Pajūrio naujienos
Help
2020 Kovas
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną13°C debesuotumas 1 %
Naktį-1°C debesuotumas 5 %
Apklausa

Ar reikėtų dar labiau griežtinti karantino sąlygas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonė
Komentarų topas

Sveikata

Kretingos ligoninė atvira sunkiems ligoniams

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-03-27

Nors Kretingos rajono ligoninei šis laikmetis – ypatingas, tačiau jos veikla nenutrūko: į ją guldomi ir gydomi ūmiais susirgimais susirgę asmenys, tačiau juos namiškiams lankyti griežtai draudžiama.

Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus pasakojo, kad gydyti guldomi asmenys, susirgę ūmiais ir pavojingais susirgimais – plaučių uždegimu, hipertenzija, – taip pat gimdyvės ar skubiai prireikus gydyti lūžius.

„Šiuo metu Chirurgijos skyriuje gydomi 4 asmenys, Terapijos skyriuje – 10 ligonių. Į Slaugos skyrių šiuo metu žmonių neguldome. Dėl karantino yra uždrausta lankyti ligonius, taip pat į ligoninės patalpas draudžiame atnešti ir lauknešėlius, nes su maistu gali būti perduodamas ir koronaviruso užkratas“, – teigė A. Šalavėjus.

Ypač sunkiais atvejais – insulto, infarkto – žmonės išgabenami į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Vyriausiosios gydytojos pavaduotojo žodžiais, praėjusią savaitę buvo užfiksuoti 4 priešinfarktiniai ir 1 insulto atvejis.

Planinės operacijos yra sustabdytos. Skubios pagalbos–Priėmimo skyrius dirba įprastai. „Per parą vidutiniškai į Skubios pagalbos–Priėmimo skyrių kreipiasi iki 20 ligonių. Gyventojai tapo supratingi ir be rimto reikalo pagalbos nesikreipia“, – užtikrino A. Šalavėjus.

Jis neslėpė, kad medikai dirba ypač pavojingomis sąlygomis, juolab, kaip ir visos šalies gydymo įstaigose, trūkstant būtiniausių saugos priemonių – respiratorių, apsauginių akinių. „Nors infekcinių ligų pavojus medikams išlieka visuomet, tačiau ši situacija reikalauja išskirtinio atsargumo, dėl to būtinų priemonių tikimės sulaukti kuo greičiau. Esame pasirūpinę patalpomis, kur medikai įeina apsirengti darbo rūbais, išeidami iš darbo į atskirus maišus sumeta panaudotas priemones ir atliekas, kurios išvežamos utilizuoti“, – kalbėjo medikas.

A.Šalavėjus pasidžiaugė kolegų iš Greitosios medicinos pagalbos skyriaus operatyviu darbo organizavimu, atsakingumu, pasiaukojimu. Ta pačia proga ir kretingiškius jis norėtų paraginti būti itin atsakingais: „Nejuokaukite, linksmybių metas praėjo, neignoruokite pavojų. Pasaulio pamokos – skaudžios. Tam, kad jų išvengtume, būtina laikytis pagrindinio Vyriausybės nurodymo – saviizoliacijos. Būkite namuose, kad apsaugotumėte save, savo artimuosius ir kitus žmones. Kuo labiau būsime disciplinuoti, tuo greičiau nugalėsime šią pavojingą ligą.“


Kretingos rajono savivaldybė informavo, kad, LR Vyriausybei paskelbus karantiną, iki kovo 30 d. VšĮ Kretingos PSPC, Kretingos šeimos medicinos centre, Kretingos ligoninėje teikiama tik skubi ir būtinoji medicinos pagalba.

Kitos paslaugos (elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas ir tęsimas, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymas, konsultacijos dėl sveikatos būklės ir pan.) teikiamos tik nuotoliniu būdu.

Medicinos centras „Northway“, esantis J. Basanavičiaus g. 80 Kretingoje nedirbs.

Karantino laikotarpiu skubi būtinoji medicinos pagalba ir paslaugos, kurių nesuteikus pacientui atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė, bus teikiamos medicinos centre „Northway“, Naujoji Uosto g. 9 Klaipėdoje.

Papildoma informacija teikiama tel. (8 46) 433403.

Kretingos ligoninės darbo organizavimas

Per karantiną ambulatorinės planinės konsultacijos neteikiamos arba teikiamos tik nuotoliniu būdu: vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymas, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas ir tęsimas, būtinųjų tyrimų skyrimas.

Kreipiantis asmenims, grįžusiems iš užsienio šalių arba bendravusiems su žmonėmis, kuriems patvirtinta ar įtarta koronaviruso infekcija ir karščiuojantiems, kosintiems, besiskundžiantiems apsunkintu kvėpavimu, gerklės skausmu, sloga, silpnumu, raumenų skausmu, t. y. esant įtarimų dėl koronaviruso (COVID-19), tolimesniam ištyrimui kreiptis į Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamentą adresu Liepojos g. 39, tel.: (8 46) 396603, (8 46) 396610 (kasdien nuo 8–20 val.) ir (8 46) 396602 (kasdien nuo 20–8 val.).

Planinės operacijos neatliekamos, išskyrus sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė. Dėl informacijos prašome kreiptis į savo šeimos gydytoją. Planinės hospitalizacijos dėl kitų diagnostinių ir gydomųjų paslaugų nevykdomos. Dėl informacijos prašome kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Draudžiamas pacientų lankymas, išskyrus terminalinės būklės pacientų ir vaikų iki 14 metų lankymą gydančio gydytojo raštišku leidimu. Pacientų artimiesiems rekomenduojama susilaikyti nuo maisto perdavimo stacionaro skyriuose gulintiems pacientams.

Medicininės reabilitacijos paslaugų teikimas ribojamas: jos teikiamos tik tais atvejais, kai jų nesuteikimas lemtų paciento neįgalumą. Tai sprendžia gydantis ar šeimos gydytojas.

Rekomenduojama pacientams, nesant būtinosios pagalbos reikalaujančių sveikatos sutrikimų, nesikreipti tiesiogiai į ligoninę, o bendrauti su savo šeimos gydytojais. Nevykdomi profilaktiniai patikrinimai, pažymos neišduodamos. Rekomenduojama į ligoninę besikreipiantiems pacientams dėvėti medicinines kaukes.


Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad neracionaliai vartojant antibiotikus ir užsiimant savigyda yra žaidžiama savo sveikatos kaina ir didinamas šios grupės vaistų atsparumas, dėl to atsiranda realus pavojus nebeturėti efektyvių vaistų.

Neatsakingas antibiotikų vartojimas ne tik kenkia žmogaus sveikatai, bet ir žaibiškai didina šios grupės vaistų atsparumą, kas galiausiai gali privesti prie to, kad infekcijoms gydyti nebeturėsime efektyvių vaistų.

Apie tai, kaip neracionaliai vartojant antibiotikus rizikuojame pabloginti savo sveikatos būklę ir kokių pagrindinių taisyklių vertėtų laikytis vartojant šios grupės vaistus, pasakoja vaistininkas Laurynas Rukas.

Individualiai gydytojo paskiriamas vaistas

Nors visuomenė yra raginama atkreipti dėmesį į gydytojų išrašomus receptus ir neužsiimti savigyda antibiotikais, medicinos specialistai pripažįsta dažnai sutinkantys pacientų, kuriems šios grupės vaistas yra pats geriausias ir greičiausias sprendimas norint įveikti bet kokią ligą.

Niekas nenori ir nemėgsta sirgti, tačiau vertėtų pamiršti mitą, kad įsigijus antibiotikų bet kuri liga bus greitai nuslopinta. Antibiotikai yra itin specifinių vaistų grupė, kuri stabdo patogeninių bakterijų dauginimąsi ir sunaikina jų struktūrą, todėl turi būti vartojama tik gydytojui išrašius receptą, o ne nusprendus gydytis savarankiškai. „Šie vaistai yra skiriami ir yra efektyvūs tik bakterinėmis infekcijomis sergantiems pacientams gydyti, jie nėra skiriami tokioms ligoms kaip peršalimas ar gripas“, – teigia vaistininkas L. Rukas.

Be to, antibiotikai yra skirstomi pagal veikimo pobūdį arba pagal antimikrobinį veikimo spektrą, atlieka skirtingas funkcijas organizme ir yra paskiriami konkrečiam pacientui atsižvelgiant į jo ligos istoriją, amžių, svorį, alergijas ir kitus požymius. Dėl šios priežasties negalima naudoti šios grupės vaistų, kurie buvo paskirti kitam žmogui, nors ligos simptomai gali ir sutapti.

Netinkamai vartojant, gydymas bus nesėkmingas

Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, dažniausiai mūsų imuninė sistema pati geba sunaikinti į organizmą patekusius patogeninius organizmus, tačiau kai žmogaus organizmas yra nusilpęs ir pats negeba kovoti prieš tam tikrą bakterinę infekciją, skiriami antibiotikai. Tiesa, pacientas vaistus turi vartoti labai tiksliai, kaip pataria specialistai.

„Labai svarbu atsižvelgti tiek į vaisto vartojimo dažnumą per parą, tiek į vartojimo trukmę, nes netinkamas antibiotikų vartojimas gali turėti įtakos atsparių bakterijų vystymuisi, todėl net ir vartojant šiuos vaistus, tokiu atveju bakterijos išliks atsparios ir gydymas bus nesėkmingas“, – perspėja vaistininkas L. Rukas.

Norint pasiekti maksimalių gydymo rezultatų, net ir pasijutus geriau, būtina suvartoti visą individualiai paskirtų antibiotikų kursą, nevartoti senų antibiotikų likučių, gerti daug vandens, dažnai plauti rankas, nevartoti alkoholio ir tam tikrų maisto produktų, kuriuos nurodo gydytojas.

Be to, būtina informuoti gydytoją apie kitus vartojamus vaistus, jei tokių yra, nes vienų ar kitų vaistų poveikis gali pakisti dėl jų nesuderinamumo. Pavyzdžiui, tam tikros rūšies antibiotikai silpnina kontraceptikų efektyvumą, todėl moterims visuomet rekomenduojama naudoti papildomas apsaugos priemones.


Ką reikia žinoti perkant vaistus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-03-06

Skaitytoja Kristina V. redakcijai pasakojo vienoje Kretingos vaistinių negavusi viso paketo jai būtinų šeimos gydytojo išrašytų nuolat vartojamų vaistų. „Vaistininkė davė tik pusę normos – 3 mėnesiams, nes daugiau neturėjo, nors gydytojas išrašė pusmečiui. Kaip reikia elgtis tokiu atveju: ar prašyti skolos raštelio, ar išvis neimti dalies vaistų, kol nėra visos normos?“ – klausė skaitytoja.

Pastaruoju metu įvyko nemažai permainų, susijusių su vaistų kainomis, receptų išrašymu. Žmonėms iškyla ir daugiau su tuo susijusių klausimų. Paaiškinti, ką klientams reikia žinoti perkant vaistus, „Pajūrio naujienos“ paprašė „Gintarinė vaistinės“ farmacinės veiklos vadovės Gražinos Rekštienės.

– Kaip elgiamasi, kai vaistinėje nėra pacientui reikiamo vaistų kiekio?

– Jei tuo metu, kai kreipėsi pacientas, vaistinėje nėra reikiamo vaistinio preparato kiekio, tačiau jį turi didmeninio platinimo licencijos turėtojas, pacientui pasiūloma užregistruoti receptą vaistinėje ir užsakyti reikalingą vaistinio preparato kiekį. Vaistininkas pacientui apie tai praneša.

– Kokios papildomos priemonės užtikrina, kad pacientui bus išduotas tikrai tas vaistas, kuris išrašytas recepte?

– Pagal Europos Sąjungos direktyvą, dėl falsifikatų grėsmės vaistininkai tikrina vaistinių preparatų pakuotes. Jos yra paženklintos 2D kodu, kurį skenuojant ir užtikrinama, kad būtų išduotas teisingas vaistas. Taip pat elektroninė sistema sukonfigūruota taip, kad, esant neatitikimams, informacija iškart pateikiama farmacijos specialistui ekrane, kuri užkerta kelią klaidoms atsirasti.

– Kiek laiko galioja išrašyti receptai? Kokie yra terminai atskiroms vaistų grupėms, taip pat – lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams?

– Įstatymuose numatyta, kad receptai galioja: iki 10 dienų – tie, kuriuose išrašyti narkotiniai vaistiniai preparatai; iki 30 dienų – kuriuose išrašyti vaistiniai preparatai, kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės ir medicinos prietaisai; iki 180 dienų – receptai su žyma „Gydymui tęsti“; iki 360 dienų receptai su žyma „Ilgalaikiam gydymui“.

Receptuose su žyma „Ilgalaikiam gydymui“ ar „Gydymui tęsti“ gali būti išrašomi tik vaistiniai preparatai, skirti pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, gydyti, taip pat vaistiniai preparatai, skirti gimstamumui kontroliuoti, kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės ir medicinos prietaisai.


Praktikai atlikti pasirinko Kretingos ligoninę

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-03-06
Kretingiškė Sandra Starkovaitė (iš kairės), kaunietės Monika Liugailaitė, Sonata Lodaitė ir kretingiškė Laura Saudargaitė internatūrą atlikti nusprendė Kretingos ligoninėje.

Kretingos ligoninėje praktiką nusprendusios atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos studentės kaunietės Monika Liugailaitė ir Sonata Lodaitė, kretingiškės Laura Saudargaitė ir Sandra Starkovaitė savo įgūdžius gerina Vidaus ligų, Bendrosios chirurgijos, Priėmimo skubios pagalbos, Akušerijos ginekologijos, Vaikų ligų skyriuose.

Klinikinės medicinos praktika (internatūra) – tai kombinuota praktika, per kurią reikia dirbti skirtinguose skyriuose – chirurgijos ir traumatologijos, vidaus ligų, akušerijos ir ginekologijos, vaikų ligų, priėmime ir reanimacijoje. Merginoms praktika truks kelis mėnesius, iki baigiamųjų egzaminų, kurie vyks birželio mėnesį. LSMU studentams yra iškėlęs tikslus patirti kuo daugiau praktikos ir susipažinti su gydytojo darbu. „Vasaros pabaigoje jau pačios būsime gydytojos rezidentės“, – praktikos svarbą įvardijo viena praktikančių M. Liugailaitė.

Praktikantai turi įgyti pagrindinių įgūdžių – mokėti įvertinti paciento būklę, surinkti visą reikalingą informaciją apklausiant pacientą, apgalvoti reikalingus tyrimus, mokėti juos įvertinti, žinoti, koks gydymas yra tinkamas, atlikti nesudėtingas procedūras – paimti kraują, įvesti kateterius, zondus, susiūti žaizdas ir panašiai.

Mažos ligoninės – pranašesnės

Internatūrą M. Liugailaitė Kretingos ligoninėje atlieka ne pirmą kartą – prieš keturias vasaras ji savanoriškai čia atliko praktiką. „Daugiausia laiko praleisdavau chirurgijos skyriuje, – įvardijo ji. – Norėjau ir internatūrą atlikti čia, nes ligoninės personalas yra draugiškas, praktikantų būna mažai, lyginant su Kauno ar Klaipėdos ligoninėmis, kur jų apstu.“

Merginos patirtis paskatino ir kitą bendramokslę internatūrą pasirinkti mūsų miesto ligoninėje. „Draugė vis papasakodavo, kaip jai sekėsi, kad jai čia patiko, todėl, atėjus laikui rinktis internatūrą, ir pasiūlė kartu iš Kauno atvykti į pajūrį. Taip pat norėjau mažesnės ligoninės, nes jose dažniausiai praktikanto pagalba skyriuje naudingesnė negu turinčiose didesnį personalą, galima daugiau užduočių atlikti patiems”, – tikino S. Lodaitė.

Kitos praktikantės taip pat pritarė, kad mažesnėse ligoninėse praktikantams skiriamas didesnis dėmesys. „Iš kitų, internatūrą atlikusių pr>aktikantų, buvau girdėjusi, kad mažesnių miestų ligoninėse studentai gauna daugiau praktikinės patirties ir požiūris į juos yra palankesnis“, – sakė kretingiškė S. Starkovaitė.

