Kokią pamoką prisimenate ligi šiol?

- Labiausiai – matematikos, nes sekėsi tikslieji mokslai. Mus mokė mokytojas Antanas Markauskas, buvo labai griežtas, bet teisingas ir sąžiningas, savaip išaiškindavo. Gerbdavo jį ir padaužos: jis sakydavo jiems – išmuši langą, atneši 3 rublius,- tais laikais būtų užtekę stiklui nupirkti. Dar įsiminė auklėtojo Stasio Ruzgailos treniruotės, lankiau krepšinį, stalo tenisą – susitinku jį, pasisveikiname. O šiaip jau nemažai klasės draugų nebėra gyvų, o ką kalbėti apie mokytojus.

- Lietuvių kalbos, nes turėjome įdomią mokytoją Oną Jakimavičienę. Ji uždegdavo savo žiniomis, dainuodavo per pamokas, ir net sovietmečiu išdrįsdavo kalbėti apie Nepriklausomybę – turėtą ir svajojamą. Buvo griežta, jos bijodavome. Tačiau po kiek laiko supratome, kad ji mums buvo tikras stebuklas, - išmokė deklamuoti Hamletą, ligi šiol atsimenu. Pramokė ir lotynų kalbos, kuri labai man pravertė medikės darbe. O šiaip esu lyg ta „dekabristė“, - į Kretingą atvykau paskui vyrą iš Anykščių.

- Oi, kaip norėčiau sugrįžti į mokyklą – žavi jaunystė, žinios, kurių tuo metu nevertinau. Vakarinėje baigiau vienuolika klasių: nesisekė matematika – jos nesupratau ir nesimokiau. Bėgdavome iš lietuvių kalbos pamokų: buvau drausminga, bet visi bėgo, kaip atsiliksi, - būsi balta varna. O patiko chemija - mėgintuvėliai, visokie tyrimai ir tada sprendi užduotį – įdomus mokslas. Bet toliau mokytis neteko, - reikėjo vaikus auginti, dirbau „Laisvės“ fabrike.

- Prieš 10 metų Kretingoje baigiau ketvirtą vidurinę. Labai mėgau geografiją, - mūsų mokytoja Laima Jančauskienė mokėdavo bendrauti su jaunimu, net su padykusiais vaikinais ji surasdavo šneką ir gebėdavo sudominti. Jeigu šiandien atsuktų laiko ratą, labiau mokyčiausi anglų kalbos, - šiandien man ji labai reikalinga dirbant apskaitininke Klaipėdoje. Tada, paauglystėje, atrodė, nereikės, o dabar supranti, kad visos praleistos žinios sugrįžta bumerangu.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS