|
|
|
NuomonėKai visu pajėgumu klesti „žaliasis kursas“
Jau daug metų aplinkosaugai skiriama vis mažiau dėmesio. Dingusi aplinkos higiena, ekosistemų, atmosferos, gelmių, vandenų apsauga nuo užterštumo, nelikę racionalaus išteklių naudojimo. Paimkime kad ir tuos barbariškus miškų kirtimus, kaip vienkartinį pasipelnymo šaltinį, po kirtimų taip nieko ir netvarkant, neatsodinant. Kodėl niekam tai nerūpi? Miškas – oro, atmosferos filtras, miškai – tai Žemės plaučiai. Bet valdžia nekreipia į tai dėmesio. Ji tik moka padejuoti, kopijuodama kitas valstybes, kad užterštumas didėja. O juk yra teisiniai kodeksai, kurie turi ginti ir saugoti miškus nuo išsekimo, teršimo, šiukšlinimo. Teisinės nuostatos turi ginti racionalų miškų naudojimą, atsodinimą, užtikrinti gamtinės aplinkos kokybę. O kas pas mus dedasi? Kad ir Kretingos rajono miškuose – viskas atvirkščiai: masiškai naikinami miškai, nepaisoma nė draudžiamų zonų saugojimo, niekam nė motais, kad vienas miško hektaras sugeria daugiau kaip 10 tonų anglies dvideginio ir per metus deguonimi aprūpina apie 10–12 mlrd. kubinių metrų oro. Miškai sumažina vandens nuotėkius, paverčia tuos vandenis požeminiais. O tai labai svarbu visai Žemės ekosistemai. Bet ką padarysi – mūsų valdžia tai ignoruoja, užtat pinigėliai kažkam plaukia, kišenės pilnėja. Taip sakant – visu pajėgumu klesti „žaliasis kursas“. Pastaruoju metu smarkiai blogėja dirvožemio sudėtis ir savybės. Vis mažiau susidaro puvenų, prastėja dirvožemio mechaninė sudėtis, šiluminės, dirvožemio savybės vandens atžvilgiu, drėgmės imlumas, laidumas vandeniui. Akivaizdžiai keičiasi klimatas, dirvožemį stipriai paveikė erozija – prie to prisidėjo apleista melioracija ir beatodairiškas miškų kirtimas. Smarkiai suprastėjo mūsų vidiniai vandenys – upės, ežerai, upeliai, tvenkiniai. Nes dirvožemis, tręšiamas chemikalais, teršia vandenis, kurie teka į podirvį ir gruntinius vandenis. Masiškai nyksta žuvys, kita vandenų fauna ir flora.
Protestuojančius prieš gamyklą Darbėnuose vedžioja už nosies?
Paskutiniame, vasario 8 d., įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje opozicijoje esanti Lietuvos socialdemokratų frakcija, kuriai priklausau, paprašėme mero, kad pateiktų informaciją apie atliktus veiksmus dėl prie pat Darbėnų statyti planuojamos vienos didžiausios Europoje vandenilio ir metanolio gamyklos, prieš kurios atsiradimą protestuoja ne vien darbėniškiai, bet ir Palangos, Šventosios gyventojai bei dar platesnės visuomenės dalis. Klausėme ir apie pateiktus atsakymus protesto iniciatyvinei grupei. Tai, ką išgirdome iš mero Antano Kalniaus lūpų, gerokai nustebino, deja, ne gerąja prasme. Ramiu veidu A. Kalnius patvirtino, kad šiuo metu vyksta planuojamos statyti gamyklos poveikio aplinkai vertinimas, nors sausio 25 d. prieš Tarybos posėdį prie Savivaldybės pastato Savanorių gatvėje Kretingoje vykusio protesto dalyviams, stebint Savivaldybės tarybos nariams, garsiai buvo pareiškęs, kad stabdys poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Gal pažadėjo spontaniškai, nepasitaręs su specialistais, kurie tikrai būtų paaiškinę, kad Savivaldybės meras neturi teisinių galių sustabdyti poveikio aplinkai vertinimą. Tad atsakydamas į Tarybos socialdemokratų paklausimą vasario 8 d. A. Kalnius galėjo garbingai prisipažinti, kad suklydo manydamas, jog tokią teisę jis turi. Paklaustas, ar apie tai, kad nestabdoma poveikio aplinkai vertinimo procedūra, informavo iniciatyvinę grupę, A. Kalnius atšovė – kam tai aktualu, tas girdėjo. Kolega iš Tarybos opozicijos, Tarybos Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komiteto narys Gediminas Venckus siūlė jų komitete raudonai degančius vandenilio ir metanolio gamyklos klausimus išnagrinėti su specialistais, galinčiais pateikti atsakymus. Savivaldybės taryba turi teisę stabdyti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, kol dar nėra patvirtinta šio vertinimo ataskaita. Procedūrai sustabdyti būtent ir reikia specialistų argumentų. Deja, G. Venckaus iniciatyvai pritarta nebuvo.
Vėl lipam ant to pačio grėblio?
Prieš kelias dienas išgirdau, kad norima statyti metanolio gamyklą, ir viena galimų vietų yra Kretingos rajonas. Su nekantrumu laukiau daugiau pasirodančios informacijos. Ir ji išlindo. Tik ne ta, kokios tikėjausi. Prasidėjo socialinių tinklų „ekspertų“ gąsdinimai – ko tik neprisiskaičiau. Labiausiai patiko, kad po sprogimo neliks pusės pajūrio gyvenviečių – nei Palangos, nei Šventosios, nekalbant apie Darbėnus. Gaila, kad nežinojau apie įvyksiantį darbėniškių susitikimą su investuotojų atstovais: tikrai būtų buvę įdomu pasiklausyti abiejų pusių argumentų. Dabar, kiek skaičiau, ypač kritikų, – tai labiau VBS (viena bobutė sakė) informacija. „Pajūrio naujienose“ peržvelgiau straipsnį su nemažai klausimų. Viskas gerai būtų, jei kritikai nebėgtų pirma vežimo su arkliu. Į bendruomenės klausimus ar bent jau didžiąją dalį atsakytų poveikio aplinkai vertinimas. Ar šis dokumentas yra parengtas? NE. Ar atlikimas studijos garantuoja statybų leidimą? NE. Tai gal pasidomėkim, kam jo reikia. Ar jis bus parengtas? Greičiausiai ne. Visuomenei nereikia nuomonės tikrų ekspertų, kurie padės parašus ant dokumento. Mums užtenka „laido riterių“ argumentų socialiniuose tinkluose, poros Seimo narių pakalbėjimo, ir apsisprendimas padarytas.
Vuo kam jums reek?
Daugiau kaip prieš dvidešimtį metų dvi moteriškaitės nuo Kretingos išvažiavo plačiau pasižvalgyti po Žemaičių kraštą. Nuorodų tais laikais dar nebuvo, tad keletą kartų teko kelio teirautis pas sutiktus vietinius. Visi jie buvo tikri žemaičiai, tad kiekvieną kartą jie į klausimą atsakydavo klausimu: „Vuo kam jums reek?“ Esu girdėjusi, kad klausimu atsakyti į klausimą būdinga žydams, bet visi pripažįsta, kad žydai yra ta tauta, iš kurios verta daug ko mokytis. Tai ir keliauninkės ne nustebdavo, o sąžiningai aiškindavo, „kam reek“, ir galų gale kelią žemaičiai parodydavo. Kam aš čia burną aušinu? O tam, kad žinotumėt, jog tikras (!) žemaitis nieko, nei pasiūlymo, nei klausimo nepriims atvėpusiomis ausimis, bet viską „nuognee“ išsiaiškins. Išsiaiškins tikslus, priežastis, pasekmes... O jeigu nieko nesiaiškina, nieko neklausinėja, vadinasi, tai jau nebe žemaitis. Nežinau, kokiai tautai, genčiai priskiria save ponai Vilniuje, kurie išskėstomis rankom pasitiko danų verslininkus, sumaniusius Lietuvoje statyti didžiausią Šiaurės Europoje metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą. Tai jų reikalas. Bet kokiai genčiai, tautai priskiria save tie Kretingos ir viso mūsų pajūrio krašto, Vakarų Žemaitijos žmonės, kurie nieko neklausinėdami (o gal visgi paklausė: „O kas MAN iš to?“), atvėrė mūsų krašto vartus danų verslininkams? Pastariesiems toks svetingumas taip patiko, kad iš pradžių planavę kuklesnes investicijas, apie 250 mln. eurų, dabar nutarė statyti kur kas didesnę gamyklą, atitinkamai didinant investicijas iki 400 mln. Eur.
„Pagalvės“ mokestis. Kaip tai galėtų prisidėti prie turizmo sektoriaus ir visų gyventojų gerovės
Pasklido kalbos, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos dauguma užsimojo įvesti „pagalvės“ mokestį. Su niekuo nepasitarę, vienašališkai ir jau šią vasarą! Tai noriu visus nuraminti, kad tai yra netiesa. Pirmą kartą apie „pagalvės“ mokestį užsiminta viešai per Kretingos rajono savivaldybės kolegijos posėdį, svarstant rajono trejų metų strateginį planą. Šiame plane nurodyta, kad vienas Kretingos rajono savivaldybės tarybos daugumos planų yra tai, kad Kretingos rajone per ateinančius trejus metus galėtų atsirasti vietinės rinkliavos, arba kitaip – „pagalvės“ mokestis. Šis mokestis būtų skaičiuojamas turistams, kurie apsistoja nakvynei Kretingos rajone esančiose apgyvendinimo paslaugas teikiančiose vietose. Mokestis galėtų būti 1 euras žmogui už naktį. Pavyzdžiui, kaimyninėje Palangoje šis mokestis yra 2 eurai. Taip pat mokestis nebūtų skaičiuojamas vaikams iki 18-os metų ir kitoms socialiai pažeidžiamoms grupėms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šis mokestis yra mokamas ne vietinio verslo, tačiau turistų, kurie atvyksta į rajoną, o pats mokestis proporcingai yra labai mažas, palyginti su nakvynės kaina. Didžioji dalis keliaujančių žmonių prie jo yra įpratę, nes ši praktika Lietuvoje vyrauja jau senai. Kodėl rajono turizmo sektoriui tai – naudingas sprendimas? Kretingos rajonas yra ypač geroje geografinėje vietoje, turintis turtingą istoriją ir kultūrą. Taip pat – labai gabius verslininkus, kurie yra sukūrę visoje Lietuvoje ir net Europoje išskirtinių ir mases žmonių traukiančių vietų. Ir visa ta visuma Kretingos rajoną paverčia turistiniu rajonu, kuris šiuo metu yra VIII vietoje tarp visų 60 Lietuvos savivaldybių pagal turistų skaičių apgyvendinimo įstaigose. Kretingos rajonas lenkia Vilniaus, Trakų, Klaipėdos rajonus ir net Šiaulių miestą.
Šlubuojantis Savivaldybės trejų metų planas
Prieš pat Naujuosius Kretingos rajono savivaldybės tarybos kolegijoje buvo aptartas Kretingos rajono savivaldybės 2024–2026 metų Strateginio veiklos plano projektas, kurį Savivaldybės taryba svarstyti ir tvirtinti turėtų šių metų vasario 8 d. Esminių pokyčių, lyginant su ankstesnių metų Strateginiais Savivaldybės planais, šiame Strateginio plano projekte nėra. Pasikeitė tik plano forma pagal jo teisinį reglamentavimą. Savivaldybės vadovai patvirtino, kad 2024–2026 metų plane surašyti dabartinės Savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos rinkiminiai pažadai. Tai priemonės, kurių dauguma nėra naujos, buvo suplanuotos ir patvirtintos ankstesnių Savivaldybės valdžių strateginiuose dokumentuose, atspindėtos ir kitų rajone veikiančių politinių partijų rinkimų programose, kaip antai dviračių takų plėtra rajone, Kretingos miesto stadiono rekonstrukcija, Rotušės aikštės atnaujinimas, kelių, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų tvarkymas, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros projektai. Nemaloniai nustebino į tokios svarbos dokumento projektą kaip prioritetas įrašytas pagalvės mokesčio rajone įvedimas. Naujo mokesčio našta užgultų apgyvendinimo verslu rajone užsiimančias įmones ir gyventojus. Rajone šis verslas nėra išplėtotas, viešbučio paslaugas teikia keletas įmonių: „Atostogų parkas“, „HBH“ Žibininkuose, „Vienkiemio“ sodyba Padvariuose, „Smagračio“ motelis Kretingoje. Iš spaudos apie pareinantį dar vieną mokestį sužinoję verslininkai buvo šokiruoti. Mokesčio iniciatoriai nematė reikalo diskutuoti su šią paslaugą teikiančiais žmonėmis. Nebuvo diskusijos dėl mokesčio ir Savivaldybės taryboje. Kur gi tas dabartinių valdančiųjų ir jų mero Antano Kalniaus per savivaldos rinkimus žadėtas, per pirmąjį šios kadencijos Tarybos posėdį deklaruotas skaidrumas, sprendimų projektų viešinimas, aptarimas su plačiąja visuomene? Panašu, kad gavus valdžią tų pažadų nė kvapo neliko, o dauguma sprendimų stumiama gana sklandžiai suderintu valdančiųjų buldozeriu. Meras Antanas Kalnius jau ne kartą leido suprasti, kad opozicijos, kitų siūlymus dėl sprendimų projektų, jų korekcijos teikiančiųjų darbas yra bergždžias, nes bus taip, kaip jis nuspręs, ir Tarybos valdančioji dauguma pritars.
Kaimo plėtra rajone – suvaržyta
Kretingos rajono tarybos Ūkio kaimo ir aplinkosaugos komiteto posėdyje daug diskutavome apie smulkių ir vidutinių ūkių plėtrą: kodėl, norint Kretingos rajone parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybos ar ūkinių pastatų vietai parinkti be gyvenamojo namo, pagal Kretingos rajono bendrojo plano sprendinius, ūkininkui reikia turėti 15–25 ha nuosavos žemės plotą ir nedidesniu nei 10 km atstumu tarp turimų sklypų, nors Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme numatyta tvarka yra paprastesnė. Ketvirto skirsnio „Parama ūkininkui ir ūkininko statybos sąlygos“ 11 straipsnio „Ūkininko sodybos statybos sąlygos“ 1 punktas reglamentuoja: „Neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas), esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais). Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos netaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai. Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuris nemažesnis, kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.
Vietoje pagalbos rankos – špyga
Sprendimo projektų leidyba Savivaldybėje – tarsi dešrelių gamyba, ir geriau nežinoti, kaip tai daroma. Šį kartą procesą iš vidaus pamatė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyrius, kuris į Kretingos rajono savivaldybės tarybą kreipėsi pagalbos užklupus sunkiam periodui. Šie metai ūkininkams buvo sudėtingi – trąšų kainos aukštumoje, neaiški valstybinė išmokų politika, grūdinių kultūrų supirkimo kainos itin žemos, motulė gamta taip pat prisidėjo prie negandų visumos – mūsų rajoną vasarą užklupo stichinė sausra. Žemdirbiai, ypač smulkieji, ieškodami sprendimų, kaip išgyventi šiuos metus, nutarė ieškoti pagalbos arčiausiai jų esančioje valdžioje – savivaldoje. Reikia pripažinti, kad Savivaldybės galimybės padėti ūkininkams yra ribotos. Tiek finansine, tiek teisine prasme. Ką mes galime padaryti – suteikti žemės mokesčio lengvatas. Atrodytų, smulkmena, bet, nutikus bėdai, kiekviena pagalba yra svarbi. Taip ir buvo nutarta padaryti – Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete pažadėjome ūkininkus, kurie nukentėjo nuo sausros, iš dalies atleisti nuo žemės mokesčio. Prasidėjo sprendimo projekto leidybos procesas. Klausimui gulant ant stalo Kretingos rajono savivaldybės komitetuose, rajono žemdirbiams turėjo kaisti ausys. Buvo pamąstymų, kurie prilygino ūkininkų problemas dėl sausros namuose išdžiūvusiems šuliniams. Nesu tikras – ar taip kalbantys žmonės supranta, kad duona ne prekybos centro lentynoje auga? Žemdirbiams buvo primenama, kad vasarą Žemės ūkio skyriuje jie nesiregistravo, jog yra nukentėję nuo sausros. Diskutavau šiuo klausimu ne su vienu ūkininku. Žemdirbiai stebėjosi: jiems buvo paaiškinta, kad jie savanoriškai galėjo registruotis tik dėl statistinių duomenų, o ne dėl galimybės ateityje gauti lengvatų, kurios bent kažkiek kompensuotų jų patirtus nuostolius.
Lyg kelrodė žvaigždė
Pastaruoju metu tenka dažniau užeiti į mūsų, Kretingos, ligoninę, kur lankau palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje besigydančią savo mielą bičiulę. Nepatikėsite, bet nuo estetinės aplinkos šviesos, kuri skleidžiasi šioje gydymo įstaigoje, patyriau stebuklą, kuris švyti mūsų nežinios dėl ateities pripildytoje kasdienybėje. Šį stebuklą lyg kelrodė žvaigždė kuria viešosios įstaigos Kretingos ligoninė vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas. Jis pasirūpino, kad įstaigos patalpos būtų naujai suremontuotos, nupirkta nauja medicinos įranga, o ligoninės erdves puoštų menininkų sukurti darbai, mielos interjero detalės. Iš visų kampų kampelių dvelkia švara ir tvarka, tikslingai pateikta aktuali informacija apie teikiamas paslaugas, ligoninės vidaus tvarką, kad būtų aišku ir patogu ligoniams, juos lankantiems artimiesiems. Iki smulkmenų apgalvota aptarnaujančio medicinos personalo apranga ir jų spalvų deriniai. Pastebėjau, kad keičiasi požiūris į ligonį – yra daugiau dėmesio ir atidos. Visuose ligoninės skyriuose skoningai papuoštos žėri kalėdinės eglės, išeksponuoti kiti šventiniai akcentai. Visa tai nuteikia labai pozityviai. Atrodo, kad patekai ne į ligoninę, bet į meno oazę-ramybės salelę, kurioje gera būti, nes tave supa sukurtas geras bioenergetinis laukas. Tai taip pat gydo, gal net geriau negu vaistai. Apie teigiamą emocinę būklę kalba ligoniai, su kuriais teko bendrauti. Vos per kelerius metus šios įstaigos vadovas ir jo komanda sukūrė ne tik estetinę aplinką, bet ir lanksčią, kokybišką medicinos paslaugų teikimo sistemą. Jos visuma ligonius nuteikia optimistiškai: žmogus mato, kad jis su savo problemomis nėra paliktas vienas, juo rūpinamasi, ir tai suteikia vilties vėl pakilti gyvenimui.
Skandalinga rekonstrukcija
Ne per seniausiai „Pajūrio naujienose“ (2023 09 29) publikuotas Normanto Kontrimo straipsnis „Kada bus tvarka“ paskatino mane rajono gyventojams nušviesti kitą absurdišką rajono ir miesto vadovų požiūrį į teisėtą visuomenės reikalavimą, šįkart į betikslį biudžetinių lėšų švaistymą Petrikaičių kapinėse. Jau įsivažiavo antra kadencija, vadovaujant merui Antanui Kalniui, o šiose kapinėse kolumbariumų prieigų sutvarkymo klausimas taip ir neišspręstas, kaip to teisėtai reikalauja palaidotųjų artimieji. Apgaule, melu, ignoruojant artimųjų nuomonę, vien aukščiausių subiurokratėjusių pareigūnų sprendimu, jau atlikta kapinių rekonstrukcija, kainavusi 20 tūkst. Eur, visiškai prasilenkia su gyventojų reikalavimais. Ne per seniausiai kapinėse apsilankiusi Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto ir opozicijos narių grupė taip pat nerado nė vieno motyvo, pateisinančio autokratiškai atliktą rekonstrukciją. Įvykusiame Kontrolės komiteto posėdyje iš mero taip ir nesulaukta jokių patikinimų, kad kas nors bus daroma padėčiai taisyti. Tad rajono Tarybos posėdyje merui pateiktas oficialus paklausimas, į kurį šį kartą per 10 dienų jau privaloma tvarka jis turės atsakyti. O padėtis Petrikaičių kapinėse tikrai skandalinga. Rekonstrukcija nepasiteisino nei teisiniu, nei funkciniu-estetiniu, gamtosauginiu, nei juo labiau finansiniu požiūriais – norint atskleisti visas pažeidimų detales, šio straipsnio neužtektų. Kretingoje valdžia jau nebepripažįsta normų – pradedant konstitucinėmis, Savivaldos įstatymo ir baigiant bendražmogiškosiomis. Norma čia tapo viršininkų diktatas. Antraip kaip galima suprasti trejus metus artimųjų keiktą „loviu, ėdžiomis, gelda“ pavadintą suvirintą daiktą „visiems mirusiesiems“, vietoj to pastatant, kaip ant Nežinomo kareivio kapo, brangų (9 tūkst. Eur), net su nikeliuota tvorele, šlifuoto granito postamentą? O juk žmonės prašė tiek nedaug – tik kolumbariumo papėdėje įrengti groteles atneštai žvakei ar gėlių puokštei ties savuoju palaidojimu įtvirtinti. Kaip suprasti valdžios užmojį, išdarkant žalią gamtos aplinką, kloti brangių tašyto akmens plytelių grindinį, lyg čia kažkam reikėtų važinėti ratais ar organizuoti masinius susibūrimus?
|
|
