|
|
|
Problema – žaliosios atliekos
Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorė Renata Surblytė ir vadybininkas Aleksas Kuprelis suka galvas, kaip išspręsti žaliųjų atliekų problemą Kretingos mieste ir didžiosiose rajono gyvenvietėse: prasidėjus rudeniui, bendruosiuose konteineriuose gerokai padaugėja žaliųjų atliekų, nes mūsų žmonės dar nelinkę kompostuoti obuolių, daržovių atliekų, netgi – nupjautos žolės.
„Būtina mažinti žaliųjų atliekų kiekį bendrajame buitinių atliekų kiekyje. Šiomis dienomis Klaipėdos regioninių atliekų tvarkymo centras (KRATC) patikrino mūsų atvežtąsias atliekas ir nustatė, jog pusę jų sudaro žaliosios atliekos. Pagal techninį reglamentą žaliosios atliekos turėtų keliauti į Glaudėnų, o ne į Dumpių sąvartyną“, - teigė „Kretingos komunalininko“ vadovė, tikėdamasi sulaukti rajono gyventojų sąmoningumo – ji tikisi, kad žmonės atidžiau rūšiuos atliekas ir žaliųjų atliekų nemes į bendruosius konteinerius. KRATC patikrintos mašinos vežė Kretingos miesto daugiabučių namų atliekas bei atliekas iš Šiaulių g. kvartalo individualių namų. „Masiškai primesta obuolių, nupjautos žolės, o dar labiau rudeniop atsiras ir lapų. Manau, jog individualių namų savininkai, nenorintys kompostuoti obuolių, galėtų jiems iškasti duobę ir tegu jie sau pūva“, - pastebėjo A.Kuprelis. Kita problema – daugiabučiai namai, kurių gyventojai ne tik kad sukrauna žaliąsias atliekas į bendrus konteinerius: būna, jog šalia šakų, kurios išvežamos deginti, pridedama piktžolių, nupjautos žolės, pripilama tų pačių obuolių, pavasariais, valant rūsius, - ir senų bulvių, šakniavaisių. „Taip „išrūšiuotų“ atliekų neįmanoma perrinkti, netgi sukelti į priekabą – žolės draikosi, obuoliai byra“, - teigė vadybininkas. Žaliosios atliekos mūsų rajone yra surenkamos pavasarį ir rudenį pagal iš anksto paskelbtą grafiką. Galimybių dažniau surinkti žaliąsias atliekas įmonė neturi. Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ rūpesčiu rajono gyventojams buvo išdalinti 2 tūkst. kompostavimo konteinerių, jų, bendrovės specialistų pastebėjimu, reikėtų daugiau: rajone yra 7 tūkst. individualių namų valdų, tad norint jas visas aprūpinti kompostavimo konteineriais, reikėtų jų pirkti papildomai, o bendrovė tam lėšų neturi – vienas 600 l kompostavimo konteineris, kokie ir yra išdalinti gyventojams, kainuoja per 200 Lt. „Betgi didelio mokslo nereikia, norint pasidaryti kompostavimo dėžę savo sklypuose. Tereikia tik noro. Didesnė bėda – dėl daugiabučių namų: problemą vėlgi būtų galima spręsti, pastačius kompostavimo konteinerius,“ – pasvarstė A.Kuprelis. Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorės R.Surblytės teigimu, artimiausiu metu šalia daugiabučių namų turėtų būti pastatyti kompostavimo konteineriai: tai nebus kokios nors išskirtinės talpos, tiesiog įprasti konteineriai su žyma „Žaliosios atliekos“. Ir tik nuo žmonių sąmoningumo priklausys, kad šiuose konteineriuose neatsirastų ir kitų šiukšlių, kaip nutinka su atliekų rūšiavimo konteineriais popieriui, stiklui, plastikui: pavyzdžiui, plastiko konteineriuose randama iki 40 proc. kitokių šiukšlių, popieriaus – iki 20 proc., stiklo – iki 5 proc. Į rūšiavimo konteinerius šiukšlių primeta ne tik daugiabučių, bet ir individualių namų gyventojai. Konteineriai žaliosioms atliekoms kratyti turėtų atsirasti ir miesto kapinėse, kur žaliosios atliekos sudaro iki 80 proc. visų šiukšlių. „Visgi rūšiuoti atliekas teks išmokti – Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai, ir nevykdant įsipareigojimų mažinti į sąvartynus patenkančių žaliųjų atliekų kiekius, Lietuvai grės baudos“, - teigė R.Surblytė. Ji tikisi, jog problemą dėl žaliųjų atliekų kažkiek padės išspręsti Ankštakiuose turima įrengti žaliųjų atliekų aikštelė: ji veiks tokiu principu, kad žmonės patys galės į ją atvežti žaliąsias atliekas. Per praėjusius metus į Dumpių sąvartyną „Kretingos komunalininkas“ išvežė 16 tūkst. 600 t šiukšlių, šiemet per 7 mėnesius – 8 tūkst. 213 t. Praėjusiais metais antrinių žaliavų perdirbėjams „Kretingos komunalininkas“ pristatė 150 t išrūšiuotų atliekų: 89 t stiklo, 22,5 t plastiko, 39 t popieriaus, šiais metais – 28 t plastiko, 53 t stiklo ir 26 t popieriaus.
|
|
