|
|
|
Haidparkas. NuomonėKaip subliuško drąsa ir skambios frazės apie politinį spaudimą
Ketvirtadienį Tarybos posėdyje iš pareigų jos pačios prašymu atleista Kretingos rajono savivaldybės kontrolierė Indrė Treigienė. Valstybės tarnautoja paliko pareigas taip ir neatsakiusi į klausimus dėl jos pačios viešų kaltinimų Savivaldybės administracijai. Lūžis, lėmęs valdininkės sprendimą palikti pareigas, greičiausiai įvyko sausio 26 d. per Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto posėdį. Jame dabar jau buvusi kontrolierė viešai pareiškė jaučianti politikų spaudimą, kuris esą kenkia darbui. Citata: „Ir aš pastaruoju metu tikrai fiksuoju padidėjusį spaudimą mano tarnybai, kuris apsunkina tarnybos funkcijų vykdymą.“ Reaguodamas į šiuos pasisakymus ir siekdamas užtikrinti Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos tinkamą funkcijų vykdymą ir nepriklausomumą, Kretingos rajono meras paprašė, kad I. Treigienė detalizuotų ir pagrįstų šiuos viešai išsakytus teiginius. Tačiau praėjusį ketvirtadienį, Tarybos posėdžio išvakarėse, gautame atsakyme kontrolierė jokių konkrečių menamo „spaudimo tarnybai“ detalių taip ir neatskleidė. Pasak jau buvusios Kontrolės ir audito tarnybos vadovės, „susitikimo su Savivaldybės meru, Savivaldybės administracijos direktore Vilma Preibiene ir direktorės pavaduotoja Vaida Bačiuliene metu buvo teikiami pasiūlymai ir pastebėjimai dėl Tarnybos nuostatų koregavimo, Tarnybos atliekamo audito apimties, audito procedūrų taikymo, veiklos planavimo bei buvo išsakyta pozicija dėl Tarnybos veiklos plano nederinimo su Savivaldybės vadovybe. Vieši pasisakymai buvo grindžiami šio susitikimo metu išsakytais pasiūlymais, pastebėjimais ir pozicijomis.“
Kontrolės krizė Kretingos rajono savivaldybėje: kai savikontrolės mechanizmas nustoja veikti
Sausio mėnesį Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje iš darbotvarkės buvo išbrauktas klausimas dėl Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos nuostatų tvirtinimo. Sprendimui pritarta valdančiosios daugumos balsais, nors dalis Tarybos narių tam nepritarėme. Šis sprendimas tapo pradžia įvykių grandinei, kuri šiandien baigėsi tuo, kad Savivaldybė liko be veikiančios nepriklausomos kontrolės institucijos. Po paminėtojo Tarybos posėdžio Savivaldybės kontrolierė pateikė prašymą atleisti ją iš pareigų. Po kelių dienų analogišką prašymą pateikė ir kita Kontrolės ir audito tarnybos darbuotoja. Taip Tarnyba neteko visų specialistų. Reaguodamas į susidariusią situaciją, Kontrolės komitetas nedelsdamas sušaukė posėdį, kuriame buvo svarstomas siūlymas Savivaldybės tarybai Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skelbti konkursą į Savivaldybės kontrolieriaus pareigas. Būtent šiame Kontrolės komiteto posėdyje meras pareiškė, kad „šitos situacijos nebūtų buvę“, jei Tarybos nariai Giedrius Petreikis ir Jolanta Gedvilaitė nebūtų „politikavę“ ir „nenustatinėję kontrolierės prieš administraciją“. Reaguojant į tokius mero pasisakymus, svarbu akcentuoti, kad Kontrolės ir audito tarnyba yra nepriklausoma institucija, tiesiogiai atskaitinga Tarybai, o ne merui ar administracijai. Jos tikslas – objektyviai vertinti vykdomosios valdžios sprendimus ir užtikrinti, kad Savivaldybės turtas ir biudžeto lėšos būtų naudojamos teisėtai, skaidriai ir efektyviai. Todėl Tarybos narių teisė kelti klausimus, teikti pastabas ar atkreipti dėmesį į galimą riziką nėra „politikavimas“ – tai demokratinės kontrolės mechanizmo dalis. Kiekvieno Tarybos nario pareiga – reaguoti į Tarnybos signalus ir užtikrinti savivaldos skaidrumą ir atsakomybę.
Kodėl taip vėlai atsimerkė akys?
Nuo 2015 m. fiksuojami taršos atvejai Vydmantų nuotekų valykloje, kuomet į Žibos upelį būdavo išleidžiamos iki reikiamų normų neišvalytos nuotekos, buvo tapę kasdienybe. Dvokas, gamtos tarša, raudonai nusidažęs upelis tapo neatsiejami dešimtmetį besitęsusios istorijos tarp UAB „Kretingos vandenys“ ir UAB „Jovaigė“ palydovai. Situacijos įkaitais tapo vydmantiškiai ir Žibos slėnio gyventojai, kurie buvo priversti kęsti nepatogumus. Šios istorijos vingrybes narpliojome Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės komitete. Pirmieji ženklai, kad Vydmantų nuotekų valykloje ne viskas rožėm klota, pasirodė dar 2015 m. Tuomet užfiksuotas pirmasis atvejis, kuomet UAB „Kretingos vandenys“ padarė pažeidimą ir išleido ne iki galo išvalytas nuotekas. Kaip jau dabar tapo aišku, tai buvo taršos epopėjos pradžia. Savivaldybės valdoma vandentvarkos įmonė buvo bausta ne tik 2015 m., bet dar ir 2019 m, bei pastaruosius ketverius metus. Jai skirtų baudų skaičius rodo, kad taršos problema įmonėje buvo sisteminė. Tiesa, baudos, kurias gaudavo įmonė būdavo labiau simbolinės: 30–85 Eur. Daugelį metų gaunant baudas, turėtų kilti klausimas – kur čia šaknys ir kodėl taip vyksta? Atsakymo paieška įmonei užtruko iš esmės dešimtmetį. Kodėl taip ilgai? Tą ir bandėme išsiaiškinti. Narpliojant šią mįslę keturgyslę paaiškėjo iškalbingų faktų. Nuo pradžių pradžios – pirmosios sutarties tarp dviejų subjektų, buvo laikoma, kad UAB „Jovaigė“ išleidžia tiek pat nuotekų, kiek rodo iš UAB „Kretingos vandenų“ įsigyto kiekio vandens skaitiklis. Praėjusių metų rudenį Kontrolės komitete nagrinėjant šią problemą tapo žinoma, kad UAB „Jovaigė“ teritorijoje nuo 2017 m. balandžio yra įrengtas požeminio vandens gavybos gręžinys. UAB „Kretingos vandenys“ informavo įmonę, kad ji gali naudotis gręžinio vandeniu, tačiau turi užtikrinti, kad panaudotas jis nepatektų į buitinių nuotekų surinkimo sistemas. Toks švelnus įpareigojimas, nesudarant sąlygų realiai kontrolei, šiandien skamba kaip atvira pajuoka. Negi naiviai buvo tikima, kad burokėlių konservavimu garsėjanti įmonė iš gręžinio panaudoto vandens tikrai neišleidžia į nuotekas.
Vien nauji pastatai nepadės išsaugoti ligoninės
Ar iš tiesų meras trukdo Kretingos ligoninei efektyviai dirbti, kaip bando gyventojams įteigti opozicijos atstovas Giedrius Petreikis? Per pastaruosius 5–6 metus vien Savivaldybė į Kretingos ligoninę investavo apie 1,7 mln. eurų. Šios lėšos skirtos būtinai įrangai, tarp kurios – ir kompiuterinis tomografas, įsigyti, medikams pritraukti, ligoninės infrastruktūrai modernizuoti. Dar apie 1,5 mln. eurų investicijų pastaraisiais metais Savivaldybė į Kretingos ligonę pritraukė iš Europos Sąjungos fondų. Šios lėšos taip pat skirtos tiek ligoninei modernizuoti, tiek naujai įrangai įsigyti, tiek ir specialistams pritraukti.
Netrukdykime profesionalams dirbti
Lengvai prieinamos sveikatos paslaugos, stipri vietinė ligoninė rajonui yra taip pat svarbu, kaip ir švietimas, ikimokyklinis ugdymas ar gyventojų poreikius patenkinanti infrastruktūra. Mūsų savivaldybėje kiekvienos įmonės ar įstaigos vadovai siekia, kad jų vadovaujamos organizacijos būtų efektyvios, šiuolaikiškos ir teiktų kuo aukštesnės kokybės paslaugas gyventojams. Vieniems sekasi gerai, kitiems yra kur pasitempti. Talentingiems ir kompetentingiems vadovams turėtų būti kuo mažiau trukdoma ir jie privalėtų sulaukti visokeriopo Savivaldybės palaikymo. Ypač tais atvejais, kai direktoriai puikiai žino, ką ir kodėl daro.
Kai auditas ima nepatikti: kas vyksta Kretingos rajono savivaldybėje?
Praėjusią savaitę Kretingos rajono savivaldybės taryba iš ketvirtadienį įvykusio sausio mėnesio posėdžio darbotvarkės išbraukė klausimą dėl Kretingos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų projekto. Projekto svarstymą atidėjo dar mėnesiui, kai šis tarnybos veiklą reglamentuojantis dokumentas turėjo būti įteisintas praėjusiais metais. Prieš Savivaldybės tarybos posėdį, kaip pagal galiojančią tvarką yra įprasta, Kontrolės ir audito tarnybos nuostatų projektą nagrinėjome komitetuose. Iš pradžių viskas atrodė paprasta: techninis, formalus klausimas, dėl kurio net neturėjo kilti platesnių diskusijų. Tačiau jau per Kultūros, sporto ir jaunimo komiteto posėdį tapo akivaizdu, kaip liaudyje sakoma, kad šuo čia kažkur giliau pakastas. Įtarimą tik sustiprino sprendžiant dėl klausimo atidėjimo sušlubavusi Tarybos valdančiosios koalicijos vienybė: prieš atidėjimą vieningai balsavo ne vien opozicija, bet ir dalis valdančiųjų.
Kontrolės nebuvimas, nekompetencija ir savivalė turi rimtas pasekmes
Vieneri metai. Daugybė laiškų. Žadą atimantys atsakymai. Ir pagaliau UAB „Civinity namai Klaipėda“ raštu patvirtino, kad jokių rangos darbų nepirko ir neperka. Visus darbus atlieka UAB „Civinity meistrai“, vadovaudamiesi jau 7 metus negaliojančiu teisiniu reguliavimu. Gyvename kaip karalystėje, kur galima tik jos valdovo teisė. Gal daugiabučio administratorius mano, kad jam negalioja jokie administratoriaus darbą reglamentuojantys LR teisės aktai? Privaloma skelbti informacija neskelbiama, paprašius raštu – reikia metų ir daugybės laiškų, kai atsakymas telpa į vieną sakinį ar net vieną žodį. Buvau informuota, kad UAB „Civinity namai Klaipėda“ turi savo nustatytas taisykles ir reikalavimus, todėl mes privalome jų laikytis. Kai administravimo Nuostatai butų ir kitų patalpų savininkams suteikia teisę žinoti ir reikalauti duomenų apie administravimą, daugiabučio administratorius pareiškė, kad tik jis nuspręs, ar prašymas pateikti duomenis yra pagrįstas. Šį kartą apie paslaugas, darbus ir mūsų pinigus. Vėl apie teisę ne teisine kalba. Primenu, kad teisės aktų rekvizitus nurodžiau ankstesniuose straipsniuose, čia naudosiu tik pavadinimų trumpinius. Daugiabučio administratorius darbus pirkti privalo, bet jų neperka. Mes mokėti neprivalome, bet mokame brangiai. Nuo praėjusios žiemos bandžiau išsiaiškinti dėl teritorijos priežiūros. Nepavyko. Už teritorijos priežiūrą valytojai mokame prezidentinį atlyginimą, nors ji 6 metus prižiūri tik dalį namui priskirto sklypo. Nei darbų apimties, nei grafikų nežinome. Svarbiausias ir pagrindinis valytojos darbas – pasižymėti skelbimų lentoje esančiame lape. Kad teritoriją prižiūri UAB „Civinity meistrai“, man išsiaiškinti prireikė metų ir daugybės paklausimų. Daugiabučio administratorius UAB „Civinity namai Klaipėda“ prekių, paslaugų ir darbų pagal privalomą pirkimų tvarkos Aprašą neperka. Savivaldybė tai žino, nes R. Šerputienė nurodė laiške. Ėmėsi priemonių? Aiškinosi, kodėl? Atvirkščiai. Kai nepavyko su Aprašo klastote (citavau pirmoje dalyje), ėmėsi LR Civilinio kodekso, tvirtindama, kad „ne visi administratoriaus atliekami darbai patenka į Tvarkos aprašo taikymo sritį. Tokiais atvejais administratorius veikia vadovaudamasis LR civilinio kodekso 4.84 str.“ Paminėto straipsnio 8 d. kalba apie administratoriaus vykdomus pirkimus, bet to, kuo bando įtikinti R. Šerputienė, ten nėra.
