Gimtuoji kalba – jūngtis so pruotievēs (23 komentarai)

Kinietiskai nesuprantu...

Neišejė ni ožvadėnėma teisinga parašytė, dielkuo vėsor kėšat tou ,, i ,, raidė, beveik vėsor kor sakuot ,, i ,, taras ,, ė ,, ne jungtis o jugtės.Aš sopronto, rašyt, vo ištėkra sakont ne rašyt vo drokavuot tep yr sunke, vo jegu nuoriesėt ka nieks jūsa drokavuonės nepeizavuotom gal ton darba paruodyt paugosem žmogou, pamačys ėr pataisys ėr būs tumet daile.

"Angla ne lėguonė" pakomentavėms daug suprontamiesnis, nego tas straipsnis, katruo autorios Aurėms Rapalis patiuo pradiuo privielė "puonėšku" (tep lioubam sakytė ka bovuom mažė vaka tarmėška salontietėška)o tas reišk ne žemaitėška, bet muokslėška. Aš ė pati sunke rašau žemaitėška, monei nikuokiu nuosėniu raidiu kaip ė nerek, nes musa žemaitiu kalba yr kalbamuojė, o ta "literatūrėnė" yr tėkra dėrbtėnė (kou mes patys juntam) ė vėsė tuo žėna. Tad mums vėsėms da muokiteis tėkra rek sava kalbuos. Ė daug netėkru žuodiu skyriou "BŪkem Žemaite" (palyginkėt ė pastaisykėt, nes on gala tor būtė "e" raidė, o ne "ė" Vo jums vėsėms mona brongėje žemaite pasakysio, kad nusėpėrkosi musa tėkruosės Žemaitės (Žymantienės) raštus skaitau so dėdėlio nusėstebiejėmo, kad nevėsus žuodius tesopronto, o kartas klauso sava mamas, kou tas reišk, o ana, katra ejė i šoulė Smetuonas laikas, sakuos nežėnonti... Tuokart galvuojo, ka torem tuokė gražė sena kalbą, o maža kas bemuok... nuors kriuok, nes nikuokiu senu žemaitėšku žuodynu nežėnau, o je tuokei yr, ta neso anu ni matiosi. Tuokart monei savės patiuos gaila pasėdara, nuors to žmuogau kriuok, bet tori sosėtorietė, nes je kam kėtam papasakuosi svetor būdams, ta ėšjouks, o mes, žemaite, esam jautrė on tuo rekala, a ne tep?...

--> "Cuoliukei" Visiems kinietiškai suprasti tikrai nereikia, nes kam žemaičiui kiniškai suprasti, jei jis Žemaitijoje gyvena? Jam, Žemaitijoje gyvenančiam žemaičiui, reikia suprasti savo tėvus, savo vaikus, savo gimines ir kitus žemaičius, o tada, jei tai pavyksta, jis gali pasijusti tikrai laimingas esantis savo krašte Žemaitijoje. Yra dar ir kiti žmonės, kuriuos suprantame kalbėdami jų kalba. Todėl tikram žemaičiui labai svarbu išmokti ir kitų žmonių kalbų, ką nuo senovės mes ir darome, kad galėtume būti šviesesniais žemaičiais. Galiu paminėti savo iškiliuosius kraštiečius, bet girtis ne savo nuopelnais man kaip ir nepritiktų. O jei nesupranti "kinietiškai" kaip pati rašai, tai tuo labiau girtis savo nemokšiškumu ir reikalauti, kad visi tokie būtų "coliški", žemaičiams būtų gėda :) Save gerbdami, žemaičiai baiminasi ir netyčia pažeminti ar kitaip įskaudinti kitą žmogų, koks jis bebūtų.

Beskaitydama ė berašydama sopratau, kad būte žemaitio reišk ne tik žemaitėškaa rokuoteis (gal ė rašytė, nors nebuutėnaa) bet reišk torietė sava Žemaitėška Buuda (muoklėška reišk CHARAKTERĮ). Monei dėdėle patink Nėjuolė Narmontaitė ( tėkra artistė, gyvs pavyzdys) Va tep.

No rasi ta mama nežėna dieltuo ka nier nikumet gėrdiejosi vėinuoki a kėtuoki žuodi, ka aš pėrma karta išgėrdau palėipėma ,, pridouk alvelė ,, niekap nesomėslėjau kas an tuoki yr, vo pasėruoda ka ta alvelė yr skleinyčė. Tep jau yr ka skėrtinguos vėituos dakta galiejė būtė vadėnamis skėrtinga.

PVZ Vokietijoje nežinoti savo kilmės žemių tarmės reiškia būti vivsišku 0, daugeli išsivysčiusių šalių yra kalbama tarmiškai ir rašoma tik bendrine kalba, protingi žmones supranta kad žmogui reikia žinoti kas jis toks yra, bet pas mus atvirkščiai. Dar mažas buvau, nubėgi pas kaimynų, o ten šeimininkė susodinusi savo šeimyna už stalo išdidžiai pareiškia, vaikai ,, atneškit turėlkas ipilsiu putros ,, čia ,, žemaičiai ,, kalba ,, aukštaitiškai,, O šiaip tarmių nereikia bijoti, čia specialistų išvada, kuo žmogus aiškiau kalba tarmiškai tuo bendrinė kalba buna tikslesnė, ypač prastu kirčiavimu pasižymėje aukštaičiai nes iki bendrinės kalbos jiems visai netoli.

paskaudo galva skaitant straipsni ir komentarus

Puonalē brongiausiejē, a jūs mėslėjat, ka šiaurės kretingėškiu tarmie īr vėinuoda, katrou mes kėkvėins rokoujēm, o mūsa kėkvėina variantā īr jau patis teisingiausė, ėr dar 21 omžiou? Mėslīčiau, dėl kokiuos vėinuos kėtuos raidies „i“, katra jūms atruoda, tor vėsa laika būtė keitama i „ė“, nerektu keltė dėdeliausės tragedijas – juo labiau ka tokiuos subėndrintas žemaitiu ruoduos ėr niera kāp jau. Tuo labiau ka „i“ no „ė“ raidies labā daug ėr nesiskėr ėr tai niera esmėnė klaida, ėr ne vėsūs žuodiūs anou rēk keistė, tudiel – nerēktu vaidīntė vėins ož kėta švėntesnė žemaitė. Palinkieso gera vakara ėr dėdeliausis ačiou ož pastabas :)

Šaunuoliai. Dar moka rašyti ir protėvių kalba. Raidžių su kepurėlėmis (č, ė, š,ū,ž) bei ilgais kojų nagais (ą, ę, į, ų) protėvių raidyne bene nebuvo... Galėjo ir žemaičių kalba tapti bendrine, bet žemaičiai nespėjo pateikti dokumentų... Tarmingumą sugadina ir sunaikina vaikų darželiai ir mkyklos. Rašme okupantų lietuvių (lietuviai užgrobė Žemaitiją) kalba, priversti švęsti Lietuvos niekšelių ir išdavikų šventes - Mindaugo „karūnavimas“... Už metalo gabalą ant makaulės, kažkoks intrigantas Mindaugas atidavė priešams Žemaitiją...

Zemaite truopne zmuonis

Jūsa žuodis yr ,, nesiskėr ,, vo pas mumis Kretinguo sakuom ,, nesėskėr ,, ėr kap jus benuorietomėt sopėlt vėsas žemaitiu tarmės i vėina katėla neišen, vėsomet žmuogos katras žėna sava kėlmė apgins tou so pasėskanėnėmu.Jau kažkumet onkstiau sakiau kad lietovėšku žuodiu tarėms žemaitėška nier žemaitiu kalba, kartas gaila ėr klausytėis kap dorna skomb.

Esu zemaitis, bet skaityti zemaitiskai yra tikra nesamone ir kancia.

o kodėl čia vienas kitas taip pyksta? nepatinka - nebeskaityk, ir baigtas kriukis, o dėl raidės ginčytis - negi tai pasaulinė bėda?? - juk tarmė kiekvienam "daikte", t.y., kieme, kaime, parapijoj, krašte, vis kitokia, kartais nedaug, kartais ir gerokai besiskirianti - tai ko čia pykt? ko vaizduot už popiežių šventesnį? o jei kas yra "coliukės" supratimo lygio, tai bent jau tegul tuo nesididžiuoja, nes po teisybei tarmės yra tikra vertybė, kurios atskiras nesuprantantis žmogelėlis negali supeikti ar atmesti - tiesiog yra žemaičiai, yra jų tarmė (aš nesu jos atstovas, bet čia gyvenu, pripratau, man gražu)- tai ir gerai, ir tegul gyvuoja, ar vienokia, ar kitokia raidele užrašyta, kad tik išliktų! Nesipykim dėl kalbos - sarmata!

Pykti tikrai nereikia, bet savo raideles reik žinoti, viena raidelė vakar, viena rytoj ir poryt ir nebegalėsi savo vaikams pasakyti kas toks esi, ir tuo labiau mūsų vaikai.

Aurėms yr kėits vaikis, anuo vėsor yr pilna, kap sakont dėrb išsėjousės. O kas dėrb, tas retkartes ėr soklyst. Mon ruoduos, kad daugiau rek kalbietė, o rašyms nier tuoks svarbos,
nes skaitytė yr sunkee, ka esi visaa nepratės. Kuožna dėina kalbiek, tep kalba ėr neišnyks. Je vakaa žemaitėškaa nesirokous, ka mes išmėrsem, ta nomėrs ėr kalba. Je.

Aurėms yr kėits vaikis, anuo vėsor yr pilna, kap sakont dėrb išsėjousės. O kas dėrb, tas retkartes ėr soklyst. Mon ruoduos, kad daugiau rek kalbietė, o rašyms nier tuoks svarbos,
nes skaitytė yr sunkee, ka esi visaa nepratės. Kuožna dėina kalbiek, tep kalba ėr neišnyks. Je vakaa žemaitėškaa nesirokous, ka mes išmėrsem, ta nomėrs ėr kalba. Je.

Ne anglos to ,e ne leguons.To tekros zemaitis.

No nieks nier kalts ka esi nepratės, pėrmam reizou atsėversk apsakima ,, akmou so velnė pieda ,, paskatyk posadinelė ėr matysi ka nieka čia tep sunke nebova, tik interesne. Vo jus mėslėjėt ka nier žemaitėškas rašliavuos ? yrai kėik šėrdės geid, vėskuo, kažkor bovau radės rašėnių žemaitiu - prusu tarmė, no tėn bova tėkrą sunke ikoust.

kad labai jau daug žodžių, kuriuos laikom žemaitiškais , yra tiesiog slaviški.
Vieną dieną svarstėm šeimoje kokie tie žodžiai yra tikrai senoviški lietuviški.
viedras = viedro
zupė = sup
veizėti nuo vzgliad ir t.t.