Pajūrio naujienos
Help
2020 Gegužė
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną16°C debesuotumas 3 %
Naktį7°C debesuotumas 28 %
Apklausa

Ar po karantino beatsigaus kavinės Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonė
Komentarų topas

Kuprinė

Kretingiškis Žanas Strakšys meninei fotografijai įkvėpimo semiasi iš fantastinių kūrinių. Nuotraukoje – paslaptingoji miško nimfa.

Šiandien fotografija užima didžiąją dalį 21-erių kretingiškio Žano Strakšio gyvenimo – mados industrijoje vaikinas dirba ne tik už kadro, bet ir fotomodeliu bei stilistu. Anot jo, toks gyvenimo būdas žavi ir suteikia daugybę naujų patirčių.

Vaikinas tikino, kad fotografija jo gyvenime atsirado neseniai – prieš dvejus metus. Pirmiausia Ž. Strakšys pradėjo dirbti fotomodeliu, tačiau intensyvėjant studijoms jis suprato, kad modelio darbui nebegalės skirti tiek daug laiko. Vaikinas studijuoja Socialinių mokslų kolegijoje tarptautinio verslo programą.

Didžiąją dalį laiko jaunuolis dirbo internetinių parduotuvių modeliu – demonstravo rūbus, skirtus įvairiam darbui, užsiėmė veikla, susijusia su modelio testais – fotosesijų metu patikrinami modelio sugebėjimai.

Vėliau Ž. Strakšys dirbo internetinės parduotuvės, skirtos JAV rinkai, modeliu. Darbas trukdavo dvi arba tris dienas per savaitę, tačiau gaunamos pajamos, pasak jaunuolio, buvo pakankamos. Sumažėjus pasiūlymams dirbti fotomodeliu, pašnekovas nutarė ieškoti alternatyvų šiai veiklai, tačiau nuo mados pasaulio nenorėjo nutolti, nes tai jį labai žavėjo. „Studijuodamas įsigijau fotoaparatą ir nutariau pats pabandyti fotografuoti“, – pradžią prisiminė Ž. Strakšys.

Mokosi savarankiškai

Ž. Strakšys tikino, kad fotografijos subtilybių mokosi pats. „Norėjau suderinti ir studijas, ir fotografijos kursus, tačiau laiko tam neužteko“, – teigė pašnekovas. Todėl jaunuolis daug laiko praleido internete žiūrėdamas su fotografija susijusius vaizdo įrašus. Dar vienas mokymosi šaltinis – patirtis ir bendravimas su žmonėmis, kurie užsiima fotografija.

Vaikinas teigė, kad fotografų mėgėjų šiandien yra labai daug, todėl tik ką pradėjusiam fotografui nėra paprasta įsitvirtinti rinkoje.

„Fotografuoti ir būti menininku neužtenka, reikia turėti ir verslumo žinių, mokėti save pateikti ir parduoti. Labai dažnai gali sulaukti neigiamo atsakymo, tačiau reikia neprarasti atkaklumo ir užsispyrimo“, – tikino kretingiškis. Pašnekovas prisiminė, kad pirmiausia jis pradėjo fotografuoti menines kompozicijas. Vaikino mama – menininkė, tad Ž. Strakšys pasvarstė, kad pojūtį estetikai jis paveldėjo iš mamos: „Visada žavėjausi tapyba ir kitais vizualiaisiais menais bei muzika.“

Vienas pirmųjų fotografo darbų – skirtingų stichijų – moters, kuri simbolizuoja ugnį, ir ledo, simbolizuojančio vyrą, – kompozicijų kūrimas. Vėliau jis fotografavo modelį, įkūnijusią miško nimfą. Šiuos darbus įkvėpė vaikino domėjimasis fantastika, pasakomis ir skirtingomis religijomis. Jaunuolis išbandė ir kitus fotografijos žanrus – naktinę fotografiją, fotografuoja vestuves, krikštynas ir koncertus.


Buvusi kuprinietė 23-jų metų kretingiškė Sandra Urbonaitė baigė ekonomikos studijas, o dabar dirba analitikė ir dėl tokio sprendimo nesigaili.

Paauglystėje daugelis ieškojo sau patinkančios veiklos, kuri kažkuo sudomintų. Tokios veiklos ieškojo ir 23-jų metų kretingiškė Sandra Urbonaitė, kuri trejus metus dalyvavo „Kuprinės“ veikloje. Vis dėlto šiuo metu ji yra baigusi ekonomikos studijas ir dirba analitike.

Įveikė iššūkius

Buvusi kuprinietė ieškojo tokios veiklos, kuri padėtų jai tobulėti, leistų atsiskleisti kaip asmenybei ir būtų kupina iššūkių. „Rašyti „Kuprinei“ man pasirodė įdomu tuo, kad tai – dar nauja ir neišbandyta veikla, kurioje galėjau atrasti save ir daryti tai, kas man patinka – kurti ir rašyti. Galiu drąsiai teigti, kad tai buvo neįkainojama patirtis, kurią linkėčiau patirti kiekvienam jaunuoliui, trokštančiam naujovių ir mėgstančiam rašyti“, – teigė mergina.

Baigusi mokslus S. Urbonaitė turėjo tikslą išvažiuoti į didžiuosius šalies miestus. Ji norėjo pabandyti pradėti savarankišką gyvenimą. Vienas iššūkių, kuris užklupo naujame mieste, – gyvenimas bendrabutyje su kambario draugėmis. „Atrodo, tarsi nieko įspūdingo, tačiau kartais privalai prisitaikyti prie kito žmogaus, atsižvelgti ir į jo poreikius, kartu priimti tam tikrus sprendimus“, – pasakojo pašnekovė.

S. Urbonaitei buvo smagu matyti atsipalaidavusius, nesusikausčiusius Vilniaus gyventojus, jai patiko naujos pažintys, aplinka, pasivaikščiojimai po naktines Vilniaus senamiesčio gatves. „Tai turėjo būti naujas ir gražus gyvenimo etapas, o jis ir buvo būtent toks, kokio norėjau“, – džiaugėsi pašnekovė.

Kretinga buvusiai kuprinietei išliko gimtieji namai, kur visada norisi sugrįžti, aplankyti artimuosius. Šis miestas S. Urbonaitei – kaip kurortas, kur galima pailsėti, pasimėgauti ramybe. „Be to, netoli yra Palanga ir Klaipėda, iš kurių sklindantys jūros bangų aidai kviečia pasimėgauti tyla ir dar labiau atsipalaiduoti“, – pridūrė mergina.


VSAT pareigūnas kinologas Egidijus Kusa (dešinėjė) atkreipė dėmesį, kad dirbant kartu pareigūnas ir šuo – neatsiejami.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai neretai susiduria su fizinių žmogaus galimybių ribų išbandymu, todėl tokiu atveju į pagalbą pasitelkia savo kolegas – uniformuotus keturkojus. „Visų pirma, man jis nėra šuo, man jis – partneris“, – konstatavo VSAT pareigūnas kinologas Egidijus Kusa.

Seka dingusiųjų pėdomis

Viena pagrindinių pasieniečių veiklų yra nelegalios migracijos kontrolė. Yra žmonių, kurie naudojasi nelegaliais, vogtais dokumentais, kad patektų į Europos Sąjungą.

Pasienio apsaugos tarnyba taip pat užtikrina, kad žmogus, kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, negabentų nelegalių daiktų. Šią pareigą žmogui atlikti pačiam būtų gana sudėtinga, bet, pasitelkus šuns gebėjimą užuosti, žmogaus veiklos ribos prasiplečia.

„Šuo gali susekti, kur yra paslėpti nelegalūs daiktai, tokie, kaip narkotinės medžiagos, tabako gaminiai, pinigai – viską, kas turi savo kvapą. Šuo iš įvairiausių kvapų moka atsirinkti būtent jam reikiamą“, – įvardijo E. Kusa.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos keturkojai pareigūnai specializuojasi ties tam tikromis veiklomis, pavyzdžiui, yra šunys pėdsekiai, kurių pareiga – sekti pėdomis, taip pat yra šunys, ieškantys tabako gaminių, vykdantys žmonių paiešką, nusikaltėlių persekiojime ir sulaikyme dalyvaujantys šunys ir panašiai.

„Žmogus bėglį gali sekti tik tada, kai jis palieka pėdų įspaudus. Šuns galimybių ribos kur kas platesnės: jis užuodžia žmogaus į žemę įspaustą ir ore pasklidusį kvapą, o kvapo užmaskuoti neįmanoma. Šunys pėdsekiai gali susekti žmones, neleistinoje vietoje kirtusius sieną“, – sakė E. Kusa.

Dažnas nelegalaus sienos kirtimo pavyzdys yra cigarečių pernešimas, dėl to, kad užsienyje cigaretės yra pigesnės negu Lietuvoje. „Įsivaizduokite, kaip sunku surasti žmogų miške, kai nežinai, kokia kryptimi jis nuėjo“, – atkreipė dėmesį E. Kusa. Šunys pėdsekiai gali sekti ne tik nusikaltėlių, bet ir dingusių žmonių pėdomis. Jie padeda dingusių žmonių paieškoje.


Rytoj, lapkričio 30 d., įvyks paskutinis projekto „Para kultūroje“ renginys „Mados platforma“. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus bibliotekoje tądien „užvirs“ tikros mados programos nuo minkštų žaislų vaikams gaminimo iki makiažo paslapčių mokymų.

Suskubkite registruotis, nes vietų tikrai liko nedaug.

Renginys prasidės nuo 10 val. minkštų žaislų vaikams dirbtuvėmis „Pusryčių meniu“, kurios skirtos moterims, taip pat galėsite dekoruoti savo mėgstamiausią puodelį, pasigaminti prabangą dvelkiančius auskarus, sukurti dirbtinių gėlių kompoziciją dėžutėje.

Su visažiste Simona Kniūkšte vyks praktiniai šventinio makiažo mokymai sau „Pasitikime šventes madingai“ merginoms ir moterims.

„Kuprinės“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje pritarta naujai Jaunimo reikalų tarybos sudėčiai.

Naująją Jaunimo reikalų tarybą sudarys 10 narių: Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentė Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė, Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos Vakarų (jūros) šaulių 3-osios rinktinės Kretingos 5-osios kuopos narys Martynas Bružas, Savivaldybės tarybos narys Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininko pavaduotojas Romualdas Jablonskis, Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistė Lina Jadenkuvienė, tarybos narė Ekonominės ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoja Vaida Jakumienė, Lietuvos jaunimo sąjungos „Žingsnis“ Kretingos skyriaus jaunasis koordinatorius Tautvydas Jonušas, Kretingos jaunimo teatro atstovė Gintarė Pociūtė, tarybos narys Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Ročys, mero pavaduotojas Dangiras Samalius, rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ atstovas Vygantas Šeputis.

„Kuprinės“ informacija


Darbėnų gimnazijos žurnalistų būrelio nariai su savo mokytoja Daiva Račkauskiene (pirma iš dešinės) „Pajūrio naujienų“ redakcijoje susipažino su žurnalistiniu darbu.

Darbėnų gimnazijos anglų ir rusų kalbų mokytoja Daiva Račkauskienė mokykloje subūrė žurnalistų būrelį, kuris netrukus išleis ir pirmąjį gimnazijos laikraštį.

D. Račkauskienės auklėtiniai atvyko ir į „Pajūrio naujienų“ redakciją, kur susipažino su žurnalistinio darbo subtilybėmis, pamatė, kaip maketuojamas laikraštis, vyksta kiti laikraščiui svarbūs procesai.

„Pajūrio naujienų“ redaktorė Audronė Puišienė paaiškino, kaip dirba žurnalistai, ką jie turi žinoti, kokių savybių reikia. Jai mokiniai taip pat pateikė ne vieną įdomų klausimą, pasidalino ir savo asmeninėmis patirtimis. Po ekskursijos redakcijoje Darbėnų gimnazijos auklėtiniai vyko į „Vakarų spaustuvę“ Kretingoje.

„Kuprinės“ informacija


25-erių salantiškę buvusią kuprinietę Dovilę Zubytę žavi kelionės, turizmas, fotografija.

Įmantrūs patiekalai, išskirtinė kultūra, kalba – tai tik keli dalykai, kuriais užsienio šalys žavi žmones. Kelionėmis, turizmu yra susidomėjusi ir salantiškė buvusi kuprinietė Dovilė Zubytė, kuri šiuo metu su tuo sieja ir savo darbą.

Mokėsi užsienyje

Paauglystėje pašnekovė darydavo tai, ką tik galėdavo išbandyti, tad maždaug vienerius metus dalyvavo ir „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje. Buvusios kuprinietės nuomone, savęs išbandymas įvairiose veiklose padeda suprasti, kuo nori tapti. „Supratau, kad žurnalistika man yra tik pramoga, trumpalaikis užsiėmimas, bet kasdien to daryti nenorėčiau, jaučiau, kad tai skirta ne man“, – atviravo pašnekovė.

Baigusi mokslus, D. Zubytė nusprendė išvykti į Didžiąją Britaniją studijuoti fotografiją. „Kad fotografija patinka, supratau, kai gavau pirmąjį skaitmeninį fotoaparatą. Tuo metu mažai kas fotografavo, bet kūrėsi įvairios svetainės, kur galėjau dalintis nuotraukomis, sulaukti komentarų. Man buvo gal 13 metų, o dabar esu 25-erių“, – apie savo tobulėjimą fotografijoje kalbėjo D. Zubytė.

Dovilė prisimena įgytą patirtį studijose, įdomias paskaitas, kurių metu atvykdavo įžymūs fotografai ar kiti susiję su šia sritimi asmenys. Jie dalindavosi savo patirtimi, kuriamais projektais. Mergina įsidėmėjo susitikimą su agentūros vadovu, kurio įmonė kūrė britų drum and bass grupės „Rudimental“ dainos „Not Giving In“ klipą. Taip pat buvo praktinių seminarų, paskaitų, per kurias studentai aptardavo projektus.

Po studijų užsienyje ji norėjo nuo šios veiklos šiek tiek pailsėti, pradėti kažką naujo, nes turėjo intensyvius 3 metus, susijusius tik su fotografija. „Dabar vis dar fotografuoju paprašius draugams, artimiesiems. Manau, kad vėliau skirsiu tam daugiau laiko“, – apie ateities planus svarstė pašnekovė.

Fotografė žavisi tuo, kad šioje veikloje yra labai daug laisvės eksperimentams. Ji eksperimentuoja su šviesa, rūbais, pozomis, redagavimo programomis.


Pranciškonų gimnazijos abiturientas Martynas Bružas šį pavasarį tapo Kretingos jaunųjų šaulių sąjungos būrio vado pavaduotoju.

Lapkričio 23-ąją minėjome Lietuvos kariuomenės dieną. Kretingos jaunimas turi galimybę susipažinti su kario veikla – mieste aktyviai veikia Lietuvos jaunųjų šaulių sąjunga (LŠS). Jaunųjų šaulių sąjungos veikloje dalyvauja ir Pranciškonų gimnazijos abiturientas Martynas Bružas, kuris šį pavasarį tapo būrio vado pavaduotoju.

Ugdo vertybes

Jaunųjų šaulių veikla Martynas susidomėjo dar devintoje klasėje, kai mokyklos bendruomenė suorganizavo kelionę į Gaižiūnų poligoną Rukloje. Tuo metu ten vyko atvirų durų dienos. Ekskursijos dalyviai mokėsi, kaip reikia rikiuotis, norintieji galėjo išbandyti šratinį šautuvą. Taip pat M. Bružą dalyvauti jaunųjų šaulių sąjungos veikloje paskatino ir jo pusseserė Roberta Rekašiūtė, tuo metu buvusi Vakarų (Jūros) šaulių 3-osios rinktinės 305-osios kuopos jaunųjų šaulių vado pavaduotoja. Taip Martynas tapo jaunuoju šauliu.

Anot Martyno, ši veikla skatina patriotiškumą, moko pagarbos tėvynei, suteikia žinių apie kariuomenę, taip pat ragina mąstyti apie ateitį ir ją kurti. „Sakoma, geriausi kariai – buvę jaunieji šauliai“, – mąstė pašnekovas, teigdamas, kad daug jaunųjų šaulių pasirenka karininko profesiją.

Pagrindinės Šaulių sąjungos vertybės – šviestis ir šviesti kitus, rodyti pavyzdį Lietuvos piliečiams, ypač jaunimui. „Taip veikia ir Kretingos jaunimas. Iškilus pavojui, svarbu prisidėti prie Lietuvos teritorijos ir jos vientisumo gynimo. Taip pat būti vieningiems, gerbti kiekvieną žmogų, Tėvynę“, – tikino abiturientas.

Jaunųjų šalių sąjunga keičia ir požiūrį. Anksčiau Martynas emigraciją vertino kur kas nuosaikiau, net pats planavo išvykti, nes gyvenimas Lietuvoje ekonominiu, politiniu, kultūriniu atžvilgiu atrodė sudėtingas.

Tapus LŠS nariu, jo nuomonė pasikeitė: „Čia gimiau, čia ir gyvensiu. Reikia džiaugtis tuo, ką turiu“. Išvykę dažnai neranda laimės, tačiau, jaunuolio manymu, net emigravę žmonės nenori visiškai išsižadėti tautos. „Tėvynės ilgesį jaučia kiekvienas žmogus, visi nori ar kada nors norės grįžti“, – pasvarstė jaunuolis.

Sies ateitį su kariuomene

M. Bružas mano, kad ir toliau veiks dėl Kretingos jaunųjų šaulių sąjungos, nes jo pagalbos prireiks siekiant sustiprinti Kretingos jaunųjų šaulių organizaciją. „Dabartinis vadas į atsargą išėjęs kapitonas Jonas Meldaikis pristatė viziją, kaip sąjunga turėtų veikti: jis pasvarstė Kretingoje suaktyvinti jaunųjų šaulių kuopą ir šaulių veikloje realiai dalyvaujančių jaunuolių skaičių padidinti iki šimto“, – tikino abiturientas, žadėdamas padėti šiuos planus įgyvendinti.

„Jaunuoju šauliu tapti gali kiekvienas – reikia nueiti į šaulių susirinkimą, leidžiama kurį laiką palankyti užsiėmimus, įsitikinti, ar ši veikla patinka. Taip pat reikia duoti pasižadėjimą – dažniausiai pasižadama per valstybines šventes prie Nepriklausomybės paminklo Kretingoje. Atvyksta vyresnysis šaulys, kuris skaito pasižadėjimą, visi jaunieji šauliai žodžius pakartoja. Tada iš rikiuotės pakviečiamas vienas šaulys pabučiuoti vėliavos, taip parodoma pagarba Tėvynei“, – patirtimi dalijosi M. Bružas.

Martynas ketina nesustoti ties Šaulių sąjunga – nori sieti ateitį su Lietuvos kariuomene.

„Daugelis privalomosios karinės tarnybos vengia, nes iki šiol vyrauja nuomonė, kad kariuomenėje gali patirti daug sunkumų, diskriminacijos, smurto, tačiau visa tai – praeitis. Šiandien vadai pakantūs, – tikino pašnekovas, svarstydamas, kad privaloma tarnyba naudinga ir valstybei, ir žmogui. – Ji jaunuolius išugdo tikrais vyrais – jie tampa mandagūs, patriotiški. Atlikti privalomą karo tarnybą jaunuolius turėtų skatinti artimieji, jaunimas turėtų sužinoti, kas iš tiesų yra kariuomenė ir nesibaiminti priimti iššūkių.“

Abituriento nuomone, žmogus dažniausiai gimsta patriotas, bet didelę įtaką jam daro ir aplinka, visuomenė, šeima. „Tėvai padeda pamatą, svarbu, kad jie vaikams rodytų teigiamą pavyzdį“, – akcentavo Martynas, paminėdamas, kad jo tėvas – ugniagesys.

„Svarbu išsaugoti lietuvišką tapatumą, Tėvynę, nes turime ją tik vieną, todėl privalome ginti ir saugoti. Turime gyventi tomis vertybėmis, kurias puoselėjo mūsų protėviai, sergėję lietuvybę“, – apibendrino jaunasis šaulys M. Bružas.

Linas DAUGĖLA

„P. n.“ akademijos narys


Devintokai nestokojo energijos net po sportinių užduočių lauke.

Pranciškonų gimnazijoje įvykusios pirmokų gimnazistų krikštynos sužadino visą gimnazijos bendruomenę. Krikštynų maratonas tęsėsi visą savaitę, kurią vainikavo vakaro renginys „Hogvartso ekspresas“. Kiekvienai klasei buvo paskirta šalis, į kurią ji turėjo nuvykti „Hogvartso ekspresu“ ir ten surasti artefaktą, susijusį su Hario Poterio filmu.

Keitė aprangas

Viena renginio organizatorių Pranciškonų gimnazijos dešimtokė Aridana Butkutė prisiminė, kad pirmąją krikštynų dieną devintokai turėjo apsirengti juokinga apranga ir visą dieną išbūti su užrašu ant veido FUX.

Kitomis dienomis moksleiviai į mokyklą atvyko su pižamomis, chalatais, nešiojo akinius, skirtingus batus. Taip pat mokiniai į mokyklą vieną dieną atvyko vilkėdami sportine apranga ir lauke atliko įvairias užduotis. Krikštynų savaitę užbaigė grandiozinis renginys – „Hogvartso ekspresas“.

Per krikštynas klasės buvo paskirstytos į koledžus. Jie keliavo į skirtingas šalis: Indiją, Rusiją, Prancūziją, Jungtines Amerikos Valstijas. Kiekvienam koledžui paskirtoje šalyje reikėjo surasti po artefaktą(daiktą), susijusį su Hario Poterio filmu.

Kaip jie tai padarė, reikėjo atspindėti jų pačių sukurtame filmuke, kurį jie turėjo pristatyti publikai bei komisijai. Komisiją sudarė keli gimnazijos mokytojai. Kiekvienas mokytojas įkūnijo personažą iš Hario Poterio filmo. Vienos klasės koledžas, keliavęs į tolimąją Aziją – Indiją, privalėjo atrasti išminties akmenį. Koledžas, vykęs į Rusiją, privalėjo rasti neregimąjį apsiaustą. Vykusieji į Prancūziją ieškojo meilės eliksyro. O keliavusieji į Ameriką, kūrė planus, kaip surasti burtų lazdelę.

Po sukurtų vaizdo įrašų peržiūros klasės vaidinimo forma pristatė surastą artefaktą. Į renginį mokiniai turėjo ateiti apsirengę juodai ir pasipuošę tam tikros spalvos aksesuarais, nes kiekvienam koledžui buvo skirta atitinkama spalva.

Per renginį mokiniai rodė įvairius pasirodymus, vyko magijos šou. Keturios klasės gamino skirtingus meilės eliksyrus, kurių skonį taip pat vertino komisiją. Vakaro pabaigoje į šventę atvyko pats Haris Poteris, kurio tikslas buvo, kad pirmokai gimnazistai priimtų priesaiką.


Spalį E. Antulis (dešinėje) debiutavo tarptautiniame teatrų festivalyje „Sirenos“.

Kretingiškis 24-erių Eimantas Antulis šiuo metu Vilniaus dizaino kolegijoje (VDK) studijuoja vaidybą. Didžiąją paauglystės dalį praleidęs teatro studijos „Atžalynas“ scenoje ir užkulisiuose, vaikinas tikino, kad ši veikla suformavo jo asmenybę ir vertybes. Šiandien Eimantas pradeda profesionalaus aktoriaus karjerą, tačiau ne kartą svarstė, ar ją pasirinkti.

Susižavėjo jau vaikystėje

Pašnekovas prisiminė, kad save nuo pat mažens įsivaizdavo scenoje. „Mokykloje per dailės pamokas, kai reikėdavo piešti savo svajonę, vaizduodavau save ant scenos, tik dar nebuvau tikras, kad būsiu aktorius. Jau tada norėjau, kad žmonės stebėtų mane“, – tikino E. Antulis.

Vaikino mama – režisierė Auksė Antulienė, tačiau ji nespaudė vaikino dalyvauti teatro studijos veikloje. Meilė teatrui atėjo ilgainiui. Kelionės į įvairius festivalius kartu su jaunimo grupėmis E. Antuliui buvo smagios. „Daug dalykų būdamas vaikas nesuprasdavau, tačiau ta teatrinė aplinka mane žavėjo“, – teigė jaunuolis.

„Atžalyne“ vaikinas praleido 8 metus, atliko apie dešimt skirtingų vaidmenų. Stebėdamas vyresniųjų atžalyniečių darbą, E. Antulis siekė į juos lygiuotis. „Pamatęs vieną spektaklį, susižavėjau vyresniųjų atžalyniečių darbu – pamačiau, kaip laisvai jie jaučiasi scenoje. Po šio spektaklio supratau, kad lankydamas „Atžalyną“ galiu ne tik turiningai praleisti laiką su savo draugais, bet ir būdamas scenoje perduoti žiūrovui svarbią žinutę, kalbėti apie rimtas temas suprantamai skirtingo amžiaus žmonėms“, – apie pradžią kalbėjo jis.

Kalbėjo svarbiomis temomis

E. Antulio teigimu, kiekvienas atliktas vaidmuo jam suteikė ką nors naujo. Vienas labiausiai įsiminusių vaidmenų – spektaklyje apie negimusius vaikus „Labas, rytojau!“ Šiame kūrinyje nevengiama kalbėti apie svarbias ir jautrias temas – abortus, persileidimus, žmonių troškimą turėti vaikų. Pašnekovas vaidino vyrą šeimoje, kuri troško turėti atžalų, tačiau nėštumo metu jo mylimoji vaiko netenka.

Anot atžalyniečio, spektaklis paskatino atskleisti kitas savo savybes – jautrumą, nuoširdumą ir empatiją. „Atliekant šį vaidmenį man buvo šešiolika metų. Spektaklis paveikė mane patį, pasikeitė ir mano vertybės. Tai buvo vienas vaidmenų, kuriam reikėjo skirti daugiau laiko“, – atviravo E. Antulis.

Teatro studija jaunuoliui turėjo daug įtakos formuojantis jo asmenybei. „Atžalynas“ mane suformavo tokį, koks aš esu šiandien. Jis mano gyvenime atsirado pačiu laiku, kai to labiausiai reikėjo – paauglystės metais buvo daug patirčių, per kurias galėjau pakrypti į blogąją pusę. Šiandien galiu pasakyti – jei ne „Atžalynas“, galbūt dabar būčiau pavyzdys to, į kurį nereikėtų lygiuotis“, – su šypsena kalbėjo E. Antulis.

Aktorystės gebėjimai ilgainiui „išaugo“ teatro studijos ribas – pašnekovas besimokydamas Pranciškonų gimnazijoje kartu su kitu atžalyniečiu Vitalijumi Gyliu ėmė vesti įvairius renginius.

Šiai veiklai reikėjo ir tam tikrų aktorinių sugebėjimų, buvo panaudojamos ne tik viešojo kalbėjimo žinios.

Šiandien šią veiklą jaunuolis mažiau plėtoja, tačiau pasiūlymų vesti renginius ar šventes neatsisako.

„Esu netipinis vedėjas – nemėgstu tradicinių užstalės renginių, kuriuose skatinama žmones tik išgerti ir pašokti. Norisi padovanoti šventę ir įspūdį, kad žmonės vėliau patys tą šventę prisimintų“, – įvardijo jaunuolis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas