|
|
|
NuomonėTikrasis Helovynas ir šiandieninės jo grimasos
Spalio 31-osios – Helovyno, arba lietuviškai Šiurpnakčio, Šmėklinių – vakaro nekantriai laukia vaikai ir jaunimas, o ir nemažai suaugusiųjų, netgi bendruomenės jau gana stipriai įsijautė į šią iš svetur atkeliavusią, tačiau šaknis Lietuvoje jau įleidusią, šventę. Tad gal nebeverta priešintis gajoms svetimoms tradicijoms, o priimti Helovyną džiaugsmingai, kaip ir blizgančios Kalėdas? Apie tai – Kretingos rajono Garbės piliečio kunigo pranciškono Astijaus Kungio, šiuo metu tarnaujančio Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne, pamąstymai. Džekas Šykštusis ir ropė su ugnimi Brolis pranciškonas A. Kungys pirmiausia istoriškai priminė Helovyno kilmę: krikščionys, Europoje skelbdami Evangeliją, perimdavo ir tų šalių pagoniškas šventes, nes jose buvo daug gerojo tautų palikimo, filosofijos ir išminties. Netgi Kalėdos perimtos iš pagonių gruodžio 25-ąją švęsto perėjimo iš tamsos į šviesą. „Su Helovyno tradicijų tąsa buvo panašiai: 440-aisiais metais šventasis Patrikas atvyko į Airiją, senovės keltų žemę, ir jo dėka visas kraštas atsigręžė į krikščionybę. Keltai turėjo savo derliaus pabaigtuvių ir padėkos už žemės gėrybes šventę Samhain, kurią švęsdavo paskutiniąją spalio dieną. Prie namų keltai dvasioms palikdavo įvairias dovanas kaip padėką. Apie 600-uosius metus Bažnyčia paskelbė Visų šventųjų dieną. Tuomet Airijoje ir gimė Visų šventųjų išvakarėse švenčiamo Helovyno pavadinimas: angliškai Halloween kilęs iš „All Hallow Even“, šis žodžių junginys „teesie šventas“ paimtas iš vienos pagrindinių krikščionių maldos „Tėve mūsų“. Taip Bažnyčia bandė sukrikščioninti keltiškąją šventę. Dar vėliau – 998 metais – Bažnyčia įvedė Vėlinių, arba visų mirusiųjų pagerbimo dieną“, – kalbėjo brolis pranciškonas. Jis pasidalijo iš airių pranciškonų išgirsta legenda apie Džeką Šykštųjį, kuri paaiškina Helovyno simbolius: „Sykį Džekas Šykštusis pagavo velnią ir laikė jį ropėje. Jiedu sutarė: Džekas išleis velnią, jei po mirties paklius į dangų. Džekas numirė, bet į dangų jo nepriėmė. Velnias iš pragaro jam įdėjo ugnies į tą ropę, kurioje jį laikė. Prieš Visus šventuosius Džeko vėlė bando su ta rope įeiti į žmonių namus. O žmonės namuose užsidega savo ugnį, kad Džeks neįeitų, taip atbaidydami jo vėlę.“
Po praėjusio Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio opozicijos lyderė socialiniuose tinkluose paskelbė informaciją apie priimtus svarbius sprendimus bei mažumos valandoje keltus klausimus. Tarp jų – ir pozicija dėl Kretingos rajono savivaldybės 2025–2027 metų strateginio plano pakeitimų. Opozicija dėl šių pakeitimų susilaikė, tačiau aiškiai paaiškino, kad tai – ne priešprieša rajono plėtrai ar investicijoms. Priešingai – mes pasisakome už atsakingą, kokybišką ir skaidrų planavimą. Sprendimus būtina rengti taip, kad jiems būtų laiko išdiskutuoti ir tinkamai pristatyti visuomenei. Šioje vietoje matome problemas, kurios kartojasi, todėl išsakome pastabas ir siūlome tobulinti procesus. Į šią opozicijos poziciją buvo sureaguota mero komentaru, kuriame opozicija apibūdinta kaip destruktyvi, kenkianti, neatsakinga jėga. Su tokiu vertinimu nesutinkame ir manome, kad jis neatitinka nei fakto, nei demokratinės savivaldos principų. Atsižvelgdami į tai, norime paaiškinti savo poziciją ir priminti opozicijos vaidmenį savivaldos sistemoje. Opozicijos tikslas nėra konfliktuoti ar trukdyti Savivaldybės tarybos darbui. Mūsų pareiga – stebėti, kaip priimami sprendimai, vertinti jų pagrįstumą ir viešąjį interesą. Jei matome, kad sprendimai gali būti nepakankamai išdiskutuoti ar kelti gyventojams abejonių, turime pareigą apie tai kalbėti. Tai – ne boikotas, o atsakingas dalyvavimas savivaldos procese. Norime aiškiai akcentuoti: opozicija neboikotuoja ir nestabdo svarbių projektų. Keldami klausimus ar pateikdami pastabas, siekiame užtikrinti, kad darbai būtų vykdomi skaidriai, atsakingai ir su kuo didesne nauda visiems gyventojams. Tai nėra institucijų ar darbuotojų nuvertinimas. Priešingai – gerbiame Savivaldybės vadovus ir administracijos darbuotojus, jų atliekamą darbą. Kritikuojame ne žmones, o sprendimų turinį ir jų pateikimą, kai jis kelia abejonių ar klausimų.