Atlikti praktiką Kretingos ligoninėje L. Saudargaitę paskatino ir ilgesys savo gimtajam kraštui. „Nuo pat to momento, kai įstojau į universitetą, nostalgiškai prisimindavau Kretingą, su dideliu noru esant galimybei grįždavau namo. Todėl internatūra Kretingos ligoninėje buvo idealus variantas, suteikiantis galimybę kuo daugiau laiko praleisti savo gimtajame mieste. Taip pat teko girdėti ir atsiliepimus iš anksčiau čia internatūrą atlikusių studentų – jie buvo patenkinti, todėl ir nebedvejojau“, – tikino ji.


Komikas Airidas Jankus teigia, kad norint įveikti depresiją svarbiausia nenuleisti rankų ir nuosekliai rūpintis savo sveikata. Asmeninio archyvo nuotrauka

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas 40 sekundžių pasaulyje įvykdoma savižudybė, vadinasi, per dieną pasaulis netenka 2160 žmonių. Daugiau nei pusę savižudybių įvykdo žmonės, kenčiantys nuo vieno dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų – depresijos. PSO prognozavo, jog iki 2020 metų depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje, kuri paveikė jau daugiau nei 350 milijonų žmonių visame pasaulyje. Apie tai, ką reiškia sirgti depresija bei koks ilgas ir sunkus ligos kelias, pasakoja stand-up komikas Airidas Jankus.

Tai, kas slepiasi už komiko vardo

A. Jankus – vienos populiariausių tinklalaidžių Lietuvoje „Pralaužk vieną šaltą“ vedėjas, kuris gyvenime, rodos, žengia koja kojon su pozityvumu, pokštais ir gera nuotaika. Tačiau realybė yra kiek kitokia.

A. Jankus nuo pat mažų dienų buvo labai smalsus, jam rūpėjo rasti atsakymus į galvoje besisukančius klausimus. Būdamas berniukas jis suvokė, jog gyvenimas gali nutrūkti bet kurią akimirką, o žmogus tėra būtybė, negalinti nieko pakeisti ar pasukti norima linkme šiame milžiniškame pasaulyje. Fiziškai aktyvus vaikas buvęs Airidas išoriškai niekuo nesiskyrė nuo savo bendraamžių, bet viduje slėpė itin savitus įsitikinimus ir anuomet dar vaikiškomis atrodžiusias problemas. Pavyzdžiui, būdamas mažas klaipėdietis tikėjo, kad vieną dieną Baltijos jūroje susidariusios didžiulės sūraus vandens bangos lūš Palangoje, apsems visus žmones ir pasiglemš jų gyvybes, o galimybės kažką pakeisti, pasipriešinti gamtos stichijoms nebuvimas varydavo klaipėdietį į neviltį.

Liga neatsiranda akimirksniu

Depresija nesusergama prabudus ryte blogos nuotaikos, nors psichiatras profesorius daktaras Arūnas Germanavičius tikina, kad kartais taip gali būti, bet daugeliu atvejų tai yra laipsniškai išsivystantis psichologinis sutrikimas. Šis sutrikimas gali vystytis nuo kelių savaičių iki kelių metų ir yra diagnozuojamas gydytojo psichiatro tik tada, kai yra įvertinama paciento psichikos būklė ir apatija, bloga, niūri nuotaika, prislėgtumas trunka ne trumpiau nei dvi savaites. Pirmasis pojūtis, kad kažkas negerai, aplankė Airidą, kai jis buvo vos keturiolikos.

Atlikti tyrimai rodo, jog dažniausiai depresija serga žmonės, kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 45 metų. Vilniaus universitete studijuojančio Airido savijauta itin pablogėjo, kai jis, sulaukęs dvidešimties, iš Klaipėdos persikėlė gyventi į perspektyvių, gražių ir, atrodo, idealių, problemų neturinčių žmonių pripildytą sostinę. Tai buvo laikas, kai dingęs tikėjimas savo jėgomis ir pačiu savimi, dingęs apetitas, nuolatinis kūno raumenų trūkčiojimas ir nemiga privertė kreiptis pagalbos į specialistus, nes nepastebėti ar paslėpti kasdien prastėjančią sveikatą ir savijautą buvo neįmanoma.


Nauja paslauga neįgaliesiems – asmeniniai asistentai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-02-14

Kretingos rajone šiomis dienomis bus pradėta teikti nemokama asmeninio asistento paslauga neįgaliems asmenims. Kretingos socialinių paslaugų centro vadovės Danutės Skruibienės žodžiais, 3 pagalbininkai pasirengę kasdien ištiesti pagalbos ranką asmenims su fizine arba kompleksine negalia, gyvenantiems skirtingose rajono vietovėse.

