|
|
|
Vakarų LietuvaŠvietimo lyderystė
Daug diskutuojama apie švietimo lyderystę. Apie tai kalbamės su Lietuvos švietimo kolegomis, užsienio konsultantais, studijuojame literatūrą, kad galėtume sau atsakyti į klausimą, kas gi yra ta švietimo lyderystė, be kurios, kaip jautėme ir jaučiame, švietimo reikalai stringa.
Kalba – tarsi žmogaus parašas
Pažadą sugrįžti į Lietuvą savyje nešiojęs lyg skolą, 34-erių kretingiškis NerijusGulbickas šiandien jaučiasi ramus: „Į Lietuvą iš Amerikos trumpam atskridau po 14 metų pertraukos. Pagaliau parodžiau seneliams proanūkį. Jie man – lyg antri tėvai, todėl sunkiausia ir buvo taip ilgai jų nematyti, nuolat jausti nerimą, galbūtjų niekada ir nebepamatysiu.“
Ar atlaidai taps prabanga?
Tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ir plėtros rekomendacijų darbo grupė Seimui pateiktose išvadose nurodo, kad Žemaitijoje Šv. Roko atlaidai yra šio regiono, vieno iš penkių Lietuvoje, savitumo ženklas.
Agresyvi Putino propaganda ir pasyvi lietuvių reakcija. Taip ir turi būti
Lietuvoje vyksta informacinis karas. Toks fakto konstatavimas jau daugiau nei metus lydi bet kokias politikų ar visuomenės veikėjų kalbas apie Lietuvos ir Rusijos santykius. Šiame kare nuolat pabrėžiama Rusijos valdžios valdomų televizijų galia ir mūsų šalies kai kurių gyventojų grupių pažeidžiamumas. Jau kurį laiką siūlomi ir alternatyvūs ginklai – LRT transliuoja daugiau laidų rusų kalba, VSD skelbia ataskaitas apie Putino agresyvią politiką palaikančius žurnalistus ar žiniasklaidą. Vienu iš Rusijos propagandos mašinų taikinių buvo įvardinta ir rajonų bei miestų spauda. Tačiau kol kas ieškodami priešų ir pavojų beveik nekalbame apie tai, koks tikrasis priešiškos propagandos tikslas ir kaip ji nori paveikti mus.
Mus išvežė gyvuliniais vagonais, grįžome – keleiviniais
Šiemet garbingo 85 metų jubiliejaus sulaukė plungiškė Kazimiera Butenienė. 2005-aisiais ji Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 15-ųjų metinių proga Prezidento Valdo Adamkaus apdovanota Vyčio kryžiaus ordino medaliu už tai, kad 1991-ųjų sausio 11–13 dienomis didvyriškai gynė mūsų šalies nepriklausomybę. Moteris iki pat šių dienų atmena laisvės kovas, tremtį.
Nūdienos aktualija
Sulaukėmė naujienos – Vyriausybė nelinkusi pritarti grupės Seimo narių parengtoms Konstitucijos pataisoms, kuriomis norima įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus. Tai nuteikia kritiškai.
Į knygą suguldyti prisiminimai taptų gyva istorijos pamoka
Neseniai 95-erių sulaukęs šilutiškis pedagogas Marcelinas Ignatavičius iki šiol stebina žvalumu, noru bendrauti, fenomenalia atmintimi. Bemaž prieš dešimtmetį M. Ignatavičius už nuopelnus buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. 2007 metais garbingą apdovanojimą Valstybės dienos proga jam įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
Mažeikių jaunieji šauliai patriotizmo mokomi ne lozungais
Lietuvos šaulių sąjungos Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės Mažeikių šaulių 1-oji kuopa savo istoriją rašo nuo 1920 metų spalio. Tada ji vadinosi Mažeikių XIII šaulių rinktine. Dabar Mažeikių 1-oji šaulių kuopa rajone vienija apie 300 jaunųjų ir vyresnių šaulių – tai viena stipriausių ir gausiausių kuopų rinktinėje. Aktyvi veikla Mažeikių šauliams, jauniesiems šauliukams – puiki patriotizmo ir pilietiškumo mokykla.
Ryškėjanti pilietiškumo erozija
Valstybei ir regionams vizualiai nusakyti turiu tokį palyginimą: upė – galutinis rezultatas, bet didžiausią darbą atlieka upeliai.
Tremtinių likimai skrieja laiškais, gula į knygas
Kretingiškis tremtinys 73-ejų Vladas Petrauskas ne per seniausiai į Rusijos Krasnojarsko srities Irbej miestą išsiuntė laišką šiame mieste gyvenančiam likimo draugui Antonui Boos, kuris rašo knygą apie tremtį, įvairių tautybių – lietuvių, vokiečių ir kitų – tremtinių likimą.
|
|
