|
|
|
Pasidalino mintimis, kaip gerinti ugdymo kokybę
Šventinėje švietimo įstaigų vadovų, pedagogų konferencijoje, kuri tradiciškai organizuojama mokslo metų pradžios proga, šįkart didžiausias dėmesys buvo skirtas ugdymo kokybei. Kaip ją pagerinti, pasiūlymų pateikė konferencijos dalyviai, savo pranešimuose akcentavę mokyklos įsivertinimo ir siekio tobulėti svarbą, ugdymo proceso individualizavimą, technologinių naujovių skvarbą bei mokytojų gebėjimą įžvelgti jaunosios kartos poreikius.
Laikinai rajono administracijos Švietimo skyriui vadovaujantis Antanas Sungaila konferencijos dalyviams pranešė, jog šiemet mūsų rajono įstaigas lankys 360 mokinių mažiau, negu jų buvo praėjusiais mokslo metais. „Kasmet mokinių sumažėja po vieną didelę pagrindinę mokyklą. Viena to priežasčių – tėvų migracija į užsienio šalis. Per praėjusius mokslo metus 199 vaikai, kurių amžius - 7-16 metų, buvo registruoti rajone, tačiau jų nesulaukė mokyklos. Kur jie dingo? Išvyko į užsienį su tėvais“,- teigė A.Sungaila. Naudoja naujas technologijas A. Sungaila savo pranešime akcentavo vis didesnes informacinių technologijų panaudojimo galimybes, gerinant darbą: jau dabar Švietimo skyriaus internetinėje svetainėje kaupiama informacija apie darbuotojų poreikį bei pedagogus, ieškančius darbo; mokyklos, naudodamosi intraneto sistema, dokumentus pateikia elektroniniu formatu; naudojant tiesioginę transliaciją internetu, vyksta mokyklų direktorių pasitarimai ir mokymai, vėliau jie šią videomedžiagą gali dar kartą peržiūrėti, nes kaupiamas įrašų archyvas. „Šiaulių universiteto mokslininkai, dėstytojai ir studentai sukūrė elektroninę mokinių pavėžėjimo organizavimo sistemą – naudojantis ja, bus galima analizuoti mokinių pavėžėjimo srautus, matyti besidubliuojančius vežėjus“,- naujieną pristatė A.Sungaila. Jo teigimu, jau visos rajono mokyklos naudoja elektroninius dienynus, o nuo šių mokslo metaų jais galės naudotis ir Švietimo skyriaus specialistai, kurie galės stebėti mokyklų veiklą. Įdiegti elektroninius dienynus planuojama ir ikimokyklinėse įstaigose. Inicijuojamas ir elektroninio mokinio pažymėjimo įdiegimas bendrojo ugdymo mokyklose, o pirmoji mokykla, kuri juos išbandys, – Simono Daukanto pagrindinė mokykla. Nuo šių mokslo metų Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre bus organizuojamas mokymas nuotoliniu būdu asmenims, pageidaujantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programas. Pateikė įstaigų pertvarkos viziją A. Sungaila priminė, kad nuo šių mokslo metų Jurgio Pabrėžos gimnazija tapo universitetine, mokykla-darželis „Pasaka“ VPC pertvarkyta į lopšelį-darželį, vaikų darželis „Eglutė“ – į lopšelį-darželį. Be to, naujos darželio grupės įsteigtos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ ir Salantų lopšelyje-darželyje „Rasa“, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinėje mokykloje, Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos Rūdaičių pradinio ugdymo skyriuje, Kartenos vidurinėje mokykloje priešmokyklinio ugdymo grupė pertvarkyta į mišrią 5-6 metų vaikų grupę. Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinėje mokykloje įsteigta atskira priešmokyklinė ugdymo grupė. „Mažėjant mokinių skaičiui, gal būtų tikslinga mokyklą-darželį „Žibutė“ palaipsniui pertvarkyti į lopšelį-darželį, kurio pastate vietoj penkių pradinių klasių būtų įsteigtos penkios ikimokyklinio ugdymo grupės. Gal tikslinga Marijono Daujoto pagrindinę mokyklą „nuauginti“ ir pertvarkyti į progimnaziją, nes „Pasakai“ ir „Žibutei“ tapus lopšeliais-darželiais, ši mokykla pasipildytų pradinukais. Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje nebeformuojant IX ir X klasių, šių klasių mokiniai papildytų Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos I-II gimnazijines klases. Gal progimnazija turėtų tapti ir Simono Daukanto pagrindinė mokykla?