Nusiėmę rožinius akinius, knygoje rizikuojame pamatyti špygą
Vasarą Kretingos rajono taryboje pasitikome Kretingos rajono savivaldybės Strateginio plano pakeitimais. Šią kadenciją rajono valdyme yra du stabiliai augantys rodikliai: Kretingos rajono savivaldybės administraciją paliekančių darbuotojų skaičius ir Strateginio plano pakeitimai, po kurių keičiamas rajono biudžetas. Į esminius rajono Strateginio plano pokyčius reikėtų žvelgti be rožinių akinių. Vienas svarbesnių darbų – Savivaldybės pastato Vilniaus g. 8 Kretingoje rekonstrukcija, kurios niekaip nepradeda jau antrus metus. Keturi konkursai perniek, nes pastato remonto darbai nenupirkti. Priežastis? Per maža nusimatyta kaina. Paskutiniu strateginio plano pakeitimu kaina buvo padidinta 80 tūkst. Eur. Jeigu rajono vadovai gebėtų planuoti ir pradinę kainą būtų padidinę reikiama suma, tikėtina, kad pernai būtų nupirkti rangos darbai, ir šiemet pastatas jau būtų tvarkomas. Nenumatytų darbų poreikis gali atsirasti pradėjus statybas, joms vykstant. Taip nutiko rekonstruojant Vydmantų lopšelį-darželį „Pasagėlė“, kai darbams užbaigti prireikė papildomų 40 tūkst. Eur. Tokie atvejai yra suprantami, pateisinami ir niekas klausimų nekelia, nes darbai vyksta, laikas nėra marinuojamas darbų pirkimo stadijose. Bet yra atvejų, kuomet, kaip sakoma, žiūrint į knygą pamatai špygą. Toks atvejis nutiko su Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Eglutė“ rekonstrukcija. Vienam prioritetinių Savivaldybės projektų buvo suplanuota 3,5 mln. Eur. Šių metų balandžio 30 d. Savivaldybės tarybos nariams el. laišku buvo pranešta, kad rekonstrukcijai reikia 4,5 mln. Eur. Tarybos nariai buvo raginami el. laišku išreikšti savo nuomonę, pritarti arba ne išlaidų didinimui 1 mln. Eur. Taip be diskusijų, be Tarybos posėdžio el. paštu buvo priimtas sprendimas dėl milijono eurų. Reikia atkreipti dėmesį, kad objektui numatytas dalinis finansavimas Klaipėdos regiono plėtros taryboje. Iš regionui skirtos ES paramos gausime per 2 mln. Eur. Išaugus rekonstrukcijos kainai, 1 mln. Eur privalėsime rasti Savivaldybės biudžete. Suprantama, kad teks veržtis diržus kitose srityse. Kuriose? Neaišku. Panašu, kad šiuo metu laukiama ir stebima, kokių šiemet suplanuotų darbų Savivaldybės administracijai nepavyks atlikti, o tuomet jau prasidės pinigų permetinėjimai. Kas tai, jeigu ne chaosas?
Dar viena utopija
Perskaičiusi apie Kretingos rajono savivaldybės planus „papuošti“ Akmenos upę pakeltais pėsčiųjų takais, pagalvojau: „Na ką dar sugalvos mūsų meras?“ Ilgus metus lauktas dviračių takas įsmuko į Tenžės durpyną, apie kurį žino visi senieji kretingiškiai, ne vienas palei Tenžę kasė durpes, džiovino ir kūreno, bet kažkodėl to nežinojo valdžia ir projektuotojai, kol neįsmuko kaip į akivarą. Kelerius metus svajota apie rotušę miesto centre, nes jos pasigedo vokiečiai turistai, jas turi kai kurie miestai, tai reikia ir mums, nors nežinome, kaip ji atrodė ir ar tikrai ji mums reikalinga, ar tai yra paskutinis neatliktas darbas mieste ir rajone. Didžiuojamės sutvarkytu miesto centru, bet ar pastebėjote, kad ant suoliukų centre niekas nesėdi, neskaito, nesišnekučiuoja: suoleliai – metaliniai, net ir vasarą jie – tokie šalti, bet užtat ilgaamžiai, ir dažyti reikės rečiau negu medinius. Pasėdėkite, mere, pusvalandį, ir pūslės ar prostatos uždegimas garantuotas. Kažkieno svajonė buvo turėti nors vieną karietą, traukiamą arklių, na, tiesiog kuo ne Austrijos sostinė Viena? Pagaliau vyšnaitė ant torto, – takas palei Akmenos upę. Ką gražaus galima pamatyti? Privačių namų kiemus, ūkinius pastatus, kurie „žengia“ į upę? Tai bus taip nuostabu, kad žmonės plūs būriais pamatyti. Kuo ne takas palei jūrą Aluštoje ar Barselonoje? O kada bus pradėti spręsti tokie nuobodūs dalykai, kaip vandentiekio problemos, purvinos žvyruotos be šaligatvių ir lietaus kanalizacijos gatvės, griūvantys tiltai Kretingoje ir rajone? Gal tada, kai kas nors įgrius į upę? Ar bent kas planuojama, kur slėpsis žmonės artėjant karo grėsmei? Šitoms problemoms pinigų nėra, užtat mes vaikščiosime Akmenos pakrantėmis, ypač tie, kuriems pritrūksta darželių, klimbuos seneliai, kuriems nelieka vietos globos namuose. Na kas tie senoliai!? Juk jie nebeturi proto, kažkaip numirs ir nebekritikuos. Bet jūs, ponai, taip pat artėjate prie to amžiaus cenzo. Gaila, kad už Jus balsavau, ponas mere.
Ona Liudvika NORMANIENĖ
NATO pavojuje: koks bus kitas Vašingtono žingsnis?
Beveik 75 metus NATO buvo transatlantinio saugumo pagrindas. Tai ne tik karinis aljansas, bet ir strateginis ramstis, stabdantis agresiją ir užtikrinantis stabilumą. Tačiau kas nutiks, jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) – galingiausias aljanso narys – pasitrauks? Kadaise neįsivaizduojama situacija tampa vis realesnė, nes Vašingtone vis dažniau keliamas klausimas dėl NATO vertės ir svarstoma apie mažesnį JAV vaidmenį. Tai ne teorinė diskusija – tai artėjanti krizė su rimtomis pasekmėmis. JAV indėlis į NATO neapsiriboja finansavimu ir karine parama. Amerikos suteikiamas branduolinis atgrasymas, žvalgybos duomenų dalijimasis ir greitojo reagavimo pajėgumai neturi lygiaverčio atitikmens Europoje. Be JAV NATO prarastų savo atramą, priversdama Europos sąjungininkes, iš kurių daugelis istoriškai nepakankamai finansavo savo gynybos biudžetus, skubiai užpildyti strateginę spragą. Nors kai kurios šalys didina karines išlaidas, klausimas išlieka: ar Europa viena pajėgtų išlaikyti NATO atgrasymo galią? Rusija šią situaciją stebi itin atidžiai. JAV pasitraukimas tik sustiprintų Maskvos įsitikinimą, kad Vakarai yra susiskaldę ir pažeidžiami. Kremlius jau ne kartą išbandė NATO vienybę kibernetinėmis atakomis, hibridinėmis operacijomis ir karine agresija prieš Ukrainą. Jei JAV nuspręstų atsitraukti, tai taptų tik laiko klausimu, kada Rusija išbandytų aljanso ryžtą dar labiau tiesiogiai. Baltijos šalys, Lenkija ir kitos NATO fronto valstybės liktų svarstyti, ar vien Europos galios užtektų atremti būsimas grėsmes.