Kam naudinga, kad mokyklos vėl užsiimtų mokinių maitinimu
Šių mokslo metų pradžioje Darbėnų gimnazija pirmoji rajone, Savivaldybės valdžiai pritarus, iš verslo susigrąžino mokinių maitinimo paslaugą. Džiūgaujama, kad mokyklos valgykloje kasdien iškepama ir suvalgoma apie 100-as kepsnių, kad mažos patiekalų kainos, skanu kaip namuose, o mokiniai per pertraukas nebelaksto nesveiko maisto į miestelio parduotuves. Peršama išvada, kad atiduoti rajono mokyklų mokinių maitinimo paslaugą verslui buvo klaida. Ar tikrai? Pirmąją sutartį dėl mokinių maitinimo paslaugos teikimo visoms rajono mokykloms mūsų įmonė su Kretingos rajono savivaldybe pasirašė 2001 metais, iki tol mokyklos šią paslaugą teikė savarankiškai. Tie metai Savivaldybei buvo sunkūs, trūko pinigų mokykloms išlaikyti, taip pat jų valgykloms. Vėliau, numušusi kainas, šią paslaugą iš mūsų buvo perėmusi kita įmonė, kuri netrukus bankrutavo, ir Savivaldybė paprašė gelbėti, paslaugą teikėme vėl. Per dvidešimt metų maitiname rajono mokyklų mokinius. Šių metų pradžioje su Savivaldybe pasirašėme naują sutartį, kuri apima visas mokyklas, išskyrus Darbėnų gimnaziją. Mokinių maitinimo paslaugos pirkimas vyksta per šalies Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). Kaskart savo paslaugos kainas pateikę CPO nežinome, ar galimi konkurentai nepasiūlys mažesnių kainų, ar šios rinkos neprarasime. Sutartis būna terminuota – vieneriems arba trejiems metams. Kai sutartis metinė ir baigiasi gegužės 31 d., virtuvės įrangą ir kitą inventorių tenka išsivežti. Kretingoje turime maždaug 2 tūkst. kv. m ploto sandėlius šitam turtui laikyti. Metinė sutartis gali būti su galimybe ją pratęsti dar vienerius metus. Pratęsti sutartį ar ne, sprendžia mokyklos direktorius. Inventorių pirmyn atgal vežioja brigada žmonių, ir kasmet taip tampomės. Visa tai tam, kad neįleistume šaknų šitoje rinkoje. Neturėdami užtikrintumo dėl tolesnio paslaugos teikimo, rizikuojame investuodami į virtuvių įrangos atnaujinimą, naujų technologijų diegimą. Kai aptarnauji ne vieną mokyklos valgyklą, o visą tinklą, turi galimybę racionaliau išnaudoti ir visą turimą įrangą, suvaldyti rizikas. Savarankiškai mokinių maitinimo paslaugą teikiančios mokyklos administracijai, skirtingai negu verslui, kaip išsilaikyti rinkoje, galvos neskauda. Darbėnų gimnazija valgyklai įrengti 150 tūkst. Eur gavo iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto.
Melioracijos sistema griūva, rajono Žemės ūkio skyrius tyli
Kretingos rajone vis dažniau girdime ūkininkų skundus dėl užlietų laukų, užžėlusių melioracijos griovių ir neveikiančių drenažo sistemų. Visi suprantame – be tinkamos melioracijos nebus nei gero derliaus, nei stabilaus žemės ūkio. Tačiau kas turi rūpintis šių sistemų priežiūra? Žinoma, pirmiausia rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyrius. Deja, panašu, kad šis skyrius savo pareigas atlieka tik „popieriuje“. Melioracija – tai ne vien grioviai ar vamzdžiai po žeme. Tai visa žemės ūkio infrastruktūra, nuo kurios tiesiogiai priklauso rajono ekonominis gyvybingumas, kaimo bendruomenių ateitis ir žemdirbystės, kaip verslo šakos, konkurencingumas. Investicijos į melioraciją yra strateginis žingsnis, lemiantis, ar Kretingos rajonas išliks stipriu žemės ūkio regionu, ar pamažu pralaimės konkurencinę kovą kitiems rajonams, kurie šiai infrastruktūrai jau šiandien skiria rimtą dėmesį. Per pastaruosius metus mūsų rajono ūkininkai ne kartą kreipėsi į Savivaldybės Žemės ūkio skyrių dėl apleistų griovių ir vandens kaupimosi laukų pakraščiuose. Atsakymai kartojasi – „trūksta lėšų“, „planas bus rengiamas“, „pateikite prašymą dar kartą“. Tik gamtos jie neveikia – pavasarį laukus vis plačiau semia vanduo, rudenį dumble murkdosi technika. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad skyriui šiuo metu vadovauja laikinas vedėjas, Savivaldybės vyriausiasis inžinierius Petras Šadreika, kuris, sprendžiant iš darbo rezultatų, šioms pareigoms stokoja ir kompetencijų, neturi nei pakankamos patirties, nei noro imtis iniciatyvos. Vietoj to, kad būtų ieškoma sprendimų, viskas paliekama „kaip nors savaime“. Toks neveiklumas veda prie to, kad melioracijos sistema rajone žlunga. Šių metų spalio 30 dieną, ūkininkų sąjungos pirmininko Rimanto Pauliko kvietimu, Kretingos rajone lankėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Per susitikimą ūkininkai atvirai išsakė savo problemas – tarp jų ir melioracijos sistemos tragišką padėtį. Buvo akcentuota, kad valstybės Kretingos rajonui melioracijos sistemoms prižiūrėti skiriamų 200 tūkst. eurų nepakanka. Tokia suma, kai reikia prižiūrėti viso rajono tinklus, yra lašas jūroje. Ūkininkas Stasys Sandaras susitikime rėžė be užuolankų, kad melioracijos įrenginių būklė rajone yra apverktina, o problemos sprendimų ieškantys žemdirbiai atsimuša į valdžios institucijų abejingumą.
Kuo turėtų būti pagrįstas kaupiamųjų lėšų naudojimas
Tęsiu temą, pradėtą „Pajūrio naujienų“ spalio 10 d. Nr. 77 publikuotame straipsnyje „Butų savininkai – nekompetencijos įkaitai“. Šią savo nuomonę rašau kaip tęsinį, tikslūs dokumentų pavadinimai yra nurodyti pirmajame straipsnyje. Ir šįkart mano nuomonė labiau yra kaip teisinė konsultacija. Kaupti lėšas privalo visi daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkai. Kaupimo įmokos mažiausią privalomą ir pasirenkamą didžiausią tarifą nustato LR Vyriausybė. Vyriausybė nustato ir kaupiamųjų lėšų panaudojimo tvarką, jų apsaugą. Pareigą kaupti lėšas numato LR CK 4.82 str. 4 d.: butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų kaupimo, jų dydžio skaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato LR Vyriausybė. Šiuo metu galioja „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas“ (LR Vyriausybės 2025 05 07 nutarimo Nr. 278 redakcija). Pagal šį Aprašą minimalus kaupiamosios įmokos tarifas apskaičiuojamas pagal formulę: 0,005 x MMA : 45 (kai namo naudingasis plotas iki 3000 kv. m), ir 0,004 x MMA : 45 (kai namo naudingasis plotas 3000 kv. m ir daugiau). MMA – minimali mėnesinė alga, jai keičiantis, keisis ir tarifas. Tarifas gali būti ir didesnis, bet neviršyti maksimalaus, skaičiuojamo pagal formulę 0,05 x MMA : 45, pasididinti tarifą gali butų savininkai daugumos sprendimu. Kaupiamųjų lėšų poreikis konkrečiam namui nustatomas, įvertinus jo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame plane. Iki kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, taikomas minimalus Vyriausybės nustatytas tarifas. Pagrindas ilgalaikio plano sudarymui yra statinio techninė būklė, kuri nustatoma per apžiūras. Pagal LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtinto iki 2025 10 31 galiojusio statybos techninio reglamento – STR 1 07 03:2017 87.2 p. reikalavimus periodinė statinio apžiūra privalėjo būti atliekama pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui, iki birželio 1 d., ir rudenį, prieš šildymo sezono pradžią, iki spalio 1 d., o 88.3 p. numatė išrinkto namo atstovo dalyvavimą apžiūroje. Namo techninės apžiūros dokumentai privalo būti skelbiami interneto svetainėje (Nuostatų 14.2.4 p. ir 17.p.), o tie butų ir kitų patalpų savininkai, kurie internetu nesinaudoja, turi teisę gauti jų kopijas (Nuostatų 18.,18.3.p.). Mūsų daugiabučio periodinių apžiūrų aktus už 2024 m. man pavyko išreikalauti, ir jie yra patalpinti savitarnoje. Apžiūrose nedalyvavo nei namo atstovas, nei vadybininkas.
|
|