Siekiant užtikrinti neįgaliųjų savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime, rajono taryba patvirtino 3 asmeninių asistentų etatus. Pasak D. Skruibienės, asmeninio asistento paslauga gyventojams bus teikiama įgyvendinant projektą „Kompleksinių paslaugų Kretingos rajono šeimoms teikimas, ir ja galės naudotis neįgalūs asmenys nuo 16 iki 65-erių metų.

„Projektas truks 17 mėn., bus suteikta paslaugų 30-iai asmenų. Asmeninio asistento paslauga neįgaliam žmogui gali būti teikiama kasdien iki 4 valandų per parą jo namuose arba viešojoje aplinkoje“, – kalbėjo vadovė.

Šia Kretingos rajone įdiegta naujove siekiama padėti dirbantiems, ieškantiems darbo, studijuojantiems ar iš kitų socialinių įstaigų grįžusiems ir eilėje laukiantiems kitų paslaugų asmenims, kuriems sudėtinga savarankiškai judėti.

Asmeninis asistentas neįgaliajam galės padėti pasigaminti maistą, susitvarkyti namus, atlikti higienos procedūras, palydėti į gydymo įstaigą, renginius ar kitaip organizuoti laisvalaikį. D. Skruibienė akcentavo, kad asmeninis asistentas, skirtingai nuo socialinio darbuotojo padėjėjo, neatliks visų veiksmų už neįgalųjį, tik jam padės.

Tačiau, pastebėjo ji, už transporto paslaugas savo reikmėms, vykstant viešuoju transportu, neįgalieji privalės užsimokėti patys. Vadovės žodžiais, asmenims su judėjimo, regos, klausos, vidaus organų sutrikimų ir kompleksine negalia labai svarbu pasijausti oriai – kada ne viską už jį padaro kitas, kad kažką gali ir jis pats, padedamas asistento. Šis neįgaliajam tampa savotišku draugu.

Paklausta, ar neįgalieji noriai atsiliepia į siūlymą gauti naująją nemokamą asmeninio asistento paslaugą, D. Skruibienė pastebėjo, kad kiekviena naujovė sutinkama nedrąsiai. „Pristatėme paslaugą seniūnijose, parapijos pastoracinei tarnybai, – jie geriau pažįsta žmones, kuriems galėtume padėti savarankiškiau gyventi. Kai pradėjome teikti integralią pagalbą asmenims į namus, iš pradžių žmonės taip pat drovėjosi įsileisti svetimą asmenį. O dabar ši paslauga Kretingos rajone labai išpopuliarėjo.“

Šiuo metu socialinė pagalba į namus teikiama 199 asmenims, o socialinė globa – 71 Kretingos rajono asmeniui.

---

Asmenys, pageidaujantys gauti nemokamą asmeninio asistento paslaugą, turėtų kreiptis į Kretingos rajono Socialinės paramos skyrių (J. K. Chodkevičiaus g. 10, 305 kab., tel. (8 445) 54754, el. p. margarita.lipskiene@kretinga.lt).

Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Kretingos socialinių paslaugų centro Bendruomeninių šeimos namų koordinatorę Daivą Manukian (J. K. Chodkevičiaus g. 10, Kretinga, 105 kab., tel. 8 601 38037, el. p. daiva.manukian@spc.kretingos.lt).


Kretingos psichikos sveikatos centro vadovė Inna Viršilienė Kretingos rajono savivaldybės merui Antanui Kalniui įteikė prašymą atleisti ją iš šios įstaigos vadovo pareigų nuo šių metų vasario 24 dienos. Meras prašymą patenkino.

Savo noru iš darbo išeinančią Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centro vadovę Inną Viršilienę genasi šios įstaigos veiklą nagrinėjusios darbo grupės nustatyti pažeidimai. Darbo grupę, kuriai vadovavo Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Juozas Mažeika, šių metų sausio 9 dieną sudarė meras Antanas Kalnius. Grupei buvo pavesta išanalizuoti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. gruodžio 13 d. Savivaldybei persiųsta raštą „Dėl prašymo, susijusio su psichologinio smurto atvejais darbe.“

Atlikę tyrimą darbo grupės nariai vieningai pripažino, kad dabartinėje situacijoje nematyti efektyvios ir darnios tolimesnės įstaigos veiklos. Įstaigoje vyrauja blogas mikroklimatas, kolektyvas nevieningas, įstaigos vadovas nesiima iniciatyvos gerinti darbo santykius su pavaldiniais, – tvirtinama darbo grupės išvadoje.

Per patikrinimą buvo išsiaiškinta, kad I. Viršilienė nesilaikė ir mero potvarkiu patvirtinto darbo laiko grafiko, keitė jį savavališkai. Kretingos psichikos sveikatos centre I. Viršilienė dirbo ir medicinos psichologo pareigose, kur jai mero potvarkiu buvo paliktas 0,1 etato krūvis, tačiau darbo grafike pažeidžiant potvarkį, buvo žymimas 0,4 etato darbo krūvis. I. Viršilienė dirba ir Šilalės ligoninėje 0,1 etato. Atsižvelgus į jos darbo krūvį Kretingos psichikos sveikatos centre kilo įtarimų dėl darbo laiko dubliavimo. Įtarimų pagrįstumą sustiprino darbuotojai, išsakę, kad įstaigos vadovė išvykdavo iš darbo kiekvieną ketvirtadienį ir kartais antradieniais.

Darbuotojai neslėpė ir įtarimų dėl galimai neefektyviai, neskaidriai ir nesąžiningai naudojamų įstaigos lėšų, tenkinant ne įstaigos, o asmeninius I. Viršilienės poreikius.

Susipažinęs su Kretingos psichikos sveikatos centrą tikrinusios darbo grupės išvadomis, meras A. Kalnius inicijuoja nepriklausomą įstaigos veiklos ir finansinį auditą. Nepriklausomam auditui turi pritarti ir Savivaldybės taryba. Taryba dėl audito spręsti turėtų kovo mėnesio posėdyje.

Kretingos psichikos sveikatos centrą tikrinusioje grupėje be J. Mažeikos, dirbo Savivaldybės vyriausioji gydytoja Zita Abelkienė, Juridinio skyriaus vedėja Virginija Šoblinskienė, Savivaldybės tarybos narė Vaida Jakumienė, Kretingos ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Laima Valantijienė.

Kretingos psichikos sveikatos centro veiklos tyrimą vykdo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija. Kretingos psichikos sveikatos centrui Inna Viršilienė vadovauja nuo 2012 metų rugsėjo, įstaigoje dirba 18 darbuotojų. Pernai pacientų apsilankymo šioje gydymo įstaigoje skaičius viršijo 13 tūkstančių.

„P. n.“ informacija


Gydytojas Robertas Badaras pataria vadovautis taisykle – kas per daug, tas visada nesveika.

Dar keli amžiai prieš Kristų egzistavusios Aleksandrijos medicinos mokyklos įkūrėjas gydytojas Herofilas įvardijo vieną pagrindinių vaistų vartojimo principų – „vaistai patys savaime nieko verti, tik tinkamai paciento vartojami vaistai tampa dievų rankomis“. Šių dienų situaciją Lietuvoje ir pasaulyje puikiai įvardija žodžiai: „Vaistas vartojamas ne dėl to, kad nebūtų blogai, bet dėl to, kad būtų gera“.

Apie tai, kokie yra perteklinio vaistų vartojimo padariniai ir kaip to išvengti, pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Robertas Badaras.

Siekia didinti pardavimų kiekį

Neracionalus vaistų vartojimas – tai neatsakingos savigydos ir abejotino efektyvumo vaistų vartojimo visuma. Problemos šaknys – specialistai, netinkamai skiriantys medikamentus, juos vartojantys pacientai ir vaistų reklama, skatinanti pirkti jų kuo daugiau, neva tai padės jaustis geriau.

Televizijoje, spaudoje bei internete platinama reklama, kuri formuoja visuomenės požiūrį, siekia kuo didesnio pelno – didinti vaistų pardavimų kiekį. Reklamos tikslas yra įdiegti visuomenei tai, kad, vartojant kuo daugiau vaistų ir maisto papildų, savijauta bus geresnė, padidės energingumas ir atsiras daugiau sveikatos, tokiu būdu yra skatinamas kuo įvairesnių vaistų pirkimas ir vartojimas dideliais kiekiais.

Grėsmė Lietuvoje ir visame pasaulyje

Lietuvoje per metus yra parduodama maždaug 72 milijonai vaistų pakuočių, o skalėje pagal suvartojamų medikamentų vidutinę dozę per parą Lietuva užima kone lyderės pozicijas. Tyrimai rodo, kad dažnas lietuvis be specialisto pagalbos išsirenka sau tinkamus vaistus, kas priveda prie 15 tūkstančių jais apsinuodijančių žmonių Lietuvoje per metus.

Tiesa, kartais ir specialistams pritrūksta žinių bei kompetencijų, būtent dėl to pacientui vaistai skiriami per didelėmis arba per mažomis dozėmis, parenkamas netinkamas jų vartojimo būdas ar skiriama netinkama gydymo trukmė. Problemos mastą pagrindžia Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai: daugiau nei pusė visų parduodamų vaistų yra įsigyjami ir skiriami neracionaliai, o kas antras pacientas nesilaiko gydytojų rekomendacijų. Į klausimą, kaip išvengti perteklinio vaistų vartojimo, gydytojas anesteziologas-reanimatologas R. Badaras atsako paprastai – „Vengimo būdu, o tai reiškia – vartoti tik gydytojo paskirtus medikamentus ir vadovautis taisykle – kas per daug, tas visada nesveika.“


Pasak „Žolinčių” akademijos vadovės Danutės Kunčienės, Eugenijos Šimkūnaitės prieš kelis dešimtmečius pateikti sveikatos patarimai aktualūs ir šiandien.

Šiuos, 2020-uosius, metus LR Seimas paskelbė habilituotos biologijos mokslų daktarės, vaistininkės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės metais. „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė visoje Lietuvoje šiemet veda paskaitas apie garsiosios vaistažolininkės veiklą ir jos mokymus.

D. Kunčienė pasidalino savo ir E. Šimkūnaitės patarimais, kaip gerinti savo sveikatą.

Esant mažam vyšnių uogų derliui, E.Šimkūnaitė siūlė virti vyšnių sirupą iš jų lapų ir cukraus bei vyšnių lapų arbatą.

Pasak vaistažolininkės D. Kunčienės, Lietuvoje populiarėjant akupunktūrai, pamirštama, kad dažnas lietuvis savo kieme turi kadagį. „Tai yra akupunktūrinis augalas, jį patartina neštis į pirtį, pavanoti aplink strėnas – taip atsiskleidžia geriausios augalo savybės“, – tikino žolininkė. Taip pat ji patarė paimti drobinį maišelį, prikarpyti kadagio šakelių, jį pašildyti ir pridėti prie skaudamo kelio, pėdos ar alkūnės, gerti kadagio ir čiobrelių arbatą.

„Žolinčių akademijos“ prezidentė atskleidė gaminanti tepalą iš ištirpdyto kokoso aliejaus, kaulažolės šaknų, kadagių spyglių, skirtą skaudantiems sąnariams. Šio gaminio sudėtis ir poveikis beveik toks pat, kaip ir kaulažolių tepalo – jis turi šildomą poveikį ir gerina kraujotaką.

D. Kunčienės teigimu, E. Šimkūnaitė siūlė susidraugauti su vašku. „Reikėtų paimti milo arba kailio atraižą, ant medžiagos užpilti vaško, uždėti sukarpytų pušies, eglės ar kadagio šakelių. Spygliams prilipus prie vaško, gautą kompresą pridėti prie skaudamos vietos nakčiai“, – tikino „Žolinčių akademijos“ vadovė.

Jeigu skilinėja kulnai, žolininkė patarė ant vilnonio audinio užpilti vaško, kuo įmanoma karštesnį pridėti prie kulno, užmauti kojinę ir eiti miegoti. Pernakt kulnai suminkštės ir pasveiks.

D. Kunčienė atskleidė pūslėtojo guveinio savybes, apie kurias rašė ir botanikas J. Pabrėža. Tai yra dumblis, kurio gausu Baltijos jūros pakrantėse. Jo randama ant jūros kranto visais metų laikais po audros.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas