|
|
|
Žemė ir ūkisKūlupėniškių šeima į maisto parduotuves užsuka retai
Septintą ryto – prie gyvulių, septintą vakaro – tas pats. Ir taip kasdien, be išeiginių. Anot Kūlupėnuose ūkininkaujančio Stasio Eismonto, teisūs tie, kurie sako, jog kaime gyvenant rankų sudėjęs ilgiau nepasėdėsi, o ir į šiltus kraštus atostogauti nelabai išsiruoši. „Bet aš tokį pavyzdį nuo mažens mačiau, todėl, kad būtų kitaip, neįsivaizduoju“, – atviravo pašnekovas. Dabar jau amžiną atilsį jo mama Emilija Eismontienė laikiusi penkias karves, o Stasys su žmona Jurgita kol kas – tris. Bet su prieaugliu pievose netoli namų šiuo metu ganosi iš viso 10 „galvų“. Aptvare kudakuoja koks 30, o gal kiek ir mažiau vištų. „Parduotuvėje mums nei mėsos, nei kiaušinių, nei daržovių, nei pieno produktų pirkti nereikia, visko turim savo“, – sakė name netoli buvusios ūkio fermos prieš maždaug 31-erius metus įsikūręs ir gyvenimu kaime patenkintas Stasys. Iš karvės jie primelžia apie 20 litrų pieno. Supirkėjams neparduoda nė lašo – patys gaminasi varškę, grietinę, lieja sūrius, dalį sugirdo veršiukams, o jeigu dar atlieka – sunaudoja pasigamindami daugiau sviesto, kuris, Stasio žodžiais, ilgiau negenda. J. ir S. Eismontai savo ūkio produktų svetimiems nesiūlo ir į turgus nei Kretingoje, nei Klaipėdoje, nei kitur parduoti neveža. Užtat mielai apdalija vaikus, giminaičius.
„P. n.“ informacija
Išklausė vieni kitus
Per šią savaitę įvykusį Kretingos rajono savivaldybės tarybos Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komiteto, vadovaujamo Vytauto Ročio, posėdį jo nariai prie vieno stalo susėdo su ūkininkais, išreiškusiais nepasitenkinimą rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbu ir komunikacijos stygiumi, su Žemės ūkio skyriaus vadovu, specialistais ir Savivaldybės administracijos vadovais. „Norisi išgirsti problemas, kad Savivaldybės administracija žinotų, kokius žingsnius žengti toliau“, – teigė V. Ročys. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Paulikas kalbėjo apie išskirtinai sunkius metus ūkininkams: pavasarį nušalo žieminiai rapsai ir žiemkenčiai, po to nesibaigiančios liūtys skandino visas kultūras, o javapjūtė užsitęsė mėnesiu. Nesidžiaugia ir tie, kurie jau pasėjo žiemines kultūras, nes, užėjus šiltoms dienoms, dirvožemio paviršiuje susidaro pluta, kurios liauni daigeliai nepralaužia. Nuo ūkininkavimo iššūkių Kretingos ūkininkų sąjungos pirmininkas perėjo prie ūkininkų santykio su rajono Žemės ūkio skyriumi. „Darbuotojai dirba, tačiau iš vadovybės – nulis. Ūkininkai reikalingi tada, kai yra problemų ir rajonui reikia pagalbos. Javapjūtės pirmomis dienomis – Tiekėjų gatvėje ženklai neuždengti, nors prieš dvejus metus buvome sutarę, kad tai bus daroma. Tiesa, kai paskambinome, Savivaldybė sureagavo labai greitai, bet man vis tiek pasakė, kad turi būti raštas, – apmaudo neslėpė R. Paulikas. – Pavasarį paskirtas Žemės ūkio skyriaus vadovas. Kuris jis yra šioje salėje, kaip jis atrodo? Aš nesu su juo bendravęs, jeigu pats paskambinu – tai valio! Negi vadovas negali paskambinti – gal susibėgtume, gal su ūkininkais pabendrautume.“
