Pajūrio naujienos
Help
2015 Rugpjūtis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną24°C debesuotumas 14 %
Naktį17°C debesuotumas 12 %
Apklausa

Ar pasigestumėte "Maximos" centre?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(976) 2015-08-28

Ar dėl kirminų vandenyje kalta liks gamta

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Įvykis

Kretingos vandenį užteršusių bestuburių – uodo trūklio lervų – veisykla lig šiol nenustatyta. Paskutinį pranešimą apie vandenyje vėl pastebėtus kirminus Savivaldybės įmonė „Kretingos vandenys“ gavo šios savaitės pradžioje. Šią informaciją patvirtino įmonės direktorius Gediminas Valinevičius, Savivaldybės tarybai vakar pareiškęs, jog neprisiims atsakomybės už tai, ką iškrėtė gamta.


Į problemų ratą įsuko sutartis dėl vandens

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
„Situacija tebekabo ore, gyvenu laukimu“, – sakė Liepų g. gyventojas Stasys Giedra. Jo nuomone, susirinkti kaimynų parašus būtų vieni niekai. Tačiau kompensuoti už valdų prisijungimą prie vandentiekio tinklų turėtų „Kretingos vandenys“, o ne nauji vartotojai.

Kretingiškis Stasys Giedra, gyvenantis Liepų gatvėje, panoro jungtis prie centralizuotų vandentiekio tinklų, tačiau nepaklūsta reikalavimui vykdyti trišalę Svavivaldybės, bendrovės „Kretingos vandenys“ bei tos gatvės gyventojų, inicijavusių vandentiekio įrengimą ir savo lėšomis prisidėjusių prie tinklų klojimo išlaidų, sutartį, mat pagal ją, norėdamas savo valdą prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, naujas vartotojas turi gauti gyventojų sutikimą.

Įžvelgia nelygybę

„Visų pirma, tokios sutarties aš nesu pasirašęs, antra – pažeidžiamas viešasis interesas, kai gatvės gyventojų dalis susitaria už nugaros. Be to, ši sutartis įteisina nelygybę tarp kaimynų, kuriems naujai prie tinklų besijungiantieji turi mokėti 434,43 eurų kompensaciją“, – tokius motyvus „Pajūrio naujienoms“ išdėstė S. Giedra.

Pagal trišalę sutartį numatyta, kad ši suma būtų išdalinta seniau prie vandentiekio tinklų prisijungusiems asmenims. „Vadinasi, jų piniginio įnašo dalis, įskaičiavus kompensaciją, sumažėtų, o mano liktų tokia pat“, – aiškino skaitytojas. Anot S. Giedros, kompensacijas gyventojams turėtų mokėti ne nauji vartotojai, o Savivaldybė ar vandens tiekimo įmonė. „Žmonės susidėjo pinigus tinklams įrengti, o jos tuos tinklus nacionalizavo kaip rusų laikais“, – stebėjosi skaitytojas.

Jis prisipažino anksčiau prisidėti lėšomis ir jungtis prie centralizuoto vandentiekio atsisakęs, tačiau be vandens gyventi tapo nebepakenčiama.

„Namuose neturime vandens nei praustis, nei maistui, nei kitoms reikmėms, tenka jo šiek tiek parsivežti iš darbovietės“, – atviravo vyras.

Viltingos žinios iš ministerijos

Nerasdamas teisybės nei Savivaldybėje, nei „Kretingos vandenyse“, žmogus su skundu kreipėsi į Aplinkos apsaugos ministeriją ir atsakymu liko patenkintas.

Be kita ko, juodu ant balto ten parašyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso Savivaldybei arba jos kontroliuojamai įmonei – t. y. „Kretingos vandenims“. Galiojantys įstatymai nesuteikia teisės reikalauti sutikimo iš privačių inžinerinių tinklų savininkų dėl prisijungimo prie šių tinklų. Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius akcentavo, kad Savivaldybės pareiga yra užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, kaip bendrojo intereso paslaugų, tiekimo prieinamumą visiems gyventojams.

Į viceministro raštą panašiai reagavo ir Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.

Anot jo, kadangi geriamojo vandens tiekimo tinklai, nutiesti Liepų g., nuosavybės teise priklauso bendrovei „Kretingos vandenys“ ir yra centralizuotų viešojo geriamojo vandens tiekimo tinklų dalis, bendrovė privalo prijungti kiekvieną pageidaujantį vartotoją, neįpareigojant gauti trečiųjų šalių sutikimo.

V. Domarkas „Kretingos vandenis“ įpareigojo susisiekti su S. Giedra ir aptarti, kaip jo namų valdą būtų galima prijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius su S. Giedra ir jo žmona buvęs susitikęs. Pokalbyje dalyvavo ir viena iniciatorių Liepų g. įrengti vandentiekį Ona Liuda Normanienė. Ji pati apsiėmė iš gyventojų surinkti parašus, kad kaimynas galėtų prisijungti prie vandentiekio tinklų. Tačiau, anot direktoriaus, iš šio pokalbio naudos buvo mažai, nes S. Giedra kompensacijos kaimynams mokėti nesutiko.


Ar norite į mokyklą?

  • Gat­vės in­ter­viu

Ina Janušienė:

– Aš esu mokytoja, tai kaip nenorėsiu – toks jau mano darbas, tokia paskirtis. Žinoma, atostogos visada smagu, bet rugsėjo 1 dienos, kaip ir visi, laukiu ir jai ruošiuosi. Prisiminusi savo mokyklos laikus, didžiausią nostalgiją jaučiu Paskutinio skambučio šventei. Pirmos savo rugsėjo 1-osios aš jau nebeatsimenu, o apie Paskutinį skambutį kasmet primena įspūdingi abiturientų paradai.

Tautvydas Benetis:

– Nelabai noriu, bet reikia – liko paskutiniai metai. Nors suprantu, kad ateityje dėl to bus lengviau, mokytis dabar nėra lengva – juk laukia egzaminai. Manau, kad mokykloje labiausiai trūksta praktikos – turėtume ne tik kalti teorinę medžiagą, bet ir rodyti, ką išmokome. Atsisveikinęs su mokykla, tikrai norėsiu į ją sugrįžti, susitikti su klasės kolegomis – juk buvo tiek smagių įvykių, kuriuos norėsis prisiminti.

Sandra Smilgevičiūtė:

– Studijuoju antrame kurse ir į mokyklą sugrįžti tikrai nenorėčiau. Net geriausi prisiminimai iš mokyklos, susiję su laiku, kurį su draugais, bendraklasiais praleisdavome ne mokykloje – pamokos gamtoje, laisvas laikas prie jūros, kai pavykdavo ištrūkti. Kad vaikai vėl pamiltų mokyklą, reiktų mažinti pamokų krūvį – nėra normalu, kad ketvirtokams dėstoma aukščiausio lygio matematika.

Stanislova Jonikienė:

– O kas nenorėtų! Labai pasiilgstu mokyklos, nes visą gyvenimą norėjau ir siekiau mokslo. Kai negalėjau mokytis dienomis, ėjau į vakarinę mokyklą, mokiausi neakivaizdžiai, vėliau vis stengdavausi pakliūti į įvairius kursus. Per savo gyvenimą sutikau daug puikių mokytojų. Tikiu, kad ir šiuolaikinių vaikų požiūris į mokyklą nėra pasikeitęs – ji tebėra svarbi ir mylima.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Savivaldybės taryba nusprendė atleisti tris pensinio amžiaus rajono švietimo įstaigų vadoves: Kretingos rajono Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorę Verutę Keblienę, Kretingos Simono Daukanto pagrindinės mokyklos direktorę Adelę Jonauskienę bei Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktorę Ireną Dukštienę. Ilgametėms įstaigų vadovėms meras Juozas Mažeika padėkojo už darbą ir kiekvienai įteikė po rožę. Meras pasidžiaugė, kad sprendimą dėl jų atleidimo direktorės priima be jokio nepasitenkinimo, kaip yra buvę ankstesniais kartais. „Tam gal pasitarnavo ir Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas iš darbo išeinantiems pensinio amžiaus pedagogams išmokėti 6 mėnesinius atlyginimus“, – pastebėjo meras. Darbą paliekančios direktorės gaus nemažas išmokas ir už nepanaudotas atostogas. Tarybos nariui Antanui Puodžiui ėmus priekaištauti Švietimo skyriui, kodėl nepaiso tarybos reikalavimo ir toliau neužtikrina, kad direktoriai atostogautų pagal darbo įstatymus ir nesukauptų atostogų išėjimui, meras paprašė negadinti pakilios mokyklą paliekančių pedagogių nuotaikos. Ir pridūrė, jog pritaria A. Puodžiui, tačiau pasiūlė problemą kelti ir aiškintis vėliau.

Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila tarybą patikino, jog atleidžiamų direktorių atostogos yra sukauptos ankstesniais metais, ir kad ši problema dabar išspręsta.

„P. n.“ informacija


Gyvenimas vienkiemiuose – su augalais ir tyla

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Didžiųjų Žalimų kaimas – išskirtinis: žolės ir krūmai čia siekia pažastis, sodybos išsibarsčiusios kur viena, kur kita, o ir tos pačios dažniausiai tuščios, nebegyvenamos. Tačiau tai, kas gali būti įdomu prašalaičio akiai, regis, nė kiek nestebina vietinio, prie tokio gyvenimo būdo pratusio.


Komisijos akiratyje – buitinės nuotekos

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, kurioje – Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūros vyresnioji specialistė Neringa Grigalauskienė, Savivaldybės ekologė Jūratė Jokubavičienė, bendrovės „Kretingos vandenys“ projektų vadovė Veronika Alšauskaitė ir tinklų eksploatavimo inžinierius Tomas Lapė, Savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistė Renata Jonauskienė, taip pat seniūnijų atstovai šiomis dienomis tikrina, ar individualių namų gyventojai buitines nuotekas tvarko pagal aplinkosaugos reikalvimus, ar neleidžia jų į lietaus drenažo tinklus.


Kretingiškės užaugintas pomidoras svėrė 850 g.

Kretingiškė Irena Večerskienė su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalino naujiena apie gerą pomidorų derlių – vienas jų svėrė 850 g.

„Kiti ant to paties stiebo užaugę pomidorai – mažesni, svėrė 400–500 g, o šiek tiek smulkesnių nė nebesvėriau“, – sakė moteris. Vieną šio pomidoro daigą ji nusipirkusi Klaipėdos turguje – susigundė pardavėjos pasakojimu, jog pomidorai išaugantys dideli ir skanūs. Kokia šių pomidorų veislė, pardavėja nežinojusi, tik patvirtinusi, jog tai – ne hibridiniai pomidorai.

„Todėl iš paties didžiausio pomidoro būtinai pasiliksiu sėklų, kad kitą pavasarį pati užsiauginčiau pomidorų gigantų“, – teigė I. Večerskienė, kuriai, daugelį metų auginančiai pomidorus, tokio dydžio jų užauginti pavyko pirmą kartą.

„P. n.“ informacija


Darbėniškė skaitytoja klausė, kaip būtų galima patiems pasidauginti begonijų. „Vasara baigiasi, tačiau bus ir kitas pavasaris, kita vasara. Kaip išsaugoti šias puošnias akiai patrauklias gėles?“ – teiravosi moteris.

Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė paaiškino, jog begonijos yra dauginamos sėklomis, ūgliais ir gumbų dalijimu.

„Tačiau begonijų sėklos – labai smulkios, sėjamos gruodžio antrojoje pusėje ar sausį, daigai pikuojami dukart, be to, būtinas papildomas apšvietimas“, – kad toks begonijų dauginimo būdas yra imlus darbo ir investicijų, perspėjo J. Tertelienė.

Ūgliais gumbinių begonijų galima pasidauginti balandžio mėnesį: nupjauti 5 cm ilgio ūgliai sodinami į smėlį šiltoje vietoje. Ūgliai įsišaknija per 3 savaites, o šiam procesui paspartinti galima naudoti įsišaknijimo stimuliatorius.

„Norint turėti begonijų iš gumbų, juos padalinti galima kovo mėnesį, kai pasodinti vazonuose arba dėžutėse pradeda leisti ūglius. Išimtas iš žemės gumbas supjaustomas į keletą dalių. Svarbu, kad kiekviena atpjauta dalis turėtų 1–2 ūglius. Pjūvių žaizdos apibarstomos trinta medžio anglimi, apdžiovinamos, ir kiekviena atpjauta gumbo dalis sodinama į atskirus vazonėlius“, – paaiškino Gamtos skyriaus vedėja.

Kad pavasarį turėtume iš ko dauginti begonijas, rudenį, lapams apšalus, begonijų gumbai iškasami, apdžiovinami ir sudedami į dėžutes eilėmis su sausu smėliu ar durpėmis. Taip paruošti gumbai laikomi per žiemą 4–5 laipsnių šilumos temperatūroje, o vasarį–kovą jau sodinami į vazonus arba dėžutes.

„P. n.“ informacija


Šiandien rajono ugdymo įstaigų vadovų bendruomenė susitiks rajono Švietimo skyriaus surengtoje tradicinėje konferencijoje „2014–2015 mokslo metų Kretingos rajono savivaldybės švietimo veiklos aktualijos ir prioritetai 2015–2016 mokslo metams.“ Konferencijos dalyvius pasirengęs pasveikinti rajono Savivaldybės meras Juozas Mažeika, apie švietimo kokybės ir prieinamumo užtikrinimo politiką kalbės Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus, švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė, šalies Premjero patarėjas mūsų kraštietis Antanas Vinkus.

Praėjusių mokslo metų rajono švietimo aktualijas ir ateities prioritetus pristatys rajono Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila, 2015 m. brandos egzaminų rezultatus aptars Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė, apie švietimo politikos perspektyvas kalbės rajono Savivaldybės tarybos narė Švietimo komiteto pirmininkė Jūratė Sofija Laučiūtė, koks Savivaldybės indėlis gerinant ugdymo aplinką – pristatys rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. Kokias galimybes suteikia virtuali mokymosi aplinka, gvildens Informacinių technologijų centro direktorius Vaino Brazdeikis. Konferencija vyksta Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje.

„P. n.“ informacija


Šiandien Kretingos muziejaus Baltojoje salėje įvyks poezijos šventė „Vasara išeina į rudenį...“. Ją rengia Klaipėdos regiono neįgaliųjų meninės raiškos ir sveikos gyvensenos asociacija „Trijų mūzų blyksniai“, vadovaujama kretingiškio Jono Tiškaus, bei Kretingos rajono neįgaliųjų draugija, kurios vadovas – Antanas Juškėnas.


Mokytojos duonos paragavo Turkijoje

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Kuprinė

„Pasaulyje tiek daug šalių ir aš puikiai suvokiu, kad visų jų nepamatysiu, bet pabandyti galiu“, – juokėsi užkietėjusi keliautoja, 24-erių kretingiškė Viktorija Bočkutė, tik ką grįžusi iš viešnagės Amerikoje, o visus praėjusius mokslo metus praleidusi Turkijoje, Izmito mieste, mokydama vietinius vaikus anglų kalbos.


Praėjusį savaitgalį pajūrį jau trečią kartą sudrebino smalsių ir gerai plunksną valdančių jaunuolių būrys. Šiemet į Palangoje vykusio jaunųjų žurnalistų festivalio „Dramblys“ paskaitas semtis patirties iš šios srities profesionalų susirinko per 70 jaunų žmonių.


Kartenos laukus, dvarus, daržines ir žmones antrus metus iš eilės į gamtamokslinės fantastikos miuziklo filmavimą įtraukę eksperimentinės inžinerijos stovyklos „eeKūlgrinda“ menininkai įsitikinę, kad Kartena turi potencialo suklestėti kaip menininkų ir moderniųjų inžinierių meka.


Praėjusį pirmadienį startavęs aktyvių Plungės jaunuolių projektas „Kamuolio skrydis, suvienijęs Lietuvą“, kuriuo siekiama morališkai paremti šalies vyrų krepšinio rinktinę, svečiavosi ir Kretingoje.


Šiemet „Kuprinės“ kolektyvas atsisveikino su dviem jaunosiomis žurnalistėmis, kurios netrukus pradės studijas universitetuose. Mintimis apie tai, ką joms davė „Kuprinė“, ir kodėl verta išbandyti jėgas rašant jaunimui aktualiomis temomis, merginos pasidalijo su savo skaitytojais.

Lina Liebutė, Vilniaus universiteto Kūrybos komunikacijos programos pirmakursė:

– Buvo laikas, kada įsivaizdavau save žurnaliste, o „Kuprinė“ atrodė puiki pradžia šiam mano tikslui siekti. Laikui bėgant, keitėsi mano prioritetai, keitėsi ir svajonės apie ateitį, tačiau niekada nesigailėjau, kad dvejus metus paskyriau jaunųjų žurnalistų veiklai. Tai buvo nuostabi patirtis, kuri atvėrė kelius į naujas, įdomias pažintis, žinias, kaip kuo informatyviau ir vaizdingiau parašyti straipsnį, galimybę praplėsti akiratį, tobulinti savo rašybą ir pasijusti tikra žurnaliste. Šis laikas nenuėjo veltui, „Kuprinė“ praturtino mane kaip žmogų, o gautus turtus aš nešiosiuos savyje visą gyvenimą.

Gabija Indreikaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos pirmakursė:

– Prieš ateinant į „Kuprinę“, ji atrodė kitokia, negu yra iš tikrųjų. Tiesa ta, kad nemaniau, jog teks ieškoti tiek daug informacijos. Vėliau supratau, kad tai yra didelis pliusas, nes pasikliauti vienu šaltiniu nedera. Ruošdama straipsnius įgavau daugiau drąsos kalbinti žmones. Išmokau elementarių dalykų, pavyzdžiui, straipsnio kompozicijos. Tikrai nesigailiu, kad prisidėjau prie šio kolektyvo, galbūt netgi gaila, kad tai padariau taip vėlai.


Rugsėjo 12 dieną Kretingos Rotušės aikštėje šurmuliuos tradicinis renginys – Jaunimo informacinė mugė. Šiemet jos vinis – susitikimas su atlikėju, puikiu motyvatoriumi ir socialiai atsakingu verslininku Jurgiu Didžiuliu.

Jaunimo reikalų koordinatorės Dianos Garjonienės žodžiais, mugės tikslas – informuoti jaunus žmones ir visuomenę apie jaunimo aktyvaus dalyvavimo galimybes.

„Šiemet mugėje svečiuosis J. Didžiulis, kuris žinomas ne tik kaip puikus muzikantas, bet ir motyvuoti gebantis oratorius, šnekantis jaunimui suprantama kalba, – sakė D. Garjonienė. – J. Didžiulis ne tik skaitys paskaitą, bet ir surengs koncertą.“ Dar vieną muzikinį pasirodymą jaunimui dovanos vietinė grupė „Can‘t reach“, pernai pripažinta darniausiai skambėjusiu kolektyvu festivalyje „8 nata“, o vakarėlį užbaigs kino po atviru dangumi seansas.

Mugėje dalyvaus jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, kurios teiks informaciją apie savo veiklą ir galimybes įsitraukti. Vyks užsiėmimai jaunoms šeimoms bei patiems mažiausiems. Renginys, prasidėsiantis 16 val., pramogauti ir šviestis kvies iki pat vidurnakčio.

„Kuprinės“ informacija


Pasižymėjo krepšinio žemėlapyje

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sportas

Sidabro medaliu Europos jaunučių vaikinų (iki 16 metų) krepšinio čempionate pasipuošęs kretingiškis Vitalijus Kozys kone per naktį tapo žvaigžde. Likus vos 5 sekundėms iki finalinės kovos prieš Bosniją ir Hercegoviną pabaigos, po nesėkmingo kolegos tritaškio kamuolį atkovojęs ir du taškus pelnęs V. Kozys vos netapo lietuvių pergalės kalviu.


Šį rugpjūtį Kretingos rajone elektros tiekimas buvo sutrikęs net kelis kartus. Rugpjūčio 8, 21 ir 24 dienomis elektros nebuvo ir ilgesnį laiką, 24 d. – net 45 minutes. Trumpų elektros dingimų būta ir daugiau. Įmonės, gyventojai dėl to patiria nepatogumų ir nuostolių. Štai „Kretingos grūdai“ po tokių elektros dingimų jai atsiradus turi po kelias valandas rankiniu būdu valyti grūdais užpiltus grūdų priėmimo linijos įrenginius, kad galėtų liniją paleisti vėl. Tai vyksta per patį javapjūtės karštymetį, kai grūdus parduoti atvežusio transporto eilė driekiasi po porą kilometrų.


Ūkininkui Romui Galdikui (kairėje) antradienis atnešė problemų: užsidegė kombainas, kuriuo brolis Julius kūlė avižas.

Lazdininkų kaimo laukuose antradienį popiet, vos pradėjus kulti avižas, užsidegė rusiškas kombainas „Jenisej“. Gavusi pranešimą apie nelaimę, į Lazdininkus atlėkė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių komanda, tačiau jos pagalbos neprireikė – kylantį gaisrą užgesino patys ūkininkai.

„Bet kombainą teks vežti taisyti, javapjūtės darbai, žinoma, susitrukdys“, – apgailestavo, kaip sakė, dėl savęs šiek tiek gyvulių laikantis, nedideliuose plotuose javus auginantis Romas Galdikas iš Darbėnų.

Kombainu „Jenisej“ javus kirtęs jo brolis Julius teigė dūmus pajutęs laukuose vos pradėjęs darbą.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriaus Egidijaus Pazdrazdžio teigimu, kombainas galėjo užsidegti nuo variklio skyriuje sugedusio generatoriaus.

„P. n.“ informacija


Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje antradienį po pietų buvo gautas pranešimas apie Parąžės gatvėje, „Medvalakio“ sodininkų bendrijoje prie Palangos, degančią pavėsinę ir medinę sodybos tvorą.


Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija Northway Medicinos centras Kretingoje, Basanavičiaus g. 80 ir Klaipėdoje, Dragūnų g. 2. Asmeninis dėmesys Jūsų sveikatai. Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas

Kū­­ry­­bi­­nė ir jaunimo sa­­vi­­rai­š­ka, por­t­re­­tai, įvy­­kiai, kraš­­to is­­to­­ri­­ja "Pajūrio naujienų" prie­­duose "Smil­tys", "Mū­sų žmo­nės", "Kuprinė", "Būkem že­mai­te" rė­­mė­­jas






chat
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas