|
|
|
Kretingos bibliotekos ateitis: lėšų laukimo ritmu
Aktuali, skaudi ir būtina kalbėti tema – įstrigusi Kretingos viešosios bibliotekos statyba. Ar baigiantis sugriūti pastatas – neūkiškumo pavyzdys? Ar neužbaigus statybos Kretinga turės dar vieną pastatą-vaiduoklį? O gal sėkmės atveju – užbaigus dar prieš krizę pradėtą statyti biblioteką - be verslo paramos rajono Savivaldybė nė nebus pajėgi išlaikyti 3,5 tūkst. Kv. m ploto pastatą? Ir galų gale – kokia bibliotekos ateitis, kai šiandien ir rajono vadovų, ir Vyriausybės lygmeny teigiama – užbaigti statybą valstybės biudžetas neturi pinigų. Kad būtų atsakyta į šiuos bei kitus diskusijos metu iškilusius klausimus, „Pajūrio naujienos“ prie apvaliojo stalo susėsti pakvietė: Seimo narę Jolitą Vaickienę, rajono merą Juozą Mažeiką, „Pajūrio naujienų“ bičiulį bendraautorių Rimantą Kviklį ir Kretingos rajono viešosios bibliotekos direktorę Birutę Karčauskienę.
Biblioteka – ekonominio pakilimo užmojai „Kad rajono vadovai nebūtų kaltinami neturį proto, norėčiau apibūdinti valdžios veiksmus, kurių ėmėmės ir imamės, kad bibliotekos statyba būtų užbaigta“, - prieš prasidedant diskusijai teigė rajono meras J.Mažeika. Jis paaiškino: biblioteka suprojektuota 2006 m., o 2007-aisiais, tai yra ekonominio pakilimo metais, ji pradėta statyti. „Bibliotekos statyba – ekonominio pakilimo užmojai, ir jie buvo pasverti bei pamatuoti. Ir kas galėjo žinoti, kad ant nosies - krizė“, - tikino meras. Kretingos bibliotekos statyba buvo įtraukta į valstybės bibliotekų modernizavimo programą, ir šį nacionalinės reikšmės objektą pastatyti buvo planuota per 2-3 metus, skiriant lėšų iš Valstybės investicijų programos (VIP). Prasidėjus ekonominei krizei, visų numatytų lėšų skirta nebuvo, ir skiriant lėšas dalimis, šiai dienai į bibliotekos statybą jau investuota 4,7 mln. Lt. „Kai rajone lankėsi buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas, jis išsakė mintį atsisakyti dalies pastato, kažkaip jį mažinti, nes, anot buvusio ministro, Kretingai tokia biblioteka – per didelė. Aš asmeniškai su tokia nuomone nesutikau – esu įsitikinęs, jog kažko atsisakydami, kažką keisdami nuimtume rūpesčių naštą nuo Kultūros ministerijos, bet ją užsikrautume sau, Savivaldybei. Prisiimti tokį įsipareigojimą – ne mums. Taip nuomonės ir susikryžiavo. Mano nuomone, bibliotekos projektas yra vientisas, biblioteką reikia pastatyti, - teigė J.Mažeika, tvirtindamas, jog rajone niekada nebuvo planų atsisakyti bibliotekos. – Mūsų tikslas – ją pastatyti“. Turėdami tokį tikslą, rajono vadovai tik susiformavus naujajai Vyriausybei, patį pirmąjį perlipo Kultūros ministerijos slenkstį. Šioje ministerijoje ir sužinojo, jog bibliotekos statybą galima tęsti, bet iš VIP lėšų to padaryti neįmanoma. Vienintelė viltis – europiniai pinigai, kuriais Kultūros ministerija praėjusiu laikotarpiu išvis nedisponavo, o kalbant apie europinę paramą 2014-2020 m., dabartinis kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė dar imsiąsis žygių, kad pinigai pasiektų kultūros objektus. Anot mero, vilčių teikia mūsų kraštiečio ministro pirmininko patarėjo Antano Vinkaus pastangos: jis rengia mūsų rajono vadovų