“ - idėjas pateikė A. Sungaila, kviesdamas jas pasvarstyti švietimo bendruomenę ir rajono politikus. Finansavimas – didesnis, negu pernai Pranešimą konferencijoje pristatęs Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas teigė, kad patikslintame 2013 metų savivaldybės biudžete švietimo sričiai yra patvirtinta 45 mln. 936,6 tūkst. Lt biudžeto asignavimų, kas sudaro 50,6 proc. nuo viso savivaldybės biudžeto ir yra ši asignavimų dalis, įskaitant ir investicijas, šiemet yra 253,6 tūkst. Lt didesnė, negu pernai. „Prie šių skaičių dar reikėtų pridėti iš specialiosios tikslinės dotacijos „Socialinė parama mokiniams“ 2013 metams numatytus 1 mln. 739,4 tūkst. Lt, kurie skiriami nemokamam mokinių maitinimui ir išlaidoms už įsigytus mokinio reikmenis užmokėti. Šiemet planuojama maitinti 2 tūkst. mokinių, tam skirta 1 mln. 396,2 tūkst. Lt“,- teigė V.Domarkas, nurodęs, kad padidinta suma, skirta nemokamiems pietums: priešmokyklinukams ir pradinukams - nuo 3,60 Lt iki 4,32 Lt, vyresniųjų klasių mokiniams – nuo 4,20 Lt iki 4,68 Lt. V. Domarko teigimu, šiemet Kretingos autobusų parkui ir privatiems vežėjams už moksleivių pavėžėjimą planuojama sumokėti 784 tūkst. Lt ir dar 600 tūkst. Lt – už nuostolingus maršrutus, kuriais vežami mokiniai. Apžvelgdamas finansinę švietimo įstaigų situaciją, V.Domarkas teigė, kad iš viso įstaigos už mokinio krepšelį gaus 26 mln. 697,8 tūkst. Lt. Daugiausiai – 169,6 tūkst. Lt – mokinio krepšelio lėšų trūksta Kurmaičių pradinei, 88,8 tūkst. Lt – Simono Daukanto ir 114,3 tūkst. Lt – Kartenos vidurinei mokykloms, 137,1 tūkst. Lt – Darbėnų ir 83,4 tūkst. Lt – Salantų gimnazijoms. „Prašau mokyklų vadovų išmokti skaičiuoti pinigus. Suprantu metodikos netobulumus, tačiau vadovai užsiėmę mokinių krepšelių medžiokle, prisikalbinę iš kolegų mokyklų vaikus, siekia, turėdami 1-2 mokinius virš maksimalaus skaičiaus klasėje, atidaryti papildomą komplektą. Mano požiūriu, tai yra neracionalu, neekonomiška ir negarbinga kolegų atžvilgiu“, - teigė V.Domarkas. Anot jo, lyginant nuo bendrų asignavimų mažiausiai įsiskolinimų turi Kartenos vidurinė mokykla bei Jurgio Pabrėžos gimnazija, iš viso ilgalaikių kreditinių įsiskolinimų neturi Kurmaičių pradinė mokykla. Supažindino su naujienomis Konferencijoje dalyvavusi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė Kretingos rajono pedagoginei bendruomenei trumpai pristatė Valstybinę švietimo 2013-2022 m. strategiją, kurią patvirtino Vyriausybė. „Joje kiekvienas įstaigos vadovas gali rasti sau užduočių“,- teigė G.Krasauskienė. „Mokyklas pasiekė atnaujinti 2013-2015 metų Bendrieji ugdymo planai. Pradinio ugdymo planas suteikia galimybes lanksčiau planuoti ugdymo turinio išdėstymą, ugdymo laikotarpius ir laiką, parinkti įvairesnę ugdymo aplinką. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo plane kiekvienai klasei skiriama po 3 savaitines valandas individualioms konsultacijoms, taip sudaryta galimybė mokiniui gauti individualią mokymosi pagalbą“,- naujoves pristatė viceministrė. Nusakydama naujas kryptis ateičiai, ji teigė, kad yra jau parengtos matematinio ugdymo gairės bei rengiamos gamtos mokslų turinio pertvarkos gairės, siekiant, kad šių dalykų žinių mokiniai turėtų daugiau. „Ruošiame pakeitimus ir švietimo įstaigų vadyboje – vadovų atestacijos vyks kas 5 metus. Keičiami ir mokytojų atestacijos nuostatai, keičiamos mokyklų tinklo kūrimo taisyklės, taip siekiant išsaugoti mažesnes kaimų mokyklas“,- paaiškino G.Krasauskienė. Siekis – teigiami lūkesčiai G.Krasauskienės mintis savo pranešimu pratęsė LR švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja doc. dr. Loreta Žadeikaitė, atkreipusi dėmesį į tai, kad Valstybinėje švietimo strategijoje veiklos stebėsenai suteikiama ne diagnozės prasmė, bet siekio tobulėti. „Nereikia mechaniškai dėti liniuotės ir tik konstatuoti, kas blogai. Įsivertinimas yra skirtas tam, kad būtų ieškoma sprendimų, kaip gerinti darbą, skatinti teigiamus lūkesčius“,- teigė L.Žadeikaitė. Anot jos, tokia yra ir standartizuotų testų esmė, kuriuos šalies mokiniai atlieka IV ir VIII klasėje, o baigusių X klasę žinios yra įvertinamos per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą. „Tai yra įrankis mokytojams, kad jie žinotų, kas sekasi, o kokios pagalbos reikia, kaip toliau organizuoti mokymą“, - paaiškino L.Žadeikaitė. Ji auditoriją nudžiugino pasakydama, kad šįmet mūsų rajono abiturientai, laikę valstybinius brandos egzaminus, pasiekė aukštesnį įvertinimą, negu šalies vidurkis. Savo pranešimu, apie tai, kokia yra gera mokykla, pedagogų bendruomenę pamąstyti kvietė bendrovės „Civitta“ vadybininkas Kęstutis Jovaišas. Jis įsitikinęs, kad nepaisant nedidelio finansavimo ir kartų, kurioms atstovauja mokytojai ir mokiniai, skirtumų, mokymo procesą įmanoma padaryti įdomų. K. Jovaišo manymu, mokiniai labiau susidomėtų mokslu, jei jiems būtų suteikta daugiau atsakomybės, patikėta dėstyti pamoką kitiems mokiniams, būtų pasitelktos informacinės technologijos ir organizuojamos netradicinės pamokos, kuriose persipina skirtingų dalykų žinios.
|
|
