Pajūrio naujienos
Help
2020 Gegužė
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną19°C debesuotumas 12 %
Naktį7°C debesuotumas 1 %
Komentarų topas

Kuprinė

Kretingiškis Mantas Elzbergas tarnauja KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 306 Kretingos pėstininkų kuopoje.

Kretingiškis 21-erių Mantas Elzbergas užsiima aktyvia veikla: tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP), dalyvauja įvairiose pratybose, sportuoja, žaidžia futbolą, taip pat yra baigęs Lietuvos policijos mokyklą ir įgijęs policininko profesiją.

Veiklą pristabdė trauma

Anot Manto, sportas, kariuomenė ir policija – glaudžiai susiję. „Visose šiose veiklose „verda“ veiksmas, būtina taktika, o, norint pasiekti gerų rezultatų, svarbus komandinis darbas. Pasirinkau šias tris sferas, nes, manau, kad viskas priklauso nuo mano paties gyvenimo būdo, jose galiu realizuoti save“, – atviravo pašnekovas.

Mantas juokavo, kad šios veiklos tarsi pačios jį pasirinko. Dar vaikystėje M. Elzbergas buvo labai aktyvus, todėl pradėjo žaisti futbolą nuo pat mažų dienų, šį žaidimą pamėgo ir žaidžia iki šiol. „Jei yra aistra, užsidegimas dalyvauti veikloje, kurios tau patinka, visada pavyksta rasti laiko ir noro suspėti“, – tikino M. Elzbergas.

Įgijęs laivo korpuso surinkėjo profesiją, Mantas suprato, kad tai nėra ta sritis, kurioje galėtų save realizuoti, tad pagalvojo, kad norėtų veikti ką nors panašaus, ką darė iki tol. Apie policiją užsiminė ir pasirinkti policininko profesiją Mantą pastūmėjo draugės mama. Tad M. Elzbegas pradėjo mokytis Lietuvos policijos mokykloje.

„Dar mokslų pradžioje, susidūręs su mokykloje kylančiais iššūkiais, susipažinęs su darbo metodika, jaučiau, kad einu tinkamu keliu ir kad policija yra ta sritis, kurioje galiu save realizuoti“, – atviravo pašnekovas, kuris buvo apdovanotas už aukštus sportinius pasiekimus garsinant mokyklą.

Baigęs Lietuvos policijos mokyklą ir gavęs diplomą, 2019 m. vasarą Kretingoje vykusiose futbolo klubo „Minija“ varžybose Mantas patyrė sunkią traumą, jam buvo atlikta operacija, todėl vaikinas iki šiol nepradėjo tarnybos Lietuvos policijoje. „Džiaugiuosi, kad reabilitacijos laikotarpis eina jau į pabaigą, taigi tikiuosi netrukus pradėti tarnybą“, – mintimis dalijosi pašnekovas.


Viešosios komunikacijos pirmakursė studentė 20-metė kretingiškė Gintarė Lasytė (centre) neslepė džiaugsmo dėl studijų pasirinkimo ir mano, kad žmogus turi daryti tai, ką iš tiesų mėgsta.

Kretingiškė buvusi „kuprinietė“ Gintarė Lasytė, šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete studijuojanti viešąją komunikaciją, neslėpė džiaugsmo dėl šio pasirinkimo ir savo ateitį mato ten, kur jos išsilavinimas bus reikalingas ir naudingas. Pasitiki savimi

Nuo vaikystės mėgstanti bendrauti, aktyviai reikšti savo nuomonę ir dalyvauti visur, kur tik turi galimybę, G. Lasytė tiki, kad šios studijos – būtent jai. „Šiais laikais pastebiu, kad žmonės komunikaciją renkasi kaip būdą pabėgti nuo realaus pasaulio, bet aš komunikaciją, nesvarbu kokiomis technologijomis, matau kaip vieną būdų pažinti žmogų“, – teigė mergina.

Sudėliojusi tokius pasirinkimus suprato, kad artimiausios jai – viešosios komunikacijos studijos, susijusios su žurnalistika ir žiniasklaidos analitika.

Komunikacijos studijos yra mokslas apie komunikacijos procesus įvairiose organizacijose, o susidurti tenka su labai įvairiomis užduotimis. Užduočių yra įvairiausių: nuo informacinių žinučių rengimo, interviu praktikos, kaip jas kokybiškai pateikti vartotojui, iki dokumentikos, netgi serialų nagrinėjimų kartu su dėstytojais, mokslinio aiškinimosi apie ten susiduriamus komunikacinius, vizualinius procesus.

Paklausta, kas šiose studijose sunkiausia, G. Lasytė atsakė, kad, kaip ir kiekvienam studentui, sunku visko nepasilikti paskutinei nakčiai. Mokykloje mergina buvo „humanitarinis vaikas“, tad sėdėdama matematikos pamokose vis galvodavo, kad gyvenime nieko nepasieks, jei nesupras tikimybių teorijos ir kitų uždavinių. Įstojusi į viešosios komunikacijos studijas G. Lasytė suvokė, kad jos turimos žinios puikiai praverčia šiose studijose ir pasijuto esanti „savose rogėse“. Mergina kalbėjo, kad niekur kitur nesijautė tokia tvirta ir pasitikinti savimi.

Pats įsimintiniausias įvykis per studijas merginai buvo, kai dėstytoja liepė pažiūrėti serialų „Black mirror“ ir „Love, death, robots“ serijas, kurias vėliau atidžiai analizavo pagal komunikacinius aspektus. Iš pradžių ji sunerimo, kad universitete namų darbui užduotį gavo peržiūrėti tik serialą, bet vėliau suprato, kad viskas priklauso nuo to, kiek inovatyvus yra dėstytojas – kaip dėstytojas perteikia tos dienos informaciją, kad studentai tikrai susidomėtų, o ne tik viską mokytųsi mintinai.

Dėl šios priežasties nereikėtų nurašyti net paprasčiausių ir iš pradžių keistai atrodančių mokymo būdų, nes tai gali atnešti kur kas didesnės naudos. „Tokiems dėstytojams su kolegomis tikrai nepagailime minutės po paskaitos padėkoti už įdomias užduotis, kurios tikrai daug išmoko“, – kalbėjo G. Lasytė.



Kretingos rajono jaunimo NVO asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentas 26-erių Mindaugas Orlovas nuo pirmadienio eis jaunimo darbuotojo pareigas jaunimui skirtose erdvėse „Savas kampas“.

Nuo pirmadienio Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos jaunimui skirtose erdvėse „Savas kampas“ lankytojus jau pasitiks nebe ilgametė jaunimo darbuotoja Brigita Barkauskaitė, o Kretingos rajono jaunimo NVO asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentas 26-erių Mindaugas Orlovas.

„Prieš mėnesį laiko nebūčiau apie toki darbą net pagalvojęs. Galimybės – ne begalinės, bet atsinaujinusi biblioteka jų suteikia tikrai daug. Kai buvau moksleivis, biblioteka asocijavosi tik su knygomis. Dabar to tikrai nepasakysi. Kas būtų pagalvoję, kad moksleiviai savo noru rinksis į biblioteką leisti penktadienio naktų?“ – kalbėjo būsimas jaunimo darbuotojas.

Mindaugas neketina koncentruotis į vieną kurių sričių, tačiau turi tokias, kurios jam labiausiai priimtinos: „Esu smalsus. Viskas, kas susiję su kultūra, istorija, menais, kūryba, – man yra įdomu. Bandysiu akcentuoti tokias vertybes.“

Savo darbus naujasis jaunimo darbuotojas pradės nuo susipažinimo su erdvių lankytojais, jis nori sužinoti, ko jaunimas tikisi, kokioje srityje nori ir bando save realizuoti bei ar turi, kur tai daryti. „Jaunimo darbuotojas yra žmogus, galvojantis apie jaunimo interesus, gebantis bendrauti ne tik su jaunuoliais, bet su visais žmonėmis“, – kas, jo manymu, yra jaunimo darbuotojas įvardijo M. Orlovas.

Mindaugui iššūkiu taps ne tik nauja darbo vieta, bet motyvacija tęsti pradėtus B. Barkauskaitės darbus. „Brigita yra iškėlusi aukštą kartelę. Puikiai dirbo savo darbą. Yra, ko iš jos pasimokyti, ir ji – geras pavyzdys, kaip judėti toliau“, – atviravo būsimas jaunimo darbuotojas.

Prieš tai jaunuolis dirbo Danijoje, kur norėjo užsidirbti šiek tiek pinigų. 2015 metais Anglijoje baigė muzikos technologijų studijas. „Po to, kiek galėjau, tiek savo laiko skyriau savarankiškam tobulėjimui ir kūrybai“, – kalbėjo M. Orlovas.

B. Barkauskaitė jaunimo darbuotoja dirbo nuo 2016 metų spalio mėnesio.

„Kuprinės“ informacija


Šimtadienio akimirkos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje

Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko abiturientų ilgai lauktas 100 dienų iki egzaminų paminėjimas. Kadangi tai 40-tasis toks renginys mokykloje, ta proga tema pasirinkta neatsitiktinai – „40-tasis maskaradas“. Pagrindinis akcentas – kaukės su plunksnomis, dominavo juoda, violetinė ir sidabro spalvos. Tą vakarą abiturientus prie mokyklos pagrindinių durų pasitikę trečiokai padovanojo po suvenyrą. Šventės dalyvius stebino šviesų efektai ir papuošimai. Išjungus šviesas, renginį pradėjo įspūdingas šviesų šou, ir į sceną įžengė vedėjai. Renginio metu organizatoriai šventės dalyvius bandė nustebinti įvairiais pasirodymais: šokiais, dainomis, trumpais videofilmukais ir vaidinimais.

Taip pat „40-tojo maskarado“ metu buvo apdovanoti tie, kurie ketverius metus gimnazijoje bandė tapti geriausiais. Apdovanojimai išdalinti už protą ir už ypatingus vairavimo įgūdžius, už savitą stiliaus pojūtį ir už sportiškumą, už muzikinius sugebėjimus ir, žinoma, už puoselėjamą meilę. Nominacijos – įvairios, kaip ir abiturientai. Renginio pabaigoje ketvirtų klasių vadovės tarė sveikinimo žodį, o auklėtiniai nuoširdžiai padėkojo joms. Po renginio visi stojo prie fotosienos arba kalendoriaus nusifotografuoti su bendraklasiais ir auklėtojomis. Taigi, abiturientams nebeliko net šimto dienų iki egzaminų.

Samanta VAINORAITĖ

IIIb kl.


82-oji abiturientų laida šimtadienį šventė Kanų kino festivalio tema.

Pranciškonų gimnazijoje dvyliktokams nuvilnijo šimtadienis: 100 dienų, ir teks atsisveikinti su mokykla, atsivers naujos durys į pasaulį, nauji keliai. O šventėje abiturientai turėjo galimybę pasijausti kaip tikrame Kanų kino festivalyje.

Negailėjo laiko

Šimtadienio šventę trečiokai gimnazistai organizavo kelis mėnesius, tam skyrė daug laiko, repeticijoms aukojo ir savo atostogas. Organizuojant renginį neapsieita ir be pykčių bei konfliktų. Visi siekė tik vieno tikslo – surengti kuo geresnę šimtadienio šventę. 82-oji abiturientų laida šimtadienį šventė Kanų kino festivalio tema, kuri reikalavo prabangos ir egzotikos. Šimtadienio pagrindinės spalvos buvo juoda ir auksinė, salę puošė daugybė lempučių ir auksinės palmės, kurios simbolizavo Kanus, centre buvo nutiestas raudonas kilimas, kuriuo žengė Kanų kino festivalio žvaigždės.

Dvyliktokams teko atlikti užduotis – kiekvienai klasei pratęsti gautą populiarų filmą. Taigi renginio metu matėme sukurtus filmų „Jokio supratimo“, „Ir velnias dėvi Prada“, „Mama mia“, „Įsikūnijimas“ pratęsimus. Taip pat savo sukurtą filmuką pristatė ir dvyliktokų auklėtojos. Šimtadienio metu pasirodė grupė „BAC“, dainą atliko trečiokės gimnazistės Aušrinė Šilgalytė ir Vanesa Bernotaitė, šokius dovanojo Alfonso Mačėno auklėtiniai.

Tą vakarą buvo įteikta per 10 nominacijų, tarp kurių – „Metų stilius“, „Metų draugai“, „Metų dainininkas“ ir kt. Renginį užbaigė A. Mačėno auklėtiniai miuziklo šokiu „Moulen Rouge“.

Viena pagrindinių organizatorių trečiokė gimnazistė Emilija Razmaitė atskleidė, kad sunkiausia buvo rasti laiko repeticijoms, susirinkimams, suderinti pasirengimą su mokykla ir namų darbais: „Pasirengimas reikalavo daug apmąstymų, kilo klausimų, ar dvyliktokams patiks, ar nenusibos, ar tema tinkama, taip pat – dėl dekoracijų, apdovanojimų, pakvietimų bei pasirodymų.“ Tačiau E. Razmaitė tikino, kad rezultatu yra patenkinta, nors pastebėjo, kur galima dar tobulėti ir kokios buvo klaidos.


Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė 17-metė Erika Ševcova piešdama ieško savo stiliaus.

Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė 17-metė Erika Ševcova piešia nuo vaikystės. Jai piešimas – ne tik prasmingas laiko praleidimas, savęs tobulinimas, bet ir ją bei kitus žmones džiuginanti veikla.

Savęs dailėje vis dar ieško

Kaip prisiminė Erika, iš pradžių jos piešiniai buvo vaikiški, bėgant metams, tobulėjo. Anksčiau ji piešdavo spontaniškai kilusias idėjas, vėliau nusprendė išbandyti animacijos stilių, tačiau jos piešiniai dažnai būdavo pesimistiški, todėl, sulaukusi neigiamų komentarų apie juos, animacijų nebepiešė.

Vis dėlto jaunoji menininkė po kurio laiko grįžo prie popieriaus lapo – nupiešė Emos Vatson portretą ir suprato, kad jai išties pavyksta perteikti realybę. Dabar Erika stengiasi susitelkti į kūno proporcijas ir atrasti savo stilių.

E. Ševcova piešia, kai ją užplūsta „piešimo nuotaika“. Kartais Erika idėjų ieško internete, bando interpretuoti kurį nors dailės stilių. Taip pat nemažai idėjų jai suteikia jos dailės mokytoja Liudmila Liaudanskaitė.

Erika mėgsta piešti žmonės, tokius piešinius, kuriuose atsispindi žmogaus vidus. Taip ji pajunta, kad tobulėja ir pradžiugina artimus žmones, juos nupiešdama.

Jai labiausiai pavyksta realistiški kūriniai, bet neretai piešia ir animacinius veikėjus – taip išmoksta piešti kūno proporcijas. „Bet savo stiliaus vis dar ieškau“, – atviravo E. Ševcova.

Dailė merginai padeda atsipalaiduoti, ypač, jei kartu klauso muzikos – jai malonu žvelgti į besikeičiančias spalvas. Nupiešus gražiau negu anksčiau, ji savimi didžiuojasi, džiaugiasi, kad gali kurti.


Kiekvienais mokslo metais visų Lietuvos dešimtokų žinios tikrinamos per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP). Gegužės ir birželio mėnesiais tikrinamos matematikos ir lietuvių kalbos, o vasario pabaigoje – anglų kalbos ir antrosios užsienio kalbos žinios. Tarp mokinių kyla diskusijų, ar tai yra naudinga mokiniams, ar tik kelia stresą.

Jaučia įtampą

Kretingos rajono Salantų gimnazijos dešimtokė Viltė Kniežaitė į PUPP egzaminus žiūri labai rimtai, nors jie ir nėra labai reikšmingi, bet merginai jie atrodo svarbūs norint pakeisti mokyklą. Pirmą pusmetį mokinė nejautė streso, bet laikui einant jį patyrė, ypač prieš artėjančią viešojo kalbėjimo įskaitą.

„Vis dėlto tai yra visų žinių, kurias įgijai iki X klasės, įvertinimas, – sakė mergina. – Žiūrėjau ankstesnes užduotis, kurios nepasirodė ypatingai sunkios, todėl streso dėl neišlaikymo tikrai nėra. Truputį nerimauju dėl bendrų rezultatų ir kad galiu nusivilti savo jėgomis.“

V. Kniežaitės manymu, norint nejausti streso, reikia per daug apie patikrinimus negalvoti. Vis dėlto tai yra ne valstybiniai brandos egzaminai, o paprasti įvertinimai to, ką išmoko per dešimt metų. Kadangi PUPP neturi ypatingai svarbios reikšmės, mergina stengiasi išlikti rami, mokosi, stebi kaip jai sekasi. Dešimtokė dar nesijaučia visiškai pasirengusi egzaminams, ypač užsienio kalbų patikrinimams, kurie vyksta vasario pabaigoje, bet ji stengiasi investuoti į tai laiko ir pastangų. „Manau, kad turėdami užsispyrimo ir didelio noro galime pasiekti, ko norėtume“, – teigė pašnekovė.

Mokinės nuomone, PUPP yra reikalingi, nes tai lyg pradžia brandos egzaminams. Juose mergina tikisi jausti šiek tiek mažiau streso, nes jau žinos, kaip viskas vyksta. Taip pat ji pridūrė, kad panašaus tipo egzaminus, kurie vadinami standartizuotais testais, rašo ir žemesnėse klasėse.

Darbėnų gimnazijos dešimtokei Samantai Žebrauskytei irgi rūpi artėjantys pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai. Ji nori pasiekti kuo geresnių rezultatų ir į XI klasę žengti su kuo geresniais pažymiais.

„Šie egzaminai tikrai kelia stresą. Manau, kad kiekvienas mokinys turi baimę tą dieną iš lovos išlipti „ne ta koja“, – tikino S. Žebrauskytė. – Viena diena atstoja visą dešimties metų mokymąsi.“ Pašnekovė pasakojo, kad stresas pasireiškia nuovargiu, nes norisi kuo daugiau informacijos įsisavinti ir kuo geriau pasirengti, todėl dažniausiai nebelieka laiko sau.


Vilniaus universitete neurobiofiziką studijuojanti kretingiškė Eglė Jašinskaitė teigė, kad būsimi studentai turėtų nebijoti jų gyvenime vykstančių pokyčių: „Jeigu yra galimybė, būsimi studentai turėtų važiuoti į susipažinimo stovyklas. Pati joje nebuvau, todėl rugsėjį buvo sudėtingiau rasti bendraminčių. Nereikėtų bijoti dalyvauti, nors ir nieko nepažįsti.”

Kretingiškė 19-metė Eglė Jašinskaitė savo gyvenimo be gamtos mokslų nebeįsivaizduoja. Ilgai dvejojusi – studijuoti mediciną ar neurobiofiziką, mergina Vilniaus universitete pasirinko pastarąsias studijas. Pasak jos, susidomėjimą žmogaus smegenų veikla paskatino paauglystėje matyti filmai.

Studijose realizavo save

Neurobiofizikos mokslas tyrinėja gyvąsias sistemas ir nervų sistemos veiklą. E. Jašinskaitė prisiminė, kad šia disciplina ji susidomėjo X klasėje. „Atėjus laikui pasirinkti, kokius dalykus plačiau mokysiuosi vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje, ilgai svarsčiau. Buvo labai sudėtinga išsirinkti, nes visi trys gamtos mokslai – fizika, biologija ir chemija – labai man patiko“, – tvirtino pašnekovė.

Paauglystėje susižavėjusi mokslinės fantastikos filmais, kuriuose gvildentos dirbtinio intelekto temos, E. Jašinskaitė ėmė apie tai ieškoti informacijos internete ir mokslinėje literatūroje. „Ne kartą žiūrėjau Marvel žanro filmus, „Geležinį žmogų“. Nuolatos kildavo klausimai, kaip reikia padaryti tokią programą, kad dirbtinis intelektas bendrautų visiškai taip pat, kaip žmogus. Kuo daugiau pradėjau domėtis šia tema, tuo labiau ji man darėsi įdomesnė“, – pradžią prisiminė pašnekovė.

Mergina nutarė ieškoti studijų programos, kurioje būtų visos šios disciplinos – tam puikiai tiko neurobiofizika. Vis dėlto baigusi mokyklą, E. Jašinskaitė svarstė ir apie medicinos, inžinerijos, fizikos studijas. „Medicinos pabūgau, nes šioje profesijoje žmogaus gyvybė nuolatos yra tavo rankose, man tai – per didelė atsakomybė. Pagalvojau, kad geriau būsiu greta tokio darbo ir rinksiuosi neurobiofizikos mokslus“, – atskleidė pirmakursė.

Pasak kretingiškės, studijuojančių neorobiofiziką nėra daug – šiuo metu mokosi 27 žmonės, 2/3 jų – merginos. Studentė prisiminė, kad jai buvo sudėtingi pirmieji mėnesiai, atvykus į Vilnių: „Naujas miestas, kurį žinojau minimaliai, reikėjo laiko priprasti prie naujo gyvenimo būdo.“

Anot pašnekovės, pirmasis studijų semestras nebuvo sudėtingas. „Kartojome ir gilinome paskutinių metų mokyklos kursą, tad sunku nebuvo, o įpusėjus semestrui, norėdama išlaikyti gerus rezultatus, turėjau įdėti daugiau pastangų“, – sakė E. Jašinskaitė.

Pirmoji sesija kretingiškės neišgąsdino. „Maniau, kad viskas bus panašu kaip rengiantis brandos egzaminams. Ganėtinai daug laiko sesijos metu praleidau bibliotekoje, mokiausi nemažai. Rezultatai – geri, žinoma, visada norisi dar geriau“, – su šypsena kalbėjo studentė.

Bendroji chemija, fizikinė chemija, organinė chemija, dalykinė anglų kalba, matematika, įvadas į neurobiologiją – keletas disciplinų, kurias E. Jašinskaitė jau studijavo. Labiausiai mergina laukia gilesnių neurobiologijos disciplinos studijų.

Studentei įdomu, kaip veikia žmogaus smegenys, todėl ji svarsto ateityje rinktis neurobiologijos magistro studijas. „Dauguma žmonių suprantama esminius aspektus, kaip veikia žmogaus smegenys, tačiau šioje srityje dar yra daugybė neištirtų dalykų – tyrimams yra didžiulė erdvė. Noriu suprasti, kaip aš galvoju, kodėl žmonės mąsto. Neurobiofizika – artima sritis psichologijai, tačiau šiame moksle giliau nagrinėjamos žmogaus smegenys ir jų veiklą“, – komentavo E. Jašinskaitė.


Nors Kretingoje atsiranda vis naujų vietų, kur galima praleisti laisvą laiką, tačiau ar jaunimas Kretingoje nėra pamirštas? Ar jam yra kur burtis, leisti laiką su draugais? Neretai kretingiškiai renkasi aplinkinius miestus laisvalaikiui praleisti, pasigesta Kretingoje veiksmo ir erdvių, kur galėtų pabūti su draugais šaltais žiemos vakarais ar saulėtą vasaros dieną.

---

Justas VILČINSKAS, 17 metų:

Nors Kretingoje atsiranda vis naujų vietų, kur galima praleisti laisvą laiką, tačiau ar jaunimas Kretingoje nėra pamirštas? Ar jam yra kur burtis, leisti laiką su draugais? Neretai kretingiškiai renkasi aplinkinius miestus laisvalaikiui praleisti, pasigesta Kretingoje veiksmo ir erdvių, kur galėtų pabūti su draugais šaltais žiemos vakarais ar saulėtą vasaros dieną.c

Viltė MARMUKONYTĖ, 17 metų:

– Mano nuomone, Kretingoje labai trūksta erdvių rinktis jaunimui. Savivaldybė galėtų suteikti daugiau pastatų, įkurti vietų jaunimui susitelkti laisvalaikiu. Dabar tokia situacija, kad jaunimas, neturėdamas, kur rinktis, laiką leidžia parkuose ar centre tiesiog sėdi mašinose. Dauguma jaunuolių renkasi aplinkinius miestus. Mes su draugais laisvą laiką leidžiame namuose, norėtųsi kažkur drauge išeiti, pabūti, bet, deja, tokių vietų nelabai yra. Norėtųsi Kretingoje jaunimui šokių vakarų ar kino teatro, boulingo.

Mindaugas ORLOVAS, 26 metai:

– Jaunimas Kretingoje turi puikias sąlygas rinktis Motiejaus Valančiaus bibliotekoje veikiančiose erdvėse jaunimui „Savas kampas“, taip pat su jaunimu dirba jaunimo užimtumo specialistas Antanas Jonaitis. Laisvalaikiu jaunimas gali burtis parke ar kavinėse. Tačiau, manau, kad trūksta šiek tiek laisvo pobūdžio renginių. Man asmeniškai veiklų netrūksta, aš tiesiog einu ir darau.

Lukrecija ADOMAVIČIŪTĖ, 14 metų:

– Manau, mieste jaunimui šiek tiek trūksta veiklos. Dažniausiai laiką leidžiame Kretingos parke. Trūksta erdvių, kur galėtume pabūti su draugais, kai lauke šalta.

Martynas BRUŽAS:

– Manau, kad jaunimas Kretingoje renkasi jaunimui skirtose erdvėse „Savas kampas“ Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus bibliotekoje. Savivaldybė šioje srityje gana neblogai padirbėjo.

Kalbino Arnoldas JANKAUSKAS, fotografavo Vaidas MAŽONIS


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas