Abejoja šilumos balansinių ventilių nauda (5 komentarai)

jokio tolko, kas besuskaiciuos pridetus papildomus radiatorius, suplonintus vamzdius, uzkaltas ,,peremickas,, priziuriu 6 butu nama, kuriame gyvena zmones, kuriuos rodo daznai per tv, ten sunku sutarti, o dideli mama reiktu per nauja inventorizuoti ir tt, aisku valdzia visko gali prigalvoti, kad tik pelnas silumininkams butu didesnis,uz vasari po tukstanti,,,, idomu kur ribos, baisu niekas is esmes nedaroma

tik pilna namo renovacija atnestu naudos, o norint irengti autonomini sildyma daugelyje daugiabuciu reiketu keisti visa vamzdynu sistema ir kur padeti gyventojus? zodziu, uzburtas ratas ir kai saskaitos uz sildyma jau bus visai nebepakeliamos ir panaikintos pasalpos uz sildyma tik tada zmones teiksis leistis i kalba apie renovacijas. O tie balansiniai ventiliai klaipedoje jau sumontuoti 50 daugiabuciu, zurnalistai galejo tiesiog paklausti paciu gyventoju ar turejo jie itakos sildymo saskaitoms ir ar yra is ju kokia apciuopiama nauda.

„Pirmiausia reikėtų baigti atnaujinti šilumos punktus, ant šildymo sistemos išeinančių stovų įrengiant balansinius ventilius viso pastato šildymo sistemai subalansuoti (šie darbai daugelyje daugiabučių modernizuojanti šildymo mazgus neatlikti dar nuo „Rubikono“ laikų, o ir dabar modernizuojant šilumos punktus tai nedaroma). Per vadinamąją masinę šilumos punktų modernizaciją buvo išmontuoti senieji mazgai, kuriuose buvo daug vario, parduoti, o po to specialiai nesumontuoti balansiniai ventiliai. Toks modernizavimas ir išbalansavo pastatų šildymo sistemą. (Sistemą dar papildomai išbalansuoja ir kai kurių gyventojų pasistatyti nauji galingesni radiatoriai, kurių hidraulinis balansas nesuderintas su visa sistema – Red.)

Mazguose naudojama gyventojų elektros energija siurbliukams. Esmė ta, kad kai nėra balansinių ventilių, šilumos punkte cirkuliacijai reikia daugiau kartų prasukti karštą vandenį, o tai naudinga šilumos energijos tiekėjui: daugiau sukasi skaitiklis, didesni šilumos nuostoliai, sunaudojama daugiau šilumos ir elektros energijos, už kurią gyventojai sumoka papildomai. Gyventojams už visa tai nekompensuojama, be to, reikalaujama apmokėti šiluminių mazgų praplovimo, eksploatacijos išlaidas, nors mazgas priklauso ne gyventojams, o šilumos energijos tiekėjui. Taip nepagrįstai gyventojams priskaičiuojama apie 10 proc. šilumos energijos, už kurią jie sumoka.

Pavyzdžiui, jei 60 butų name vieno buto savininkas per mėnesį moka apie 600 litų, tai 10 proc. bus 60 litų. Padauginus juos iš šildymo sezono mėnesių susidaro apie 360 litų per sezoną, o visam namui per sezoną – apie 21 600 litų. Taigi jei šilumos punktas eksploatuojamas be balansinių ventilių 15 metų, tai 60 butų namo gyventojai sumokės 329 tūkst. litų.

O kiek tokių išlaidų susidaro visoje Lietuvoje, jeigu skaičiuojama, kad yra 24 tūkst. renovuotinų pastatų? Todėl gyventojai ir neturi atliekamų pinigų modernizavimui, švaistoma šilumos energija ir skurdinami Lietuvos gyventojai, o kartu ir valstybė“, – tokia inžinieriaus-techninio prižiūrėtojo Vinco Jakavičiaus nuomonė apie šilumos punktus.

Koks skaičius daugiabučių, kurių šilumos mazguose ant šildymo stovų įrengti balansiniai ventiliai – tokios statistikos sužinoti nepavyko.

Balansavimo nauda daug priklauso nuo namo būklės – kiek gyventojai patys išbalansavo sistemą, įsirengę naujus radiatorius, o kartais net šildomas grindis bei naujus „gyvatukus“. Sistemos buvo suprojektuotos taip, kad šildytų tolygiai“, – sako „F. W. Oventrop GmbH & Co. KG“ atstovas Lietuvoje Vygantas Milaknis. Jo nuomone, tikslią balansavimo naudą galima sužinoti tik sumontavus ventilius ir palyginus daugiabučio sunaudojamus šilumos kiekius prieš balansavimą ir po.

Kęstutis Reimeris, „Caleffi International N.V.“ produktų vadybininkas mano, kad dar daugiau problemų sprendžia automatinis balansavimas. „Automatinio balansavimo vožtuvų veikimo principas paremtas dinamišku prisitaikymu prie slėgių skirtumų sistemoje, t. y. įstačius tokį automatinio balansavimo vožtuvą ant stovo arba atskiro buto atšakos, jis ribos srautą ir neleis jam padidėti tais atvejais, kai kažkuris ar kažkurie radiatoriai yra padidinami ar uždaromi ir pan. Jeigu konkrečiam butui pagal projektą priklauso gauti 2 kub. m per val., tai jis ir gaus tiek ir ne daugiau, nepriklausomai nuo to, kaip svyruos srautai ir slėgiai sistemoje. Tai lyg srauto ribotuvas, kuris parenkamas konkrečiam suprojektuotam srautui. Tokia sistema leidžia taupyti automatiškai, nepriklausomai nuo kaimynų elgesio. Tokių balansavimo vožtuvų nėra galimybės išreguliuoti, todėl "protingieji" kaimynai, bandantys savo naudai sistemose daryti pakeitimus, liks nieko nepešę. Patys vožtuvai, skirtingai nuo vyraujančios rinkoje nuomonės, visai nėra brangūs, pigiausio modelio kaina apie 70 litų. Man asmeniškai kyla tik vienas klausimas, kodėl ši technologija praktiškai nenaudojama Lietuvoje? Iš karto peršasi keli galimi atsakymai – per mažai informacijos, bijoma naujovių, siekiama gauti daugiau pelno?“

Pavyko gauti dviejų beveik vienodų Vilniaus namų, kurių viename ant šildymo sistemos stovo įrengti balansiniai ventiliai, o kitame tokių nėra, praėjusio šildymo sezono šilumos suvartojimo duomenis. Kai kuriais mėnesiais jie skiriasi 10 MWh.

Dėl naujų gyvatukų ir dėl to išbalansuotos karšto vandens tiekimo sistemos, buvęs „Vilniaus šilumos tinklų“ direktorius Bronius Cicėnas rekomenduoja subalansuoti karšto vandens sistemų stovus, siekiant tolygiai paskirstyti šilumą bei užtikrinti žemesnę grįžtamą temperatūrą karšto vandens kontūre. Taip, jo nuomone, irgi būtų taupoma šiluma.

nesutinku siltinti nama efektas spaudoje ispustas! isirengti autonomini sildyma TAIP efektas bus! Senai aisku silumos mazgai yra neisetis.prie visko mes mokam ir uz nuostolius trasoje

norint irengti autonomini sildyma reikia keisti viemvamzde sistema i dvivamzde, o tai brangiai kainuoja ir reikia ardyt sienas ir t.t.