susitikimą su Algirdu Butkevičiumi, kad būtų apginta bibliotekos Kretingoje būtinybė ir aptartos galimybės užbaigti statybą. Valstybės kontrolės išvada – „stabdyti“ Vertindama įstrigusios bibliotekos statybos situaciją, Seimo narė Jolita Vaickienė rėmėsi valstybės kontrolės išvadomis, kurias valstybiniai auditoriai padarė, atlikę Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo auditą. „Visiškai neaišku, kaip ir kodėl išaugo bibliotekos sąmata, kuri pagal Vyriausybės patvirtintą nutarimą „Dėl bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003-2013 metų programos patvirtinimo“ sudarė per 4 mln. Lt, ir ta sąmata nebuvo pakitusi 2011 m. Kodėl jau šiandien kalbama apie 17 mln. Lt, reikalingų Kretingos bibliotekai pastatyti? Auditoriai nesurado atsakymo, ir iš kur modernizavimo programoje atsirado dar dvi – Pagėgių bei Skuodo – bibliotekos, kurios iš pradžių į programą nebuvo įtrauktos. Ieškodami priežasties, kodėl nevykdoma VIP ir radę daugybę neatitikimų, valstybės kontrolieriai sako griežtą „stabdyti“, o apie programos stabdymą pranešti savivaldybėms, paskatinant jas peržiūrėti, įvertinti bendruomenės poreikius, pastatus pritaikyti ir paversti juos daugiafunkciais centrais ar pan.“, - valstybės kontrolės poziciją perdavė J.Vaickienė. Remdamiesi tyrimų rezultatais, valstybės kontrolieriai Kultūros ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengė rekomendacijas, kuriose prašoma parengti ataskaitą apie investicijų rezultatus ir poveikį, apibrėžti modernios bibliotekos sampratą, tikslus, tinklą, kokybinius reikalavimus bibliotekų pastatams, valdymui, paslaugoms ir programoms, atsižvelgiant į besimokančios žinių visuomenės poreikius, įvertinti ekonomiškumo kriterijus ir pan. (su valstybinio audito ataskaita galima susipažinti www.vkontrole.lt). J.Vaickienė neslėpė, jog išrinkta kretingiškių ir sulaukusi jų pasitikėjimo, kaip buvusi Savivaldybės administracijos direktorė, vieno iš pirmųjų darbų ir ėmusis domėtis VIP, Kretingos bibliotekos statybos užbaigimo galimybėmis. „Kultūros ministras, kurio klausiau, ką darysime su nebaigta statyti biblioteka, įsitikinęs, jog užmojai – per dideli, valstybė nepajėgi jų įgyvendinti. Tokių – pradėtų statyti ar renovuoti - objektų per visą Lietuvą - ne vienas, kai 2013 m. visoms šalies rajonų kultūros įstaigoms skirta tik 20 mln. Lt. Belieka tikėtis europinių lėšų? Viltis – labai menka, gal kokie 5 proc., nes naujojo etapo lėšos jau padalintos“, - konstatavo Seimo narė, puikiai suvokdama, jog kalbėdama valstybės kontrolierių ar ministro, siūlančio mažinti užmojus, lūpomis būsianti nepopuliari. Norint užbaigti bibliotekos statybą, sakė Seimo narė, galimi trys variantai: pirmas – laukti VIP, jeigu ši programa nebus sustabdyta; antras – laukti europinių lėšų, kas gana abejotina; trečias – pamėginti tartis dėl bendradarbiavimo su privačiu verslu, perprojektuoti pastatą, išsaugant sąlygą, kad objektas nebūtų išbrauktas iš VIP. Biblioteka ir verslas – nesuderinama Skaitančiajai visuomenei atstovaujantis R.Kviklys pastebėjo – atsainus požiūris į provinciją jau seniai žeidžia jos žmones, o už naujojo kultūros ministro užmojį optimizuoti bibliotekas nesą nieko baisiau. Jis pripažino: per metus bibliotekos nepastatysi, tačiau tai padaryti – reikia. „Praėjo viena Seimo kadencija – nieko. Būkite jūs ta geroji išimtis, kai darbai nesiskiria nuo žodžių, - į Seimo narę J.Vaickienę kreipėsi R.Kviklys. – A.Gelūnas, lankydamasis Kretingoje, nepabuvo nė vienoje kultūros įstaigoje. Neleiskite mums jumis nusivilti, nes visuotinio nusivylimo ir taip labai daug“. R.Kviklys siūlymui bibliotekos statybai pasitelkti verslą nepritartų: „Verslas savo prigimtimi yra agresyvesnis. Ginti visuomenės interesus – viena, ginti savo, verslo, - visai kas kita. Jėgos – nevienodos. Įsileisti verslą – tik nuomininko teisėmis. Pastatas turi būti visuomeninis ir turi tarnauti visuomenei. Juk pastačius biblioteką, sukurtume vieningą kultūrinį-dvasinį centrą: vienuolynas, kultūros centras, biblioteka – visiems pagal poreikius ir pagal pomėgius. Kas būtų, jeigu nugriautume arba iškart verslui atiduotume? Turėtume dar vieną „Maximą“... R.Kviklio nuomonei, jog biblioteka – būtina tokia, kokia ji suprojektuota, pritarė bibliotekos direktorė B.Karčauskienė: „Gyvename baisiomis sąlygomis, o aptarnaujame 46 tūkst. apsilankančiųjų. Šildymo sąskaitos pasiekia ir 7,4 tūkst. Lt per mėnesį, o gyvenama šaltyje. Neatitinkame jokių higienos normų – nei pagal kompiuterių išdėstymą, nei pagal apšvietimą. Mus reiktų uždaryti... Ką žmonėms pasakyti? Kad esame nustumti į šalį, kad gyvename užburtame rate – niekas nieko nebedaro senosiose patalpose, kai yra statomas naujas pastatas. Štai ir šią savaitę pratrūko vamzdžiai – vėl skaudama širdimi nurašysime knygų...“. Atsakyti į klausimą, ką daryti dėl užsitęsusios bibliotekos statybos, nebuvo lengva. Tačiau apvaliojo stalo diskusijos dalyviai sutarė: šiais metais privalu įsisavinti bibliotekos statybai skirtus 400 tūkst. Lt, pastato negriauti – laidoti po žeme beveik 5 mln. Lt būtų nedovanotina, ir laukti – VIP arba europinių lėšų.
Savo nuomonę apie užsitęsusią bibliotekos Kretingoje statybą išsakė Savivaldybės tarybos nariai:
Valstybės kontrolės auditoriai pastebėjo, jog tarptautinėje praktikoje, priklausomai nuo bibliotekos funkcijų ir statuso, 1 tūkst. gyventojų viešosios bibliotekos paslaugoms numatoma vidutiniškai 56-100 kv. m ploto. ES yra pavyzdžių, kai nustatyti ir kitokie standartai. Pavyzdžiui, Portugalijoje bibliotekų plotas pagal gyventojų skaičių yra toks: mažiau kaip 20 tūkst. gyventojų – 752 kv. m; 20-50 tūkst. – 1 tūkst. 345 kv. m; per 50 tūkst. gyventojų – 1 tūkst. 900 kv. m. Anot auditorių, pritaikius tokius standartus Lietuvos rekonstruojamoms bibliotekoms, tik 4 rajonų savivaldybių viešųjų bibliotekų plotai neviršytų šių rodiklių. Statomos Kretingos bibliotekos plotas – 3,5 tūkst. kv. m. Kretingoje yra per 20 tūkst. gyventoju Auditoriai taip pat pastebi, kad užsienio šalių bibliotekos plėtros strategijose daug dėmesio skiriama bibliotekų tinklo optimizavimui ir patalpoms. Net turtingesnės šalys – Norvegija, Danija, Suomija – siūlo optimizuoti tinklą, mintį grįsdamos tuo, jog geriau turėti vieną stiprią biblioteką, negu 3 silpnas. Suomijoje valstybė finansuoja bibliobusų įsigijimą.
Audronė PUIŠIENĖVitalija VITKAUSKIENĖ
|
|
