Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas – Biblijos sėjėjas prigimtimi ir elgsena (2 komentarai)

Koks buvo Monsinjoras, tokio dvasininko ir žmogaus vargu ar greitai bus. Jis gyveno mylėdamas žmones ir skelbdamas Dievo žodį visur: lageryje, tremtyje, Lietuvoje , buvo be galo tolerantiškas , o į smulkmenas nekreipė dėmesio. Žmogeliui, kuris prisipažino, kad nesilaikė pasninko pasakė, kad Dievas tikrai nestebi, ką tu valgai ir dėl to graužtis nereikia. Svarbu būk žmogumi, elkis žmoniškai ir nedaryk kitam blogo. Krikštytis pas jį ir tuoktis stovėjo eilėmis. Vieno pažįstamo vaiko Pranciškonai vienuoliai nesutiko krikštyti, nes krikšto mama nebuvo priėmusi Sutvirtinimo sakramento. Kai dėl krikšto žmogus kreipėsi pas Monsinjorą, jis to net nepaklausė, o paklaustas net ,,nesuprato" apie ką klausiama. Svarbu būtų pakrikštytas dar vienas būsimas katalikas. Tokių ar panašių istorijų tūkstančiai. Knyga tikrai nuostabi. O ponas Antanas visur kaip koks Figaro šen, Figaro ten. Juk rinkimai ne už kalnų. Jei būdamas išrinktas Seimo nariu elgsis nors šiek tiek kaip Monsinjoras jį žmonės galėtų rinkti. Tik reikia paklausti ar elgsis?

Monsinjoras sakė...jei tiki dievą..pasimelsti gali ir ranką pridėjęs prie berželio nebūtina lėkt į bažnyčia...bažnyčia ir kunigai, tik tarpininkai, kurie ne visada supranta žmogų...