Pajūrio naujienos
Help
2020 Vasaris
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se291623
Orų prognozė
Dieną6°C debesuotumas 27 %
Naktį4°C debesuotumas 8 %
Apklausa

Ar domitės planais renovuoti Rotušės aikštę?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vakarų Lietuva

Laikas išbandė šeimos verslą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-02-18
Nuo mažumės domėjęsis įmonės veikla, Evaldas Rumbutis prieš metus vadovavimą perėmė iš savo tėvo Aloyzo Rumbučio.

Viena pirmųjų Kretingos mieste įsikūrusių privačių bendrovių „Kretingos santechnika“ kone žengia koja kojon su atkurta nepriklausomybe ir tapo Rumbučių šeimos verslu – ilgametis jos vadovas Aloyzas Rumbutis prieš metus įmonės vairą perdavė savo sūnui 41-erių Evaldui Rumbučiui.

„Tėtis sovietmečiu buvo vienas „Remonto ir techninio aptarnavimo įmonės“ vadovų, po privatizavimo jos bazėje įkūręs ir savo bendrovę. Dar vaikas būdamas nueidavau į tėčio darbovietę, stebėdavau, kaip vyksta darbai dirbtuvėse, – įmonė tuo metu aptarnaudavo visus rajono ūkius. Mane, 13-kos metų paauglį, per vasarą įdarbino sandėlyje. Vėliau, baigęs inžinerijos mokslus, sugrįžau į Kretingą ir panirau į šeimos verslą – buvau paskirtas cecho vadovu. O pernai, sulaukęs 70-ojo jubiliejaus tėtis nusprendė, kad jau turiu perimti ir vadovavimą bendrovei. Tačiau kasdien domisi, kaip einasi, pataria ir palaiko mane“ – apie savo kelią į verslą pasakojo E. Rumbutis.

Sunkiausias laikas naujai įmonei, jo žodžiais, buvęs išsyk po įsikūrimo, kai, užėjus sovietų blokadai, sustojo statybos, sunkmečiu žmonėms ne remonto darbai buvę galvoje. „Tačiau per ekonominę krizę, nors darbų sumažėjo, tačiau ypatingo nuosmukio nepajutome. Mūsų įmonė niekad nebuvo didelė, neturėjome įsipareigojimų bankams“, – kalbėjo verslininkas.

Šiandieną bendrovėje „Kretingos santechnika“ dirba 20 darbuotojų. Vadovo žodžiais, per dešimtmečius, keičiantis gyvenimo lygiui, kito ir paslaugų poreikis: iš pradžių įmonė vertėsi santechnikos darbų ir metalo gaminių – kuro katilų, metalo konstrukcijų – gamyba, dabar labiau – dujotiekių įrengimo darbais, pradedant nuo projektavimo, santechnikos įrenginių iki dujų katilų montavimo ir aptarnavimo.

„Dirbame rengiant ar renovuojant privačius namus, taip pat – įstaigas, įmones. Kai imamės darbų, pradedame ir užbaigiame ligi galo. Tuo įmonės darbas ir yra pranašesnis už pavienių santechnikų“, – akcentavo pašnekovas. Atlikti visus santechnikos darbus naujame individualios statybos name brigada užtrunka nuo 1,5 iki 3 mėn. Daugiausiai laiko, tikino verslininkas, atima dokumentų sutvarkymas.

Šiuo laikmečiu, sakė jis, padaugėjo ir kondicionierių bei vėdinimo sistemos įrengimo darbų: „Vasaros karštėja, žmonės gyvena vis geriau – nori komforto ir įstaigose, ir namuose“, – naujausių darbų tendencijas apibūdino E. Rumbutis.

Jis pasidžiaugė, kad jų įmonės kolektyvas – gana jaunas, įsidarbina kai kurie net iš užsienio sugrįžę kretingiškiai. Paklaustas, ar pamąsto, kas ateityje galėtų perimti jų šeimos verslą, sakė apie tai dar negalvojąs: „Sūnui Linui tik 12-ka, jis stebi, domisi įmonės veikla. Tačiau pats tegul renkasi savąjį kelią“, – tikino verslininkas.


