|
|
|
Aptarė daugiabučių renovacijos investicinius planus
Antradienį Savivaldybėje bendrovės „Projektų rengimo centras“ iš Vilniaus specialistai gyventojus, gyvenančius renovuoti numatytuose Kretingos daugiabučiuose namuose, supažindino su baigiamais rengti tų namų renovacijos investiciniais planais. Su gyventojais bendravo ir į jiems dėl renovacijos kilusius klausimus atsakinėjo bendrovių Kretingos šilumos tinklai, „Ringesta“, Savivaldybės administracijos specialistai.
Gyventojams rūpėjo, ar bus ardomi ir keičiami įstiklinti balkonai, pakeisti langai. Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja vyr. architektė Reda Kasnauskė paaiškino, jog estetinės namo išvaizdos gerinimas jį renovuojant nėra renovacijos pagrindinis tikslas, tačiau gyvenamojo namo techninį projektą rengsiančiam architektui (jis privalės būti atestuotas) bus duota užduotis suprojektuoti fasadų atnaujinimą taip, kad pastatas turėtų vientisą stilistiką, būtų suderintos spalvos ir medžiagos, pastatas savo išore derėtų prie esamos aplinkos. R. Kasnauskė neužtikrino, kad visi balkonai ar langai liks neatnaujinti. Techninio projekto vadovas turės atrinkti balkonus, kuriuos bus galima palikti, prie jų priderinti naujai tvarkomus. „Yra daugybė galimų namo fasado atnaujinimo variantų: nestiklinant nė balkono, stiklinant juos visus arba jų dalį – suskirstant juos blokais ir panašiai“,- teigė R. Kasnauskė. Bendrovės Kretingos šilumos tinklai direktoriaus pavaduotojas Rimantas Dulkys pabrėžė, jog investiciniuose planuose siūlomas namų šildymo sistemos A variantas, kai yra modernizuojama tik namo šilumos punktas, neužtikrins efektyvios namo šildymo sistemos veikimo. R. Dulkys gyventojams primygtinai siūlė namo šildymo sistemą atnaujinti kompleksiškai: keisti visus šildymo ir karšto vandens vamzdynus, taip pat ir šilumos punktą, vamzdynų stovus, radiatorius butuose. Specialistas paaiškino apie daugiabutyje sumontuoti galimas sistemas. Dabartinę vienvamzdę, kuri kaitina viršutinių aukštų butus, o apatiniai butai šąla, patarė renovuoti pasirenkant vieną iš dviejų būdų. Vienas būdas – įrengti dvivamzdę sistemą, kitas – kolektorinę, kuri už dvivamzdę yra brangesnė ir kurią įrengiant reikalinga didesnė intervencija į patį butą. Šilumos punktą reikėtų įrengti visiškai automatizuotą. Automatizuotas punktas esant saulėtai dienai užtikrintų, kad namo pietinėje pusėje esantys butai nebūtų perkaitinami, taip taupytų šilumą. Pasirenkant dvivamzdę sistemą yra būtina sumontuoti balansinius ventilius, reguliuojančius šilumos temperatūrą stove, ir termoventilius ant kiekvieno radiatoriaus butuose. Keisti reikia per ilgą eksploataciją užkalkėjusius karšto vandens vamzdynus, susidėvėjusią uždaromąją armatūrą. Šalto vandens vamzdynai renovuotinuose namuose irgi yra nusidėvėję, kai kuriuos eksploatuoti yra netgi pavojinga, juos irgi būtina pakeisti naujais. Bendrovės „Ringesta“ direktorius Almantas Skruibys gyventojams patarinėjo, kaip geriau apšiltinti namo fasadą. Jis pažymėjo, jog ventiliuojama fasado sistema yra brangesnė, be to, ją įrenginėti, vatą kloti turėtų labai sąžiningi ir kruopštūs statybininkai, kad nepadarytų broko. Pasirinkus kitą variantą – šiltinimą polistirolu bei dekoratyviniais tinkais – kainuotų pigiau ir broko tikimybės neliktų. Statybų specialistas rekomendavo renkantis tinkuojamą fasadą namo cokolinei daliai naudoti mechaniškai tvirtas medžiagas, tokias kaip klinkerio ar akmens masės plyteles, o ne paviršių apdailai naudojamą mažiau tvarų dekoratyvinį tinką. Gyventojams nerimaujant, kad apšiltinus, užsandarinus namus kils jų ventiliacijos problemų, investicinių planų rengėjai patikino, jog pagal daugiabučių renovacijos programą yra numatytas ventiliacinių šachtų ir kanalų valymas bei dezinfekavimas. Projektuotojai siūlė ir brangesnę bei patikimesnę priemonę – įrengti priverstinę mechaninę ventiliaciją – rekuperatorių. „P. n.“ informacija
|
|