Kovotoją už kooperatyvus įkvėpė Tauragės rajone kepama duona
Šeimos ūkininkų sąjungos atstovui rajone žinomam kovotojui už kooperatyvus kretingsodiškiui Rimantui Skipariui įspūdį padarė viename leidinių perskaitytas straipsnis apie tai, kad Alijošiškės kaime Tauragės rajone esančiame ekologiniame ūkyje verslininkas kepa sveikatai naudingą bemielę viso grūdo duoną. „Sėdau į mašiną ir nuvažiavau pažiūrėti“, – sakė Rimantas. Skiriasi kaip diena ir naktis Anot pašnekovo galbūt kas nors sakys – et, ką čia jis? Argi maža viso grūdo duonos parduotuvėse? Tik rinkis, jei ne vieną, tai kitą... „Bet ar dažnas taip jau nuodugniai skaito, ko ten pridėta? Nemanau...“, – kalbėjo R. Skiparius. Blogybes jis kone atmintinai žino: miltai balinami chloro dujomis, didesnės taip įvardintos dalies sudėtyje būna tuščių kalorijų, sveikatai nepalankių transriebalų, cukrų, maisto priedų, mažai grūduose esančių skaidulų. R. Skipariaus teigimu, tauragiškio kepama duona nuo tokios skiriasi kaip diena ir naktis. „Visa ko pagrindas – austrų gamybos medinis girnų malūnas, kurį verslininkas yra įsigijęs. Iš lėto girnomis malami grūdai neįkaista, nuo jų nenuimama luobelė, miltuose išlieka grūdų aromatas. Per parą šiuo malūnu galima sumalti apie 500 kg grūdų. Nuvažiavęs į Tauragės rajoną, Rimantas susipažino su tokį malūną turinčiu, sveikatai naudingą duoną iš paties užsiaugintos žaliavos kepančiu, makaronus gaminančiu Jokūbu Račkausku, per jo rengiamas edukacijas pasakojančiu, kokia iš tikrųjų turi būti viso grūdo dalių duona, kuria jau prekiaujama 5-iose parduotuvėse. Geras pavyzdys užkrėtė Geri pavyzdžiai, kaip visada, užkrečia. R. Skiparius sumąstė važiuoti į Žemės ūkio ministeriją, į Seimą, susitikti su Kaimo reikalų komitetu – gavus projektui valstybės dalinę paramą ir įsigijus tokį malūną, kurio bendra vertė apie 50 tūkst. eurų, būtų galimą kažką panašaus nuveikti ir Kretingoje. Su pasiūlymais jis jau spėjęs apsilankyti ir pas Kretingos muziejaus, turinčio Tradicinių amatų centrą, direktorių Romandą Žiubrį, taip pat kalbėjęsis su Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkiene. O gal susidomėtų ir Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė Dalia Martišauskienė? Juolab kad ši mokykla turinti žemės, kurioje galėtų auginti javus, turi virtuvę, kurioje moksleiviai mokomi gaminti maistą. „Jeigu būtų pritarimas, aš asmeniškai suorganizuočiau išvyką į Tauragės rajoną, kad savo akimis pamatytų visą grūdo kelią iki malūno ir kepyklos, patirtų, kokia iš tikrųjų turėtų būti viso grūdo dalių duona. Tikrai ne tokia, kokią žmonės dabar dažniausiai nusiperka“, – sakė R. Skiparius.
Sulčių spaudyklose šiemet – obuolių stygius
Padvarių sulčių spaudyklos savininkas Algis Druseika įvardino, kad šiais metas sulčių spaudimo sezoną pradėjo mėnesiu vėliau – rugpjūčio 22 d.: „Nebuvo taip, kad atsidarėme ir iš karto visi pradėjo vežti obuolius. Iš pradžių aptarnaudavome per dieną po 2–3 klientus.“ Tik atvažiavus į obuolių sulčių spaudyklą, jos savininkas šypsojosi ir tikino, kad šiemet obuolių nėra. „Atveža po pusę maišo ar vieną, iš ko mes net negalime išspausti sulčių. Kad būtų pakankamas kiekis pasterizuoti, reikia bent dviejų maišų. Žmonės atvažiuoja ir sako, kad daugiau neatvažiuos, nes jau viską surinko“, – situaciją apibūdino A. Druseika. Iš vieno 45 kg obuolių maišo galima išspausti 10–30 litrų sulčių. Pasak spaudyklos savininko, viskas priklauso nuo obuolių veislės, jie skinti nuo medžio ar rinkti nuo žemės. „Turime tokių klientų, kurie atsiveža vienos veislės obuolius ir žino, kad iš jų išeis skaniausios sultys. Viena klientų pamėgtų veislių – rudeninė obelų veislė Auksis. Šie obuoliai sultingi ir saldūs, – kalbėjo jis. – Bet šiais metais kažkoks balaganas. Žmonės renka visus obuolius, kokių tik turi. Jau sulaukėme ir žieminių obuolių, kuriuos įprastai veždavo spalį.“ Kai kurie sulčių mėgėjai, neturėdami pakankamai obuolių, šią problemą sprendžia atsiveždami kitų rudens gėrybių, viena jų – moliūgas. „Kiekvienais metais daug moliūgų sulaukiame po Moliūgo šventės, nežinau, kaip bus šiemet, nes girdžiu, kad ir jie ne visiems užaugo“, – kalbėjo A. Druseika. Obuolių sultys spaudžiamos ne tik su moliūgais, norintieji jas maišo su vynuogėmis, uogomis, kriaušėmis, morkomis. „Klientai ne tik jas geria, bet ir spaudžia gaminti vynui. Vyndariai taip pat atveža ir svarainių, kuriuos mes tik išspaudžiame“, – tikino Algis. Spausti sultims šioje 13 metų veikiančioje spaudykloje naudojama vokiečių, vengrų ir lietuvių gamintojų technika. „Iš pradžių nuplauname obuolius, vaisius, kitas rudens gėrybes, tada jas traiškome, išspaustas sultis pasterizuojame ir supilstome į tarą“, – paaiškino savininkas, įvardinęs, kad per 1 val. spaudykla yra pajėgi pasterizuoti 1 tūkst. litrų sulčių.
Balandžiai pakerėjo ir užsienio lietuvius
Nemaniau, kad balandis gali būti toks užpildantis sielą“; „Kokie nuostabūs tie „Dainavos“, kokios puošnios jų kojelės“; „Gyvuokit, daug metų gyvuokit, garsinkit Lietuvą“, – tokius žodžius, aplankę Jūratės ir Kastyčio skvere Palangoje surengtą balandžių parodą, atsiliepimų knygoje paliko per XII pasaulio lietuvių sporto žaidynes ją aplankę tautiečiai iš Amerikos, Švedijos, Norvegijos, Brazilijos, Šveicarijos, Ukrainos ir kitur. Eksponavo 14 veislių Vienas parodos organizatorių Palangos balandininkų klubo vadovas Reinoldas Liaudanskas neslėpė, kad tokie atsiliepimai dar labiau skatina domėtis balandininkystės tradicijomis ir skleisti jas. Šioje parodoje pirmą kartą buvo eksponuojama 14-a lietuviškų veislių balandžių. Iš viso buvo eksponuojami 47 sparnuočiai, tarp kurių – „Klaipėdos aukštaskraidis“, „Vilniaus naktinis“, „Lietuvos šarkelė“, „Sudūvos baltagalvis“, „Lietuvos žuvėdrėlė“, „Aukštaičių burbulis“, „Kauno baltajuostis vartiklis“, „Kauno drugelis“, „Lietuvos figūrinis“, „Lietuvos parodinis“, „Šiaulių baltasparnis“, „Dainavos spalvotagalvis“, „Vilniaus spalvotašonis“. Patyrusių augintojų Gedimino Rapalio, Petro Fiodorovo, Rimanto Benetos, Jono Kaselio, Juozo Kleizos, Liudviko Rudaičio išpuoselėti paukščiai į kurortą buvo atvežti iš Klaipėdos, Šiaulių, Prienų, Vilkaviškio, Kauno, Vilniaus rajono, bet buvo ir vietinių – Palangoje juos augina pats klubo įkūrėjas ir pirmininkas R. Liaudanskas, o Vydmantuose – Evaldas Okuličius. Reinoldas balandžiais susidomėjo būdamas 17-os, kai dovanų gavo mažą balandinę ir pirmąją knygą apie balandžius, o Evaldas – dar vaikystėje, mat šiuos paukščius augino jo tėvas.
Vandenyse gausinami žuvų ištekliai
Kretingos rajono savivaldybės taryba tvenkiniams įžuvinti šiemet skyrė 4 tūkst. eurų. Žuvų bus paleista į 6 vandens telkinius, tačiau neįžuvintas liks Lazdininkų tvenkinys. Kretingoje daugiausiai paleidžiama lydekų „Vandens telkiniai žuvimis papildomi remiantis atliktais ichtiofaunos išteklių tyrimais bei iki 2030-ųjų galiojančiu žuvų įveisimo planu, o Lazdininkų tvenkinys jo neturi“, – akcentavo Savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Odeta Viršilienė. Anot jos, planą šiam tvenkiniui už 3 tūkst. eurų parengs Klaipėdos universitetas. Praėjusiais metais į rajone esančius tvenkinius iš viso paleista 1 tūkst. 10 lydekų, 530 dvivasarių lynų, 40 dvivasarių plačiakakčių, 10 dvivasarių amūrų. Kretingos Dvaro parko I tvenkinys papildytas 50-čia lydekų, 30-čia lynų ir 10-čia amūrų, šio parko II tvenkinys – 180 lydekų, 100 lynų, III tvenkinys – 250 lydekų, 100 lynų ir 40-čia plačiakakčių. Į Pastauninko parke esantį Kretingos vienuolyno tvenkinį paleista 50 lydekų, į Rūdaičių tvenkinį – 400 lydekų ir 250 lynų, į Šukės tvenkinį – 80 lydekų ir 50 lynų. Įžuvinimas Kretingos rajone vyksta kasmet spalį lapkritį, darbai finansuojami iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų. Pernai įžuvinimas kainavo per 5 tūkst. eurų. Lietuvos upes ir ežerus papildė 17 ml. žuvų Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos upės ir ežerai iš viso pasipildė daugiau kaip 17 mln. žuvų – plėšriųjų lydekų, sterkų, vėgėlėlių – jauniklių. Kita dalis išleistų žuvų yra nykstančios, saugomos: tai europiniai unguriai, aštriašnipiai eršketai, seliavos ir Vištyčio ežero sykai. Taip pat šalies upės gausiai papildytos lašišomis, šlakiais ir margaisiais upėtakiais. Iki metų pabaigos planuojama išleisti dar apie 300 tūkst. įvairių rūšių žuvų jauniklių. Plėšriosios žuvys sudaro apie 80–85 proc. visų išleistų žuvų, tarp jų beveik 8,5 mln. vėgėlių, daugiau kaip 2 mln. lydekų ir panašiai tiek sterkų. Į šalies upes išleista ir 42 tūkst. lašišų, per 144 tūkst. šlakių, 179 tūkst. margųjų upėtakių, ir 1,9 tūkst retųjų aštriašnipių eršketų. O ežerai papildyti 320 tūkst. Vištyčio ežero sykų ir per 2 tūkst. seliavų. Šiemet dar numatoma vandens telkinius papildyti šamais, lydekomis, lynais, sterkais, baltaisiais amūrais, margaisiais plačiakakčiais ir kitais nacionaliniame žuvivaisos plane numatytų žuvų rūšių jaunikliais.
Pirties garas šukiškę lydi nuo vaikystės
Pirties garas ir dūmo kvapas Vaidą Bružienę lydėjo nuo pat vaikystės. Giminėje turėtos dūminės pirtelės šiluma taip stipriai įsirėžė į atmintį, kad gyvenimo be pirties moteris neįsivaizduoja. Pomėgis atėjo natūraliai „Matyt taip Kūrėjo surėdyta, kad į gyvenimą ateina tau reikalingi žmonės, kurie įneša idėjų ir padeda jas įgyvendinti. Likimas suvedė su Rumšiškių etnografinio muziejaus pirtininku Valdu Rimavičiumi, kuris vienintelis Lietuvoje daro nuostabias periodiniam kūrenimui skirtas krosnis. Su juo susipažinę, mudu su vyru Rimantu labai daug ko išmokome”, – pasakojo V. Bružienė, kurios šeima visuomet buvo arti gamtos, laikė bites, domėjosi augalais. „Pirtimi susidomėjome labai natūraliai, kai ją Plateliuose pasistatė pusseserė. O kai pradedi gyventi idėja, tai, ko reikia, ateina savaime. Kartu su vyru išmokome rišti vantas. Nors ketveri metai, kai Rimanto tarp mūsų nebėra, aš viena jas rišu iš visų augalų“, – kalbėjo „Lietaus pirties” šeimininkė Vaida. Per sezoną – du tūkstančiai vantų Moters kieme Šukėje auga 12 rūšių mėtų, iš kurių ji riša vantas. Vantomis jos rankose virsta ir vingiorykštės, raudonėlio, barkūno, kitų augalų puokštės. Pradėjusi nuo balandžio, šį darbą pirtininkė baigia spalio viduryje. Pasak moters, per sezoną surišančios apie 2 tūkstančius vantų, kiekvienas šio etapo laikotarpis turtingas savo augalų, todėl ir vantos – kitokios. „Pradedu nuo ievų, paskui naudoju žilvitį, blindę, karklą. Beje, karklų yra labai daug rūšių, ir visų lapai – skirtingi. Rišu iš beržų, liepų, klevų. Šie metai yra trylikti, kai pirtininkauju“, – dalinosi Vaida, prisiminusi pirmąsias klientes iš Plungės, su kuriomis iki šiol draugiškai bendrauja. Kiekviena pirtis, moters teigimu, yra skirtinga. Regis, čia nieko naujo išrasti neįmanoma, bet tai, anot pašnekovės, – lyg muzika ar daina, kaskart suskambanti vis kitaip. „Mano pirtis – senovinė, bajoriškai lietuviška: vantos, įvairūs šveitikliai – tarsi mažame SPA kiekvienas čia gali leisti sau patirti atsipalaidavimo, bendrystės, kūno ir dvasios švaros ritualą“, – sakė šukiškė.
Investavo į saugią, šviesią ir tvarią aplinką
Vydmantų gimnazijoje sėkmingai įgyvendintas infrastruktūros atnaujinimo projektas, kurį finansavo „Ignitis renewables“. Projektui skirta 26 tūkst. 811,62 Eur parama buvo panaudota esminiams pirmo aukšto bendrojo naudojimo patalpų atnaujinimo darbams. Projekto tikslas – modernizuoti gimnazijos pirmo aukšto infrastruktūrą, kuri ne tik atitiktų šiuolaikinius saugumo ir energinio efektyvumo standartus, bet ir prisidėtų prie jaukesnės, patogesnės ir mokymuisi palankesnės aplinkos kūrimo. Tikslas pasiektas atnaujinus pasenusią elektros instaliaciją, užtikrinant jos saugumą ir patikimumą; pakeitus senus liuminescencinius šviestuvus moderniais, energiją taupančiais LED šviestuvais; įrengus pakabinamas akustines „Armstrong“ tipo lubas, pagerinusias tiek patalpų akustiką, tiek estetinį vaizdą. Vykdant projektą dėmesys skirtas ne tik fizinei aplinkai, bet ir tvarumo principams įgyvendinti, skatinant sąmoningą ir efektyvų energijos vartojimą visos mokyklos bendruomenės mastu. „Kuriame tokią gimnazijos aplinką, kurioje saugumas, šviesa ir komfortas tampa kasdienybe – tai svarbi sąlyga mokinių gerovei ir ugdymosi kokybei. Dėkojame „Ignitis renewables“ už galimybę įgyvendinti pokyčius, kurie kuria ilgalaikę vertę mūsų bendruomenei“, – teigė gimnazijos direktorė Rasa Stonkuvienė. Bendradarbiaujant su „Ignitis renewables“, 2024 m. iš skirtos 21 tūkst. 561 Eur paramos Vydmantų gimnazijoje buvo įrengta inovatyvi daugiafunkcė lauko klasė-kupolas, skirta netradiciniam ugdymui. Vydmantų gimnazijos bendruomenė nuoširdžiai dėkoja „Ignitis renewables“ už tvarų bendradarbiavimą ir investicijas į ateitį – kurdami pokyčius šiandien, kuriame galimybes rytojui.
Vydmantų gimnazijos informacija
Pateikė atsakymą dėl Žibos upelio taršos
Seimo narys Linas Jonauskas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija sulaukė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Giedriaus Kadziausko atsakymo dėl Žibos upelio taršos. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba buvo gavusi Seimo nario L. Jonausko inicijuotą raštą „Dėl besitęsiančios Žibos upelio taršos nuotekomis“, kuriame buvo teigiama, kad Kretingos rajone, šalia Žibos upelio, įsikūrę gyventojai jau dešimtmetį kenčia nesustabdomą taršą nuotekomis. Nuotekos, tekančios upeliu, ne tik smirda – jos teršia gyventojų vartojamą geriamąjį vandenį. Taršos priežastis – uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“, kuri neturi pakankamai pajėgumų išvalyti nuotekų dėl įrenginių specifikos ir nesiima veiksmų, kurie išspręstų problemą. Rašto autoriai paprašė ištirti susiklosčiusią situaciją, parengti veiksmų planą, kaip artimiausiu metu bus sustabdyta Žibos upelio tarša nuotekomis. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba gavo ir Vydmantų bendruomenės pranešimą, kuriame teigiama, kad iš Vydmantų nuotekų valyklos nepakankamai išvalytos nuotekos teka į Žibos upelį, todėl jaučiama smarvė, užterštas upelis ir geriamojo vandens šuliniai. Dalį pranešimo Klaipėdos valdyba pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentui, valdybos atstovas dalyvavo šios institucijos sudarytos kvapų kontrolės komiteto komisijos veikloje.
Odontologė dienas dalija anūkams ir gėlėms
Irenos ir Rimanto Skiparių sodyboje Kveciuose visu gražumu plieskia įvairaus dydžio ir spalvų bijūnai. Šeimininkai sakė, kad, jeigu smarkūs vėjai nenuplaks, žydintį reginį bus galima stebėti dar porą savaičių. Bijūnų karalystė prie namų Auginti bijūnus – Irenos idėja. „Atėjo metas, kai norisi gyventi dėl savęs, džiaugtis anūkais ir gėlėmis“, – taip savo pomėgį pateisino buvusi odontologė. Veislių – apie 20, o kerų – lygiai 72. „Kerus tai tiksliai suskaičiavau juos ravėdama, – sakė pašnekovė. – Tad įsivaizduoti galima, kiek duobių, sodinant iškasti reikėjo!“ O žemė, anot jos, – baisus molis, niekas, sakė, čia neaugtų, jeigu pakankamai neprinešiotum komposto ir pertrešusio mėšlo. Nors bijūnai – Irenos pomėgis, duobes kasęs vyras. „Negi leisi vargti moteriai?“ – juokėsi jis ir pridūrė turįs patirtį savo šilauogyne, kai reikėjo krūmeliams paruošti net 200 duobių. „Duodu duodu tuo kastuvu per dieną, rankos gelia... Užėjo lietus – ir nuplaukė visas darbas, duobės buvo pilnos vandens. Kai išdžiūvo, sėdau į traktorių ir plūgu tai į vieną pusę, tai – į kitą... Paskui palyginau žemes, ir buvo gerai“, – pasakojo jis. Pirmuosius keturis senovinių medėjančių bijūnų sodinukus I. Skiparienė prieš maždaug 10 metų parsivežė iš Kretingsodyje gyvenusios mamos, kuri šių gėlių prisiaugindavo iš sėklų. „Manieji tos veislės bijūnai sėklas taip pat jau brandina. Kol kas jos dar baltos kaip dantukai, sodinti tiktų, kai paruduos, o kol išdygs, praeitų dveji metai. Bet aš daugiau nebesodinsiu, užteks, kiek turiu“, – šypsojosi pašnekovė, šiemet 72 krūmus ir taip jau ravėjusi du kartus. Be derlingos, išpurentos, gerai drenuojamos žemės, kokių sąlygų dar reikia, kad bijūnai klestėtų kaip klesti? Vieta turinti būti saulėta, nors tinka ir lengvas pavėsis. Laistyti saikingai, nes, jeigu užmirks, pradės pūti šaknys. Kuo tręšti? Tiktų bulvių trąšos, bet Irena jų neperka – daugiausia tręšia pelenais, kurių, sakė, niekada nepritrūksta. Tiesa, šiemet išbandė ir specialiai bijūnams skirtas trąšas.
|
|
