis sąlygomis, kainuos vos 5 eurus (įprasta kaina – 30 Eur). Gera žinia ir tiems, kurie šią kortelę jau turi, bet jos galiojimas pasibaigęs – kortelės pratęsimas visą sausį kainuoja vos 1 eurą. Tai puiki proga ne tik gerokai sutaupyti, bet ir pasimėgauti žiemos malonumais, sustiprinti sveikatą šiltame vandenyje. Žiemos pasaka šiltuose baseinuose ir pirtyse Šiuo metu, kai už lango baltuoja sniegas, „Atostogų parkas“ tampa tikra ramybės oaze. Nėra nieko maloniau negu panirti į šiltą, garuojantį lauko baseiną ir grožėtis stulbinančiu vaizdu į šalia esantį apsnigtą mišką. Kontrastas tarp žiemos speigo ir maloniai kūną šildančio vandens sukuria nepakartojamą įspūdį, kurį verta patirti visai šeimai. Mėgstantiems šilumą kompleksas siūlo net šešias išskirtines pirtis. Čia rasite natūraliu gintaru kvepiančią „Saulės“ pirtį, kedru ir nefritu dvelkiančią „Nefrito“ pirties erdvę ir garinę „Druskų“ pirtį. Tačiau pačius ryškiausius įspūdžius kviečiama patirti tradicinėje lietuviškoje pirtyje „Perenė“. Čia lankytojų laukia ne paprastas kaitinimasis, o tikra pirties misterija – kas valandą vyksta unikalios, profesionalių pirtininkų vedamos programos. Rytais svečius žadina energijos suteikiantys „Pirties pusryčiai“, o dienos eigoje galima mėgautis aromatingais „Žaliaisiais aromatais“ ar kvėpavimo takus valančiu „Sūriu garu“. Ieškantys išskirtinių pojūčių kviečiami į „Vėliavos“ programą – jos metu pirtininkas didele vėduokle meistriškai „nuleidžia“ karštą garą, giliai įšildydamas raumenis ir sąnarius. O norintys pajusti senąsias tradicijas, gali patys išperti kūną programoje „Išsivanok žemaitiškai“. Judėjimas vandenyje – efektyvi mankšta be traumų Aktyvaus laisvalaikio mėgėjai „Atostogų parke“ ras plačias galimybes sportuoti. Lankytojai gali išbandyti povandeninius dviračius – tai efektyvi ir sąnarius tausojanti pramoga, arba rinktis intensyvų plaukimą sportiniame baseine. Taip pat net keturis kartus per dieną vyksta nemokamos treniruotės vandenyje, kurias veda kineziterapeutai. Apie tokio judėjimo naudą paaiškino komplekse įsikūrusio medicinos centro „Natura Termo SPA“ medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis: „Sportuojant vandenyje yra mažesnė traumų tikimybė, todėl galima atlikti didesnės amplitudės pratimus. Judant vandenyje dėl jo sukuriamo pasipriešinimo tolygiai dirba visi kūno raumenys. Sportuojant, atliekant pratimus, plaukiant ar tiesiog judant vandenyje ne tik stiprinami nugaros bei kiti raumenys, bet gerėja kraujotaka, širdies darbas, o tuo pačiu – ir kvėpavimo bei smegenų veikla“. O po aktyvios veiklos geriausia atsipūsti šildomuose sūkuriniuose baseinuose ar masažinėse burbulinėse voniose.
Medžiagų apykaita žiemą
Žiema yra visapusiškai kūną paveikiantis biologinis įvykis. Organizmams, kurių fiziologija išsivystė esant stipriam sezoniniam svyravimui, tai yra mūsų klimato zonoje, žiema reiškia koordinuotus endokrininės sistemos, mitochondrijų funkcijos, audinių prisotinimo, imuninio tonuso ir elgesio pokyčius. Nors temperatūra, šviesa ir maisto prieinamumas yra šiuolaikiškai dirbtinai suvienodinti su šiltuoju metų laiku, o biologinė žiemos reikšmė primiršta, tačiau mūsų kūnai ir toliau reaguoja į žiemą, kaip visapusišką procesą, net neatsiklausę mūsų svarbios nuomonės. Bioenergetiniu požiūriu, žiemą galima apibūdinti kaip tam tikrą medžiagų apykaitos išbandymą. Šaltis, ultravioletinių spindulių ir šviesos nebuvimas susikerta mūsų fiziologinės sveikatos ašyje. Žiema reiškia, kad oksidacinė energijos gamyba sumažėja ir didėja priklausomybė nuo streso, kurį sukelia adaptacija. Ar žiema sukels degeneraciją, o gal regeneraciją, beveik visiškai priklauso nuo to, kaip lanksčiai prisitaikysite ir kompensuosite šviesos ir šilumos trūkumą. Šiame kontekste išorinis grožis išduoda sėkmingų derybų tarp medžiagų apykaitos ir žiemos požymius – paprasčiausiai pastebimas odos elastingumu, rankų ir kojų šiluma, akių skaidrumu, jungiamojo audinio tonusu ir nuotaikos atsparumu. Kai žiemą išgyvenate netinkamai, pirmiausia menksta jūsų... grožis. Pati tamsa reiškia fiziologinį stresą. Šviesos nebuvimas tiesiogiai ir netiesiogiai „kerta“ per endokrininius takus, ypač per kankorėžinę liauką, kuri keičia ir mitochondrijų „kvėpavimą“, tai yra kaip greit jūs „kūrenate“ tortukus ar cepelinukus. Tamsai užimant didžiąją dienos dalį, kūne padidėja melatonino sekrecija, slopinama skydliaukės hormonų aktyvacija, mažėja kūno temperatūra, lėtėja oksidacinis metabolizmas, skatinamas laisvųjų riebiųjų rūgščių kaupimasis.
Muzika žmonėms su negalia – tarsi gydantis balzamas
„Parašykite apie du nuostabius žmones, kurių dėka mes jaučiamės pakylėti, kai groja muzika, kad galime jos klausytis, pagal ją šokti“, – atsiliepiant į tokį grupės Padvarių socialinės globos namų gyventojų redakcijai išsakytą pageidavimą ir buvo inicijuotas pokalbis su šios įstaigos užimtumo specialistais Daiva Pociuviene ir Petru Rudžiu apie jų darbo specifiką ir gebėjimą muzikuojant suteikti džiaugsmo ten gyvenantiems žmonėms. Šokis neturi prioritetų Pasak P. Rudžio, kiekvienas rytas jų įstaigoje – kaskart skirtingame gyvenamajame korpuse, kurių yra keturi, – prasideda muzikine valanda: „Nuo 10 iki 11 val. rengiu nedidelį koncertą hole tam, kad žmonės pasveikintų vienas kitą su nauja diena, taip pat ir ypatingomis progomis – kurio nors gimtadieniu ar vardadieniu.“
O kiekvieną penktadienį šokių salėje vyksta šokių rytmečiai: apie 50 žmonių po pusryčių susirenka pramogauti. Šoka, kas kaip moka ir gali, nes čia nėra nei amžiaus, nei lyčių prioritetų – šoka ir poromis, ir rateliais, ir moteris su moterim, ir vyras su vyru. Šoka ir sėdintys neįgaliųjų vežimėliuose, už rankų vedžiojami fiziškai sveikesnių partnerių.
Kiek duoda, tiek gauna
Tačiau D. Pociuvienė papildė, kad linksmintis tenori tik dalis Padvarių socialinės globos namų gyventojų, kiti nė raginami neateina į renginius: vieni galbūt iš liūdesio dėl negalios, kiti negali judėti dėl sveikatos. Tie, kurie ateina, susiburia į nedideles grupes, susidraugauja tarpusavyje ir juos visur pamatysi drauge: žaidžiant stalo žaidimus, šaškėmis ar šachmatais lauko pavėsinėse, ir vaikštinėjant kieme, ir būriuojantis prie televizoriaus ar teniso stalo, kurį įstaiga įsigijo ne per seniausiai.
Padvarių socialinės globos namų kontingentas – gana specifinis: apie pusė gyventojų, ypač – vyresnio amžiaus, nebepakyla iš lovos, o jaunesnio amžiaus dažniausiai – su proto ir psichikos negaliomis. Pašnekovų pastebėjimu, šios ligos, ypač dimensija ir Alzheimerio liga, vis jaunėja.
„Muzika tiems žmonėms yra kaip vaistas. Yra gyventojų, kurie mažai kalba, bet muziką jie girdi. Dar ir dėl tos priežasties groju korpusuose, kaskart skirtinguose aukštuose. Jeigu pats duodi iš „dūšios“ – matai degančias iš laimės akis, darbas su tokiais ypatingais žmonėmis nevargina. Dar nežinia, kiek ir pats iš jų gauni įkraunančios energijos“, – samprotavo grodamas žmones džiuginantis P. Rudys.
Gydytoja neurologė Eglė Grykšienė tikino, kad šiuolaikinėje medicinoje migrena laikoma neurologine liga.
Migrena. Šį ligos pavadinimą žmonės dažnokai naudoja neteisingai – tiesiog nusakydami dažnesnį galvos skausmą. Gydytoja neurologė Eglė Grykšienė paaiškino, kad šiuolaikinėje medicinoje migrena laikoma neurologine liga, o ne paprastu, „stipresniu“ galvos skausmu: „Tai būklė, susijusi su padidėjusiu smegenų jautrumu, pasireiškianti pasikartojančiais galvos skausmo priepuoliais ir juos lydinčiais simptomais.“
Tai – ne „ponų liga“
Migrenai būdingas vienpusis, pulsuojantis, vidutinio ar stipraus intensyvumo skausmas, dažnai lydimas pykinimo, šviesos ir garso netoleravimo, o fizinis aktyvumas jį sustiprina. Su migrena nieko bendro neturintis įtampos tipo galvos skausmas dažniausiai yra abipusis, spaudžiantis, nestiprus, be pykinimo ir be ryškaus jautrumo aplinkos dirgikliams.
„Dėl tokio požiūrio migrena dažnai neatpažįstama kaip neurologinė liga, turinti aiškius mechanizmus, diagnostinius kriterijus ir veiksmingą gydymą. Be to, migrena ne visada pasireiškia klasikiniu stipriu skausmu – jis gali būti vidutinio intensyvumo, jaustis kakle ar sprande, o pykinimas, šviesos ar kvapų netoleravimas dažnai nelaikomi neurologiniais požymiais. Skausmą neretai pavyksta laikinai numalšinti vaistais, todėl žmogus prisitaiko ir nesikreipia pagalbos“, – kalbėjo neurologė.
Gali pasireikšti ir vaikams
Migrena serga ne tik suaugusieji – ji gali pasireikšti ir vaikams, nors ligos eiga dažnai skiriasi nuo suaugusiųjų. Vaikams migrena neretai pasireiškia ne tipiniu galvos skausmu, o pasikartojančiais pilvo skausmais, galvos svaigimu, pykinimu ar vėmimu, bendru blogumu. Galvos skausmas gali būti abipusis, trumpesnis, o vaikas dažnai tampa vangus, nori atsigulti, vengia šviesos ir triukšmo.
„Vaikams migrenos priepuoliai paprastai trumpesni, simptomai kintantys, o skausmas ne visada dominuoja. Su amžiumi migrena dažniausiai „įgauna suaugusiųjų formą“ – atsiranda būdingas pulsuojantis galvos skausmas“, – paaiškino E. Grykšienė.
Migrena gali prasidėti bet kuriame amžiuje, taigi ir vaikystėje. Pirmieji jos požymiai dažniausiai išryškėja paauglystėje. „Ankstyvas migrenos pasireiškimas nebūtinai reiškia sunkesnę ligos eigą ateityje, tačiau rodo didesnį genetinį polinkį. Laiku atpažinta ir tinkamai valdoma migrena leidžia sumažinti priepuolių dažnį ir išvengti ligos progresavimo vėlesniame amžiuje“, – tikino gydytoja.
Rajono visuomenės sveikatos biuro vadovė Zita Abelkienė
Nuo sausio 1-osios Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui vadovauja nauja direktorė – Zita Abelkienė.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos skelbtas konkursas šiai pareigybei užimti vyko dviem etapais. Dalyvauti pirmame etape pakviesti 2 kandidatai, jie abu pateko į antrą konkurso etapą. Per antrą etapą konkurso laimėtoja paskelbta geriau pasirodžiusi Z. Abelkienė. Direktoriaus atrankos konkursas skelbtas pasibaigus ankstesniojo vadovo kadencijai.
Z. Abelkienė Kauno medicinos universitete yra baigusi socialinio darbo medicinoje studijas ir įgijusi slaugos bakalauro laipsnį, taip pat Mykolo Romerio universitete baigė sveikatos apsaugos įstaigų administravimo studijas, įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį.
Naujoji vadovė VšĮ Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centre eina medicinos auditorės pareigas, anksčiau dirbo Kretingos rajono savivaldybės administracijoje vyriausiąja specialiste (sanitarijos inspektore) ir sveikatos reikalų koordinatore (savivaldybės gydytoja).
Astijus iš plastilino pagamintus įvairius personažus pristatė ir Lietuvos talentų scenoje.
Padvariuose gyvenantis penkiolikmetis Palangos Baltijos pagrindinėje mokykloje besimokantis Astijus su savo mama Sandra Zastartiene drąsiai kalba apie šeimos kasdienybę ir tai daro pasitelkdami jaunuolio talentą. Astijus, iš plastilino lipdantis įvairius personažas, jau dalyvavo projekte „Lietuvos talentai“, yra surengęs daugybę parodų ir kartu atveria unikalią perspektyvą – kaip autizmo spektro sutrikimas padeda formuoti itin detalią ir emocionalią kūrybą. Tokia istorija gali ne tik įkvėpti, bet ir padėti geriau suprasti neurodivergentiškų paauglių patirtis, jų gebėjimus ir šeimai kylančius iššūkius.
Parodų lankytojai – nustemba
Padvariuose gyvenantis Astijus iš plastilino lipdo įvairiausių filmų personažus ir tai daro nuo ankstyvos vaikystės. Jis parodė ir vieną jam labiausiai patinkančių darbų: ryškų, į delną netelpantį personažą, padabintą išskirtiniais elementais, kurių, anot Sandros, personažas įprastai neturi. „Žiūrėdamas animacinius ir kitokius filmus, mano sūnus sumąsto, kokį personažą norėtų sukurti, tačiau tai nebūna visiškas jo atkartojimas. Jis mėgsta pridėti įvairių elementų – aksesuarų ant rankų ar net varlyčių ant kaklo. Tai tarsi jo išskirtinis bruožas“, – kalbėjo S. Zastartienė.
Kad personažai įgautų kuo tikresnes, ryškesnes spalvas, išlaikytų reikiamą formą ir galėtų būti be vargo pervežami į parodas, šeima ilgai ieškojo tinkamo plastilino ir dabar naudoja, jų manymu, labiausiai jų poreikius atitinkantį.
„Astijus žino kiekvieną savo kūrinį, o jų turi daug. Todėl perveždami iš vienos parodos į kitą turime juos labai gerai įtvirtinti, o ir parodose būna, kad juos apgadina – tada tenka tvarkyti, nes mano sūnus labai išgyvena, jeigu kas nutinka jo darbams“, – tikino Sandra.
Parodose Padvariuose gyvenanti šeima eksponuoja po kelias dešimtis Astijaus darbų. Neretai atėjusieji nustemba, kad visus personažus sukūrė vienas autizmo spektro sutrikimą turintis jaunuolis. „Dažnai žmonės galvoja, kad parodas rengia visa klasė“, – šypsojosi moteris.
Nors visuomenės požiūris į pirotechnikos naudojimą per Naujuosius metus pamažu keičiasi, fejerverkų sprogdinimas vis dar išlieka įprasta šventės dalimi. Tačiau ši pramoga daro neigiamą poveikį tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai.
Sprogdamos pirotechnikos priemonės smarkiai padidina triukšmo lygį, o jų degimo produktai pablogina oro kokybę – į aplinką išmetamos kietosios dalelės, dujiniai teršalai, sunkieji metalai. Dėl išaugusios taršos ypač nukenčia vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir sergantieji širdies, kraujagyslių ar kvėpavimo takų ligomis. Triukšmas ir tarša neigiamai veikia ir naminius gyvūnus, laukinę gamtą.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Naujųjų metų naktį miestų ore labiausiai išauga kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) koncentracija, taip pat padidėja sieros dioksido, azoto oksidų ir anglies monoksido kiekiai. Pirmąją Naujųjų metų valandą teršalų koncentracijos gali šoktelėti kelis ar net keliolika kartų.
Oro kokybė labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų: ramiu, be vėjo oru teršalai gali išsilaikyti kelias valandas, o esant vėjui ir krituliams – išsisklaidyti per 1–2 valandas. Vis dėlto teršalai niekur nedingsta – vėliau jie nusėda dirvožemyje ir patenka į paviršinius vandenis, kur gali išlikti ilgą laiką.
Daugelyje Europos šalių ir JAV fejerverkai jau laikomi atgyvenusia ir aplinkai kenksminga pramoga. Vis dažniau ieškoma tvaresnių alternatyvų – lazerių, šviesų, muzikos ar dronų šou, gyventojai skatinami fejerverkų naudoti kuo mažiau.
Kalėdų laukimo džiaugsmą ligoninės Vaikų skyriuje kūrė: (iš dešinės) savanoris iš Turkijos Resul Guzelsoy, Asta Vaitelavičienė, Rasa Karazinienė su centro lankytojomis Jurgita Pociūte ir Vitalija Šalnyte. Šalia jų– skyriaus vedėja Laima Valantiejienė.
Kalėdų pasaka – ant langų ir durų.
Kaip kasmet, taip ir šiemet per adventą Kretingos ligoninės Vaikų skyrius sulaukė talkininkų iš Kretingos dienos veiklos centro, kurie išpuošė skyriaus erdves, ir šios nušvito Kalėdų laukimo džiaugsmu – palatų langai ir durys buvo išpuošti savanorių sukurtais baltais karpiniais.
Savanorius iš Dienos veiklos centro – Resul Guzelsoy iš Turkijos, užimtumo specialistę Astą Vaitelavičienė, individualios priežiūros specialistę Rasą Karazinienę ir dvi jos globojamas centro lankytojas Jurgitą Pociūtę ir Vitaliją Šalnytę – pasitikusi Vaikų skyriaus vedėja Laima Valantiejienė pasidžiaugė ilgamete bendryste su šia įstaiga.
„Mums nereikia nė prašyti: jau daugiau kaip dešimtmetį šio centro darbuotojai kartu su lankytojais savanoriškai prieš Kalėdas vis prisimena mus. Atsiveža jau paruoštus karpinius, priemones, o ir čia pat karpo, į kūrybos procesą įtraukdami ir sveikesnius vaikus. Šio bendro kūrybinio darbo rezultatas – nuotaikingais karpiniais išpuoštos mūsų skyriaus erdvės“, – kalbėjo L. Valantiejienė.
Dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė sakė, kad centro žmonėms – darbuotojams, lankytojams ir centrą atvykusiems savanoriams iš kitų šalių – norisi dalintis gerumu, ypač su silpnesniais, labiau pažeidžiamais žmonėmis. O tokie ir yra vaikai, kuriuos prieš Kalėdas į patalą paguldo ligos.
„Populiarėja įvairios gerumo akcijos, o mes tokią sukuriame patys savo rankomis ir širdimis. Jau persiritus rudeniui, dailės užsiėmimus lankantys mūsų centro žmonės su
negalia, vadovaujami Astos Vaitelavičienės, ir talkinant Rasai Karazinienei imasi ruošti karpinius, skirtus būtent į ligoninę patekusių vaikų džiaugsmui“, – kalbėjo B. Viskontienė.
Vaikų skyriaus vestibiulyje darbuotojos taip pat tradiciškai jau papuošė eglę, kad Kalėdų laukimu gyvenantys ar šventes ligoninėje sutiksiantys vaikai nors trumpam pamirštų savo ligas ir negandas.
Sujungus Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacinę ligonines, įsteigta Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) skaičiuoja trečius veiklos metus. Didžiausiai Vakarų Lietuvos gydymo ir sveikatos mokslų įstaigai dvejus metus vadovaujantis prof. dr. Audrius Šimaitis pasidžiaugė KUL vykstančiu proveržiu. Šią savaitę regiono žiniasklaidai prof. dr. A. Šimaitis, direktoriai – medicinai prof. Antanas Gulbinas, slaugai Aida Smagurienė, infrastruktūrai Saulius Budinas, valdymui ir ekonomikai dr. Jūratė Grubliauskienė – KUL pažangą patvirtino vardindami padarytus darbus, jų ir ateities planų mastą apibūdinančius skaičius.
KUL sparčiai lipa iš finansinės duobės, per porą metų ligoninės skola sumažinta nuo 12,4 mln. iki 3,5 mln. eurų. Ligoninės vadovas prognozavo, kad per artimiausius dvejus metus skolos turėtų nelikti. Skola būtų dar sparčiau mažėjusi, jei ne milijoninės išlaidos, kurių prireikė buvusiems skirtingiems Klaipėdos universitetinės ir Jūrininkų ligoninių darbuotojų atlyginimams suvienodinti.
Ligoninei per pastaruosius metus pavyko pritraukti apie 200 įvairiausių sričių specialistų, jų 11 grįžo iš emigracijos. Dešimt metų Švedijoje dirbęs ginekologas onkologas Artūras Dobilas teigė, kad darbo sąlygos, atmosfera KUL nenusileidžia Švedijos gydymo įstaigoms. Darbu KUL patenkinta Skubios pagalbos skyriaus vadovė Dovilė Stankutė pati susirado kelią iš Londono į KUL. Ligoninė bendradarbiauja su bendrove „Alliance Recruitment“, vykdančią išeivių sugrąžinimo į Lietuvą kampaniją.
Ligoninėje šiuo metu dar trūksta 100 slaugytojų, jų dirba per pusantro tūkstančio. Slaugytojams talkina studentai, savanoriai, šiemet jų sulaukta atitinkamai 398 ir 75. Trūksta psichiatrų, dermatologų.
|
|