Europos momentas: kaip ES Trampo klaidą dėl Ukrainos gali paversti strategine pergale
Donaldas Trampas manė, kad suregzė spąstus. Vietoje to, jis pats į juos pateko. Tai, kas turėjo tapti žeminančiu galios demonstravimu prieš Volodymyrą Zelenskį, virto JAV prezidentui gėdingu fiasko – jo siūlytas „mineralai už pinigus“ sandoris su Ukraina žlugo tiesiog akimirksniu. Užuot izoliavęs Kyjivą, Trampo grubus bandymas primesti savo sąlygas sukėlė ryžtingą Vakarų ir NATO lyderių reakciją, dar kartą atskleisdamas jo polinkį į trumpalaikius sandorius vietoj ilgalaikio strateginio stabilumo. Tačiau šis spektaklis buvo daugiau negu dar vienas chaotiškas Trampo išpuolis – tai buvo įspėjimas. Jungtinės Amerikos Valstijos, vadovaujamos jo, dar kartą įrodo esąs neprognozuojamas ir nepatikimas partneris. Tikrasis klausimas dabar – ar Europa pasiruošusi veikti? Ukraina turi vienus didžiausių dar neišnaudotų retųjų žemių elementų ir kritinių mineralų išteklių Europoje – tai ištekliai, būtini žaliajai ir skaitmeninei transformacijai, pažangioms gynybos technologijoms ir visai aukštųjų technologijų pramonei XXI amžiuje. Trampas suprato šių medžiagų strateginę svarbą, todėl jo administracija mėgino priversti Ukrainą pasirašyti vienašališką sutartį, kuri būtų perdavusi JAV kontrolę jų išgavimui ir tiekimo grandinėms. Tačiau kadangi jo bandymas žlugo, Europa turi unikalią galimybę perimti iniciatyvą, užsitikrinti prieigą prie šių esminių išteklių ir užmegzti tikrą partnerystę su Ukraina – tokią, kuri būtų naudinga abiem pusėms, o ne traktuotų Kyjivą kaip jaunesnįjį partnerį sandoryje, paremtame grynai komerciniais sumetimais.
Europa palikta likimo valiai: karas stovi prie mūsų vartų
Per ilgai Europa gyveno iliuzijoje, leisdama krizei po krizės mus užklupti nepasiruošusius ir patikėdama savo saugumą vis mažiau patikimam partneriui anapus Atlanto. Miuncheno saugumo konferencijos įvykiai atskleidė skaudžią tiesą: Jungtinės Valstijos ne tik tolsta nuo Europos – jos aktyviai griauna mūsų saugumo pamatus. Viceprezidento JD Vance’o kalba nebuvo atsitiktinė klaida – tai buvo tyčinis išpuolis prieš Europos vertybes, kai buvo suabejota pačia demokratijos esme ir tuo pačiu pataikaujama kraštutinei dešinei. Dar blogiau – Trumpo administracija šalina Europą iš esminių saugumo derybų ir mėgina užkulisiuose priimti sprendimus dėl Ukrainos ateities be mūsų dalyvavimo. Jei dabar neatsibusime, liksime paprasčiausi stebėtojai savo pačių žemyne. Visi įspėjamieji ženklai jau seniai buvo aiškūs. Trumpo panieka NATO niekada nebuvo vien žodžiai – jo administracija aiškiai parodė, kad, jei Europa nesutiks žaisti pagal Vašingtono taisykles, JAV tiesiog pasitrauks. Jo patarėjai net atvirai svarstė apie Amerikos karių skaičiaus mažinimą Europoje, elgdamiesi su mūsų saugumu kaip su preke, o ne bendra atsakomybe. O JAV spaudimas didinti Europos gynybos išlaidas nėra siekis stiprinti Aljansą – tai mėginimas priversti Europos šalis pirkti daugiau amerikietiškos ginkluotės, nukreipiant milijardus dolerių JAV gynybos pramonei mūsų strateginio savarankiškumo sąskaita.
Buvęs Kretingos motobolo klubo vadovas pripažintas psichologiškai smurtavęs prieš nepilnamečius
Motobolas Kretingoje žinomas ir populiarus tarsi krepšinis Lietuvoje, todėl nenuostabu, kad visuomenė domisi, kodėl netikėtai išsiskyrė klubo ir buvusio vadovo Eduardo Steckio keliai. Tenka girdėti, jog dėl to kaltas klubas ir jo valdyba, o nukentėjusysis – atleistasis direktorius. Kad ir kaip nesmagu viešai skalbti apatinius, akivaizdu – tai vienintelis būdas susigrąžinti klubui reputaciją ir gerą vardą. Mažai kam žinoma, bet kilę nesutarimai ir konfliktai su buvusiu vadovu E. Steckiu baigėsi teismo salėje. Plungės apylinkės teismas pripažino, kad E. Steckis psichologiškai smurtavo prieš nepilnamečius klubo narius, o valdybos sprendimas atleisti jį iš užimamų pareigų buvo teisėtas. Nesutarimai su E. Steckiu prasidėjo 2023 metais, kai Kretingos motobolo klubo nariai, ypač jaunieji žaidėjai, vis dažniau ėmė skųstis dėl jo elgesio. Liudytojų teigimu, vadovas nevengė bendrauti pakeltu tonu, vartodavo necenzūrinę leksiką, viešai žemindavo nepilnamečius. Nepaisant daugybės pokalbių ir bandymų situaciją išspręsti taikiai, padėtis tik blogėjo. Galiausiai, žaidėjai iškėlė ultimatumą – arba keičiasi vadovas, arba jie palieka klubą. Kadangi E. Steckis nesutiko savo noru palikti klubo direktoriaus posto, asociacijos valdyba nusprendė atleisti direktorių. Vienas iš sutarties nutraukimų pagrindų – Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 4 punktas, tai yra smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje.
Pakalbėkime iš esmės apie reikalus „Kretingos vandenyse“
Perskaitęs „Pajūrio naujienose“ straipsnį, kuriame Kretingos rajono savivaldybės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė įmonę slegiančias problemas kildina iš ankstesnio šios įmonės vadovo tariamai padarytų klaidų, įmonei žalingų sprendimų, ir susipažinęs su Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus komentaru „Facebook“-e bei prisiminus karštas diskusijas dėl „Kretingos vandenų“ veiklos, perspektyvų ankstesnėje 2019–2023 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos, kurios narys buvau, kadencijoje, nutariau netylėti. Prieš tapdama „Kretingos vandenų“ direktore Eglė Alonderienė dirbo kitoje Savivaldybės įmonėje „Kretingos komunalininkas“ ekonomiste, kaip ir Rimantas Žiaužys, tada vadovavęs šiai įmonei. Jie abu buvo pakviesti į „Kretingos vandenis“, į tuomet „Kretingos vandenims“ vadovavusio Tomo Jurgučio komandą. E. Alonderienė gavo ekonomistės pareigas. Vadovaujant T. Jurgučiui įmonėje dirbusi ekonomiste, buvusi atsakinga už įmonės finansų planavimą, veiklai skirtų lėšų valdymą, dabar ji tvirtina nieko nežinojusi apie tuometinę įmonės padėtį. Mano žiniomis, T. Jurgučio pastangomis, padedant tuometiniam Savivaldybės administracijos direktoriui Egidijui Viskontui, buvo išsaugota „Kretingos vandenų“ licencija tiekti geriamąjį vandenį Kretingos miestui ir rajonui. Praradus licenciją vandens tiekimą šioje teritorijoje būtų parėmęs garantinis tiekėjas bendrovė „Klaipėdos vanduo“. Grėsmė netekti licencijos buvo kilusi neužtikrinant tiekiamo geriamojo vandens kokybės Lazdininkų kaimo gyventojams. Lazdininkų kaimo gręžinio vandens gerinimo projektas strigo dėl gręžinį projektuojant neįžvelgto pajūrio tektoninės zonos poveikio, kai iš gręžinio pakeltas vanduo, tiksliau požemių vandeny prieš tūkstančius metų užsikonservavę jame esantys mikroorganizmai, paviršiuje sureagavę su deguonimi ir „atšilę“, išgautą vandenį padarydavo netinkamu maistui.
Kas rajono Savivaldybėje yra neįgalus
Noriu pasidalinti keliomis mintimis, kurios kilo po paskutinio Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio. Jame rajono meras Antanas Kalnius pareiškė, kad Etikos komisija yra neįgali vykdyti savo funkcijų. Ši Tarybos institucija sudaryta remiantis Vietos savivaldos įstatymu ir veikloje vadovaujasi valstybės politikų elgesio kodeksu. Daugiau kaip pusę jos narių sudaro pozicijos atstovai, pirmininkas yra opozicijos deleguotas Tarybos narys, sprendimai priimami kolegialiai balsų dauguma. Komisija svarstė visus klausimus, dėl kurių į ją buvo kreiptasi, ir priėmė sprendimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji yra neįgali. Sunerimti verčia mero žodžiai apie Etikos komisijos neva neįgalumą, nes jie primena Baltarusijos diktatoriaus A. Lukašenkos pasisakymus apie valdžios institucijų neįgalumą per jo pirmąją prezidento rinkimų kompaniją, rengiant referendumą dėl valstybės vadovo galių išplėtimo ir paleidžiant neįtikusį parlamentą. Diktatoriai mėgsta diskredituoti institucijas, kad pabrėžtų savo asmens reikšmę. Viename praėjusios kadencijos Tarybos posėdžių meras yra teigęs, kad jam patinka Rusijos prezidento V. Putino valdymo tvarka. Tada Savivaldybės vadovas paaiškino, kad ne tai norėjęs pasakyti, ką pasakė. Tikėkimės, dabartinis mero tvirtinimas apie vienos iš savivaldos institucijų neįgalumą buvo nevykusi kalbos figūra.
|
|
