Kurs palankią aplinką verslui

Nors vakar vykusiame tarybos posėdyje svarstyti pateiktas Investicijų pritraukimo ir verslo skatinimo Kretingos rajone tvarkos aprašas sulaukė daug diskusijų, tačiau galiausiai jis buvo patvirtintas vienbalsiai. Tarybos nariai apsisprendė: tebus tai žinia verslininkams, jog Kretingos rajonas laukia verslo investicijų, o kaip tobulinti tvarką suteikiant lengvatas – dar spės nutarti kituose posėdžiuose.

Tarybos nariams Investicijų pritraukimo ir verslo skatinimo tvarkos aprašą pristatęs Kretingos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Martinkus paaiškino, kad parama verslui 1-3 metams bus suteikiama, taikant lengvatas už žemės, valstybinės žemės nuomos ar nekilnojamojo turto mokesčius. Iki šiol nieko panašaus verslui paskatinti Kretingos rajonas neturėjo.

„Verslininkai domisi, kokią pagalbą jiems galėtų suteikti Savivaldybė, jei jie investuotų mūsų rajone, čia kurtų naujų darbo vietų. Tai ir paskatino ieškoti sprendimo, sėsti prie bendro diskusijų stalo“,- teigė rajono meras Juozas Mažeika.

Šį žingsnį pasveikino visi rajono tarybos nariai, tačiau drauge jie pastebėjo: ties naujuoju tvarkos aprašu darbas dar nesibaigia, jis yra tobulintinas, reikia ieškoti ir naujų galimybių, į rajoną pritraukiant investicijas.

Vieną pasiūlymą šiam aprašui tobulinti paskutinėmis dienomis iki šio tarybos posėdžio jau buvo suformulavęs vicemeras Vytautas Ročys. Jis pasiūlė aprašą papildyti sąlygomis, suteikiančiomis galimybę verslo subjektams, kurie sukūrė ir išlaikė nuo 20 iki 50 nuolatinių darbo vietų ir investavo tam tikrą numatytą sumą verslo plėtrai, iki 50 proc. mokamų mokesčių lengvatų gauti ne tik vienerius, bet ir dvejus, trejus metus.

Kadangi V. Ročio pasiūlymas tarybos nariams nebuvo pateiktas raštu ir į jį nariai negalėjo įsigilinti, meras J.Mažeika pasiūlė jį pateikti svarstyti kitam posėdžiui.

„Sutinku, kad pasiūlymas būtų atidėtas – galbūt tarybos nariai dar pateiks vertingų pastabų ir juos galėsime įtraukti į sprendimo projektą. Tik vienas niuansas: rengiant projektą ir apie jį diskutuojant, buvo galima ir mano minčių pasiklausti. Šis pasiūlymas negimė spontaniškai – jį suformulavau bendraudamas su verslininkais, įsiklausęs į jų nuomonę, patirtį, jog sukurti naujų 20-50 darbo vietų reikia daug pastangų“,- teigė V.Ročys.

Dar vieną pasiūlymą, kaip tobulinti naująjį sprendimą, turėjo ir Švietimo komitetas, o konkrečiai – Vladas Baltuonis ir Valerijonas Kubilius, išsakę mintį, jog mokesčių lengvatos neturėtų būti taikomos dideliems prekybos centrams. „Teko būti Prancūzijoje. Ten net ribojamas didžiųjų prekybos centrų darbo laikas, taip skatinant smulkųjį verslą. Didžiųjų prekybos centrų nereikia skatinti, nes jie ir taip naikina smulkiuosius,- perspėjo V.Baltuonis. – Verslas – tai kūryba, ir jam rastis reikia palankios aplinkos, teigiamo nusiteikimo. Laisvąsias ekonomines zonas gali kurti ne tik didieji miestai, bet ir mažesni. Reikia parinkti laisvus plotus ir juos pasiūlyti verslui, tačiau turime ir apsispręsti, į ką orientuojamės: smulkųjį, vidutinį ar stambų verslą.“ Tarybos nariui Povilui Turauskiui pastebėjus, kad neliko konsultavimo tarnybos, kur pradedantis verslininkas gautų visą informaciją, rajono meras J. Mažeika jį nuramino, kad naujuoju aprašu kaip tik ši pareiga ir bus patvirtinta Strateginio planavimo ir investicijų skyriui.

„Reikia daryti ir kitą žingsnį – su asociacijomis pasirašyti sutartis. Jei jau Darius Martinkus bus atsakingas už pagalbą verslui, tai tegu jis bus įgaliotas dalyvauti Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos ar kitų organizacijų renginiuose, konferencijose, tegu domisi, ko verslininkai pasigenda, pristato jiems sąlygas ir pasiūlymus mūsų rajone. Neužtenka duoti plyną lauką verslui, reikia nuteikti verslininkus, kad jie pas mus laukiami,- idėjomis dalinosi tarybos narys Steponas Baltuonis. – Kalbame, kad kartu su Palanga ir Klaipėda sudarome verslo trikampį, tačiau vis dar tebesame miegamasis rajonas.“

Padidino klasių skaičių

Prieš pat naujuosius mokslo metus rajono tarybai teko patvirtinti savivaldybės mokyklų klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių – dėl mokinių migravimo jis per vasarą įprastai pasikeičia.

Šįkart tarybos narių sprendimo su nerimu laukė Darbėnų gimnazijos bendruomenė – kalbant apie ketvirtokus ir septintokus, kybojo klausimas: bus formuojama po vieną ar po du klasių komplektus. Formuoti vieną septintokų klasę Darbėnų gimnazija planavo iki tol, kol joje mokytis ketino 30 mokinių. Tačiau paskutinėmis dienomis prašymą iš Piliaklanio pagrindinio ugdymo skyriaus pereiti į Darbėnus pateikė dar vienas būsimas septintokas – jis į naująją mokyklą važinėtų kartu su savo broliu, kuris mokysis devintoje klasėje. Įstatymai numato, kad 30 mokinių yra maksimalus skaičius V-XII klasėje.

„Šio septintoko dar į gimnaziją nepriėmiau – pirmiausiai laukiau tarybos sprendimo, kiek klasių komplektų bus leista formuoti“,- teigė posėdyje dalyvavusi Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė.

Tarybos narys Darius Petreikis atkreipė dėmesį, kad Darbėnų gimnazijoje formuojamas tik vienas ketvirtokų, kurių yra 27, klasių komplektas – taip pažeidžiamos įstatymo nuostatos, jog pradinėje klasėje maksimalus mokinių skaičius tegali būti 24.

Laikinai Švietimo skyriui vadovaujantis Antanas Sungaila paaiškino, kad Darbėnų gimnazijai, jei būtų formuojami tik po vieną ketvirtokų ir septintokų klasių komplektą, ir taip iki metų pabaigos trūks 90 tūkst. Lt. Kiekvienas papildomas klasės komplektas šią sumą padidintų dar 40 tūkst. Lt per metus.

Visgi posėdyje dalyvavus 23 tarybos nariams ir 12 jų balsavus „už“, 4 – „prieš“, o 7 susilaikius, vieno balso persvara buvo pritarta, kad Darbėnuose būtų formuojamos dvi septintokų klasės. Taryba buvo kur kas vieningesnė pritardama tam, kad Darbėnuose būtų formuojami ir du ketvirtokų klasių komplektai – „prieš“ balsavo tik vienas narys.

„Švietimas yra taip komercializuotas, kad mokinių nebėra – iš jų liko tik mokinių krepšeliai. O kaip su vaikais, mokymo kokybe, mokytojo galimybėmis sėkmingai dirbti? Turime gerai suprasti, kad stambindami klases, prastiname mokymo kokybę“,- sakė Švietimo komiteto pirmininkas Valerijonas Kubilius.

Kad švietimas yra pernelyg sukomercintas, pritarė ir Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, visuotiniu viliotiniu šmaikščiai pavadinęs mokyklų kovą dėl mokinių. „Mokyklos stengiasi mokinius pas save pritraukti ne tik iš kitų savivaldybių – jų iš kitų rajonų bus šiemet apie 40, bet ir viena iš kitos. Prezidentė pasirašė įstatymą, kad mokiniai privalo būti pavėžėti tik iki artimiausios mokyklos. Gal šitas „šokis su kardais“ ir užsibaigtų, jei rajono taryba ateityje priimtų sprendimą mokinius pavėžėti tik iki artimiausios mokyklos? O dar ir lėšų už pavėžėjimą sutaupytume. Reikėtų apsispręsti“,- kalbėjo V.Domarkas, pastebėdamas, kad Darbėnų gimnazijoje formuojant daugiau klasių komplektų, tuo pačiu žlugdomos Piliakalnio ir Grūšlaukės mokyklos, nes jas mokiniai palieka.

Visgi V.Domarkas patikino, kad apskritai rajono švietimo įstaigoms lėšų iki šių metų pabaigos turėtų užtekti, juolab, kad ir mokinio krepšelis yra padidintas 38 litais.

• Rašyti komentarą (3)