Save atradęs dziudo tapo džiu-džitsu čempionu

  • Edita KALNIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-02-11
Kretingoje gyvenantis 48-erių Žydrūnas Drazdas tapo Europos brazilų džiu-džitsu čempionu.

Portugalijoje įvykusiame atvirame Europos brazilų džiu-džitsu čempionate aukso medalį savo svorio kategorijoje mėlynų diržų grupėje iškovojo Mažučių kaime Kretingoje gyvenantis 48-erių Žydrūnas Drazdas. Tai – ne vienintelis sportininko laimėjimas.

Pradėjo nuo dziudo

Ž. Drazdas savo, kaip sportininko, karjerą pradėjo nuo dziudo. Šia sporto šaka susidomėjo dar vaikystėje. „Mano gimtajame mieste Utenoje beveik visi lankė dziudo. Ten šis sportas tuo metu buvo labai populiarus“, – prisiminė Europos čempionas.

Dziudo vyras sportavo maždaug dešimt metų, vėliau dėl asmeninių priežasčių, emigracijos aktyvų sportą šiek tiek apleido. Tačiau į jį sugrįžo prieš maždaug penkerius metus ir dabar demonstruoja puikius rezultatus.

Nuo 2015 metų Žydrūnas pradėjo treniruotis Palangoje pas tuometinį „Roger Gracie“ akademijos įkūrėją Palangoje ir Kretingoje Darių Rudzevičių. „Draugai pasakė, kad akademijoje yra užsiimama brazilų džiu-džitsu, nusprendžiau išbandyti tai“, – pradžią džiu-džitsu sporto šakoje prisiminė Ž. Drazdas.

Nuo 2017 metų treneris Erikas Cchovrebovas įsteigė du klubus Palangoje ir Kretingoje – kovos menų klubą „Ardonas“, kuriame vyksta dziudo, brazilų džiu-džitsu ir bokso treniruotės. Tais pačiais metais D. Rudzevičius klubui perdavė „Roger Gracie“ akademijos vėliavą – taip Žydrūnas treniruotis pradėjo kovos menų klube „Ardonas“, kuriame praktikavo tiek dziudo, tiek brazilų džiu-džitsu.

„Norintys išbandyti šį sportą gali drąsiai dalyvauti šio klubo veikloje ir iš arčiau susipažinti, ką reiškia užsiimti viena šių sporto šakų“, – tikino Ž. Drazdas.

Vaikystėje vyras dalyvavo ne vieneriose varžybose. Sugrįžęs į sportą Žydrūnas taip pat siekė tam tikrų rezultatų. 2016 metais jis dalyvavo Europos čempionate, kuriame baltų diržų, tai yra pradedančiųjų, grupėje iškovojo I vietą.

„Lietuvoje esu dalyvavęs įvairiose turnyruose, kuriuose pagal amžių sportininkai nėra skirstomi. Ten esu tapęs prizininku“, – įvardijo Ž. Drazdas. 2019 metais Žydrūnas dziudo veteranų čempionate Lietuvoje tapo I vietos laimėtoju. Šiais metais daugiau kaip 15 metų Kretingos rajone gyvenantis sportininkas vėl tapo Europos čempionu brazilų džiu-džitsu čempionate Portugalijoje, Lisabonoje. Vyras varžėsi savo amžiaus veteranų iki 50 metų grupėje ir svorio per 100 kg mėlynų diržų kategorijoje bei savo amžiaus grupėje visų svorio kategorijoje. Pastarojoje užėmė II vietą.


Kretingiškei pokštus krečia šeškas

  • Edita KALNIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-01-28
Kretingiškė Vaida Jankauskaitė namuose augina šešką.

Klaipėdoje gyvenanti kretingiškė 29-erių Vaida Jankauskaitė savo namuose augina ne tik du Šarpėjaus veislės šunis, bet ir naminį šešką. Šeimininkės teigimu, šis augintinis savo charakteriu niekuo nesiskiria nei nuo katės, nei nuo šuns.

Auginti šešką Vaidai buvo smalsu, todėl nusprendė jį įsigyti ir dėl šio savo sprendimo šiandien nesigaili: „Tikriausiai tai linksmiausias ir įdomiausias augintinis.“ Specialiai vardo augintiniui nerinko, jį vadina šeške arba ,,čežke“.

Įsigyti šešką pašnekovei nebuvo taip paprasta. Pirmiausia kretingiškė daug laiko skyrė domėjimuisi apie šių gyvūnų auginimą. „Tokį augintinį rinktis reikia atsakingai. Žvėrelio psichika gali būti pažeista, dėl ko jis gali kąsti ir labai skaudžiai, net iki kraujo. Šeškai būna agresyvūs ar laukiniai, todėl svarbu išsirinkti sveiką augintinį“, – atkreipė dėmesį V. Jankauskaitė.

Renkantis šešką Lietuvoje susiduriama ir su sunkumais. Pagrindinis jų – šalyje nėra oficialiai šeškus veisiančių augintojų. „Šešką galima įsigyti ,,iš rankų į rankas“, pagal skelbimus internete. Vieni pažįstami augino šešką, kurio be pirštinių niekas negalėjo paimti į rankas, – patirtimi dalijosi Vaida, pasidžiaugusi, kad jų augintinis tokių problemų neturi. – Problemų dėl agresijos nėra.

Priešingai, jis labai meilus gyvūnas, kuris guli šalia, žiovauja ir laižo veidą, kaip šuo.“

Anot kretingiškės šeškas turi ir katės, ir šuns bruožų, todėl turėtų patikti ir jų mėgėjams. „Šeškas gaudo kamuoliuką, gamtinius reikalus atlieka dėžutėje, „prisiriša“ prie šeimininko, pašaukus atbėga. Jiems dažniausiai tinka tas pats maistas, kuris duodamas mažiems kačiukams“, – vardino ji.


Meilė šeimai nugalėjo modelio karjerą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-01-28
Ant garsių pasaulio podiumų pabuvojusi salantiškė Erika Šiaulienė tikino, kad realiame gyvenime visiškai nemėgsta ekstravagantiškumo.

Plungėje gimusiai, bet nedideliame Salantų miestelyje Kretingos rajone užaugusiai ir modelio karjeros laiptais sėkmingai kopusiai 28-erių Erikai Šiaulienei gerai žinomi didžiųjų pasaulio miestų – Niujorko, Los Andželo, Paryžiaus, Milano, Barselonos, Londono – podiumai. Tačiau 7-erius metus trukusį modelio darbą ji iškeitė į mamos vaidmenį ir grįžo nuolatos gyventi į Salantus.

Demonstravo garsius prekių ženklus

Gerokai prieš dvejus metus tuomet dar Erika Kundrotaitė, mados pasaulyje labiau žinoma kaip Erika Kundrotas, susituokė su savo mokyklos laikų draugu salantiškiu Vilmantu Šiauliu. Pora dabar augina 8 mėnesių sūnų Domą, ir tikino niekur iš Salantų neketinantys išvykti – atvirkščiai, čia rengiasi statyti namą.

Erika Vilniaus universitete pasirinko studijuoti gana retą hidrometeorologės ir meteorologės specialybę. Vėliau, jau derindama modelio darbą ir mokslą, gilinosi į buhalteriją Klaipėdos kolegijoje. Tačiau sakė, kad kol kas pritaikyti įgytų žinių jai neteko, nes pakankamai užsidirbdavo, demonstruodama rūbus ir kosmetiką. „Ne tiek pats modelio darbas mane patraukė, kiek noras išvykti ir pamatyti pasaulį“, – apie savo pasirinkimą atviravo E. Šiaulienė.

Paklausta, kaip ji pateko į mados pasaulį, kuris daugeliui merginų yra rožinė svajonė, buvo atvira – tiesiog gatvėje ją pamatė ir užkalbino modelių agentūros vadovė. Patekusi į garsiausią Lietuvos modelių agentūrą „Modilina“, ilgainiui pagal kontraktus skraidė po pasaulį, reklamuodama garsius prekių ženklus. Erikos atvaizdas nesyk puikavosi ant įvairių šalių grožio žurnalų viršelių.

„Nesu buvusi tik Azijoje ir Afrikoje“, – mintyse perbėgdama, ant kokių pasaulio miestų podiumų jai yra tekę stovėti, prisipažino gana santūraus būdo E. Šiaulienė.


Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia buvo pašventinta 1824 metų gruodžio 14 dieną.

Seniausi pajūrio krašto maldos namai – Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia – atšventė garbingą 195 metų sukaktį. Iškilmingų pamaldų, kurias aukojo Būtingėje kunigavęs Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reinholdas Moras ir dabartinis parapijos kunigas Saulius Varanavičius, tikintieji iš Šventosios, Palangos, Klaipėdos ir kaimyninės Latvijos rinkosi į neseniai naujomis fasado spalvomis sušvitusią bažnyčią.

Istoriją skaičiuoja šimtmečiais

Būtingės evangelikų liuteronų parapija, savo istoriją skaičiuojanti nuo XVI amžiaus, – viena seniausių Lietuvoje.

Parapijos įsikūrimo bei bažnyčių, kurių buvo ne viena, istorijas tyrinėjęs kraštotyrininkas, Palangos miesto garbės pilietis Mikelis Balčius pasakojo, jog XVII a. pirmąją medinę Šventosios bažnyčią uraganas nunešė į jūrą. Neilgai trukus, 1638 metais toliau nuo kranto Šventojoje buvo pradėta statyti antroji medinė bažnyčia. Ši bažnyčia dėl prastos būklės 1800 metais buvo uždaryta, o 1809 metais visiškai sugriuvo.

1817 m. Rusijos caras Aleksandras I lankėsi Kurše. Į iškilmes buvo pakviestas ir Rucavos bei Šventosios pastorius Ferdinandas Michaelis Baumbachas. Jis carui įteikė prašymą leisti Šventojoje pastatyti naują bažnyčią. Caras prašymą patenkino, leido statyti bažnyčią ir netgi skyrė tam lėšų – 40 tūkst. rublių. 1822 metais prasidėjo statyba.

Nors pastatas nebuvo užbaigtas, trūko varpinės bokšto, 1824 metų gruodžio 14 dieną naujoji mūrinė Šventosios bažnyčia buvo pašventinta. Varpinės bokštas buvo pastatytas 1866 metais.


Steigs bendruomeninius vaikų globos namus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-01-21
Šiame pastate Kretingos miesto centre dar šiemet bus įkurti bendruomeniniai vaikų globos namai.

Pagal vyriausybės nutarimą, šiemet Lietuvoje nebeturėtų likti vaikų namų, – tuo tikslu Kretingos socialinių paslaugų centras steigs bendruomeninius vaikų globos namus. Šie, įkurdinti J. K. Chodkevičiaus g. Nr. 3, šalia naujosios miesto bibliotekos, duris atvers metų pabaigoje.

Kad aplinka primintų namus

Suremontuotą pastatą Kretingos rajono savivaldybė pagal panaudos sutartį Europos Sąjungos lėšomis įsigijo iš Kretingos evangelikų liuteronų bendruomenės.

Kretingos socialinių paslaugų centro vadovės Danutės Skruibienės teigimu, pastato vidų reikės pritaikyti gyventi didelei vaikų šeimai. Į naujuosius namus bus perkelti Vaikų globos tarnyboje šiuo metu gyvenantys vaikai, – jų yra 7. Penki vaikai centre globojami nuolat, tai – dažniausiai paaugliai, jie ir bus tų namų gyventojai, kol sukaks 18 metų. Dviem vaikams nustatyta laikina centro globa, nes jų tėvams teisės apribotos laikinai – tikimąsi, kad vaikai greit galės grįžti į savo biologinę šeimą.

„Bendruomeniniai vaikų globos namai kuriami tam, kad tėvų meilės ir šilumos netekusiems vaikams naujoji aplinka kuo labiau primintų namus. Kad jie turėtų savo asmeninę erdvę, ir, padedami socialinių darbuotojų, patys gamintųsi valgį, tvarkytų namus bei aplinką“, – kalbėjo D. Skruibienė.

Siekia vaikui išsaugoti tėvus

Tikimąsi, kad bendruomeniniams vaikų globos namams parinkta vieta šalia jaunimo pamėgtos naujosios Kretingos miesto bibliotekos, kurioje – apstu įvairių veiklų, turės teigiamos įtakos vaikų ugdymui bei užimtumui. Šiuose namuose galės gyventi ne daugiau 8 vaikų.

Į bendruomeninius vaikų globos namus vaikai bus perkelti tik tais atvejais, kai jiems, netekusiems savų tėvų, nebėra galimybės surasti nuolatinių globėjų, dažniausiai – artimų giminaičių, arba laikinų globotojų.

D. Skruibienė sakė, kad po ilgų paieškų, pagaliau ir Kretingos rajone atsirado žmogus, sutikęs dirbti laikinu globotoju, kai vaikas iš šeimos paimamas laikinai – iki 1-erių metų. Ligi tol jiems tekdavę pirkti šią pasaugą iš kitų rajonų savivaldybių.

„Laikinai paimant vaiką iš šeimos, mūsų nuostata tokia – jeigu yra galimybė vaikui gyventi bent su vienu iš tėvų, sudarome sąlygas laikinai juos apgyvendinti savo Krizių centre“, – tikino vadovė.

Projektas Kretingos šeimoms

Siekiant stiprinti šeimą, jos vertybes, Kretingos rajono savivaldybėje pusantrų metų veikia „Bendruomeniniai šeimos namai“. Tai – Europos socialinio fondo lėšomis vykdomas projektas, jo iniciatoriai – Socialinių paslaugų centras išvien su Šv. Antano dienos centru.

„Bendruomeninių šeimos namų“ projektas skirtas ne tik toms kretingiškių šeimoms, kurioms reikalinga speciali pagalba, bet ir toms, kurios pačios pageidauja žinių bei konsultacijų. Yra teikiamos nemokamos psichologo konsultacijos, socialinio darbuotojo, mediacijos – tarpininkavimo, konsultavimo teisiniais šeimos klausimais – paslaugos. Rengiami dailės terapijos užsiėmimai, taip pat – pozityvios tėvystės kursai. Veikia šeimos klubas, kur žmonės kartu leidžia laisvalaikį, dalijasi aktualiomis vaikų auklėjimo, jų ugdymo problemomis.

Kaskart renkamos tikslinės dalyvių grupės, užsiėmimai vyksta Šv. Antano dienos centre. Šeimos į juos gali atsivesti ir vaikus, – su jais užsiima savanoriai.


Palanga atsikrato piktžaizdžių

  • Vakarų Lietuva
  • 2020-01-14
Buvęs viešbutis „Pajūris“ J. Basanavičiaus g. 9 išbrauktas iš apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių.

Palangoje ir Šventojoje savo turimų apleistų, neprižiūrimų ar ne pagal paskirtį naudojamų pastatų pernai nesugebėję sutvarkyti savininkai privalės susimokėti – kurorto savivaldybės tarybos sprendimu, maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, kurio dydis yra 3 procentai nuo turto vertės, apmokestinti 7 į piktžaizdžių sąrašą patekusių statinių šeimininkai.

Sąrašą rengė nuo rudens

Apleistų pastatų, tarp kurių – metų metais stūksantys pamažėl griuvenomis virstantys pastatai, sąrašas pirmąkart svarstytas dar spalio mėnesį. Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Karalienė, pristačiusi pirminį sąrašą, sakė, jog jis sudarytas atsižvelgiant į 2019-ųjų balandį priimtą sprendimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo 2020 metams. Siūlytame patvirtinti nekilnojamojo turto sąraše buvo 10 adresų: 3 apleisti pastatai pagrindinėje Palangos miesto Vytauto gatvėje, 1 – reprezentacinėje J. Basanavičiaus gatvėj, 2 neprižiūrimi pastatai toliau nuo centro esančiose Maironio ir Vanagupės gatvėse. Pirmąkart apsileidėlių sąraše atsidūrė 3 Šventojoje ne pirmus metus aplinką darkantys statiniai bei net 5 vienu adresu kurortiniame miestelyje įrašyti objektai.

Į pateiktąjį sąrašą politikai siūlė įrašyti dar porą pastatų, o Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė į maksimaliai apmokestinamų nekilnojamojo turto objektų sąrašą siūlė papildomai įtraukti net 8 statinius.

Vadovavosi 9 kriterijais

Sudarant objektų, įrašytinų į apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, buvo vadovaujamasi praėjusių metų vasarą patvirtintu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių nustatymo tvarkos aprašu, kuriame išvardinti 9 kriterijai. Bent vieną iš 9 kriterijų atitinkantis fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas jau gali būti įtrauktas į sąrašą.

Maksimaliu tarifu apmokestinti fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantį nekilnojamojo turto objektą galima tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, nuo jo įsigijimo ar naudojimo pradžios praėjus daugiau kaip vieneriems metams, asmenys tinkamai neremontuoja, netvarko, nedažo ir neprižiūri pastatų ir jų fasadų; jeigu per 2-jus metus nuo pastato įsigijimo nebuvo išduoti statybos leidimai griauti, remontuoti ar rekonstruoti pastatus arba statybos leidimai išduoti, bet jokie darbai nevyksta; neremontuojamų, nerekonstruojamų ar nenugriaunamų pastatų tolesnis naudojimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai bei aplinkai.


Japoniškame sode žydi sakuros

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-01-14

Neįprastai šilta šiųmetinė žiema pateikė staigmenų ir Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime, vešinčiame Japoniškame sode: jau nuo praėjusio lapkričio rožinius ir baltus žiedus ėmė skleisti japoniškos vyšnios – sakuros, dabar jos tiesiog apsipylė žiedais.

Sakuroms toks staigus orų atšilimas šią žiemą, jo manymu, neturėtų pakenkti. Įprastai jos pražįsta ankstyvą pavasarį. Sakura yra itin svarbi japonų kultūroje, – jos žiedais gėrimasi per tradicinę hanami šventę.

Šiuo metu Japoniškame sode geltonais, oranžiniais, raudonais žiedais taip pat pražydo hamamelis – krūmas su išskėsta šakota laja. „Įprastai pas mus šis krūmas pražįsdavo vasario pabaigoje – kovo pradžioje. Pastebėjau, kad gretimame miške pilnutinai išsiskleidė ir žalčialunkis“, – sakė Š. Kasmauskas.

Prieš 12 metų pradėtame kurti 16 ha ploto Japoniškame sode jau auga per 15 tūkst. įvairių medžių bei krūmų, iš jų – 500 sakurų, šių yra pasodinta 10 veislių. Japonijos gamtos ir kultūros vienovę primenančioje vietovėje vis dar bus sodinami įvairūs medžiai, jų grupės.

Šiemet, Š. Kasmausko žodžiais, taip pat ketinama pabaigti formuoti reljefą amfiteatrui – sceną nuo žiūrovų atskirs akustiką sustiprinantis vandens telkinys.


Skulptorius Antanas Mončys. 1987 m., Paryžius. Antano Sutkaus nuotrauka iš muziejaus archyvų.

„Dvidešimt metų muziejui – dar ne jubiliejus. Jubiliejai švenčiami, kai sukanka 100 ar 50 metų. Mums svarbesni 2021-ieji, kai minėsime Antano Mončio 100-ąsias gimimo metines“, – sakė Palangoje 1999-aisiais atidaryto garsiojo mūsų žemiečio, Paryžiuje kūrusio skulptoriaus vardu pavadinto muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė.

Sukakties dieną – žvakė

Jubiliejiniai Antano Mončio namų-muziejaus metai prasidėjo liūdnoka gaida: buvo sumažinta pinigų. Tiesa, lėšos buvo nurėžtos visoms šalies kultūros įstaigoms, tačiau metų pabaigoje tai, kas sumažinta, buvo kompensuota.

„Galiu drąsiai pasakyti: Antano Mončio namai-muziejus yra fenomenas – visoje Lietuvoje nėra kito tokio muziejaus, kuris išgyventų gaudamas tokį menką finansavimą. Tad lėšos buvo viena iš priežasčių, kodėl mes nerengėme jokių iškilmių – tik tradiciškai uždegėme žvakę, nes liepos 10-oji, kai duris atvėrė muziejus, yra ir A. Mončio mirties diena. Mums tikrai svarbesni yra ateinantys metai: 1921-ųjų birželio 8-ąją Kretingos apskrityje, Mončių kaime, gimė būsimasis skulptorius. Štai apie šį jubiliejų skelbsime“, – kalbėjo L. B. Turauskaitė.

Muziejus turi du steigėjus: Palangos miesto savivaldybę ir A. Mončio fondą. Beje, pernai buvo išrinktas naujas jo valdybos pirmininkas, Danijoje gyvenantis verslininkas ir meno kolekcininkas Tue Freltoft. Pasak muziejaus direktorės, kol kas pagrindinis lėšų šaltinis yra Savivaldybė, o jeigu fondas prisidėtų tokia pat dalimi, gyvuoti būtų kur kas lengviau. Kol kas lėšų pakanka išlaikyti nuolatinei ekspozicijai ir darbuotojams, kitai muziejaus veiklai – pirmojo aukšto galerijoje vykstančioms parodoms ir projektams – lėšų tenka ieškotis iš šalies, teikiant paraiškas įvairiems fondams.


Maistą siuva vaikams žaisti

  • Edita KALNIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-01-07
Kūlupėniškė Laura Dambrauskienė siuva ne tik maistą žaisti vaikams, bet ir prijuostes, patalines, apsaugines pagalvėles vaikams. Ši veikla jai – meditacija.

Kūlupėnuose Kretingos rajone gyvenanti dviejų vaikų mama Laura Dambrauskienė turi neįprastą pomėgį – ji siuva maistą. „Tai puiki išeitis, kai norisi, kad vaikas pažintų aplinką, tačiau tuo pačiu nebūtų pavojinga ir namai išliktų tvarkingi“, – tikino ji.

Stebi vaiko pomėgius

Siuvimas moteriai yra pomėgis, atsipalaidavimas, meditacija. „Tai mane atpalaiduoja, naktį guliu ir sugalvoju, ką dar reikėtų pasiūti, man visada rūpi rezultatas. Ir siuvu, ir klijuoju, ir siuvinėju. Siuvu kalėdinius žaislus, prijuostes, maistą, vaikišką patalynę, apsaugines pagalvėles lovelėms“, – įvardijo Laura.

Šia veikla užsiimti moteris pradėjo prieš trejus metus gimus krikšto dukrai, o dabar siuva ir savo dukrai. „Norėjosi kažko tokio, ko nėra. Pamačiau amerikietiškame internetiniame puslapyje pavyzdžius, taip sugalvojau pabandyti ir pati“, – pradžią prisiminė moteris. Siūtas maistas skirtas žaisti vaikams. Tai – ilgalaikiai žaislai, kuriuos galima išskalbti ir vėl naudoti. „Mamos neduoda vaikui žaisti žalio kiaušinio, neleidžia bandyti jį išvirti ir panašiai, tačiau norisi, kad vaikas pažintų aplinką, taip kilo mintis siūti maistą“, – atskleidė L. Dambrauskienė.

Moteris augina du vaikus: vyresnėliui – 13 metų, mažajai – 1 metai ir 2 mėn. „Mano dukrai dabar viskas įdomu, ji labiau žaidžia su audiniais, siūlais, įjungia išjungia siuvimo mašiną. Tai yra, siuvame kartu. Tačiau 3 metų krikšto dukrai siūti daiktai labai patinka. Ji jau turi keturias prijuostes. Pirmas dalykas, ką ji turi padaryti grįžusi iš darželio, – užsirišti prijuostę ir eiti į savo virtuvę“, – savo patirtimi dalijosi Laura.

Siūtas maistas, anot pašnekovės, – ne tik mergaitėms: „Turiu pavyzdžių, kuomet berniukams labai patinka žaisti su siūtu maistu. Jie lygiai taip pat mato, kaip mama gamina, ir bando tai atkartoti.“

Siūtas maistas ne tik lavina vaiko fantaziją, bet ir padeda tėvams pamatyti, kaip keičiasi vaiko pomėgiai. „Dažnai vaikai reiškia norą viena valgyti, kito – ne. Tai paduodi siūtą maistą ir sakai, kad pasidarytų sau pusryčius, tada gali stebėti, su kuo dažniau vaikas daro sumuštinį, kokius produktus pasirenka. Tada yra kur kas lengviau rinktis. Pavyzdžiui, vaikas parduotuvėje nuolat prašo dešrelių, tada pasiuvi pieniškų, rūkytų, galima net ant grilio kepamų dešrelių pasiūti ir stebi, kurias dažniausiai vaikas pasirenka. Taip pat lengva pastebėti, kaip keičiasi vaiko pomėgiai“, – pavyzdžius įvardijo L. Dambrauskienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas