|
|
|
KuprinėProgimnazijoje – praktinė pamoka apie profesijos užkulisius
Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje septintos klasės mokiniai turėjo galimybę iš arti susipažinti su žurnalisto profesija. „Pajūrio naujienų“ korespondentė Edita Kalnienė jiems pristatė šios profesijos užkulisius, praktiškai parodė žurnalistinio interviu principus ir metodus. Per susitikimą septintokams buvo pristatyta, ką kasdien veikia žurnalistai, kaip jie renka informaciją, kokius klausimus užduoda ir kaip gimsta interviu bei straipsniai. Pamokoje aptarta, kas iš tiesų yra žurnalistas, mokinių buvo klausiama, kaip jie suprantą šią profesiją. Septintokai sužinojo, kad žurnalistas gali būti ir sporto, kultūros renginių apžvalgininkas, ir technologijų naujoves tikrinantis mokslo žurnalistas ar net smalsus tyrėjas, kuris aiškinasi įvairių įvykių aplinkybes. Korespondentė paaiškino, kad žurnalistas – tarsi detektyvas, sekantis faktus, besidomintis įvykių aplinkybėmis, taip pat – „vertėjas“, kuris sudėtingą informaciją pateikia taip, kad suprastų kiekvienas. Septintokai ne tik klausėsi, bet ir patys tapo „žurnalistais“. Susiskirstę poromis, jie tarpusavyje atliko interviu – gilinosi į bendraklasių pomėgius, patirtis, bandė išsiaiškinti įdomesnių detalių. Mokiniai dirbo pagal pateiktą interviu struktūrą: nuo ledlaužių ir pagrindinės temos iki konkretizavimo klausimų ir pokalbio pabaigos. Vėliau su žurnaliste aptarė, kas lemia sėkmingą pokalbį, kaip išgirstą informaciją paversti aiškia ir įdomia istorija. Pamokos pabaigoje dvi savanorės tapo pašnekovėmis praktinei demonstracijai – žurnalistė parodė, kaip realiai vyksta interviu, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį ir kaip užmegzti sklandų kontaktą su interviuojamuoju.
„Kuprinės“ informacija
Jaunimas ir senjorai susitinka prie bendro stalo
Kretingos atvirame jaunimo centre jau nuo liepos vidurio vyksta netradiciniai, šilti ir bendrystę kuriantys susitikimai. Kartą per savaitę prie bendro stalo susėda dvi kartos: jaunuoliai ir Trečiojo amžiaus universiteto senjorai. Jie ne tik gamina maistą, bet ir dalijasi patirtimi, istorijomis ir gyvenimo išmintimi. Kartu gamino „Kiekvieną savaitę susitinkame su senjorais, kurie kartu su mūsų jaunuoliais gamina maistą. Projekto esmė – bendradarbiavimas tarp skirtingų kartų, noras bendrauti, pažinti vieniems kitus, mokytis ir mokyti“, – tvirtino Atviro jaunimo centro socialinė darbuotoja Dominyka Paulauskienė. Pasak jos, toks kartų dialogas jaunimui yra itin vertingas: „Ateidami į centrą jaunuoliai ugdo socialinius įgūdžius, užmezga ryšius, mokosi atsakomybės, konfliktų sprendimo, priimti save ir kitus. O svarbiausia – čia jie jaučiasi saugiai ir išgirsti.“ Praėjusią savaitę bendrai gaminamo patiekalo teko palaukti – meniu buvo faršo suktinukai, apvynioti šonine. Jaunimas juokavo nežinantys, kas iš to gausis, tačiau visi tikėjosi gardaus rezultato. Panašu, kad pats procesas svarbesnis už rezultatą: virtuvėje sklando garsus šurmulys, juokas ir pagarbi, nuoširdi nuotaika. Šie susitikimai organizuojami pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg VI-A Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Connecting Generations in Diversity/ConnectingGen“. Projektas atskleidė, kad kalbėtis ir bendradarbiauti gali visi – tereikia sukurti tam tinkamą aplinką. Kretingos atvirame jaunimo centre tokia aplinka jau yra, o virtuvės kvapai ir bendros akimirkos čia tampa tiltų tarp kartų.
Atstovaus gimnazijos mokiniams
Neseniai Pranciškonų gimnazijoje į prezidentės pozicija mokinių savivaldoje buvo išrinkta penkiolikmetė Martyna Mikelkevičiūtė. Ji pasidalino apie norą, kad mokinių balsas būtų išgirstas ir apie permainas norint pagerinti mokyklos veiklą. Dalyvavimas savivaldoje – svajonė Laisvo laiko mokinė daug neturi, didžiąją dalį jo skiria mokslams. Tačiau ją labai domina istorija ir literatūra, todėl lietuvių literatūros kūrinius skaito su malonumu. „Neseniai pradėjau savanoriauti pagal Jaunimo reikalų agentūros programą – ši veikla padeda prasmingai praleisti laiką ir padėti kitiems“, – pasidalino devintokė. Apie dalyvavimą savivaldoje Martyna svajojo jau seniai. Merginą dalyvauti šioje veikloje paskatino drąsa ir branda, kurią įgijo per pastaruosius metus. „Manau, kad savivalda suteikia galimybę iš arti prisidėti prie mokyklos gyvenimo, stiprina komandinio darbo įgūdžius ir skatina ryžtą“, – tvirtino naujoji Pranciškonų gimnazijos prezidentė. M. Mikelkevičiūtė yra atvira naujoms idėjoms, atsakinga ir gerbia kiekvieno nuomonę. „Šios savybės padeda man kurti saugią ir draugišką aplinką, kurioje kiekvienas gali jaustis išgirstas“, – akcentavo penkiolikmetė. Kandidatuoti neplanavo Iš pradžių kandidatuoti gimnazistė neplanavo, tačiau buvusi prezidentė Saulė išreiškė pasitikėjimą jos gebėjimais ir tai paskatino pabandyti. „Taip pat tikiu, kad mano ateitis gali būti susijusi su bendruomenine veikla, todėl ši patirtis yra itin vertinga“, – dalinosi prezidentė. Prieš rinkimus mokinė norėjo įgyti daugiau drąsos ir patirties dirbant komandoje. Šie tikslai aktualūs ir dabar, jau būnant prezidente – jos komanda padeda tobulėti ir geriau atlikti pareigas. Per savo kadenciją Martyna norėtų daugiau dėmesio skirti mokinių įtraukimui į bendruomenės gyvenimą ir geresnei komunikacijai. Ji planuoja kurti aiškesnę informacijos sklaidą, kad kiekvienas mokinys žinotų apie vykstančius renginius ir galimybes įsitraukti. Taip pat norėtų stiprinti jau esamas tradicijas, organizuoti daugiau teminių renginių ir skatinti iniciatyvas, kurios padėtų mokiniams jaustis drąsiau, saugiau ir labiau palaikomais. „Man svarbu, kad mokykloje būtų tokia atmosfera, kurioje kiekvienas rastų savo vietą“, – teigė naujoji prezidentė.
Jojimas – harmonija tarp žmogaus ir žirgo
Šešiolikmetė kretingiškė Justina Tirvaitė ne tik žavisi žirgais, bet jais ir jodinėja. Mergina papasakojo jojimo ypatumus ir kaip nugalėti baimę, taip pat atskleidė gilų ryšį tarp žmogaus ir gyvūno, kodėl gali būti sudėtinga suprasti žirgą ir ką reikia žinoti norint pradėti lankyti šį sportą. Pradžia – sudėtinga Justina pirmą kartą žirgyne apsilankė būdama 12 metų, kai lydėjo brolį į hipoterapiją. Tuomet tėvai pastebėjo, kad jai labai patiko žirgai. Taip, išreiškusi norą ir sulaukusi tėvų paskatinimo, mergina pradėjo lankyti treniruotes. „Nuo vaikystės norėjau būti šalia žirgų“, – sakė J. Tirvaitė. Pirmas žirgas, kuriuo jojo pašnekovė, buvo vardu Tikitaimas. Iš pradžių jai buvo truputį baisu, kadangi žirgas – neprognozuojamas gyvūnas. „Po kiek laiko įsidrąsinau ir buvau be galo laiminga, kad pagaliau galėjau įgyvendinti savo vaikystės svajonę“, – prisiminė šešiolikmetė. Anksčiau žirgai jai atrodė kaip paprasti gyvūnai, o dabar juos jojikė mato kaip itin protingus ir jautrius partnerius. Kaip naujokei žirgyne jai dauguma dalykų buvo sunkiai suprantami. „Manau, sudėtingiausia tuomet pasirodė paruošti žirgą treniruotei – ant jo uždėti inventorių: sunkiai sekėsi uždėti balną ir kamanas, taisyklingai užsegti visus diržus“, – patirtimi dalijosi ji. Tačiau po kiek laiko ir daug praktikos Justina viską išmoko ir dabar tai yra savaime suprantami dalykai. Treniruotes Palangos žirgyne „Happy Horse“ mergina lanko 3 kartus per savaitę. Treniruotės daugiausia susideda iš šokinėjimo per kliūtis, kadangi ji ruošiasi dalyvauti konkūro varžybose – šokinėjimo per kliūtis. Treniruotė vyksta apie valandą, bet į ją įeina ir žirgo paruošimas: žirgo šukavimas, kanopų valymas ir balnojimas. „Ir po treniruotės reikia pasirūpinti žirgu: nubalnoti, nuplauti kanopas, pašerti ir nuvesti atgal į ganyklas. Todėl būti žirgyne tenka iki 3 valandų“, – apie žirgo ruošimą papasakojo J. Tirvaitė.
Gimnazijoje gausu susitikimų, išvykų ir pasiekimų
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje veiksmo netrūksta: gausybė susitikimų, pasiekimų ir išvykų. Trumpai apie juos. Žiniomis pasidalino kariai Rugsėjo 24-ąją dieną gimnazija atvėrė savo duris Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigadai „Žemaitija“, kuri III–IV klasių gimnazistams pristatė brigados istoriją, supažindino su karių tarnyba ir jos naudojama įranga ir transporto priemonėmis. Per renginį kariai ne tik dalijosi žiniomis, bet ir skatino jaunuolius domėtis karine tarnyba, pilietiškumu ir gynybos svarba. Svečiai gimnazijai taip pat įteikė simbolinę dovaną – Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pergalės Salaspilio mūšyje atminti skirtą reprodukciją. Ši dovana taps prasmingu gimnazijos bendruomenės įkvėpimo šaltiniu ir priminimu apie drąsą, pasiaukojimą ir meilę Tėvynei. Šis susitikimas sudarė mokiniams unikalią galimybę artimiau pažinti Lietuvos kariuomenės veiklą, pajusti karių bendruomenės dvasią ir suprasti, kokią svarbią misiją jie atlieka saugodami mūsų valstybę. Minėjo Europos kalbų dieną Rugsėjo 26-oji – Europos kalbų diena, švenčiama Europos Sąjungoje. Puiki galimybė prisiminti kalbų įvairovę ir jų svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija kasmet aktyviai mini Europos kalbų dieną, paversdama ją ne tik švente, bet ir prasminga mokymosi patirtimi. Šiemet rugsėjo 26 d. gimnazijoje įvyko įdomi ir įtraukianti I gimnazijos klasių viktorina, kurią pradėjo gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys, pasveikinęs bendruomenę su švente ir linkėjęs sėkmės dalyviams. Viktorinos vedėjos – iniciatyvios gimnazistės – sukūrė žaismingą atmosferą, o pirmokai atsakinėjo į klausimus apie pasaulio kalbas, jų istoriją, paplitimą pasaulyje, prisiminė netgi „Eurovizijos“ dainas, entuziastingai varžėsi viktorinoje. Mūsų gimnazistai pasidalino savo žiniomis apie kalbas, kuriomis patys kalba: lietuvių, rusų, vokiečių, ispanų, italų, prancūzų ir anglų. Taip pat organizuoti interaktyvūs žaidimai, veiklos, kuriose I–IV gimnazijos klasių mokiniai aktyviai dalyvavo.
Minėjo Europos kalbų dieną
Rugsėjo pabaigoje Pranciškonų gimnazijos bendruomenė minėjo Europos kalbų dieną – kaip ir kasmet, vyko linksma Europos šalių mugė. Visas veiksmas vyko mokyklos koridoriuose, kur mokiniai, pasirinkę konkrečią Europos valstybę, jai atstovavo, pavyzdžiui, Lietuvai, Latvijai, Estijai, Vokietijai, Prancūzijai. Mokiniai prekiavo įvairiais skanumynai. Daugiausia dėmesio susilaukė Lietuvos atstovai į šventę atnešę puodą šaltibarščių ir daug keptos duonos. Mugė vyko dvi pertraukas. Joje prekiauta keksiukais, sausainiais, pyragėliais, vafliukais. Susirinko daug mokinių, vieni prekiavo, kiti – pirko. Dalyviai savo stalus buvo papuošę atstovaujamų valstybių vėliavomis, paveikslais, taip pat ir apsirengė pagal temą, pavyzdžiui, Prancūzijos atstovai buvo nusipieše ūsus. Mokiniai prisidėjo prie gražios iniciatyvos – „Mary’s Meals“ (Marijos valgiai) projekto. Šis projektas gimė Medžiugorijoje, o jo tikslas – labai paprastas ir prasmingas – pamaitinti vaikus skurdžiausiose pasaulio šalyse ir suteikti jiems galimybę mokytis. Per šventę bendruomenė surinko 434,70 Eur. Vienam vaikui išlaikyti visiems mokslo metams pakanka vos 23 Eur. Tad gimnazija jau parėmė 19 vaikų. Iniciatyvoje dalyvavo V–VIII klasių mokiniai ir jų tėvai.
Liepa ČESNULYTĖ
„P. n." akademijos narė
Riedlenčių sporte siekia aukštumų
Į riedlenčių sportą penkiolikmetis Jonas Rimgaila žiūri rimtai. Šią jaunatviška sporto šaką pradėjęs būdamas dar dešimties, stengiasi tobulinti kiekvieną dieną. Iš draugų ir tėvų sulaukdamas palaikymo, jaunuolis nepasiduoda ir „veržiasi“ į priekį. Paskatino kiti Pirmą kartą jaunuolis ant riedlentės atsistojo būdamas apie 10–11 metų. Užsiimti šiuo sportu Joną tuo metu paskatino riedlentininkas Rokas Ignotas, kurį jaunuolis sutiko Kretingoje Pastauninko parke įrengtoje rampoje. „Tuomet turėjau riedlentę, bet nebuvau įsitikinęs, ar tikrai užsiimsiu šiuo sportu. Rokas važinėjo labai gerai ir sužavėjo mane, taip supratau, kad sportuoti noriu profesionaliai“, – prisiminė kretingiškis. Paklaustas, ar išskiria geriausius triukus, atsakė, kad nepamena vieno konkretaus triuko, jam svarbiausia kiekviena patirtis, kiekviena akimirka ant riedlentės. „Dažniausiai važinėju su draugais ir jie mane nuolat skatina stengtis, tobulėti ir būti geresniu“, – teigė J. Rimgaila. Šis sportas, anot jaunuolio, išskirtinis ir tuo, kad Kretingoje nėra trenerių, todėl visko turi išmokti pats: „Reikia būti gerai fiziškai pasirengusiam, lavinti savo kojas.“ Su riedlentye galima išdarinėti įvairiausius triukus, tačiau tam reikia nuolat treniruotis. „Nėra ribų. Gali atlikti viską, ką nori. Pavyzdžiui, atliekant „Tre flip kikflip“, sudėtingiausia yra nusileisti ant riedlentės. Sudėtinga išmokti, bet sistemingai treniruojantis galima padaryti daug triukų. Pirmiausia, reikėtų mokytis apskritai važiuoti riedlente, lavinti savo kojas, o tik tada galvoti apie visus kitus dalykus“, – akcentavo Jonas. Tėvų palaikymas tai pat – labai svarbus kretingiškiui. Jie džiaugiasi kiekviena jo pergale ir viskuo, ką pasiekia šiame sporte. Jų parama tikrai padeda siekti naujų aukštumų. „Kartu važiuoja į varžybas, stebi mano vaizdo įrašus, džiaugiasi pasiekimais“, – kalbėjo penkiolikmetis, įvardinęs, kad įrangą gauna iš savo rėmėjų, todėl jos pirkti tėvams netenka.
Progimnazijos komandą papildė keturi mokytojai
Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos jaunieji žurnalistai pakalbino mokytojus, kurie pasirinko pedagogo kelią ir šiais mokslo metais pirmą kartą peržengė progimnazijos slenkstį būdami ne mokyklos svečiais ar mokinių tėvais, o mokytojais. Jų mūsų mokykloje net keturi: lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ieva Šiaulytė, informacinių technologijų mokytoja Dovilė Skersienė, technologijų mokytojas Deividas Bartašius ir pradinio ugdymo mokytoja Aida Viršilienė. Nors mokytojai nuolat skuba ir pertraukų beveik neturi, tačiau visi sutiko skirti po keletą minučių ir atsakyti į jaunų, smalsių žurnalisčių klausimus. Gautais atsakymais pasidalino su „Kuprinės“ skaitytojais. Lietuvių kalbos mokytojos Ievos Šiaulytės jos klausė, ar sudėtinga buvo pradžia ir kas yra jos įkvėpimo šaltinis? „Tikrai nelengva. Daug naujovių visose srityse – ir lietuvių kalba, ir mokiniai, ir tvarka, ir pati ugdymo įstaiga pasikeitę. O dirbti mane įkvepia mokiniai, neįmanoma, kad būtų kitaip, dirbant mokykloje. Pasisemi energijos iš jų, dažnu atveju ir pats atiduodi, išdalini tą energiją ir grįžti namo kaip „sausas skudurėlis”, – patirtimi dalijosi I. Šiaulytė. Taip pat, ar jaučia palaikymą iš kolegų ir administracijos? Ieva patvirtino, kad tikrai taip. Nors ne su visais kolegomis dar teko jai susipažinti, bet bendruomenės jausmą, šiltą ir tikrą palaikymą teigė jaučianti.
Renkasi savanorystės kelią, nes tai – „veža“
Savanorystė – tai galimybė dalintis savo laiku, šypsena ir gerumu. Kretingos savanoriai – 19-metis Mindaugas Mažeikis, 14-metė Kotryna Naujokaitytė, 16-metė Luka Gikaraitė, 16-metė Airintė Bendikaitė, 11-metis Emilis Rušinskis, 14-metė Smiltė Viluckaitė, 14-metė Emilija Misevičiūtė, kartu su savo vadove bibliotekininke darbui su jaunimu Inga Mažeikiene dalyvauja ir padeda žmonėms įvairiuose renginiuose. Jų istorijos skirtingos, tačiau tikslas tas pats – skleisti bendruomeniškumą. Štabas – vienija Vadovė Inga Mažeikienė su savanoriais pradėjo dirbti, kai prasidėjo „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ projektas. Tuomet ir buvo sukurtas savanorių štabas Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje. „Turiu būti su jais, kartu dalyvauti, rengti renginius, apsitarti planus – taip veikia šis štabas. Tikrai jaučiau didelį iššūkį. Nežinojau, ar man pavyks susitvarkyti, nes niekada nebuvau dirbusi su savanoriais. Pradžioje buvo įvairių trikdžių, bet, kaip sakoma, įsibėgėjau“, – nusišypsojusi pasakė jaunimo savanorių koordinatorė. Ji tikino, kad jaučiasi tai pat, kaip ir savanoriai, nes visi daro tuos pačius darbus. Save Inga įvardino, kaip tokį žmogų, kuris palaiko nuolatinį ryšį, nes renginiai nebūna kiekvieną savaitę, o savanoriai susirenka kiekvieną savaitę. „Toks susibūrimas, renginių aptarimas, kas pavyko, kas nepavyko suartina mus. Stengiuosi jiems būti kaip draugė“, – sakė I. Mažeikienė.
Salantiškis Elijus: „Jeigu nebūsi ambicingas, tai nieko nepasieksi“
Kretingai šiais metais tapus Lietuvos jaunimo sostine 2025, vykstant įvairiems pasirodymams ir šventėms, iš minios išsiskyrė Elijus Maksimas Kriaučiūnas: septyniolikos metų jaunuolis, savo balsu ir charizma sužavėjęs renginių dalyvius. Anksčiau nepastebėtas talentingas ir ambicingas vaikinas dabar dainuoja, veda renginius, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime ir siekia tarptautinio pripažinimo. Mokslai ir mokyklinis gyvenimas Elijus, kaip ir dauguma jaunų žmonių, susiduria su iššūkiais mokykloje. „Nesakyčiau, kad esu idealus ar pavyzdingas mokinys. Mokytis man ne visai patinka, bet yra keli dalykai, kurie sekasi ir juos labiausiai lavinu“, – teigė jis. Vaikinas skiria daug dėmesio anglų ir lietuvių kalboms. Taip pat yra suinteresuotas fizikos mokslu, nors ir pripažįsta, kad ši sritis labai sudėtinga: „Fizika – labai įdomus dalykas.“ Jaunuolis yra pakeitęs ne vieną mokyklą – iš pradžių mokėsi Salantuose, vėliau Kūlupėnuose, tačiau labiausiai džiaugiasi dešimtoje klasėje pradėjęs mokslus Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje. Jo teigimu, pradėjus mokytis šioje mokykloje pagerėjo mokslai, atsirado naujų draugų ir daugiau galimybių. Nors didesnę galimybių įvairovę atrado Kretingoje, žmonių dėmesį jau buvo patraukęs ir Salantų, Kūlupėnų mokyklose. Scenai buvo ruošiamas jau pirmoje klasėje Salantuose: „Pirmas kartas, kai lipau į sceną, – per Motinos dieną. Paskatintas mokytojos ir būdamas naivus, mažas berniukas, tiesiog nuėjau ir deklamavau eilėraštį, kokį – nebeprisimenu, bet dar ir dabar jaučiu tada užplūdusį azarto jausmą. Nuo tada man patinka eiti į sceną“, – prisiminimais dalijosi jis. Pakeitęs mokyklą taip pat neliko šešėlyje: „Kūlupėnuose mane irgi pastebėjo lietuvių mokytoja Dalia Puotrienė, kuri labiau įtraukė į viešąjį kalbėjimą.“
|
|
